pienas

Kornelija Bradaitė, geopolitika.lt Šį rudenį beveik tuo pačiu metu Lietuvos ūkio subjektai patyrė dvigubą Rusijos smūgį: pasienyje ir vidaus muitinėse ėmė strigti mūsų šalies vežėjų gabenami kroviniai, o pieno eksportuotojai išgirdo, kad jų tiekiamoje produkcijoje Rusijos tarnybos rado praktiškai visko, kas iškart lietuviškus sūrius ir varškę nuo prekystalių nustumia į šiukšlynus.

Ilgametis Rusijos vartotojų apsaugos agentūros vadovas, vadovavęs pastangoms uždrausti į šalį įvežti kai kuriuose užsienio produktus, kurias Kremliaus kritikai laiko politiškai motyvuotomis, buvo atleistas iš pareigų, pasibaigus jo darbo sutarčiai, trečiadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros, patvirtindamos ankstesnius prieštaringus pranešimus apie šio pareigūno pasitraukimą.

Rusijos vartotojų teisių gynimo tarnybos „Rospotrebnadzor“ vadovas Genadijus Oniščenka pareiškė, jog lietuviški pieno produktai gali grįžti į Rusijos rinką. „Galima spėti, kad abipusiai priimtinas sprendimas visiškai įmanomas“, – sakė G.Oniščenka. Jo žodžiais, į Lietuvą atvykę „Rospotrebnadzor“ ekspertai pateko į „ypač profesionalią aplinką", Lietuva demonstruoja siekį pašalinti susiklosčiusios padėties priežastis.

Spalio pabaigoje vyksiančiame Lietuvos ir Rusijos premjerų pokalbyje Maskva siūlo kalbėtis ne apie lietuviško pieno problemas, o apie bevizio režimo su Kaliningrado sritimi, taip pat – „Pirmojo Baltijos kanalo“ retransliavimo klausimus. Lietuvos ir Rusijos vyriausybių vadovų Algirdo Butkevičiaus bei Dmitrijaus Medvedevo pokalbis telefonu, BNS žiniomis, turėtų įvykti spalio 30 dieną, šiuo metu derinamos pokalbio temos.

Lietuviško pieno boikotą paskelbęs, o Lietuvą „mikroskopiniu naujadaru“ pavadinęs Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos („Rospotrebnadzor“) vadovas Genadijus Oniščenka palieka postą, praneša portalas newsru.com. Apie tai antradienį paskelbė Rusijos vicepremjerė Olga Golodec.

 Sukurtas tinklalapis, skirtas remti Lietuvos pieno gamintojų produktus. Jame pateikiamos su šių produktų draudimu susijusios naujienos, žemėlapis su nuorodomis, kuriose Europos šalyse galima įsigyti lietuviškų produktų. "Rusija yra ne kartą uždraudusi į savo teritoriją įvežti įvairių šalių maisto produktus. Anksčiau buvo uždrausta įvežti vyną iš Gruzijos, šokoladą iš Ukrainos, viščiukų šlauneles iš JAV. Dabar atėjo Lietuvos eilė...", - rašoma tinklalapyje freedomcheese.com.

 Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ kol kas neturi argumentų, kurie leistų uždrausti Lietuvos pieno produktų importą, pareiškė jos vadovas Sergejus Dankvertas. „Tiek mes, tiek mūsų kolegos Baltarusijoje neturime duomenų, įrodančių, kad ši produkcija (lietuviški pieno produktai – BNS) nesaugi veterinarijos požiūriu“, – po pasitarimo su Baltarusijos veterinarijos tarnybos vadovu Jurijumi Pivovarčiku agentūrai „Interfax“ pirmadienį pareiškė S.Dankvertas.

 Rusija pasirengusi svarstyti lietuviškų pieno produktų įvežimo draudimo klausimą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO), jei būtų toks Europos Komisijos kreipimasis. Tai agentūrai RIA Novosti pareiškė Rusijos prezidento patarėjas Sergejus Glazjevas. "Mes pasirengę šio klausimo svarstymui PPO", - sakė S.Glazjevas. Pasak jo, apie 20 metų Rusijos sanitarijos ir veterinarijos tarnybos praktiškai užmerkdavo akis dėl sistemingų Lietuvos žemės ūkio produktų nukrypimų nuo rusiškų standartų.

Situaciją dėl pieno importo draudimo Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius su Rusijos premjeru Dmitrijumi Medvedevu aptars telefonu po pusantros savaitės. "Vakar gavau atsakymą iš Rusijos ministro pirmininko D.Medvedvo ofiso, kad pokalbis telefonu su manim ir juo įvyks 28 dieną, ir tame pokalbyje jis norėtų aptarti ir kitus klausimus", - ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius.

Giedrė Sankauskaitė, Vilius Petkauskas Muša, vadinasi, myli. Kad posakis prasilenkia su logika, nesiginčysime, tačiau jis labai tinka dabartiniam Rusijos ir Lietuvos eksportuotojų santykiui apibūdinti. Vis dėlto šį kartą, tikėtina, Lietuva paprašys skyrybų. Ekonominei Lietuvos ir Rusijos įtampai apibūdinti epitetų per pastarąsias 4 savaites netrūko – Maskvos sprendimas neįsileisti lietuviškų pieno produktų dėl nežinia kokių priežasčių tapatinamas su ekonominiu karu, blokada, embargu ir pan.

 Didžiausiuose šalies prekybos tinkluose spalio viduryje pasirodys „Vilkyškių pieninės“ produkcija, pažymėta specialiai eksporto rinkoms skirtu prekės ženklu „Vilvi“. Nors „Vilkyškių pieninė“ oficialiai iš Rusijos tarnybų nėra gavusi jokių priekaištų dėl produkcijos kokybės, šios bendrovės eksportas į Rusiją, kaip ir kitų Lietuvos pieno produktų gamintojų, yra sustabdytas.

 Britų savaitraščio „The Economist“ tarptautinio skyriaus redaktorius Edwardas Lucasas ragina pirkti lietuviškus pieno produktus, kuriuos įvežti uždraudė Rusija. „Parodykite solidarumą. Pirkite lietuvišką sūrį ir sužlugdykite Rusijos prekybos karą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašo žinomas žurnalistas. Savo paskyroje jis platina informaciją, kur galima įsigyti lietuviškų pieno produktų, ir ragina ambasadas daryti tą patį.

Paprasti rusai gyrė lietuviškos kilmės pieno produktus, kuriuos Rusijos vartotojų teisių tarnyba neoficialiai pavadino pavojingais rusų sveikatai. Pieno produktų eksportas į Rusiją sustabdytas, tačiau Lietuvos įmonės parodoje susilaukė didelio vartotojų dėmesio.

Justina Mitkaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Kuo daugiau kalcio gaunama iš pieno produktų, tuo didesnė osteoporozės ir kitų ligų rizika, sako JAV mokslininkas Colinas Campbellas. „Daugėja ir prostatos vėžio atvejų, didėja cholesterolio kiekis. Tai susiję ir su paauglių odos problema akne bei ausų uždegimais ankstyvame amžiuje“, – vardija jis. C. Campbello teigimu, daugybę sveikatos problemų išspręstume valgydami natūralų, termiškai neapdorotą maistą, kurio pagrindas – augalai.

 Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėjį buvo 1167,9 lito už toną - per mėnesį ji padidėjo 4,4 proc. o per metus - rugsėjį, palyginti su 2012 metų rugsėju, - 38 procentais. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad rugsėjį supirkta 133,28 tūkst. tonų pieno - 1,9 proc. mažiau negu pernai rugsėjį. Šiemet per devynis mėnesius Lietuvoje supirkta 1,018 mln. tonų pieno - 2,8 proc. mažiau negu pernai sausį-rugsėjį.

Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnyba "Rospotrebnadzor", sustabdžiusi lietuviškos pieno produkcijos importą, beveik nekreipia dėmesio į vietos pieno produktų kokybę, rašo Rusijos portalas rosinvest.com. Rusijos nacionalinės pieno gamintojų sąjungos vadovas Andrejus Danilenka pareiškė, jog nemenka dalis rusiškų pieno produktų - falsifikatas. "Mes labai sparčiai didiname palmių aliejaus importą, ir, deja, pieno produktų gamybos augimą užtikriname, naudodami palmių aliejų bei pieno miltelius.

Rusijai uždraudus lietuviškų pieno produktų importą, lietuviai inicijuoja akciją, kurios metu siūloma pirkti du pieno produktus vietoj vieno. Socialiniame tinkle „Facebook“ renkama tautiečių grupuotė, kuri vietoj vieno lietuviško pieno produkto parduotuvėje į krepšelį įsidėtų du. „Rinkimės po du pieno produktus vietoj vieno ir stiprėkime. Rūgpienis, varškė, grietinė stiprina sveikatą ir gimtinę.

Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba neaptiko lietuviškų pieno produktų kokybės problemų, pranešė žinybos vadovas Maris Balodis. „Nei šiemet, nei pernai esminių pažeidimų lietuviškuose pieno produktuose nenustatėme", - sakė jis.

Jevgenijus Bardauskas, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pieno perdirbėjai derasi su prekybos centrais dėl galimybės Rusijos rinkai skirtus produktus parduoti Lietuvoje. Jei derybos pavyks, tokių produktų parduotuvėse atsiras kitos savaitės pradžioje. Prekybininkai sako, kad dėl perteklinės produkcijos lentynose pieno gaminiai gali atpigti. Rusijai pradėjus lietuviškų pieno produktų blokadą, perdirbėjai ėmė skubiai perdėlioti strategiją.

Lietuva gavo signalą, kad politikai nesikištų, bandant išspręsti problemas su Rusija, šiai blokuojant lietuviškų pieno produktų importą, - pageidaujama, kad pirmiausiai tarpusavyje kalbėtųsi specialistai. Tai BNS sakė Lietuvos žemės ūkio ministro atstovė spaudai Ramunė Visockytė. Anot jos, toks signalas išgirstas trečiadienį vakare Maskvoje įvykusiame Rusijos žemės ūkio ministro priėmime.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Premjerui nepavyksta susisiekti su Rusijos ministru pirmininku Dmitriju Medvedevu, tačiau dėl situacijos pasienyje kalbėsis pieno perdirbimo įmonių vadovai bei Algirdo Butkevičiaus patarėjas Antanas Vinkus. „Kol kas yra atsakymas iš D. Medvedevo premjero rūmų, kad jis vakar buvo išvykęs į komandiruotę. Šiandien jis lankosi parodoje „Auksinis ruduo“, kurioje dalyvauja ir mūsų žemės ūkio ministras.

Diplomatinis skandalas tarp Rusijos ir Nyderlandų dėl ambasadoriaus padėjėjo sumušimo Hagoje peraugo į kitą lygį. Kol Maskva reikalauja pasiaiškinimų, atsiprašymų ir bausmių diplomato skriaudėjams, olandų valdžia tyli, remdamasi būtinybe išsiaiškinti situaciją. Rusija skubina, naudodama veiksmus, jau išbandytus su kitais prekybos partneriais, praneša newsru.com. Taip po incidento su diplomatu netikėtai „sugedo“ olandiškas pienas.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Rusijos apribojimai lietuviškiems pieno produktams politologui Nerijui Maliukevičiui sukelia deja vu. Jis prisimena, kaip, uždarius naftotiekį „Draugystė“, Lietuva taip pat tikėjosi gauti oficialią informaciją.

Rusijos Veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba („Rosselchoznazdor“) teigia nesustabdžiusi prekybos jokiais lietuviškais pieno produktais ir nurodo paprašiusi informacijos iš kitos – Rusijos vartotojų teisių priežiūros tarnybos („Rospotrebnadzor“), kuri pirmadienį pranešė stabdanti lietuviškų pieno produktų importą į Rusiją. „Mes užklausėme „Rospotrebnadzor“ informacijos dėl jų nustatytų pažeidimų.

Rusija kitą savaitę gali sustabdyti pieno produktų importą iš Lietuvos, ketvirtadienį pareiškė Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos („Rospotrebnadzor“) vadovas Genadijus Oniščenka. Lietuvos veterinarijos tarnybos vadovas tikina, kad apie Rusijos pretenzijas sužino tik iš žiniasklaidos ir neturi jokios oficialios informacijos. "Mes laipsniškai didinsime apsaugos priemones.

  Rusija ketina dar griežčiau kontroliuoti importuojamų lietuviškų pieno produktų kokybę. Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba („Rospotrebnadzor“) to paprašė Rusijos muitinės tarnybos.   „Iš esmės tai paskutinė priemonė, kurios galima imtis, prieš visiškai uždraudžiant šių produktų įvežimą į Rusijos rinką“, - agentūrai „Interfax“ trečiadienį pareiškė tarnybos vadovas Genadijus Oniščenka. „Lietuviškų maisto produktų kontrolės rezultatai buvo nepatenkinami.

Šiemet pieno supirkimo kainos kur kas palankesnės, tačiau pieno gamintojai džiaugsmu nespindi. „Pavargome nuo pieno perdirbėjų manipuliacijų, pieno žaliavos gamybai keliamų perteklinių reikalavimų, tarnaujančių nežinia kieno interesams, valdžios pažadų“, – tokie priekaištai liejasi iš bemaž kiekvieno pieno gamintojo lūpų. Pieno ūkių savininkų emocijas patvirtina skaičiai. Per praėjusius metus Lietuvoje melžiamų karvių sumažėjo apie 12 tūkst., o per pastarąjį dešimtmetį – apie 151 tūkst.

Pieno ir mėsos gamyba Rusijoje per artimiausius trejus metus didės, prognozuoja Ekonominės plėtros ministerija. Ministerijos skaičiavimais, pieno gamyba šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sumažės nuo 31,8 mln. iki 30,8 mln. tonų. Kitąmet tikimasi gamybos padidėjimo iki 30,9 mln. tonų, 2015-aisiais - iki 31,1 mln. tonų, 2016 metais - iki 31,4 mln. tonų. Pieno ir jo produktų importas turėtų mažėti nuo 8,2 mln. tonų pernai iki 7,6 mln. tonų 2016-aisiais.

Albinas Čaplikas Pieno perdirbimo įmonėms prireiks daugiau žaliavos, nes artimiausiu laiku 1,3 milijardo gyventojų turinti rinka atvers vartus lietuviškos kilmės pieno produktams. Neseniai Lietuvą pasiekė Kinijos maisto kokybės priežiūros ir kontrolės tarnybos pranešimas apie lietuviškos kilmės pieno produktų eksporto paraiškos vertinimą – mūsų produktams atveriama Kinijos rinka. Per artimiausias savaites turėtų būti pasirašyti galutiniai dokumentai.

Lietuvos institucijos bei pieno pramonės atstovai pirmadienį negavo jokių oficialių dokumentų apie lietuviškuose pieno produktuose neva aptiktus antibiotiko tetraciklino likučius. Apie tai bei galimas sankcijas Lietuvai kol kas nepaskelbė nei Rusijos veterinarijos inspektoriai, nei higienistai, todėl tikimasi, kad nerimą kelianti informacija apsiribos keliais straipsniais Rusijos žiniasklaidoje.

Rusija šiemet sumažino mėsos, tačiau padidino pieno produktų importą, rodo Federalinės muitinės pranešimas. Sausio-liepos mėnesiais į šalį importuota 266,4 tūkst. tonų paukštienos - 1,5 proc. mažiau nei prieš metus. Kitokios mėsos importas sumenko 21,3 proc. iki 669,4 tūkst. tonų. Žuvų importas sumažėjo 3,9 proc. iki 382,2 tūkst. tonų. Sutirštinto pieno ir grietinėlės importas padidėjo 29,2 proc. iki 100,9 tūkst. tonų, sviesto - 25,7 proc. iki 73,8 tūkst. tonų.

Rusijos federalinės statistikos tarnybos ("Rosstat") duomenimis, sausį-liepą daugiau nei prieš metus pagaminta mėsos, mažiau - pieno ir kiaušinių. Mėsos perdirbėjams priduota 6,2 mln. tonų gyvojo svorio naminių gyvulių ir paukščių - 6,7 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą. Žaliavinio pieno supirkta 4,1 proc. mažiau - 18,6 mln. tonų. Kiaušinių surinkta 1 proc. mažiau - 24,7 milijardo. Stambių raguočių šalyje per metus iki praėjusio mėnesio pabaigos sumažėjo 1,9 proc. iki 20,9 mln.

Europos Sąjungos (ES) finansuojamo projekto „SmartMilk“ metu, buvo sukurtas metodas, kuris leidžia saugiai vartoti termiškai neapdorotą pieną. Šio metodo esmė – pieną veikiant ultragarso ir elektros impulsų deriniu žūsta jame esančios žalingos bakterijos. Manoma, jog naujoji technologija gali padėti ES pieno sektoriui, kuriame pagaminama per 130 milijardų litrų pieno, tapti konkurencingesniam.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo ir sūrio gamybos bendrovių Vilkyškių pieninės grupė sausį-liepą gavo 192,1 mln. litų konsoliduotų pajamų - 18 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vien konsoliduotos pajamos liepą siekė 34,1 mln. litų - 44 proc. daugiau nei 2012 metų liepą, per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė Vilkyškių pieninė. „Pagrindinės priežastys, dėl kurių apyvarta augo, buvo dvi. Tai didesni gamybos pajėgumai ir aukštesnis kainų lygmuo eksporto rinkose.

Šiandien į pirmąjį Sūrių festivalį susirinkę smulkieji Lietuvos sūrininkai Druskininkuose siūlė paragauti daugiau kaip 50 pavadinimų sūrių ir kitų pieno produktų bei dalijosi savo meistrystės patirtimi. Gausiai susirinkę festivalio svečiai renginio metu turėjo galimybę paragauti ir įsigyti įvairaus karvių, ožkų ir avių sūrio, o taip pat jogurto, sviesto ir kitų išskirtinių pieno produktų, pagamintų smulkiuose sūrininkų ūkiuose nuo Molėtų iki Panevėžio ir Plungės rajono.

Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas žavi mokslininkus ir skatina vis labiau gilintis į šią sritį. Tokia mokslinė veikla turi ir šalininkų, ir priešininkų, bet pirmiausia svarbu pripažinti tai, kad šioje srityje veiksmų pasekmės irgi būna įvairios – eksperimentai gali atnešti ir daug naudos, ir daug žalos. Listverse.com šįkart siūlo pažiūrėti, kokių genetiškai modifikuotų organizmų jau galime tiesiog nusipirkti.

Bus viena stambiausių šalyje Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ pieno perdirbimo įmonė produkciją  Kauno LEZ  pradės gaminti 2014-ųjų pabaigoje. Jau pirmomis dienomis planuojama perdirbti po 650 t pieno per parą, o maksimalus įmonės pajėgumas sieks apie 1200 t per parą. Daug ar mažai? Galime palyginti. Šiuo metu viena didžiausių šalyje AB „Rokiškio sūris“ per parą perdirba apie 1500 t pieno. Taigi kooperatinė įmonė bus viena stambiausių šalyje.

Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Pienas Lt” ketina naują pieno perdirbimo gamyklą statyti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Projektui, kurio bendra vertė - 91 mln. litų, suteikta 50,8 mln. litų europinės paramos, likusi dalis bus finansuojama „Pienas Lt“ ir skolintomis lėšomis. Gamyklos darbus planuojama baigti 2014 metų liepą, o veikti ji turėtų pradėti 2014 metų pabaigoje. „Pienas Lt“ įkurtas 2008 m. Šiuo metu jo pajininkais yra 208 Lietuvos pieno ūkiai.

Šiemet pirmąjį pusmetį Lietuvos įmonėse pagaminto sviesto bei kai kurių sūrių eksportas išaugo. Preliminariais duomenimis, sausį-birželį šalies pieninės eksportavo 506,8 tonos sviesto luitais - 5,7 karto daugiau nei 2012 metais tuo pat laiku, kai eksportas siekė 89,3 tonos, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Mažesnėmis pakuotėmis fasuoto sviesto eksportuota 614 tonų - 52,5 proc. daugiau nei pernai sausio-birželio mėnesiais.

Lietuvos pieno sektoriuje nerimsta povandeninės srovės. Vasaros laikotarpiu didėjantis pieno primilžis nesustabdė 3–5 proc. pieno produktų kainų prieaugio. Ieškant to priežasčių, ūkininkų ir prekeivių akys krypsta į tarpinę grandį – rinkoje dominuojančius stambiausius pieno supirkėjus ir perdirbėjus. Šiems nereaguojant, dalis prekybos centrų žengia prieš srovę ir patys riboja kai kurių firminių pieno produktų kainas.

Daugeliui mamos pienas asocijuojasi su vaikyste ir visais pirmais nedrąsiais bandymais. Japonų mokslininkai sukūrė dar vieną pirmą kartą: kūno kosmetiką su motinos pieno analogu. Pasirodo, kad mamos pienas gali būti ne tik skanu, bet ir sveika. Ir ne tik kūdikiams. Liaudies medicinoje mamos pienas naudojamas aknei gydyti.

LRT radijas Nors vasarą didėja primilžiai, šiuo metu pieno supirkimo kainos yra aukščiausios per pastaruosius penkerius metus. Pasak specialistų, per metus žaliavinio pieno supirkimo kainos padidėjo beveik ketvirtadaliu. Kiek aukštesnės jos buvo tik 2007-ųjų pabaigoje. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio teigimu, dabar pienas pabrango dėl padidėjusių kainų tarptautinėse rinkose.

Iki šių metų birželio 14 d. laukiama paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos I krypties priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį „Pienininkystės sektoriaus restruktūrizavimas – pieno perdirbimo projektai“. Pareiškėjai gali kreiptis ne didesnės kaip 150 tūkst. Lt paramos.

 Jau pusmetį deklaruojama parama gyvulininkystei, tačiau šis sektorius ir toliau tyliai nyksta. Pieno gamintojai ketina protesto akcija paraginti valdžią pagaliau imtis konkrečių darbų. Ūkininkai ketina mitingą surengti liepos mėnesį, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.

Pieno perdirbimo bendrovė „Marijampolės pieno konservai“ planuoja į fermų statybą bei ūkininkų ūkių plėtrą investuoti iki 50 mln. eurų, rašo „Verslo žinios“. Pirminės pieno gamybos atšakos bendrovei reikia norint stabiliai apsirūpinti žaliava. Įgyvendinus planus bendrovė tikisi per dieną surinkti tūkstantį tonų pieno. Tai daugiau nei „Marijampolės pieno konservų“ šiuo metu perdirbamas kiekis. „Rengiame projektą žaliavos gamybai padidinti.

Gražvyda Grigaitė, LRT radijas Lietuvoje brangsta pieno produktai. Kai kurie prekybos centrai kainas jau pakėlė. Pasak pieno perdirbėjų, kainos didėja dėl pabrangusios žaliavos. Bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa LRT radijui teigia, jog pieno produktų kainos didėja todėl, kad brangiau už žaliavinį pieną mokama ūkininkams. „Žaliava, palyginti su praėjusiais metais, yra pabrangusi per 15 procentų. O žaliavinio pieno dalis mūsų produktuose yra pati didžiausia.

Lietuvos ūkiai kol kas neišnaudoja suteiktos 1,7 mln. tonų kvotos – per metus primelžiama mažiau, penktadienį informuoja „Lietuvos rytas”. Pasak žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, perdirbėjams ūkininkų tiekiamo pieno kiekis pastaruosius kelerius metus nesumenko tik todėl, kad pastarieji atsirinko didesnio produktyvumo gyvulius. Bet karvių skaičius per pastaruosius ketverius metus sumažėjo kone penktadaliu. „Jeigu niekas nesikeis, pieno pradės trūkti. Iš užsienio daug jo neatsivešime.

 Viena didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo įmonių „Rokiškio sūris“ nutarė nuo savo antrinės bendrovės „Rokiškio pienas“ atskirti naują įmonę „Rokiškio pieno gamyba“. „Rokiškio pienas“ ir toliau tęs veiklą. "Rokiškio pieno" akcininkė pirmadienį patvirtino atskyrimo sąlygas, per „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. „Rokiškio pieno“ pajamos pernai siekė 261,899 mln. litų - 16,6 proc. mažiau nei 2011 metais, kai jos buvo 261,899 mln. litų. Bendrovė pernai uždirbo 15,261 mln.

Pernai pažangiausiu gyvulininkystės ūkiu pripažinta Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė „Tetirvinai“ sėkmingai panaudoja ES ir nacionalinio biudžeto paramą. Derlingame krašte įsikūrusi žemės ūkio bendrovė baigia įgyvendinti jau penktą paramos projektą. Paskutinis, kurio vertė siekia net apie 5 mln.