pienas

Lietuvos pieno gamintojai pripažįsta, kad nuo balandžio 1 dienos laikinai padidinti muitai į Rusiją įvežamiems sūriams ir kitiems pieno produktams turės neigiamos įtakos jų pajamoms, tačiau situacijos per daug nesureikšmina. „Aš nenoriu dramatizuoti situacijos, ji yra ne pirmą kartą, ir mes susibalansuojame. Nėra taip, kad jau čia viskas - mes Rusijos rinkoje nebūsime. Muitų pasikeitimai nėra ypatingai dideli, jie įtakos rinką, bet ta įtaka nebus tokia didelė.

Rusija, draudimais kankinanti mėsos importuotojus, nusprendė taip pat pasielgti ir su pieno produktų gamintojais – nuo balandžio 1-osios ši šalis kartu su kitomis Muitų sąjungos narėmis Baltarusija ir Kazachstanu padidino muitą pieno produktams, informuoja „Lietuvos rytas“. Mokestis sviestui pakilo nuo 15 iki 18,3 proc. (ne mažiau kaip 0,29 euro už kilogramą), varškei – 3,3 proc. (ne mažiau kaip 0,4 euro už kilogramą), o sūriams – nuo 15 iki 20 procentų.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pieno gamintojai teigia: pernai dėl sumažintų supirkimo kainų netekę beveik 80 milijonų litų. Nuo balandžio supirkėjai dar sumažino pieno supirkimo kainas, nes esą mažiau gauna už eksportuojamus produktus. Nemažai pieno Ūkius modernizavusių žemdirbių sako išparduosiantys karvių bandas, nes dirbti nuostolingai neįmanoma, praneša LRT „Panorama“. Pieno supirkimo kainos vėl krinta žemyn.

Rusijai apribojus vokiškų pieno gaminių importą, lietuviai neketina išnaudoti palankios situacijos ir padidinti į šalį kaimynę vežamos produkcijos kiekio. Pieno perdirbėjai teigia, kad pieno gaminių trūkumas Rusijoje dar nėra jaučiamas, tačiau situacija gali keistis pieno embargui užsitęsus iki balandžio. Tokiu atveju lietuvių verslininkams tektų stoti į konkurencinę kovą Rusijos pieno gaminių rinkoje. Šiuo metu Lietuva į Rusiją eksportuoja apie 30 proc. pagaminamų pieno produktų.

Salma Hayek patraukė visuomenės dėmesį, kai prieš kelerius metus kelionėje po Sierą Leonę krūtimi pamaitino alkaną kitos moters vaiką. Bet žavioji aktorė lygiai taip pat propaguoja ir karvės pieno vartojimą. Trečiadienį pasirodė socialinės akcijos „Got Milk?“ reklamos, kurioms nusifotografavo seksualioji meksikietė. Plakatuose, skatinančiuose žmones gerti daugiau pieno, 46 metų aktorė pademonstravo nepriekaištingą savo figūrą – ir.

Rita ŽADEIKYTĖ Žemdirbių kooperacija – perspektyvus būdas išlikti ir užsidirbti. Didesniam lengviau derėtis dėl geresnės supirkimo kainos ir dėl vietos stambiuose prekybos centruose. Ūkininkai įžvelgia ir kitą naudą: bendruomeniškumas gali apsaugoti lietuvius nuo emigracijos. Laikas keitė poreikį Žemės ūkio kooperatyvas „Paežerių pienas“ įsikūrė 1994 metų gegužę ir buvo vienas pirmųjų kooperatyvų Šiaulių rajone.

Dviejose Nyderlandų fermose piene aptikta mirtinai pavojingo nuodo – aflatoksino. Tai pirmadienį pranešė Nyderlandų pieno pramonės asociacija, vienijanti apie 98 procentus šalies pienininkystės fermų ir 9 tūkstančius šios šakos darbuotojų. Aflatoksinas yra stiprus kancerogenas, gaminantis kai kurių rūšių pelėsius. Asociacija patikino, kad užkrėstas pienas iš šių fermų nepateko į Nyderlandų parduotuves. Anksčiau skandalas dėl aflatoksino kilo Vokietijoje ir Serbijoje.

Rusams pristabdžius vokiškų pieno produktų įvežimą į savo šalį, Europos rinkose pradėjo kristi pieno produktų ir žaliavinio pieno kainos. Lietuvos pieno perdirbėjai neabejoja, kad pienas atpigs ir mūsų šalyje. Pieno perdirbėjai teigia, kad praėjusiais metais vidaus rinkoje didesnių pieno produktų vartojimo ir jų kainų pokyčių nebuvo. Klaudijaus Driskiaus nuotr. Pieno perdirbėjai teigia, kad praėjusiais metais vidaus rinkoje didesnių pieno produktų vartojimo ir jų kainų pokyčių nebuvo.

 Žemės ūkio ministerija sprendė galvosūkį, kaip pieno produktais nemokamai pamaitinti visus norinčius šalies darželinukus ir pradinukus. Dėl lėšų stygiaus ribojamas pastaraisiais metais itin išpopuliarėjusios programos „Pienas vaikams“ įgyvendinimas.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai prieš 2 metus pradėjus įgyvendinti plačią veiksmų programą superkamo žaliavinio pieno kokybei gerinti, pasiekta, kad 2012 metų pabaigoje, lyginant su 2011 m., bendra superkamo žaliavinio pieno sauga ir kokybė pagerėjo daugiau nei 20 %. Specialistai teigia, kad ženkliai pagerėjo visi pieno saugos ir kokybės parametrai, tačiau pasiektais rezultatais apsiriboti neketinama.

Loreta Mačiulienė, Tomas Kavaliauskas / LRT televizijos naujienų tarnyba Nuo kitų metų sausio 1 dienos planuojama didinti privalomųjų pieno mėginių tyrimo įkainius. Daugiausiai už tyrimus teks mokėti valstybei ir supirkėjams. Mažiausia finansinė našta guls ant pieno gamintojų pečių, tačiau net ir tokio pabrangimo ūkininkai kratosi. Kaip praneša „Panorama“, pieno tyrimų įkainiai susideda iš trijų dalių.

Mūsų žemdirbiai, matydami, kaip jų kolegos iš Belgijos piene ir dūmuose skandino Europos Parlamentą, svarstė, kuo baigtųsi tokios akcijos Lietuvoje – didelėmis baudomis ar guminėmis kulkomis. Vakarų Europos šalių ūkininkai drastiškai reiškia savo reikalavimus. Lietuvos žemdirbiai kur kas atsargesni. Prieš dešimtmetį ryžtingai stoję kovoti už savo išlikimą ir kelių blokadas surengę pieno gamintojai dar neužmiršo skaudžios pamokos – ne vienas iš jų buvo nuteistas kaip riaušininkas.

Eu­ro­pos ūki­nin­kai, neap­si­ken­tę ma­žų pie­no su­pir­ki­mo kai­nų, pro­tes­tuo­da­mi api­purš­kė pie­nu Eu­ro­pos Par­la­men­tą Briu­se­ly­je. Šiau­lių ap­skri­ties pie­no ūkiai jau nyks­ta, nes iš pie­no už­si­dir­ba ne ga­min­to­jai, o per­dir­bė­jai ir pre­ky­bi­nin­kai.

Pieno perdirbimo bendrovė „Pieno žvaigždės“ į naują sviesto gamybos cechą viename iš savo filialų – Mažeikių pieninėje – investavo 22 mln. litų. Pagal patvirtintą investicijų planą „Pieno žvaigždės“ šiais metais investicijoms numato skirti daugiau kaip 43 mln. litų. Per pastaruosius 10 metų bendrovės investicijos į gamybos plėtrą, modernizavimą ir gaminių kokybę sudarė beveik 400 mln. litų.

Lietuvos perdirbėjai ruošiasi konkuruoti su galimais investuotojais, o pieno gamintojai tikisi naujo požiūrio į juos ir didesnių pieno supirkimo kainų. Jaunas rusų milijardierius, agresyviai veikiantis pieno rinkose, šią vasarą nupirko dvi stambiausias pieno perdirbimo įmones Latvijoje ir pasiuntė žinią apie galimas investicijas Lietuvoje. Ekspertai mano, kad ši žinia sujauks palyginti ramų Lietuvos pieno perdirbėjų gyvenimą.

Lietuvos pieno gamintojams ir cukrinių runkelių augintojams nerimą kelia Briuselio pažadai apie pieno upes ir cukraus krantus. Po 2015 m. ES neturėtų likti 1984 m. įvestos pieno gamybos kvotų sistemos. Jau kalbama ir apie cukraus kvotų atsisakymą. Lietuvos ūkininkai skambina pavojaus varpais, teigdami, kad atsisakyti kvotų, nesuvienodinus tiesioginių išmokų, būtų pražūtinga šalies žemės ūkiui.

Spalio mėnesį bendrovės „Vilkyškių pieninė" konsoliduoti pardavimai buvo 29,8 mln. LTL, arba 16 proc. didesni negu praėjusių metų spalio mėnesį. Bendrovės pardavimai per 12 einamųjų mėnesių - 2011 m. lapkričio mėn.-2012 m. spalio mėn. - buvo 300 mln. LTL, arba 9 proc. didesni negu lyginamuoju laikotarpiu prieš metus. Bendrovės pardavimai šių metų sausio-spalio mėn. buvo 246,3 mln. LTL, arba 4 proc. didesni negu per tą patį laikotarpį 2011-aisiais.

Įvairiausių mitų apie maisto produktus – begalė: „brangesni produktai kokybiškesni už pigesnius“, „šviežiuose vaisiuose ir daržovėse daugiau vitaminų nei šaldytuose“, „ožkos pienas vertingesnis už karvės“. Gamintojams naudinga, kad šiais ir panašiais mitais tikėtų vartotojai. Pirmojo Baltijos kanalo laidos „Gyvenamoji aplinka. Mitai apie maisto produktus“ kūrėjai aiškinosi kur tiesa, o kur išsigalvojimai, kokius mitus sugalvojo patys gamintojai ir kodėl.

44 metų Terry Grem iš JAV sukėlė pasipiktinimo bangą, kai viešai papasakojo apie tai, kaip ji krūtimi maitina savo augintinį. Moteris akimirksniu tapo žiniasklaidos taikiniu iškart po to, kai savo socialiniame tinklalapyje įdėjo nuotrauką, kurioje ji savo krūtimi maitina naminį mopsų veislės šunelį.

Kol visuomenė morališkai rengiama neva neišvengiamam produktų brangimui, ūkininkai ir pieno kooperatyvai reikalauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė gelbėtų neva nykstantį pieno sektorių.

Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vidutinė natūralaus (4,13 proc. riebumo ir 3,35 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina padidėjo 9,6 proc. (nuo 771,2 iki 845,5 Lt/t). Žemės ūkio ministerijos pateiktais duomenimis, bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina rugsėjo mėnesį, palyginti su šių metų rugpjūčiu, taip pat padidėjo 3,2 proc. Lyginant vidutinę 2012 m. rugsėjo mėnesio natūralaus pieno supirkimo kainą su praėjusių metų rugsėju, ji sumažėjo 11,9 proc.

Pabrangus grūdams bei mėsos ir pieno produkcijai pasaulinės maisto produktų kainos rugsėjį išaugo 1,4 proc., rodo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) pateikti duomenys, kuriuos skelbia naujienų tarnyba BBC. Šiais metais nerimaujama dėl galimo maisto atsargų trūkumo, nes JAV Vidurio Vakaruose, Europoje ir Vidurio Azijoje dalį grūdų derliaus suniokojo sausra.

Naujosios Zelandijos mokslininkai taip modifikavo karves, jog jos gali duoti „minimaliai“ alergišką pieną, praneša  BBC. Maždaug 3 proc. kūdikių pirmaisiais savo gyvenimo metais būna alergiški karvių pienui. O mokslininkų modifikuoti gyvūnai gali duoti pieną be beta-laktoglobulino – šiems baltymams dalis žmonių ir yra alergiški. Moterų piene šio baltymų junginio, kuriame gausu aminorūgščių grandžių, nėra.

Latvijos prekybininkų asociacija (LPA) prognozuoja, kad artimiausiu metu išaugs cukraus, pieno, duonos, mėsos ir kavos kainos. Kaip sakė portalui „Nozare.lv“ asociacijos vadovas Henrikas Danusevičius, cukrus brangs dėl kainų augimo pasaulinėje rinkoje. Per kelis mėnesius jo kaina padidės 1 procentu.

Ilgą laiką vartojant jogurtą sumažėja padidėjusio kraujo spaudimo rizika ir sistolinis kraujo spaudimas, rašo „ABC News“. Amerikos širdies asociacija pristatė tyrimo rezultatus, pagal kuriuos, vartojant daugiau lieso jogurto, bet nedidinant suvartojamų kalorijų kiekio, galima sumažinti riziką, kad pakils kraujo spaudimas. Tyrėjai 15 metų stebėjo daugiau nei du tūkstančius savanorių, kurių kraujo spaudimas tyrimo pradžioje buvo normalus. Tie tyrimo dalyviai, kurie bet 2 proc.

Lietuvos krepšinio žemėlapį papildė nauja ir veržli krepšinio lyga. Prasidėjo registracija į pirmąjį „Pieno žvaigždžių“ Lietuvos 3x3 lygos sezoną rašoma pranešime spaudai. Pirmą kartą per visą Lietuvą organizuojamame trijulių čempionate komandos varžysis keturiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Varžybos vyks dvejose amžiaus grupėse – iki 18 metų ir virš 18 metų.

Rugpjūtį vidutinė natūralaus (3,97 proc. riebumo ir 3,19 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 766,5 Lt/t, informuoja Žemės ūkio ministerija. Per mėnesį, palyginti su liepa, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo 1 proc. - nuo 758,6 Lt/t iki 766,5 Lt/t. Bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina rugpjūtį, palyginti su šių metų liepa, padidėjo 0,9 proc. Lyginant vidutinę 2012 m. rugpjūčio natūralaus pieno supirkimo kainą su praėjusių metų rugpjūčiu, ji sumažėjo 15,4 proc.

Senka žemdirbių kantrybė: šiemet nesulaukę kasmetinių išmokų už kvotinį pieną, jie užsimena apie protesto mitingą prie Vyriausybės. Pieno gamintojai jaučiasi visiškai užspeisti į kampą – ne tik spaudžiami perdirbėjų, bet ir apgauti Vyriausybės. Ūkininkai buvo maitinami pažadais, kad gaus didesnes išmokas. Tačiau dabar aiškėja, kad tam šių metų biudžete visai nėra pinigų. Jaučiasi apgauti Vyriausybės „Pieno kilogramo supirkimo kaina nukritusi per 30 centų, dėl to ūkio nuostoliai didžiuliai.

Derliaus nuėmimo pikas sumažino žaliavų supirkimo kainas. Deja, prekybininkai į šiuos pokyčius visiškai nesureagavo, tad maisto produktų kainos parduotuvėse tebesiekia aukštumas, rašo „Vakaro žinios“. Specialistų teigimu, tai jų naudojimasis esama padėtimi ir papildoma galimybė daugiau uždirbti. „Vakaro žinios“ aiškinosi, kur dingsta tie keliasdešimt procentų, skiriančių supirkimo ir pardavimo kainas, kodėl stipriai pingant žaliavoms produktai tik brangsta.

Pieno supirkimo kainoms nuo šių metų pradžios vis ritantis žemyn, nemažai pieno gamintojų dirba nuostolingai, ir sako galvojantys atsisakyti pienininkystės. Blėsta ir ūkininkų bei bendrovių viltys gauti, kaip ankstesniais metais, išmokas už pieną. Laikanti 900 karvių Kuršėnų žemės ūkio bendrovė tiekia itin geros kokybės pieną. Tačiau dėl šiemet kritusių supirkimo kainų, bendrovė patyrė beveik pusę milijono litų nuostolių.

Anot Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vyriausiosios specialistės Vitos Gapšytės, laktozės netoleravimą sukelia fermento laktazės trūkumas plonajame žarnyne. Jis skaido pieno cukrų – laktozę – iki gliukozės ir galaktozės, o šios medžiagos yra absorbuojamos į kraują. Jei laktozė nesuskaidoma plonajame žarnyne, kartu su maistu patenka į storąjį žarnyną, kuriame ją veikia storosios žarnos bakterijos.

Lietuvoje per 34 % gyventojų turi pieno cukrų laktozę skaidančio fermento trūkumą. Suvartojus pieno produktų ar kitų maisto produktų, kurių sudėtyje yra pieno produktų, tiksliau – laktozės, gali pasireikšti nepageidaujami simptomai. Nors laktozės netoleravimas yra dažnas, ne visi jaučiamus nepageidaujamus simptomus priskiria šiai būklei.

Šeštadienio rytą ties Kaunu, netoli prekybos centro „Mega“, automagistralėje Klaipėda-Vilnius apvirto pienovežis „Scania“, pranešė lrytas.lt. Pirminiais duomenimis, nuo Klaipėdos važiavęs pienovežis viaduku važiavo įkalne, kai netikėtai cisterną sumėtė ir ji apvirto. Iš cisternos papliupo pienas, kuris upeliais sruveno iki greitkelio. Pirminiais duomenimis, iš cisternos galėjo išbėgti apie 9 tonas pieno. „Scania“ vairuotojas per avariją nenukentėjo.

Šeštadinio rytą Kauno pakraštyje, kelyje Klaipėda-Kaunas, apvirto pienvežis, o iš jo priekabos išsipylė pienas. Sunkiasvorė mašina važiavo link laisvalaikio ir prekybos centro „Mega“, bet ties viaduku įvyko avarija. Anot vairuotojo, priekabą staiga sumėtė, ši vertėsi ant šaligatvio  ir nulenkė apšvietimo stulpą, rašo delfi.lt. Pirminiais duomenimis, išbėgti galėjo apie 9 tonos pieno. Žmonės per incidentą nenukentėjo.

Prieš trejetą metų šalies prekybos centruose šviežio pieno pilstymo automatus įrengę ūkininkai galutinai nuleido rankas. Ilgiausiai rinkoje išbuvo pirmasis tokią naujovę įdiegęs ir bene daugiausia pastangų dėl vartotojų dėjęs Panevėžio rajono ūkininkas Laisvūnas Valikonis. Rugpjūčio 1-ąją pieno gamintojas išjungė automatus. Prekyba naudos neteikė „Pamažu vis mažėjo pardavimai, todėl savikaina išaugo iki kritinės ribos.

Lietuvoje per 34 % gyventojų turi pieno cukrų laktozę skaidančio fermento trūkumą, todėl jiems, suvartojus pieno produktų ar kitų maisto produktų, kurių sudėtyje yra pieno produktų, tiksliau – laktozės, gali pasireikšti nepageidaujami simptomai. Nors laktozės netoleravimas yra dažnas, ne visi jaučiamus nepageidaujamus simptomus priskiria šiai būklei. Laktozės netoleravimas ypač paplitęs tarp juodaodžių (iki 95 %), Azijos, Ispanijos gyventojų ir Amerikos indėnų.

Oligopolijos pasekmės Lietuvos prekybos ir pieno perdirbimo rinkose apverktinos – kai kuriose ES šalių sostinėse pieno produktai jau pigesni nei Vilniuje. Nors dėl užsitęsusios ekonominės krizės mažiau lietuvių poilsiauja užsienyje, iškeliavusieji užsuka ir į parduotuves – nori paskanauti vietinės gamybos produktų, palyginti juos su lietuviškais.

Nuo ankstyvo pavasario dėl krintančių pieno supirkimo kainų grūmėsi ūkininkai ir perdirbėjai, o neseniai šios kovos rezultatus pajuto pirkėjai – pieno produktai atpigo ir parduotuvėse, rašo „Lietuvos rytas“. Pasak „Maximos“ atstovės Olgos Malaškevičienės, pieno produktų kainos mažėja kiekvieną pavasarį, kai karvės išleidžiamos į ganyklas ir sumažėja išlaidos jų priežiūrai. Tačiau rudenį kainos vėl pakyla.

Lietuvos perdirbėjų sandėliai sprogsta nuo pieno produktų, ypač sviesto ir fermentinių sūrių. Nors šių gaminių pasiūla milžiniška, jų kainos mūsų šalyje dar nesirita strimgalviais žemyn, rašo „Lietuvos rytas“. Šiuo metu gamintojai sandėliuose yra prikaupę devynias galybes sviesto, fermentinių ir šviežių sūrių. Kiekviena stambiųjų pieno perdirbimo įmonių atsargų turi po keletą tūkstančių tonų.

Genetiškai modifikuoti produktai (GMO) Lietuvoje yra draudžiami, tačiau ant vartotojų stalo patenka aplinkiniais keliais, pavyzdžiui, per GMO pašarus. Seime surengtoje spaudos konferencijoje diskutuota, kad GMO produktai sukelia įvairių genetinių ligų, tačiau yra pigesni, todėl verslui labiau patrauklūs.

Pieno supirkimo kainos šiemet mažintos jau kelis kartus. Pieno gamintojams pranešta, kad nuo gegužės jos dar kris. Itin skriaudžiami teigia esantys kooperatyvai. Jiems perdirbėjai dabar moka net ketvirtadaliu mažiau nei metų pradžioje. Dėl to jie ketina skųstis Konkurencijos tarybai. Beveik trečdalį pieno tiekiančių kooperatyvų atstovai sako, kad šiemet perdirbėjai drastiškai kelis kartus mažino supirkimo kainas.

Kėdainių rajono ūkininkas Zigmas Ričkus džiaugiasi, kad jo pieno ūkyje dirba sąžiningi savo darbą išmanantys žmonės. Nuoširdus komandinis darbas duoda gerų rezultatų. Neseniai bendrovė „Žemaitijos pienas“ pagerbė pažangiausius pieno gamintojus. Tarp jų buvo ir Z.Ričkus. Ėmėsi veiklos Iš pradžių Z.Ričkus dirbo agronomu Kelmėje, vėliau – Kėdainių rajone. Pradėjus naikinti kolūkius, jis, pasitaręs su draugais, įkūrė bendrovę.

Didysis Romos poetas Vergilijus (Publijus Vergilijus Maronas, 70–19 m.pr.Kr.) medų vadino kvapiąja dangaus dovana. Pavasario pabaigoje ir ištisą vasarą iš medingųjų žiedų bitelės renka saldų skystį – nektarą. Jame yra trijų rūšių cukraus: sacharozės, destrozės ir levuliozės, arba fruktozės. Sacharozė, arba švendrinis cukrus, yra pati saldžiausia.

Lietuvos ūkininkai laiko vis mažiau gyvulių, ypač melžiamų karvių, kai kurie visai atsisako pieno ūkių, praneša LTV „Panorama“.Tačiau nemažai investavusių į pieno ūkių modernizavimą Šakių rajono bendrovių vadovai sako, kad pienininkystė pelninga. Stebinančiai šviesu ir tvarkinga Voniškių bendrovės fermose. Šildomos grindys veršeliams ir karvių melžimo aikštelėje, automatizuotai dalijami pašarai, girdomi veršeliai. Kiekvienas kompiuterio atpažįstamas pagal numerį ir gauna savo normą.

Ketvirtus metus ekonomikos sunkmečio sąlygomis gyvenantys krašto žmonės priversti spaustis dar labiau. Dauguma būtiniausių maisto produktų toliau brangs, rašo „Lietuvos žinios“. Valdžios atstovai realiai lengvinti infliacijos naštos neskuba. Tikėtina, kad didžiausią įtaką jai turės dėl brangstančių degalų didėjančios transporto prekių grupės kainos. Prognozuojamas ir tolesnis maisto produktų bei nealkoholinių gėrimų kainų kilimas.

Pieno ūkių savininkai nepatenkinti - supirkėjai mažina kainas. "Gavome raštą, kad supirkimo kaina mažėja 2 centais už kilogramą. Kodėl - neįmanoma suprasti", - sakė Voniškių (Šakių r.) žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys. Bendrovė Lukšių pieninei per parą parduoda apie 9 tonas pieno, iš kurio gaminamas fermentinis sūris. Sumažėjus supirkimo kainoms, per mėnesį voniškiečių pajamos už pieną sumažės kone 5 600 litų. Iki šiol jiems mokėta 1,07 lito už kilogramą.

Pieno supirkėjai sumažino pieno supirkimo kainas, nes esą mažiau gauna už eksportuojamus produktus. Tačiau parduotuvėse pieno produktai nepinga. Gruiškabūdžio žemės ūkio bendrovė melžia itin geros kokybės pieną, įvertintą ES sertifikatu. Už kilogramą šią žiemą gavo po 95 centus, bet perdirbėjai pranešė, kad nuo kovo mokės 6 centais mažiau. „Labai keista, kad dabar parduotuvėse produktų   kainos kyla, o už žaliavą mokama mažiau.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius nemato objektyvių priežasčių parduotuvėse brangti mėsai ir pienui ir tvirtina, kad pagrindinė tokio brangimo priežastis – realios konkurencijos tarp prekybos tinklų nebuvimas. Pasak jo, Konkurencijos taryba turi stebėti, ar tarp prekybos tinklų nėra kartelinių susitarimų. „Pagrindinė priežastis – kiekvieną mėnesį mes sugrįžtame prie tos temos – tikrosios konkurencijos nebuvimas tarp mūsų prekybos tinklų.

Per metus didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose labiausiai pabrango varškė. Vidutinė jos kaina, palyginti 2011 ir 2012 m. vasario antrąją savaitę, šoktelėjo dešimtadaliu nuo 12,19 Lt/kg iki 13,45 Lt/kg. Dar daugiau  (apie 13 proc.) brango liesa varškė. Kilogramas jos 2011 m. vidutiniškai kainavo 11, 49 Lt. Lygiai po metų tuo pačiu laikotarpiu jos kaina pakilo iki 13,05 Lt/kg, rodo tinklapio produktukainos.lt duomenys. Per metus labiausiai atpigo lietuviškos bulvės.