peršalimas

Peršalimo ligos grįžo su trenksmu. Gydytojai pastebi, kad šiemet sezoninės ligos pacientus pakerta kur kas anksčiau. Tokie susirgimų mastai iki pandemijos būdavo stebimi sausio – vasario mėnesiais. O dabar serga ištisos šeimos, kolektyvai, ypač darželiuose ar mokyklose. Beje, gydytojai sako, kad žmonės serga ne tik daugiau, bet ir sunkiau.

Peršalimo ligos grįžo su trenksmu. Gydytojai pastebi, kad šiemet sezoninės ligos pacientus pakerta kur kas anksčiau. Tokie susirgimų mastai iki pandemijos būdavo stebimi sausio – vasario mėnesiais. O dabar serga ištisos šeimos, kolektyvai, ypač darželiuose ar mokyklose. Beje, gydytojai sako, kad žmonės serga ne tik daugiau, bet ir sunkiau. Pirmokas Titas ne tik kosėja, bet vaikas skundžiasi ir bendru silpnumu. Tėtis spėja, kad sūnus peršalo, nes šiandien atliktas kovido testas neigiamas.

Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, iki tam tikros ribos pakilus kūno temperatūrai, dauguma žmonių iš karto griebiasi vaistų. Ką daryti, jei vaistų po ranka nėra arba jų vartoti negalima, atsako vaistininkė.  „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė atkreipia dėmesį, kad pakilusi temperatūra aktyvina organizme procesus, kurie kovoja su ligos sukėlėjais, todėl ne visais atvejais reikia temperatūrą mažinti.

Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija paskelbė keturioms dienoms įprastinį mokymą keičianti nuotoliniu. To imtasi dėl didelio pedagogų ir moksleivių sergamumo. Situacija įtempta ir kitose rajono švietimo įstaigose. Pastarosiomis savaitėmis jurbarkiečius į lovas guldo nežinomas virusas.

Ruduo – ne tik krentančių auksinių lapų laikotarpis, tačiau ir įvairių peršalimo ligų sezonas. Labiausiai pasitaikančios ligos rudens sezono metu yra įprastas peršalimas, COVID-19 infekcija ir gripas. Neretai pajutus pirmuosius gerklės skausmus ar netikėtai pakilus temperatūrai yra sunku identifikuoti, kokia bakterija ar virusas sutrikdė imuninę sistemą.

Orams vis labiau šąlant ir virusams tampant vis aktyvesniems, kone kiekvienas susimąsto apie imuniteto stiprinimą. Imunitetas – sudėtinga sistema, skirstoma į įgimtą ir įgytą, kartu su kitomis sistemomis palaikanti mūsų organizme vykstančių biocheminių procesų pusiausvyrą. Priemonių imunitetui stiprinti yra įvairių, kai kurios jų – labai paprastos: kokybiškas miegas, darbo ir poilsio režimas, fizinė veikla, trūkstamų vitaminų ar mikroelementų vartojimas.

Minėdamos Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę, ligonių kasos primena, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda tada, kai bakterijos pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus. Todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika.

Šių metų Australijos Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaita apie ką tik žemyne pasibaigusį infekcinės ligos sezoną rodo itin didelį vaikų sergamumą – daugiausiai sirgo 5–19 metų amžiaus asmenų grupė, didelis sergamumas fiksuotas ir jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje. Tokias pačias tendencijas atskleidžia ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenys apie praėjusį gripo sezoną, kuomet vaikai sudarė beveik 70 proc. visų sirgusiųjų gripu.

Nieko nėra nemaloniau nei ne laiku užklupęs peršalimas. Dažniausiai peršalimą išduoda sloga, kosulys ar gerklės skausmas. Sužinokite, ką galite padaryti pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, kad jaustumėtės geriau. Nors dažniausiai pajutus pirmuosius peršalimo požymius skubame į vaistinę, tačiau kartais užtenka vos poros dienų namuose, daug šiltos arbatos puodelių, kad pasijustumėte geriau.

Gydytojai apgailestauja, kad lietuviai vis dar labiau linkę pasitikėti ne jais, o kaimynų ar artimųjų patarimais. Ne išimtis – ieškomi savigydos būdai prasidėjus peršalimų sezonui. Medikai pažymi, kad itin ydingas pacientų įprotis – savarankiškai nuspręsti vartoti antibiotikus. Susirgus viršutinių kvėpavimo takų infekcija antibiotikus vartoti galima tik paskyrus gydytojui. O to paprastai prireikia vienu atveju – kai susergama bakterinės kilmės infekcija.

Oficialiai prasidėjęs peršalimo ligų ir gripo sezonas neramina – kaip pasirūpinti savo sveikata? Nors kartais išvengti viruso nepavyksta, greita reakcija ir laiku suteikta pagalba gali užkirsti kelią komplikacijoms ir padėti greičiau pasveikti. Vaistininkė Urtė Jankauskaitė dalijasi atmintine, kokiomis namų vaistinėlės priemonėmis pravartu pasirūpinti ir kaip pagelbėti sau ar savo artimiesiems susirgus.

Gripas – ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, kosuliu, gerklės, galvos bei raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu. Šeimos gydytoja Lina Augustinaitė sako, jog kasmet šia liga suserga 5–10 proc. gyventojų. Medikė paneigia apie gripą vyraujančius mitus ir paaiškina, kaip iš tiesų reikėtų apsisaugoti nuo šios infekcijos.

Atšalus orams tampa sunku apsiginti nuo peršalimo ligų – jos sumaišo visus planus, o nespėjus pasveikti jau prikimba kitas virusas. Didelę įtaką imuninei sistemai daro ir pasirinktas meniu. Ekspertai pataria, ką valgyti rudenį, kad ne tik nereikėtų dažnai sirgti, bet ir būtume kupini energijos ir geros nuotaikos.  Sveikatą lemia ir emocijos Rudenį geriausias ir sveikiausias maistas – sezoninės daržovės, įvairios žolelės, vaisiai ir vėlyvosios uogos.

Prasidėjus vaikų rudens atostogoms, šeimos jau dairosi kelionių į šiltuosius kraštus – pailsėti ten, kur daugiau saulės, vilioja ne tik šąlantis oras Lietuvoje, bet ir patrauklesnės ne sezoninės atostogų kainos. Vis dėlto neretai per tokias atostogas nepavyksta išvengti varvančios nosies ir skaudančios gerklės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) rodiklis per savaitę sumažėjo nuo 827,8 iki 819,7 atvejo 100 tūkst., tačiau NVSC specialistai ragina neprarasti budrumo ir nuo gripo pasiskiepyti nelaukiant sergamumo pakilimo piko.

Nors gripo sezonas dar tik prasidėjo ir sergančiųjų skaičiai minimalūs, ekspertai jau dabar kalba apie galintį laukti sunkų laikotarpį. Pažymima, kad tiek gripas, tiek COVID-19 kelia grėsmę žmonių sveikatai, todėl skiepai yra būtina ir pirmoji prevencijos priemonė. Kelis pastaruosius metus gripo plitimą stabdė kovidui suvaldyti skirtos priemonės. Tačiau „atleidus vadeles“, manoma, sergamumas šia daug geriau visuomenei pažįstama infekcija vėl gali pasiekti naujus mastus.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, net 60 proc. veiksnių, lemiančių gerą žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę, yra susiję su esamu gyvenimo būdu. Siekdami būti sveikesni, rudenį mažiau sirgti įvairiomis peršalimo ligomis bei turėti stipresnį imunitetą, visų pirma turėtume daugiau dėmesio skirti savo kasdienei rutinai ir gyvenimo būdo pokyčiams.

Susirgus gali būti sunku atskirti, užsikrėtėte COVID-19, gripu ar paprasčiausiai peršalote. Tačiau sveikatos ekspertai paaiškino, kad kai kurie simptomai gali padėti suprasti, kuo iš tiesų susirgote. Vėstant orams, daugėja ir įvairių susirgimų, dažniausiai rudenį žmonės skundžiasi galvos ir gerklės skausmu ar sloga, rašo express.co.uk. Dažnai sunku suprasti, tai COVID-19, gripas ar peršalimas, nes visos šios ligos pasireiškia panašiais simptomais.

Darganoti ir vėsūs orai į ligos patalą guldo vis daugiau tautiečių. Vaistininkai stebi, esą pastarosiomis savaitėmis užsukęs į vaistinę kas septintas pacientas prašo vaistų nuo peršalimo ligų. Šeimos gydytojai paantrina – per dešimt pastarųjų dienų kosinčių, čiaudinčių ir besiskundžiančių galvos skausmais padaugėjo beveik dvigubai. Prie šeimos gydytojo kabineto Šeškinės poliklinikoje savo eilės laukia vilnietė Ivona. Moterį kamuoja peršalimo simptomai. „Jau antra savaitė.

Prasidėjęs peršalimo ligų sezonas – darbymetis ne tik šeimos gydytojams, bet ir otorinolaringologams, tai yra ausų, nosies ir gerklės ligų specialistams. Ilgametę patirtį turintis gydytojas Darius Rauba neslepia, kad vis dar tenka stebėtis pacientų elgesiu. Jei vieni skuba pas medikus be didesnio reikalo, kiti netausodami savęs „prisižaidžia“ iki rimtų komplikacijų. Be kita ko, patys pacientai kitą kartą prisideda ir prie eilių didėjimo.

Peršalimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip nerimtas sveikatos sušlubavimas. Visgi laiku nesiėmus gydymo, peršalimo simptomai gali progresuoti, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė bei priduria, kad norint greičiau pasveikti – vien vaistų nepakanka. Todėl ji atskleidžia, kas papildomai turėtų įeiti į „receptą nuo peršalimo“. Elektrolitai – nr. 1 pagalba Vieno vaisto nuo peršalimo nėra, pasakoja vaistininkė.

Nors COVID-19 pandemiją pavyko suvaldyti, tačiau koronavirusas niekur nedingo – visgi, daugelis žmonių atsipalaidavo ir primiršo gydytojų rekomendacijas, kaip pasirūpinti savo sveikata. Išlikti budriems verta ne tik dėl jo – rudenį grėsmę kelia ir kitos virusinės ir infekcinės ligos – kaip ir kasmet, šaltuoju metų laiku sugrįžta pneumokokinė infekcija, apie kurią daugelis vis dar per mažai žino ir neįvertina jos rizikų.

Šaltasis metų laikas suskubti rūpintis savo sveikata primena ne tik dėl šiuo laikotarpiu taip dažnų peršalimo ligų, bet ir sezoninių  gripo ar pneumokoko virusų. Nors pastarųjų metų aktualijos pasaulyje šias ligas privertė nustumti į užmarštį, jos vis dar gajos. Kasmet nuo minėtų virusų visame pasaulyje miršta milijonai žmonių. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kaip šių ligų išvengti arba lengviau jomis persirgti.

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. Farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė dalinasi, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria, kaip greičiau ir sveikiau atsisveikinti su varvančia nosimi.

Artėjant peršalimo ligų sezonui, epidemiologai primena: didžiausia daroma klaida – vos tik peršalus griebtis antibiotikų, užsilikusių namų vaistinėlėje. Anot visuomenės sveikatos specialistų, apie 80 proc. peršalimo ligų yra virusinės kilmės, o tai reiškia, kad antibiotikai dažnu atveju nepadės pasijusti geriau, tačiau galima žala ateityje – milžiniška.

Netikėčiausiais atvejais gelbėjanti namų vaistinėlė – vienas svarbiausių atributų kiekviename namų ūkyje. Nors vaistinėlę savo namuose turi bene kiekvienas Lietuvos gyventojas, neretai pastebima, kad jos turinys neatitinka svarbiausių kiekvienos šeimos individualių poreikių, o beveik kas trečias namų ūkis namuose turimus vaistus laiko netinkamai.

Už lango vis labiau šąla oras, o kaip pasiruošti šaltajam periodui, kad išliktume sveiki ir energingi? Apie ligų profilaktiką ir organizmo stiprinimą renginio „Ėjimas“ organizatoriai pranešime spaudai kalbasi su Vilniaus „Affidea“ klinikos šeimos gydytoja Elena Šuke.  Kaip pasiruošti šaltajam metų periodui? Specialaus pasiruošimo žiemai tikrai nereikia – mūsų organizmai pakankamai pripratę prie metų laikų kaitos, nes tai vyksta kasmet.

Vaistinėse apsilanko vis daugiau sirguliuojančių žmonių, kurie ne visuomet gali atskirti – jiems paprasčiausias peršalimas, koronavirusas ar visgi gripas, pasakoja farmacininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, šiuo apgaulingu laikotarpiu svarbu gebėti atskirti šias ligas bei pradėti teisingą gydymą, o užvis efektyviausias būdas užkirsti kelią gripui – vakcinacija, kurią galima atlikti ir vaistinėse.

Atėjus rudeniui, kai prasideda naujas darbų ir mokslų sezonas, o orai suprastėja, neretai žmogaus organizmas patiria didelį stresą ir tampa pažeidžiamas. Vaistininkė Viktorija Rimkuvienė įvardija, kokie nusiskundimai sveikata dažniausiai pasireiškia šiuo metų laiku ir kokios jų priežastys bei pataria, ką turėti vaistinėlėje norint savimi pasirūpinti prevenciškai ir netikėtai užklupus negalavimams.

Dauguma žmonių dar vaikystėje susipažino su liaudiškais gydymo būdais. Kojų kaitinimas karštame vandenyje, bulvių ar kiaušinio kompreso laikymas ant nosies ar akies, vaistažolių arbatos gėrimas ir dauguma kitų liaudies medicinos gydymo metodų dabar kelia diskusijas dėl jų veiksmingumo. Apie praeities gydymo metodų efektyvumą portalas tv3.lt pasikalbėjo su vaistininke Giedre Tautkevičiene.

Nors peršalimo ligų sezonas dar tik artėja, kai kuriose vaistinėse gyventojai pasigenda tam tikrų vaistų. Vaistinės neslepia, kad dalies prekių trūksta tiek dėl išaugusios jų paklausos, tiek ir dėl dar nuo pandemijos besitęsiančių bei augančių energetinių kaštų sąlygotų žaliavų tiekimo trikdžių.   Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Rima (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – red. past.

Vaistininkai pastebi, kad pastaruoju metu į vaistines pasikonsultuoti ir įsigyti vaistų ateina pacientai, jaučiantys įvairius peršalimo simptomus. Dauguma jų – gerklės skausmas ir sloga. Kaip šiuo metu nesusirgti, o jei nepavyko to padaryti, kaip greičiau pasveikti, pataria vaistininkai. „Camelia“ vaistinių tinklas fiksuoja, kad šių metų birželio mėnesį poreikis preparatams nuo gerklės skausmo (pastilės, purškalai) net didesnis 50 proc. lyginant pernai su tokiu pat laikotarpiu.

Nors už lango vasara, peršalimo ligos žmones į patalą guldo beveik taip pat, kaip per gripo sezoną. Vaistininkai sako, dėl to vos spėja pildyti vaistų lentynas, o kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, nosies purškalų, net ir pritrūksta. Ilgėja eilės ir prie šeimos gydytojų kabinetų. Sirupo, lengvinančio kosulį, vilnietė Laura vaistinėje prašo ne tik savo mažyliui, medikamentų ieško ir sau. Moteris spėja, kad visa šeima virusu galėjo užsikrėsti nuo sergančio mažylio.

Dažnai, pasak medicinos specialistų, nuo tėvų pasiryžimo ir kantrybės, priklauso, ar vaiką kamuos ligos. Nuo ko pradėti ir kaip po truputį stiprinti vaiko imunitetą norint sulaukti ilgalaikio rezultato – stiprios sveikatos? Atrodo, visi žinome įprastas grūdinimosi ir imuniteto stiprinimo taisykles, tačiau tik nedaugelis iš mūsų geba jų laikytis.

Sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodikliui nukritus iki 45 atvejų 10 tūkst. gyventojų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pirmadienį paskelbė apie gripo sezono pabaigą. NVSC duomenimis, 20-ąją metų savaitę, tai yra gegužės 16–22 dienomis, nustatyta 111 gripo atvejų – beveik dukart mažiau, nei ankstesniąją savaitę (203 atvejai). Tuo metu gegužės 9–15 dienomis fiksuotas bendras sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) siekė 46 atvejus 10 tūkst.

Atėjęs pavasaris ir bundanti gamta džiugina ne visus – alergiškiems žmonėms tai tikras galvos skausmas. Sprogstantys žiedai pavasarį tampa didžiausia problema sergantiems šienlige, taip pat turintiems bronchinę astmą. „Inovatyvios alergologijos centro“ gydytojos alergologė-klinikinė imunologė prof.

Daugelis sutiks, kad šių metų pavasaris nėra itin pavasariškas. Todėl nenuostabu, kad ir vaistinių preparatų nuo peršalimo ligų šių metų balandį nupirkta dvigubai daugiau palyginti su praėjusiu metų balandžiu. „Gintarinės vaistinės“ duomenimis, šių metų balandžio mėnesį vaistinių preparatų nuo peršalimo ligų ir imunitetui stiprinti pardavimai buvo 60 proc. didesni negu tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais. „Šį peršalimo ligų išaugimą siejame su kaukių nusiėmimu.

Nors gripo sezonas Lietuvoje jau eina į pabaigą, bet gripas trauktis neskuba – Lietuvoje sergamumas šia infekcine liga vis didėja. O ypač, anot specialistų, gripu užsikrečia vaikai ir paaugliai. Dėl gripo į ligoninę praėjusią savaitę buvo paguldyta 40 vaikų ir paauglių. Visi atsidūrę ligoninėje yra iki 18 metų amžiaus. Ekspertai aiškina, kad sergamumas gripu grįžo į priešpandeminį lygį, bet savo piko dar nepasiekė.

Ilgai lauktas pavasaris atneša ne tik džiugią nuotaiką, norą pasipuošti lengvesniais drabužiais, bet ir netikėtą peršalimą. Po žiemos neatsigavęs kūnas, vitaminų trūkumas ir siaučiantys virusai tiesiog garantuoja varvančią nosį ar gerklės skausmą. Tad kaip gi apsisaugoti ir kodėl sprendimo ieškoti verta lietuviško kaimo pievose? Apie tai pasakoja ir patarimais dalijasi „Levandų Ūkio“ žolininkė Otilija Stirkienė.

Nuo pirmadienio uždarose erdvėse, išskyrus sveikatos, slaugos ir globos įstaigas bei viešąjį transportą, nebelieka reikalavimo dėvėti apsauginių kaukių. Vaistinėse taip pat nuo šiol kaukės nėra privalomos, tačiau „Camelia“ vaistininkai gyventojų prašo būti atsakingiems: jei jaučiate peršalimo simptomus, likite namuose, o viešosiose uždarose vietose būtinai dėvėkite kaukę.

Praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 62,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (kovo 7–13 d.) šis rodiklis buvo mažesnis (50 atvejų 10 tūkst.

Sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu per savaitę padaugėjo, pirmadienį informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Centro duomenimis, bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę siekė 58 atvejus 10 tūkst. gyventojų, kai savaite anksčiau – 55,5 atvejo. Šiuo metu sergamumas ŪVKTI yra penkis kartus didesnis, nei pernai tuo pačiu metu, kai 10 tūkst. gyventojų teko 12,2 atvejo.

Šaltuoju metu sezonu siaučia peršalimo ligos, pasireiškiančios nosies gleivinės paburkimu, padidėjusia gleivių sekrecija, kosuliu, karščiavimu, čiauduliu ar galvos skausmų. Kaip tokių ligų išvengti ir padidinti organizmo atsparumą, TV8 laidoje „Sveikas rytojus“ patarimais pasidalino kariai. Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų Juozo Lukšio mokymo centro žvalgybos kursų ekspertas, seržantas Darius Stašelis pasakojo, ką žiemą eidamas į lauką turi žinoti kiekvienas.

Vaistininkai pastebi, kad šių metų pradžioje į vaistines plūstelėjo lietuviai besiskundžiantys simptomais, panašiais į peršalimą, tačiau tai nėra vienintelis jų nusiskundimas. Trijų lietuviškų vaistinių tinklų paklausėme, ką perka lietuviai ir kokios pagalbos ieško vaistinėse? „Gintarinės“ vaistinės rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė nurodo, kad vidutinis vienos dienos žmonių skaičius sausio 2-6 dienomis buvo beveik 6 proc.  didesnis palyginus su gruodžio mėnesiu.

Lietuvoje vis sparčiau plinta ne tik omikronas, bet ir kiek primirštas gripas bei peršalimo ligos. Bendras sergamumo rodiklis yra jau dvigubai didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Labiausiai sirguliuoja Klaipėda, mažiausiai užsikrėtimų – Utenoje. Beje, visuomenės sveikatos specialistai sako, kad nuo spalio gripas į ligonines paguldė 12 žmonių. Iš jų net 11 vaikų. Panevėžio miesto poliklinikoje 16-metis Kristianas gauna skiepą nuo gripo.

Vaistininkai pastebi, kad po švenčių į vaistines plūstelėjo peršalę klientai. Anot vaistininkės Jelenos Deksnienės, tam įtakos gali turėti ir šventinis maratonas, ir pastarosiomis dienomis vyraujantys permainingi orai. Vaistininkai pastebi, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo peršalusių klientų. Pasak J. Deksnienės, tam įtakos turi ir šventinis maratonas.

Valgyti česnaką ar kišti jį į nosį, lašinti svogūno sultis ant smilkinių, gerti daug žolelių arbatų su citrina ir imbieru, įtrinti nosį eteriniais aliejais ir skalauti druskos tirpalu – tai liaudies medicinos metodai, kuriuos žmonės kartais renkasi peršalimo gydymui.  Vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad daugelis šių būdų ne tik nepadeda, bet gali ir pakenkti. Kai kurie – gali būti veiksmingi kovojant su peršalimu, tačiau tuo piktnaudžiaujant, kyla šalutinių poveikių rizika.