REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nė klaust nereikia žmogaus, jis tuoj sako, kad Lietuvoje viskas blogai. Kad įtakingiausios jėgos šalyje – šešėlinės ir atviros verslo grupuotės bei grupės, diktuojančios savas sąlygas politinei sistemai. Matyt, dėl to, kad ne savo valia ir ne savo mintis dėsto politikai, žmogus nė vienu jų ir nebetiki. Kultūros, mokslo atstovai, kurie lyg ir turi autoritetą, į didžiąsias tribūnas pakalbėti retai telipa. Arba retai teįleidžiami. Ar Lietuvai apskritai reikia autoritetų? Gal be jų klusnesnė tauta?

REKLAMA
REKLAMA

Apie tai diskutavo filosofas Arvydas JUOZAITIS, politologas Algimantas JANKAUSKAS, politologas ir istorikas Vytautas DUMBLIAUSKAS ir rašytojas kritikas Algimantas BUČYS.

REKLAMA

G.JAKAVONIS: Šį pokalbį paskatino mūsų tautos genijaus Justino Marcinkevičiaus išėjimas anapus. Turbūt visi sutiks, kad jis vienareikšmiškai buvo tautos moralinis autoritetas. Šiuo metu ėmėme garbinti aukso jautį, o mūsų idealas – pinigai. Tad norėtųsi pakalbėti, kas apskritai yra moralinis autoritetas ir kam jis reikalingas.

A.JUOZAITIS: Autoritetas susijęs su valdžia, nebūtinai paremta politine valdžia. Mes esame taip sugedę, kad valdžia laikome tik politiką. O valdžia būna visokia, yra netgi toks reiškinys kaip meilės valdžia. Antras veiksnys dėl autoriteto – jis niekada nebūna moralinis, niekada nebūna nežinia iš kur atsiradęs. Neatsitinka taip, kad šiandien nebuvo, o rytoj – autoritetas. Kaip įmušęs įvartį futbolininkas – jį galima reklamuoti ir netgi pinigus jo vardu kurti. Moralė bręsta labai ilgai. Dažniausiai tam reikia mažiausiai dvidešimties metų. Prisiminkime mūšių ir revoliucijų laikus – Napoleono autoritetui reikėjo bent penkerių metų, prisiminkime, kaip jis iššaudė minią iš pabūklų Paryžiaus gatvėse. Bet autoritetas yra kaip užaugęs rugys – tokį patį įvaizdį mėgo J.Marcinkevičius, žemininkų kultūros atstovas. Iš esmės Lietuvoje autoritetai yra žemininkai. Taigi rašytojai ar filosofai yra perėmę tautos idėjas. Tokie autoritetai Lietuvoje – ilgai augantys.

REKLAMA
REKLAMA

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Algimantai, Arvydas užsiminė apie autoritetą kaip valdžią. Bet šiuo atveju J.Marcinkevičius nebuvo valdžios žmogus. Jis buvo autoritetas pats savaime, neturėdamas tos valdžios. Kas būtų, jeigu sovietmečiu nebūtų buvę autoritetų, kurie būtų skatinę rezistenciją? Ir dabar, kai tokia pinigų idealų valdžia, kokie, jūsų manymu, turėtų būti autoritetai Lietuvai?

A.JANKAUSKAS: Sakyčiau, autoriteto vaidmuo priklauso nuo vertybinių orientacijų, kokios dominuoja visuomenėje. Tarkim, aristokratinė visuomenė buvo paremta autoritetu, tai buvo sąžininga visuomenė. Jeigu kaip išeities tašką imsime liberalią visuomenę, kur iškeliamas individas ir jo plikas interesas, tai tokiai visuomenei kito žmogaus, tuo labiau autoriteto, nelabai ir reikia. Kitas žmogus jam reikalingas toje liberalioje visuomenėje tiek, kiek jis trokšta patenkinti savo interesus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Konservatyviajai, arba tradicinei, visuomenei autoritetas yra labai svarbus dalykas: tai tiesiog būtina visuomenę jungianti dalis greta tradicinių visuomenės gyvenimo dalių – šeimos, religijos ir panašiai. Šiandien pas mus, net žvelgiant pasauliniu mastu, to globalaus pasaulio nuostata yra daugiau liberali, todėl autoritetų šiuolaikiniam pasauliui nelabai ir reikia. Nors tarpukariu autoriteto vaidmuo, kaip visuomenės principas, kuris formavo organišką visuomenę, buvo labai reikšmingas. Kalbant apie Arvydo paminėtą meilę, atrodytų, ji yra visuomenės principas. Mes šiandien meilę suprantame labai siaurai. Galime ją suprasti kaip visuomenę jungiantį principą.

REKLAMA

G.JAKAVONIS: Vytautai, kalbėjome apie valdžią, tautą, valstybę. Kai esame Europos Sąjungoje, ar egzistuoja tokia sąvoka kaip tautos išdavikas?

V.DUMBLIAUSKAS: Klausimas sudėtingas, reikėtų pamąstyti. Eidamas į šį susitikimą, pasižiūrėjau į tarptautinių žodžių žodyną. Autoritetas apibrėžiamas kaip tam tikro asmens ar organizacijos reikšmė ir įtaka, kuri pasireiškia tam tikru gebėjimu, sakykime, paveikti procesus. Tai, kalbant apie mūsų visuomenę, tam tikras istorinis pjūvis galbūt tiktų. Neseniai paminėjome 21–ąsias mūsų Nepriklausomybės atkūrimo metines. Sąjūdžio laikais autoritetais buvo intelektualai. Sąjūdis buvo rašytojų, filosofų, menininkų, aktorių judėjimas. Jie priėmė daugybę sprendimų ir t.t. Problema, manau, ta, kad tie autoritetai pasitraukė.

Pavyzdys būtų Arvydas, aktyvus Liberalų sąjungos kūrėjas, netapęs Liberalų sąjungos nariu. Jis, kiek atsimenu, sąmoningai matė, kad reikia įkurti tokią partiją, grįstą laisvės, individo vertybėmis, bet įkūrė ir pasitraukė. Vėliau tie intelektualai, J.Marcinkevičius grįžo prie savo darbų. Atėjo eilė, sakyčiau, tokiai biurokratijai iš sovietinių laikų. Mano galva, dabar autoriteto galia perėjo verslo žmonėms, dabar iš esmės dominuoja verslininkai. Mūsų politinė klasė, jeigu toks terminas vartotinas, šiandien gana nesavarankiška, per daug stipriai veikiama verslo grupių. Ir daugybė problemų kyla dėl to, kad mes neturime politikų, kaip autoritetingų žmonių, klasės. Reikalingi profesionalūs politikai, kurie dirba savo darbą, o ne verslininkai, atėję į politiką. Neminėsiu pavardžių. Tad dabar vyksta kažkoks autoriteto judėjimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų