„Rugsėjį šeimos gydytojų praktikoje gana staigiai padaugėja pacientų, kurie skundžiasi sloga, gerklės skausmu, kosuliu, užkimimu ar karščiavimu. Tačiau „peršalimas“ nėra viena liga. Jį gali sukelti dešimtys skirtingų virusų, o daliai pacientų kvėpavimo takų infekciją sukelia ir bakterijos.
Lietuvoje visų tokių pacientų plačiais PGR tyrimais netiriame, todėl nemaža dalis atvejų lieka po bendru pavadinimu ūminė kvėpavimo takų infekcija. Vis dėlto galima gana pagrįstai numatyti, ką matysime Lietuvoje, pasižiūrėjus į šalis, kurios turi išsamesnę epidemiologinę stebėseną“, – socialiniame tinkle pastebėjo šeimos gydytojas.
Gripas ir RSV „vėluoja“ keliomis savaitėmis
V. Kasiulevičius atkreipė dėmėsį, kad gripo epidemijos Europoje dažnai prasideda ne vienu metu. „Ilgamečiai stebėjimai rodo gana aiškų Vakarų → Rytų Europos gradientą: Vakarų Europoje gripo epidemijos vidutiniškai prasidėdavo ir piką pasiekdavo maždaug 2–3 savaitėmis anksčiau nei Rytų Europoje.
RSV atveju rytinėje Europos dalyje sezono pradžia istoriškai gali vėluoti apie keturias savaites, o 2024–2025 m. ECDC irgi stebėjo bendrą vakarų–rytų sezono pradžios ir piko gradientą. Todėl praktiškas ankstyvo perspėjimo modelis gali atrodyti taip: Škotija / Anglija → Vokietija → Lenkija → Lietuva.
Tai nėra meteorologinis frontas, kuris tvarkingai keliauja per sienas. Kiekvienais metais banga gali prasidėti kitaip, o COVID-19 dėl tarptautinio judumo ir naujų variantų gali kilti beveik vienu metu daugelyje šalių. Tačiau gripui ir RSV ši seka pakankamai dažna, kad Vokietijos ir ypač Lenkijos duomenys galėtų tapti Lietuvos išankstinio perspėjimo signalu“, – dalinosi profesorius.
Ką stebime 2026 m. rugsėjo pradžioje?
Pasak šeimos gydytojo, kaip rodo duomenys, šiuo metu Škotijoje ir Anglijoje klasikinė gripo ar RSV banga dar nėra įsibėgėjusi:
„Anglijoje 34 savaitę gripo teigiamų PGR dalis siekė apie 1,9 proc., SARS-CoV-2 – 2,9 proc/, o RSV aktyvumas išliko žemas. Škotija rugsėjo 3 d. atnaujino respiracinių infekcijų stebėsenos duomenis; vasaros laikotarpiu PHS stebėsena teberodė žemą gripo, RSV ir COVID-19 aktyvumą, o tarp bendruomenėje aptinkamų virusų svarbūs išliko rinovirusai ir kiti sezoniniai kvėpavimo takų virusai.
Vokietijos RKI 32–35 savaitėmis 111 epidemiologinės stebėsenos mėginių respiracinius virusus nustatė 43 mėginiuose. Dažniausiai aptikti rinovirusai – 24 proc., po jų paragripo virusai ir adenovirusai – po 7 proc. Gripo virusai ir SARS-CoV-2 buvo nustatomi tik sporadiškai, o bendras ūminių kvėpavimo takų infekcijų aktyvumas tebebuvo labai žemas.“
Rudens pradžios „virusų kokteilis“
Profesoriaus pastebėjimu, tai leidžia manyti, kad ir Lietuvoje rugsėjo pradžioje šeimos gydytojas dažniau matys vadinamąjį rudens pradžios „virusų kokteilį“:
„1. Rinovirusai tikėtini rugsėjo lyderiai
Sloga, nosies užgulimas, čiaudulys, gerklės perštėjimas ir kosulys. Temperatūra dažnai normali arba padidėja nedaug. Mokslo metų pradžia rinovirusams ypač palanki: vaikai susitinka mokyklose ir darželiuose, o po kelių dienų infekcijos parsinešamos į šeimas.
2. Paragripo virusai dažnesni, nei apie juos kalbame
Jie gali sukelti slogą, karščiavimą ir kosulį, tačiau ypač būdingi užkimimas, laringitas, o mažiems vaikams – lojantis kosulys ir krupas. Rugsėjo pradžioje paragripo virusai aiškiai matomi Vokietijos stebėsenoje.
3. Adenovirusai
Apie juos verta pagalvoti, kai kartu atsiranda karščiavimas, ryškus gerklės skausmas, padidėję limfmazgiai ir paraudusios ar ašarojančios akys. Ypač vaikams adenovirusinė infekcija kartais atrodo gerokai sunkesnė už paprastą „peršalimą“.
4. COVID-19 niekur nedingo
SARS-CoV-2 šiandien gali atrodyti kaip visiškai įprasta kvėpavimo takų infekcija: gerklės skausmas, sloga, kosulys, nuovargis ir karščiavimas. COVID-19 prasčiau paklūsta Vakarų → Rytų Europos modeliui, nes nauji variantai per didžiuosius miestus ir keliones gali gana greitai išplisti visame žemyne.
5. Gripas jau horizonte, bet dar ne pagrindinis žaidėjas
Staigi ligos pradžia, aukšta temperatūra, ryškus silpnumas, raumenų ir galvos skausmai bei sausas kosulys labiau verčia galvoti apie gripą. Tačiau 2026 m. rugsėjo pradžioje jo epidemiologinė tikimybė dar maža. Dabar svarbu stebėti, ar gripo kreivė nuosekliai kyla Anglijoje, Vokietijoje ir vėliau Lenkijoje.
6. RSV ir žmogaus metapneumovirusas dar laukia savo sezono
Rugsėjo pradžioje jų cirkuliacija maža. RSV Europoje paprastai tampa svarbesnis nuo vėlyvo rudens iki žiemos, ypač kūdikiams, mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis.
Bet rugsėjį svarbūs ne tik virusai, nes yra dar viena grupė sukėlėjų, kuriuos šeimos gydytojo praktikoje verta prisiminti – vadinamieji atipiniai kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjai. Jiems Vakarų → Rytų „bangos“ modelis tinka gerokai prasčiau, tačiau kai kurių jų sezoniškumas ar epidemiologija rugsėjį tampa kliniškai svarbūs.
7. Mycoplasma pneumoniae
Šis sukėlėjas ypač svarbus mokyklinio amžiaus vaikams, paaugliams ir jauniems suaugusiesiems. Liga dažnai prasideda palaipsniui, būdingas užsitęsęs sausas kosulys, galvos skausmas ir ne itin aukšta temperatūra.
Mycoplasma pneumoniae aktyvumas vyksta ciklais: Anglijoje ir Velse didelis pikas buvo 2023–2024 m., o 2024–2025 m. aktyvumas grįžo į neepideminį lygį. Todėl šiuo metu nėra pagrindo jaudintis dėl mikoplazmos epidemijos, tačiau rugsėjį, sugrįžus į kolektyvus verta jos nepamiršti.
8. Chlamydia pneumoniae
Dar viena atipinė infekcija, kuri gali sukelti faringitą, užkimimą, ilgai trunkantį kosulį, bronchitą ar pneumoniją. Šio sukėlėjo europinė stebėsena gerokai silpnesnė nei gripo ar RSV, todėl šiuo metu negalima pagrįstai kalbėti apie per Europą judančią Chlamydia pneumoniae bangą.
9. Legionella verta prisiminti grįžus po kelionių
Legioneliozė paprastai susijusi su vandens sistemomis ir aerozoliais – viešbučiais, dušais, SPA, sūkurinėmis voniomis ar didelėmis pastatų vandens sistemomis. Tačiau jos sezoniškumas rugsėjui labai tinkamas: Europoje daugiausia legioneliozės atvejų nustatoma birželio–spalio mėnesiais, o pikas gali būti rugsėjį.
Todėl pacientui, kuris po kelionės grįžta su aukšta temperatūra, pneumonija ir ryškiu silpnumu, ypač jei kartu yra viduriavimas, sumišimas ar hiponatremija, legioneliozę verta prisiminti.
10. Nepamirškime kokliušo
Bordetella pertussis nėra klasikinis atipinės pneumonijos sukėlėjas, tačiau šeimos gydytojo praktikoje jis svarbus, kai kosulys užsitęsia. Įtarimą didina kosulio priepuoliai, kosulys naktį, vėmimas po kosulio, įkvėpimo „užtraukimas“ ir kelias savaites trunkantis kosulys. Suaugusieji bei skiepyti žmonės gali neturėti klasikinio kokliušo vaizdo. ECDC 2026 m. atnaujino kokliušo laboratorinės diagnostikos rekomendacijas po ryškaus infekcijos atsinaujinimo Europoje.
Tai visgi kokių kvėpavimo takų sukėlėjų rugsėjo mėnesį tikėtis šeimos gydytojo praktikoje?
- rinovirusai – daug.
- paragripo virusai – nemažai.
- adenovirusai – nemažai.
- COVID-19 – yra ir gali didėti.
- Mycoplasma pneumoniae – verta prisiminti, ypač užsitęsus kosuliui.
- gripas – kol kas mažai, bet stebime ankstyvus signalus Vakarų Europoje.
- hMPV – mažai.
- RSV – labai mažai.“
Gripo vakcinos šiemet vėluos
Kaip jau skelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), šiemet rizikos grupėms kompensuojamos gripo vakcinos į Lietuvą atvyks vėliau, nei įprasta.
SAM aiškinimu, gamintojo teigimu, vėlesnį pristatymą lėmė užsitęsęs vakcinų atnaujinimo procesas ir reikalingų reagentų vėlavimas. Teigiama, kad su panašiais tiekimo iššūkiais susiduria ir kitos Europos šalys, įskaitant Lietuvos kaimynines valstybes.
Kiekvienais metais sezoninio gripo vakcinos sudėtis atnaujinama pagal tuo metu cirkuliuojančius ir artėjančiu sezonu tikėtinus gripo viruso tipus. Šiemet vakcinos sudėtis buvo atnaujinta visomis trimis vakcinoje esančiomis gripo viruso padermėmis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2026–2027 m. Šiaurės pusrutulio sezonui rekomendavo naujas A(H1N1), A(H3N2) ir B/Victoria virusų padermes.
Dėl šių pokyčių vakcinų gamintojams teko koreguoti ir iš naujo pritaikyti gamybos procesus. Gamybą taip pat apsunkino tai, kad vėliau identifikuota, jog vakcinai reikalinga B gripo viruso padermė, taip pat kai kurių gamybai reikalingų reagentų vėlavimas ir trūkumas. Dėl tų pačių priežasčių su panašiais tiekimo iššūkiais susiduria visos Europos šalys, įskaitant Lietuvą.
Ministerija dėl susidariusios situacijos bendradarbiauja su tarptautinėmis institucijomis. Šiuo metu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras renka informaciją iš valstybių narių apie vakcinos vėlavimo mastą, kontaktuoja su Europos vaistų agentūra, Europos pasirengimo ir reagavimo į ekstremaliąsias sveikatos situacijas institucija (HERA), bei planuoja pateikti apibendrintą informaciją.
Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad vėlesnė vakcinacijos pradžia nereiškia, jog žmonės praras galimybę apsisaugoti nuo gripo, nes vakcina gali būti skiriama ir prasidėjus sezonui. Dažniausiai sergamumo gripu pakilimas registruojamas rudenį (spalio–lapkričio mėn.), o sergamumo pikas – žiemą (sausio–vasario mėn.). Po vakcinacijos imuninė apsauga susiformuoja maždaug per 10–14 dienų.
Kaip ir ankstesniais metais, valstybės lėšomis nuo gripo bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys gyventojai: 2–7 metų amžiaus vaikai ir 65 metų bei vyresni asmenys, nėščiosios, sergantys lėtinėmis ligomis (nepriklausomai nuo amžiaus), gyvenantys slaugos ir globos įstaigose, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai ir medicinos studentai, kurių studijų programos praktinė dalis vyksta asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
