peršalimas

Šildymo sezonas dar neprasidėjo, tad namuose ir biuruose vyrauja vėsuma, sezoniškai keičiasi mitybos įpročiai bei fizinis aktyvumas, dažnas rudenį jaučia daugiau streso, prasčiau miega, tiek vaikai, tiek suaugusieji grįžo į įprastą ritmą ir dažnai leidžia laiką didesnėse žmonių grupėse.

Nors ruduo dar tik prasidėjo, virusai jau kelia galvą – registruojami pirmi susirgimai gripu, gyventojams neramu, kiek „piktas“ virusas šiemet laukia, ar negrįš COVID-19 liga. Be to, šiemet situacija neeilinė – skiepų nuo gripo sulauksime tik lapkritį. Apie tai, ko laukti artimiausiais mėnesiais ir kokį virusą mokslininkai stebi ypač atidžiai, plačiau kalbėjomės su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininke, imunologe prof. Aurelija Žvirbliene.

Įsibėgėjant kalendoriniam rudeniui ir vėstant orams šeimos gydytojai nespėja apsidairyti, kaip į jų kabinetus plūsteli peršalimo ligomis sergantys pacientai. Profesorius Vytautas Kasiulevičius primena, kad „peršalimas“ nėra viena liga – už jo gali slypėti įvairūs virusai. Tad kaip atpažinti jų simptomus? „Rugsėjį šeimos gydytojų praktikoje gana staigiai padaugėja pacientų, kurie skundžiasi sloga, gerklės skausmu, kosuliu, užkimimu ar karščiavimu. Tačiau „peršalimas“ nėra viena liga.

Česnakas nuo seno laikomas viena populiariausių natūralių priemonių imunitetui stiprinti. Permainingų orų metu, užklupus netikėtam peršalimui, daugelis vis dar griebiasi česnako tikėdamiesi apsisaugoti nuo ligų ar greičiau pasveikti, tačiau ar pagrįstai jis visuomenėje vadinamas natūraliu antibiotiku? Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė dalijasi, kokiomis savybėmis iš tiesų pasižymi česnakas, kada jį reikėtų vartoti atsargiau, ir kodėl užsiimti savigyda gali būti...

Šį sezoną sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga buvo kiek mažesnis nei ankstesnįjį sezoną, tačiau mirė daugiau žmonių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, didžiausias sergamumo gripu, COVID-19 liga ir kitomis ŪVKTI rodiklis – 1460 atvejų 100 tūkst. gyventojų – užregistruotas septintąją šių metų savaitę, tačiau jis neviršijo praėjusį sezoną registruoto aukščiausio rodiklio – 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Latvijos vaistų agentūra pranešė, kad gauta signalų apie neteisingą vaistinio preparato „Ospamox“ 250 mg/5 ml milteliai geriamajai suspensijai paruošimą prieš vartojant, skelbia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Ji atkreipė dėmesį, kad prieš pradedant vartoti šį vaistą, pirmiausia reikia paruošti suspensiją buteliuke.

Lietuvoje 17-ąją metų savaitę (balandžio 20–26 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis išliko beveik nepakitęs ir siekė 639,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (16-ąją savaitę buvo 632,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba apie 26 proc. šalies gyventojų. Kaip atpažinti pavasarines alergijas? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja vaikų ir suaugusiųjų alergologė, klinikinė imunologė Rūta Tamošiūnienė.

Atėjus šiltajam sezonui, vis daugiau žmonių laiką leidžia lauke – užsiima įvairiomis fizinėmis veiklomis, iškylauja, vaikščioja pažintiniais takais. Vis dėlto gerėjantys orai reiškia ne tik didesnį aktyvumą gryname ore, bet ir bundančias erkes bei augančią riziką susidurti su jų platinamomis ligomis. Viena pavojingiausių – erkinis encefalitas.

Pavasariui įsibėgėjant, sugrįžta ir sezoninių alergijų metas. Vaistinėse vis dažniau lankosi žmonės, besiskundžiantys nosies užgulimu, nuolatiniu čiauduliu ar ašarojančiomis akimis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad neretai sezoninė alerginė supainiojama su peršalimu, todėl pataria, kaip juos atskirti.

Lietuvoje 13-ąją metų savaitę (kovo 23–29 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo ir siekė 865,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo 742,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną tokiu pačiu metu (2025 m. 13-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nosies purškalai, mažinantys gleivinės paburkimą, dažnam tampa greita pagalba peršalus ar užgulus nosiai. Tačiau vaistininkai įspėja, kad vartojami per ilgai jie gali sukelti priešingą efektą – nosis ima kimštis vis dažniau, o be purškalo kvėpuoti darosi vis sunkiau.

Lietuvoje 12-ąją metų savaitę (kovo 16–22 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo ir siekė 742,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (11-ąją savaitę buvo 639,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų), pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną (2025 m. 12-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje 11-ąją metų savaitę (kovo 9–15 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 639,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (10-ąją savaitę buvo 746,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną (2025 m. 11-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1454,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje 10-ąją metų savaitę (kovo 2–8 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis siekė 746,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 817,5 atvejo 100 tūkst.

Nors jau prasidėjo kalendorinis pavasaris, virusai vis dar nesitraukia. Ypač daug nerimo kyla, kai suserga vaikas. Neretai jam vos stipriau sukarščiavus išsigandę tėvai skuba į Skubios pagalbos skyrių. Kada išties verta taip elgtis, o kada reikėtų palaukti, plačiau papasakojo Santaros klinikų gydytojos. VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja vaikų pulmonologė doc. dr.

Vos tik pradeda kibti peršalimas, daugelis automatiškai atsigręžia į tai, kas pažįstama nuo vaikystės: šiltas kojų voneles, kompresus, šildančius tepalus ar eterinius aliejus. Vieni tikina, kad taip ligą galima „išvaryti per pėdas“, kiti tai daro tiesiog dėl jaukumo, kai kūną krečia šaltkrėtis ir norisi greitesnio palengvėjimo.

Dėl moksleivių atostogų užpraeitą savaitę stipriai nukritęs sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje praėjusią savaitę šiek tiek ūgtelėjo.

Lietuvą pasiekė nauja gripo sezono banga – auga sergamumas ne tik juo, bet ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei COVID-19. Vis dėlto, dažnesni peršalimai ar užsitęsusios infekcijos ne visada susijusios tik su virusų aktyvumu. Kartais jų fonas – ir lėtinis stresas. Pasak psichoterapeuto Dainiaus Jakučionio, nors jį daugelis esame linkę nuvertinti, net ir stresas tiesiogiai veikia mūsų gebėjimą atsispirti infekcijoms.

Nesvarbu, koks virusas – lengvas peršalimas ar rimtas gripas – pasigaunamas, pasveikti visiems norisi kuo greičiau. Vis dėlto gydytojams nerimą kelia neretai perdėm uolus gyventojų noras griebtis antibiotikų bei neatsargus vaistų nuo skausmo ir karščiavimo vartojimas. Įprastai susirgus ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija gydymas tėra simptominis – rekomenduojamas poilsio režimas ir gausus skysčių vartojimas.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje praėjusią savaitę stipriai nukrito ir nė vienoje savivaldybėje nefiksuotas epideminis sergamumas. Vis dėlto specialistai pastebi, kad tam daugiausiai įtakos turėjo moksleivių atostogos, o pats sergamumas dar tikriausiai taip nenuslopo. Be to, nuo gripo ir COVID-19 praėjusią savaitę mirė dar 9 žmonės.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje toliau neslopsta. Šiuo metu 14-oje savivaldybių registruotas epideminis sergamumas, nuo gripo praėjusią savaitę mirė dar 10 žmonių.

Nors sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje kiek sumažėjo, į ligonines dėl COVID-19 pateko kiek daugiau žmonių. Taip pat per praėjusią savaitę registruota 13 mirčių nuo gripo, tarp jų – ir vieno vaiko.

Besitęsiantys šalčiai silpnina kvėpavimo takų apsauginį barjerą, dėl to didėja rizika susirgti peršalimo ligomis. Sveikam žmogui jos, nors ir nemalonios, dažniausiai praeina be didesnių pasekmių, tačiau sergantiems lėtinėmis ligomis gali būti labai pavojingos. Kaip saugoti save ir tinkamai pasirūpinti kvėpavimo takais šaltuoju periodu? Patarimais dalijasi LSMU Kauno ligoninės gydytoja pulmonologė Daina Sušinskienė.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje toliau auga ir priartėjo prie epideminio. Jis jau yra registruojamas septyniolikoje savivaldybių.

Įsibėgėjus peršalimo ligų sezonui, kartu su sloga ir gerklės skausmu į namus grįžta ir liaudiški patarimai – medaus kompresai, „natūralūs“ būdai ir savigyda. Tačiau šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pabrėžia – problema nėra pati savigyda – problema atsiranda tada, kai ji grindžiama nepatikima informacija. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ gydytojas sako, kad be savigydos šiuolaikinė sveikatos sistema tiesiog nefunkcionuotų.

Gripo sezonas įsibėgėja, didindamas galimybę susirgti virusinėmis infekcijomis. Dažnas, susirgęs virusine infekcija, po kelių dienų ar savaitės apie gripą pamiršta. Kitam gydantis savijauta ne gerėja, bet blogėja. Medikai pataria įvertinti simptomus ir neignoruoti blogėjančios savijautos, nes tai gali būti gripo komplikacija, dažnai užklumpanti vaikus, senjorus, nėščiąsias ir lėtinėmis ligomis sergančius žmones.

Lietuvą sukausčius ypač žiemiškiems orams, žmonės plūstelėjo į vaistines, ieškodami preparatų ne tik tokiems ūmiems negalavimams kaip gripas ar pūslelinė malšinti, bet ir imunitetui stiprinti. Kaip naujienų portalui tv3.lt komentavo „Eurovaistinės“ atstovė Kamilė Šoblinskė, vaistinėse sulaukiama gerokai daugiau žmonių, besiskundžiančių peršalimo ligomis ir virusinėmis infekcijomis, tokiomis kaip gripas ar koronavirusas.

Besitęsiant šaltajam sezonui Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena apie meningokokinę infekciją – ūminę, žaibiškai progresuojančią bakterinę ligą, galinčią sukelti sepsį (kraujo užkrėtimą) ar pūlingą meningitą (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimą). NVSC pabrėžia, kad efektyviausia apsauga nuo šios ligos yra skiepai, kurie reikšmingai sumažina tiek susirgimo, tiek sunkių komplikacijų ir mirties riziką.

Gripo sezonas Lietuvoje vėl įgauna pagreitį – sergamumo rodikliai sparčiai auga, ir dalyje savivaldybių jau pasiektas epideminis lygis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per pastarąją savaitę bendras sergamumo gripu, COVID-19 ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis šalyje išaugo nuo 965 iki 1253 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje šoktelėjo – net devyniose savivaldybėse jau fiksuojamas epideminis sergamumas. Iš viso nuo gripo ir COVID-19 per savaitę mirė 5 žmonės.

Kai žiema įsibėgėja ir termometrų stulpeliai leidžiasi vis žemyn, grįžta ir daugybė seniai girdėtų įsitikinimų apie tai, kaip saugoti savo sveikatą. Vieni jų perduodami iš kartos į kartą, kiti – skamba logiškai, bet su medicina neturi daug bendro. Vaistininkai išskyrė tris žiemos sveikatos mitus, kurie vis dar klaidina ir ką iš tikrųjų reikėtų daryti, kad apsisaugotume nuo ligų ar nušalimų? Mitas Nr.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje vėl ūgtelėjo, dviejose savivaldybėse jau fiksuojamas epideminis sergamumas. Nuo gripo per savaitę mirė dar 11 žmonių, dviejų gyventojų gyvybes nusinešė koronavirusas.

Lietuvoje sausio 5–11 d. (2-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 892,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų, rodo naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Nuo gripo mirė dar 8 žmonės, COVID-19 nusinešė dviejų asmenų gyvybes. Pirmąją šių metų savaitę sergamumas buvo mažesnis (831,1 atvejo 100 tūkst.

Lietuvoje smarkiai atšalus orams, vis daugiau žmonių susiduria su peršalimu, gripu ir kitomis sezoninėmis ligomis. Šaltis, sausas patalpų oras ir virusų plitimas ypač žiemą reikalauja papildomos priežiūros ir prevencijos. Žolininkė Jolanta Wittib sako, kad sveikatos išsaugojimas prasideda dar prieš pirmuosius ligos simptomus, pasirūpinant tiek kūno, tiek namų aplinkos sąlygomis.

Lietuvoje gruodžio 29 d. – sausio 4 d. (1-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 831,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Paskutiniąją metų savaitę (gruodžio 22–28 d.) jis buvo mažesnis (766,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst.

Susibūrimai su artimaisiais per Šv. Kūčias bei Kalėdas dažnai nestokoja ne tik gerų emocijų, bet ir aktyvesnio įvairių virusų plitimo. Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius pastebi, kad prabėgus šioms šventėms sveikatos priežiūros įstaigose neretai nusidriekia eilės pacientų: vienus kankina virškinimo sutrikimai, kiti jaučia ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomus.

Nors sergamumas gripu, COVID-19 ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje, kaip įprasta, prasidėjus vaikų atostogoms ir šventiniui laikotarpiui, sumažėjo, per praėjusią savaitę registruotos 3 mirtys nuo gripo. Dar du žmonės mirė nuo koronavirusinės infekcijos. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, bendras sergamumas gripu, COVID-19 ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę (52 savaitę) sumažėjo ir siekė 766,3 atv.

Sunegalavus per šventes ir ilgąjį savaitgalį svarbu žinoti ne tik tai, kur galima kreiptis skubios medicinos pagalbos, bet ir vaistinių darbo laiką. Daugelis jų šventiniu laikotarpiu dirbs trumpiau ar visai nedirbs. Tačiau budinčios vaistinės veiks kiaurą parą net ir šventinėmis dienomis. Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo kelių pagrindinių vaistinių tinklų, kaip jie ketina organizuoti darbą per šventes.

Sergamumas gripu ir kitais kvėpavimo takų virusais Lietuvoje auga kaip ant mielių – epideminį lygį jis jau pasiekė 7 savivaldybėse, ypač daug sergančių Vilniaus mieste ir rajone. Gydytojai konstatuoja, kad gripas įgauna pagreitį, o gripas šiemet išties sunkios eigos.

Nors iki Kalėdų liko dar savaitė, šventinę nuotaiką vis dažniau temdo augantis sergamumas gripu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, infekcijų banga įsibėgėja visoje Lietuvoje, o vis daugiau atvejų baigiasi gydymu ligoninėse – dažniausiai tarp vaikų. Tuo pačiu metu vaistinėse smarkiai išaugo vaistų nuo gripo ir greitųjų testų paklausa.

Europoje šiuo metu siaučia ligų sezonas, daug žmonių susiduria su peršalimu, COVID-19 ir vadinamuoju „supergripu“. „Supergripu“ šnekamojoje kalboje vadinamas gripas, kurio sezonas šiemet prasidėjo gerokai anksčiau nei įprasta, rašo BBC. Leidinys pateikė labiausiai tikėtinų simptomų sąrašą, leidžiantį atskirti ir palyginti, kuo skiriasi minėtos ligos viena nuo kitos. Pastaruoju metu orai atvėso, prasidėjo kvėpavimo takų ligų sezonas.

Kaip skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuvoje sparčiai plinta gripas – epideminis sergamumas jau pasiektas 7 savivaldybėse. NVSC duomenimis, Lietuvoje gruodžio 8–14 d. (50-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1246,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę (49-ąją metų savaitę) jis buvo mažesnis (918,9 atvejo 100 tūkst.

Šiuo metu jau ne vienam teko susidurti su peršalimo ligomis ar gripu, tad nenuostabu, kad lankytojų srautai vaistinėse padidėja. O padidėjus srautams, padidėja ir vaistų pirkimas – namuose atsiranda vis daugiau pakuočių. Vis tik, ar tikrai visi žino, kaip teisingai rūšiuoti šių vaistų pakuotes? Primename, kaip teisingai rūšiuoti vaistus, jų pakuotes, švirkštus ir atliekas, turinčias gyvsidabrio – įspėjama nemesti vieno daikto į konteinerius.

Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje užfiksuotos pirmosios dvi šį sezoną mirtys nuo gripo. Sergamumas infekcija toliau auga ir kai kuriose savivaldybėse jau pasiekė epideminį lygį. Kaip rodo NVSC, Lietuvoje fiksuojamas aktyvus virusų, sukeliančių kvėpavimo takų susirgimus, plitimas. Praėjusią savaitę sergamumas gripu išaugo trigubai, daugiausiai serga vaikai.

Kalendorinė žiema vos prasidėjo, o sergamumas gripu jau šovė į viršų. Žmonės ne tik plūsta į poliklinikas – daliai pacientų prireikė gydymo ir ligoninėje. Medikai primena, kad gripas net ir sveikiems žmonėms gali baigtis rimtomis komplikacijomis.

Įsibėgėjus šaltajam sezonui, kur kas lengviau mus gali užklupti peršalimo ligos. Tuo tarpu mažieji gali sirgti ir dar dažniau. Vaiko peršalimas gali išgąsdinti tėvus, o ir neretu atveju jo gydymui gali būti taikomi skirtingi gydymo metodai negu suaugusiems. Dėl to „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė atskleidžia dažniausias vaikų peršalimo gydymo klaidas, bei dalijasi naudingais patarimais, kaip padėti mažiesiems greičiau pasijusti geriau.

Lietuvoje lapkričio 24–30 d. (48-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis siekė 712,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo duomenimis, ankstesnę savaitę (47-ąją metų savaitę) jis buvo mažesnis (587,3 atvejo 100 tūkst.

Atrodo, kad paprastas peršalimas jau praėjo, tačiau kosulys vis dar nepaleidžia? Tokia situacija pažįstama daugeliui. Nors dažniausiai kosulys tėra laikinas simptomas, kartais jis gali tapti ilgalaike problema, trukdančia miegui, darbui ir kasdieniam gyvenimui. Dar blogiau – užsitęsęs kosulys gali būti ir rimtesnių ligų požymis.