politika

Italijoje sekmadienį vyks visuotiniai rinkimai, po kurių paaiškės, kas ateinančius kelerius metus vadovaus šaliai. Tarp kandidatų esama tiek menkai žinomų veikėjų, tiek garsių politinių figūrų, pradedant tris kartus premjero pareigas ėjusiu Silvio Berlusconi ir baigiant kraštutinių dešiniųjų opozicijos lydere Giorgia Meloni, kuri šiuo metu pirmauja viešosios nuomonės apklausose ir tikisi tapti pirmąja moterimi, paskirta vadovauti Italijos vyriausybei.

Rusija bruka savo tiesą apie Ukrainą, visų pirma, patiems rusams. Tam, kad propaganda būtų paveiki reikia pavyzdžių, reikia, kad Ukrainos perbėgėliai užimtų aukštas pareigas jos okupacinėse vyriausybėse. Tačiau Kremlius nori, kad tam tikras pozicijas Ukrainoje užimtų rusai. Taip saugiau, o ir patikimiau.

Rusijai paskelbus dalinę mobilizaciją būriai rusų ėmė bėgti iš šalies. Žmonės užgulė oro uostus, išpirko visus bilietus į artimiausias valstybes, prie Suomijos sienos nusidriekė didžiulė automobilių eilė. Na, o Lietuvoje kilo diskusija ar nuo mobilizacijos bėgantys rusai – politiniai pabėgėliai ir ar nevertėtų jų įsileisti. Visgi politikai Seime tikina, kad kariauti nenorintys rusai savo problemas turi spręsti gimtinėje, įsileisti jų mes neprivalome, o ir negalime.

Lietuvoje įsigaliojo draudimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sienas įsileisti Rusijos piliečius. Tokia pati tvarka jau galioja ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas tikina, kad toks sprendimas priimtas dėl Lietuvos nacionalinio saugumo, o Lietuvoje gyvenantis rusas Viktoras Voroncovas jam antrina, jog šis sprendimas rusus labai nervina ir galimai turi daugiau įtakos, nei sankcijos.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JT GA) 77-ojoje sesijoje kreipsis į pasaulio lyderius. Kaip nurodo Prezidentūra, pirmą sesijos dieną suplanuotoje kalboje šalies vadovas daugiausia dėmesio skirs Europos saugumo iššūkiams: Rusijos sukeltam karui, tarptautinės bendruomenės solidarumui su Ukraina ir energetinio, branduolinio saugumo klausimams. Nuo antradienio maždaug 150 valstybių ir vyriausybių vadovų kalbės ant JT GA Niujorke pakylos.

Brangi elektra ir dar brangesnės dujos varo į neviltį ne vieną žmogų. Bet dar neramiau, pasak specialistų, jaučiasi valstybė, kuri pasigamina tik trečdalį jai reikalingos elektros energijos, o dujų kaina prasidėjus karui šoktelėjo į nematytas aukštumas. Ilgą laiką, pasak specialistų, mes rūpinamės, kaip savarankiškai atsigabenti dujų, apsaugojome naftos sektorių, bet elektrą tarsi pamiršome. Buvo tikima, kad jos visada bus ir ji bus pigi. Bet laikai pasikeitė.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo suprasti, kas iš tikrųjų vyksta fronte po garsiosios generalinio štabo pavaduotojo kalbos kovo 25 d., sakydamas, kad „mes neimsime jokio Kijevo, mes ten taip paprastai, o mūsų pagrindinė užduotis yra apginti Donbasą“. Tokią nuomonę per „Radio Svoboda“ išsakė politologas Andrius Piontkovskis. „O kai dabar buvo paskelbta, kad vyksta jėgų persirikiavimas... Jis puikiai supranta šiuos dalykus.

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas buvo prisilietęs prie daugelio energetinių projektų, kurie padėjo arba galėjo padėti Lietuvai išsivaduoti iš rusiškosios energetinės priklausomybės. Leo.LT, siekis pratęsti Ignalinos AE antrojo bloko uždarymą, elektros tilto su Švedija darbų pradžia. Ne viskas pavyko, ne viskas, ko ėmėsi G. Kirkilo Vyriausybė, buvo ar yra vertinama teigiamai, bet lengva, pasak politiko, nebuvo niekada.

Prieš porą savaičių Čečėnijos karo vadas Ramzanas Kadyrovas erzino savo 2,4 milijono „Telegram“ auditoriją 98 sekundžių vaizdo įrašu, kuriame nurodė, kad dabar yra ilgiausiai valdantis Rusijos gubernatorius, ir pažymėjo (ne pirmą kartą), kad jis juo jau yra per ilgai.  R. Kadyrovas netrukus pareiškė, kad šie komentarai tebuvo juokas, tačiau trumpas klipas sukėlė dar vieną spėlionių ratą. Nerimsta spėliojimai, kad galėtų būti naujuoju Čečėnijos valdovui.

Buvęs premjeras Gediminas Vagnorius, prisimindamas laikus, kai valstybinius sprendimus priiminėjo pats, sako, kad energetiniai klausimai visada buvo patys sunkiausi. Sėkmingam energetinių projektų įgyvendinimui pagalius į ratus kišo ne tik rytų kaimynai, nenorėję prarasti įtakos Lietuvoje, bet ir partneriai iš Vakarų – nenorėję įgyti konkurentų.

Kinijos ekspertas, sinologas ir Kinijos tyrimų centro Sinopsis kūrėjas Martinas Halo interviu tv3.lt sakė, kad Kinija ir Rusija, nors bendradarbiauja glaudžiai, bet pasaulį mato skirtingai. O ir vienija šias autokratines valstybes ne bendros vertybės, o bendri interesai, kurie laikui bėgant gali keistis. Kinija tyliai padeda Rusijai, bet šiai pralaimėjus karą labai nenusimintų. Silpna Rusija būtų skanus kąsnis Kinijai, kurį ši mielai prarytų.

Religija neturi būti naudojama kaip svertas politinės galios tikslais, trečiadienį Kazachstane surengtame Pasaulinių ir tradicinių religijų vadovų kongrese pareiškė popiežius Pranciškus, savo kalboje, regis, pažėręs kritikos prokremliškui Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovui patriarchui Kirilui. Tuo metu Rusijos Ortodoksų Bažnyčia po ne vieną savaitę dėl karo Ukrainoje tvyrojusios diplomatinės įtampos pareiškė, kad yra pasirengusi naujam patriarcho Kirilo ir popiežiaus Pranciškaus susitikimui.

Prezidentas Gitanas Nausėda valstybės tarnybos reformą sako esant reikalinga, bet siūlymus kelti politikų atlyginimus vadina nemoraliais. „Pati reforma yra reikalinga, valstybės tarnyba, visas sektorius, reikalauja didesnio dėmesio, nes, viena vertus, mes skundžiamės viešųjų paslaugų kokybe, kita vertus, mes matome, kad perspektyvūs geri darbuotojai palieka sektorių ir dažnai negrįžtamai“, – pirmadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė prezidentas.

tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kiekvieną savaitę atrinksime įdomiausius, keisčiausius ar absurdiškiausius įvykius iš Rusijos ar karo Ukrainoje. Šią savaitę dėmesį patraukė rusų bandymas milijonus kainuojančiomis raketomis sunaikinti medinius HIMARS ir rusų karių noras pasipuikuoti prieš nepažįstamas merginas, pasibaigęs karinės bazės praradimu.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nariai Seime teigia, kad Vyriausybės vykdoma energetikos politika privedė prie netoleruotinos situacijos šalyje, todėl būtina skelbti ekstremaliąją situaciją dėl padėties energetikos rinkoje. Be to, parlamentarai teikia konkrečius siūlymus, kaip Vyriausybei spręsti kilusią energetikos krizę, rašoma pranešime spaudai.

Pastaruoju metu Ingridos Šimonytės Vyriausybė susiduria su didele kritikos lavina, ypač dėl sparčiai kylančių elektros energijos kainų. Gyventojai baiminasi, kaip jiems reikės išgyventi ateinančią žiemą, o kol kas klausimų vis dar daugiau nei atsakymų.

Ukrainos ilgai lauktas kontrpuolimas, skirtas atgauti teritorijas pietiniame Chersono regione, jau vyksta, bet padėtis fronte tebėra paslaptinga. Ukrainos gynybos ministerija uždraudė žurnalistams skelbti reportažus iš priešakinių zonų ir paragino spaudą „nekvestionuoti vadovybės veiksmų ir nebūti papildomais įrankiais Rusijos propagandos rankose“. Šiame kontekste vienas iš nedaugelio būdų įvertinti situaciją yra atsijoti ir patikrinti viešai prieinamą informaciją.

Šokas dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą suteikia galimybių Europai sustiprėti, sako Ekonomikos forume Lenkijoje dalyvaujanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Antradienį kalbėdama Karpačo mieste vykstančiame renginyje V. Čmilytė-Nielsen ragino Vakarų partnerius išlaikyti strateginę kantrybę, nes Europą sukrėtęs šokas gali padėti sustiprėti visais – saugumo, energetikos, ekonomikos, informacijos, vakarietiško solidarumo ir sanglaudos – požiūriais.

Paslaptingas ir potencialiai svarbus įvykių ciklas praėjusį savaitgalį Albanijoje nesulaukė didelio tarptautinio dėmesio, jį aplenkė Maskvoje sprogus automobilio bombai, per kurią žuvo kraštutinių dešiniųjų, prokremliško ideologo Aleksandro Dugino dukra Darja Dugina. Kai kas spėja, kad Duginą galėjo nužudyti Rusijos žvalgybos tarnyba FSB.

Darbo partijos pirmininku sekmadienį Kėdainiuose vykusiame partijos suvažiavime išrinktas Seimo narys Andrius Mazuronis.  Jo kandidatūrą palaikė 252 dalyvavę partijos nariai iš 393 balsavusių. „Nuoširdžiai tikiu, kad tai, ką aš kalbėjau prieš rinkimus, bus ta darbotvarkė, ta programa, pagal kurią aš, įsivaizduoju, turėčiau vykdyti savo darbus.

Karas Ukrainoje įstrigo, bet ekspertai tiki, kad ateinantis ruduo atneš daug permainų. Šiuo metu nei ukrainiečiai, nei rusai neturi jėgų sparčiai judėti į priekį, bet spalį Ukrainą pasieksiantys ginklai pagal JAV land lease programą turėtų išjudinti įstrigusį karą. Tiesa, ruduo atneš ir liūtis, o jos gali pakoreguoti puolimą.

Ilgametis opozicinės Darbo partijos vadovas ir įkūrėjas Viktoras Uspaskichas sako, kad partija neturi būti naudojama asmeniniams tikslams.  Tai jis pareiškė sekmadienį Kėdainiuose vykstančio partijos suvažiavimo metu pasakytoje kalboje. „Partijos lyderis – ne tik karūna, bet ir didžiulė pareiga, atsakomybė, nes tampi šeimos galva, kuria reikia rūpintis. Ta šeima neturi būti naudojama asmeniniams tikslams.

Sekmadienį Kėdainiuose vyks opozicinės Darbo partijos (DP) suvažiavimas, bus renkamas naujas lyderis vietoj birželį atsistatydinusio partijos steigėjo Viktoro Uspaskicho. Laikinai DP vadovaujantis Seimo narys Viktoras Fiodorovas BNS sakė, kad kol kas oficialiai į pirmininkus iškelti aštuoni kandidatai.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė pastaruoju metu sulaukia daug kritikos, ypač dėl užklupusios energetinės krizės. Kas dedasi Vyriausybėje ir galbūt jau laikas kai kuriuos ministrus pakeisti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Paulius Saudargas, Algirdas Sysas ir Vytautas Dumbliauskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas kalbėdamas apie dabar susiklosčiusią energetinę kebeknę Lietuvoje, sako, kad problemų išties daug, bet didžiausios jų – priklausomybė nuo  dispečerinės Maskvoje ir elektros energijos generacijos stygius. Tai, pasak energetikos eksperto, problemos, kurias reikia spręsti skubiai ir negailint lėšų.

Buvęs parlamentaras, Panevėžio savivaldybės tarybos narys Povilas Urbšys pašalintas iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ dėl trukdymo partijos skyriaus darbui. Kaip BNS sakė Panevėžio skyriaus pirmininkė Solveiga Dagė, sprendimą antradienį balsų dauguma skyrius priėmė visuotiniame narių susirinkime.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį po smurto protrūkio Irako sostinėje paragino visas šalis laikytis santūrumo ir nedelsiant imtis veiksmų padėčiai deeskaluoti. Pirmadienį per neramumus griežtai saugomoje Bagdado Žaliojoje zonoje, kur įsikūrusios vyriausybinės institucijos ir ambasados, buvo nušauti 15 protestuotojų, dar per 350 žmonių buvo sužeisti. Smurto protrūkis kilo įtakingam šiitų dvasininkui Moqtadai Sadrui paskelbus, jog traukiasi iš politikos.

Kretingos rajono savivaldybės taryba ketvirtadienį antru balsavimu nutarė neskirti pastabos administracijos direktoriui Egidijui Viskontui dėl tarnybinio nusižengimo, tačiau pareigūnas prieš tai pažadėjo rugsėjį pats pasitraukti iš pareigų. Meras Antanas Kalnius teikė tarybai siūlymą pripažinti E. Viskontą padarius tarnybinį nusižengimą ir skirti už tai pastabą.

Ketvirtadienį Anykščių menų inkubatoriuje rengiamas Regioninės politikos forumas. Jo dalyviai aptars pasaulines ir Lietuvos tendencijas šioje srityje, bus diskutuojama, kokios yra šiandieninės galimybės regionų plėtrai ir kaip regionai geba jomis pasinaudoti, kaip atrodys regionai po 30 metų, pranešė renginį organizuojanti Vidaus reikalų ministerija (VRM). Forume dalyvaus savivaldybių merai, savivaldybių, regionų plėtros tarybų, Vyriausybės, Seimo ir verslo, profesinių sąjungų, nevyriausybinių...

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ į Klaipėdos miesto merus kels partijos uostamiesčio skyriaus pirmininko Artūro Bogdanovo kandidatūrą. Kaip antradienį pranešė partija, sprendimas kelti buvusio Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūrą kitąmet vyksiančiuose merų rinkimuose priimtas šią savaitę Klaipėdos skyriaus visuotiniame narių susitikime.

Lietuvos gyventojai palankiausiai šalyje vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų, dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą ir krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, pirmadienį skelbia naujienų portalas LRT.lt, remdamasis „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. V. Adamkų palankiai vertina 83 proc., G. Nausėdą – 66 proc., A. Anušauską – 56 proc. apklaustųjų.

Jei šalis pasiskelbia neutralia, jos statusas priklauso ne tik nuo norų, bet ir nuo teisinių bei politinių interpretacijų tiek šalies viduje, tiek už jos ribų. O štai Moldovos neutralumas yra nekodifikuotas sutartimi ir nepripažįstamas tarptautiniu mastu. Kišiniovo atveju valstybės silpnumas ir Vakarų įsipareigojimų nevykdymas leido Rusijos interpretacijai apie Moldovos neutralumą de facto nugalėti tarptautinę teisę ar net pačios Moldovos konstituciją, rašo Jamestown Foundation.

Baltarusija Lietuvos piliečiams atvėrė bevizio režimo duris balandžio viduryje ir nuo tada žmonių, vykstančių į kaimyninę šalį, padaugėjo dešimt kartų. Daugelis jų vyksta ne po vieną kartą, perka pigius degalus ir cigaretes ir taip prisiduria prie pajamų. Kiti gi, lanko gimines ar istorinius paminklus, nors specialistai ir sako, kad jei jau pasiryžote važiuoti – būkite atsargūs. Pasak valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovų, žmonių, vykstančių į Baltarusiją padidėjimas tiktai matosi.

Kelios dešimtys tūkstančių žmonių Žolinę švęsti sugūžėjo į Naisius, kur jiems nemokamą šventę ir koncertą suorganizavo valstiečių partijos vedlys Ramūnas Karbauskis. Šį renginį Ramūnas Karbauskis suorganizavo supykęs, kad ankstensnį Naisių festivalį, sabotavo daugybė garsių lietuvos grupių ir atlikėjų, sukurstyti LGBT bendruomenės ir dešiniųjų politikų. Tuomet daugelis muzikantų paskutinėmis dienomis atsisakė groti Karbauskiui protestuodami prieš jo politiką.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patvirtino artimiausių dvejų metų veiksmų planą dėl diasporos politikos, juo bus siekiama stiprinti išeivių ryšius su tėvyne. Kaip informavo užsienio reikalų ministerija, Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022–2024 metų plane ypač daug dėmesio bus skiriama lituanistiniam ugdymui užsienyje – vaikų ir jaunimo ryšio su Lietuva stiprinimui, aktyvesniam diasporos įtraukimui į užsienio investicijų paiešką.

Nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas energija“ nutraukiant sutartis su maždaug 180 tūkst. jos klientų, padėtį kitą savaitę ketina aiškintis Seimo Ekonomikos komitetas ir Energetikos ir darnios plėtros komisija.

Partijų reitingų lentelėje pirmauja valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.  Tai rodo trečiadienį paskelbta naujienų portalo „Delfi“ apklausa. Liepos pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, abi partijos sulauktų 11,2 proc. apklaustųjų balsų. Jų reitingai, palyginti su praėjusia apklausa, menko paklaidos ribose – birželio mėnesį už konservatorius būtų balsavę 13,4 proc.

Trumpo sugrįžimas 2024 m. „išspręstų visas Rusijos problemas“ ir nors Rusija gali blefuoti su savo naujuoju puolimu, Vakarų sanglaudai labai svarbu, kad Ukraina susigrąžintų savo pietus, ypač jei Donaldas Trumpas sugrįžtų, sako politologas Francis Fukuyama, rašo „Deuche Welle“. Francis Fukuyama geriausiai žinomas dėl savo knygos „Istorijos pabaiga ir paskutinis žmogus“, kurioje jis teigia, kad liberalioji demokratija ir laisvosios rinkos kapitalizmas yra galutinis visuomenės evoliucij...

Nuo 1991 m., kai Sovietų Sąjunga subyrėjo ir Kaliningradas tapo eksklavu, kurį nuo Rusijos Federacijos atskyrė Lenkija ir Lietuva, Maskvą neramina du aspektai: transporto ryšiai tarp Kaliningrado ir Rusijos, ir Kaliningrado gyventojų nuomonė apie savo kaimynus, rašo Jamestown Foundation.  Rusija bijo, kad kaliningradiečiai, gyvendami apsupti Europos Sąjungos valstybių, taps mažiau panašūs į savo tautiečius „didžiojoje“ Rusijoje ir – mažiau lojalūs režimui.

Kremlius Lietuvoje sėja piktžoles ir tikisi, kad šios išbujos. Taip ekspertai apibūdina propagandinius „liaudies diplomatų“ vizitus Rusijoje ir neteisėtai įsteigtas, bet demokratiškomis apsimetančias organizacijas bei forumus. Propagandos kurstytojai nėra naivūs, politikos vingiuose pasimetę žmonės, jie, tam tikrų tikslų vykdytojai. Dabar nepavojingi, bet turintys potencialą.

Mirė buvęs Filipinų prezidentas Fidelis Valdezas Ramosas, JAV Vest Pointo karo akademiją baigęs buvęs generolas, dalyvavęs Korėjos ir Vietnamo karuose ir suvaidinęs svarbų vaidmenį 1986 metų prodemokratiniame sukilime, per kurį buvo nuverstas diktatorius. Jam buvo 94 metai.

Netrukus bus pusė metų, kai Ukrainoje siaučia karas. Nepaisant visų kalbų apie tai, kad Rusija peržengė Vakarų raudonąsias linijas savo elgesiu kare ir apie Vakarų peržengtas Rusijos raudonąsias linijas su savo karine pagalba Ukrainai, tikrosios raudonos linijos dar nebuvo pažeistos, rašo Foreign Affairs.  Karo pradžioje abi pusės apibrėžė nematomas taisykles – neišsakytas, bet vis dėlto tikras.

Politinėje padangėje ne tik karšta vasara, bet ir karšti politikų pasisakymai. Kliūva ne tik premjerei, švedams, kaip vikingų palikuoniams, bet ir visuomenininkams, renkantiems pinigus paramai Ukrainoje. Aistros kartais taip įsisiūbuoja, kad pradeda lietis necenzūriniai žodžiai ar seksistiniai pareiškimai. Tai vyksta ir Seime, ir socialiniuose tinkluose, kur persikėlė didelė dalis politinės diskusijos ir nepolitinio rėkimo vieniems ant kitų.

Tragedija lietuvių šeimoje Anglijoje. Bostono mieste gatvėje užpuolikas peiliu mirtinai sužalojo devynerių metų lietuvę. Policija sulaikė du įtariamuosius, tačiau vėliau paleido, o dabar ieško kito įtariamojo. Tragiško įvykio sukrėsta ne tik lietuvių, bet ir visa miestelio bendruomenė. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Populiariausių partijų trejetukas per mėnesį ir vėl nepakito: pirmą vietą reitingų lentelėje užima socialdemokratai, antri – konservatoriai, treti – demokratai, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. „Reitinge beveik niekas nesiskiria nuo praėjusio mėnesio. Iš esmės yra vadinamoji pirma kelių partijų lyga, kur vietos kurį laiką nesikeičia, tik skirtumas tarp jų kiek sumažėjo“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.

Populiariausiu šalies politiku išlieka prezidentas Gitanas Nausėda, antroje vietoje ir toliau laikosi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, trečiojoje pozicijoje – socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Pirmą kartą A. Anušauskas į antrąją vietą iškopė birželį ir šios pozicijos neapleidžia iki šiol.

Bulgarijai nepavykus dar vienam bandymui suformuoti naują vyriausybę trečiadienį atsivėrė kelias naujiems rinkimams, ir tai dar pagilino politinę krizę, apėmusią šalį po reformų šalininkų koalicinės vyriausybės žlugimo birželį.

Panašu, kuriam laikui nurimo politinė audra, kilusi dėl Kaliningrado tranzito. Bet vienų galvose liko painiava, o kitiems paaiškėjo naujoji užsienio politikos strategija – pirma padaryti, o paskui galvoti. Karštakošiai strategai, dar balandį žinoję Europos komisijos (EK) išaiškinimą dėl sankcijų Rusijai, vis dėlto ėmė ir sustabdė sankcionuotų Rusijos prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą.

Baltarusija yra „karo aikštelė“ Rusijai, bet savo karių į frontą nesiunčia. To, pasak ekspertų, nenori nei Baltarusijos diktatorius, nei karininkai, nes kariuomenė nepasiruošusi, o kariai nenori kariauti svetimame kare. Tiesa, Baltarusijoje Rusija tvarkosi, kaip išmano, todėl gali būti tik neilgo laiko klausimas, kada teoriškai laisva, bet praktiškai okupuota šalis taps oficialiai Rusijos provincija. O tada ir karas gali būti neišvengiamas.