pensininkai

Valdžia dalija pažadus pensininkams. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad vidutinė pensija su reikiamu stažu jau po trejų metų – 2024-aiaisiais – kils net iki 550 eurų. Vieni pensininkai tokia žinia nustebę ir džiaugiasi, kiti aiškina, kad infliacija per trejus metus 110 eurų kylančią sumą praris ir pusės tūkstančio eurų siekianti suma nebeatrodys tokia didelė. Į senatvės pensiją išėję žmones galbūt galės šypsotis plačiau ir leisti sau ne tik nemokamas pramogas.

Daugelis gyventojų kaupia būsimai pensijai papildomai. Kiekvieną mėnesį nuo jų atlyginimo nuskaičiuoti pinigai pervedami į II pakopos pensijų valdytojų sąskaitą. Net jeigu kaupiančiajam bus diagnozuota rimta liga ir, norint išgyventi, prireiks papildomų pinigų ar galiausiai nusipirkti karstą, fonde sukaupto turto jis naudoti negalės.

Vilniaus senjorai penktadienį išsiruošė žingsniuoti 100 kilometrų aplink Vilnių. Tiesa, šį atstumą ketina įveikti ne iš karto, o kaskart po 10 kilometrų. Tačiau prieš iškeliaudami gerai pasimankštino – išreikšdami palaikymą grupei „The Roop“ sušoko jų eurovizinį šokį. Senjorai sako, kad jų amžiuje jau nepribėgiosi, bet štai eiti – pats tas. Tą daryti ypač skatina ir medikai. Vilniaus Bekešo kalno papėdėje susirinkę senjorai ruošiasi nueiti pirmuosius 10 kilometrų žingsniuodami aplink Vilnių.

Gyventojai tikina visą gyvenimą dirbantys ir mokesčius mokantys ne tik tam, kad gerai gyventų šiandien, bet ir užsidirbtų pensijai. Tačiau ankstesnei valdžiai pakeitus įstatymą iki 1994 metų jų mokėti mokesčiai buvo nubraukti ir dėl to pensijos sumažės. „Sodra“ aiškina, kad taip padaryta pačių žmonių labui, kad jiems nereikėtų ieškoti dokumentų. Portalo tv3.lt skaitytoja Violeta pasakojo, kad jai iki pensinio amžiaus liko 5 metai.

Sukaupę reikalingą darbo stažą gyventojai gali išeiti į pensiją. Tačiau vilnietė pensininkė piktinosi, kad sukauptas 40 metų darbo stažas jai neužtikrino didelės pensijos. Ji moteriai sumažėjo dėl pasikeitusios pensijos skaičiavimo formulės ir dėl II pakopos pensijų fondų.  Portalo tv3.lt skaitytoja Regina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pasikeitus pensijos skaičiavimo formulei pasikeitė ir jos pensija.

Nors pensinis amžius kasmet ilgėja, norintiems išeiti į pensiją nebūtina jo laukti. Gyventojai gali išeiti į išankstinę pensiją. Tiesa, norint ją gauti reikia atitikti keletą kriterijų, pavyzdžiui iki pensinio amžiaus žmogui turi būti likę ne mažiau nei 5 metai. Be to, tokios pensijos gavėjai turės tenkintis mažesne pensija. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vita. Ji klausė, kas, kada gali išeiti į išankstinę pensiją ir kokio dydžio ji bus.

Visuomenę įaudrino kalbos apie siūlymą Lietuvoje kelti darbingo amžiaus kartelę. Tačiau buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis visiškai atmeta tokias kalbas, manydamas, kad tai tėra visuomenės erzinimas. Jo manymu, užuot ilginus darbingo amžiaus trukmę, reiktų pasirūpinti, dar darbo rinka noriai priimtų senjorus, o jie būtų pakankamai sveiki dirbti.

Kaune gyvenantiems pensininkams pabrango ne tik socialinis būstas, bet ir socialinės paslaugos. Silpnos sveikatos, vienišus pensininkus lanko socialiniai darbuotojai, jie sutvarko žmonių namus, nuperka maisto ir atlieka kitus buities darbus. Tačiau pabrangus šiai paslaugai, dalis pensininkų žada jos atsisakyti. Tuo metu savivaldybės atstovai teigė, kad paslaugos brango, nes šiemet augo ir pensijos.

Europos Komisijai siūlant vėlinti darbingą Lietuvos gyventojų amžių, ekonomikos profesorius Romas Lazutka teigia, kad tai neturi prasmės, nes gyventojai ir taip gali dirbti, kiek pajėgia. O štai, jei bus sugalvota dar ir vėlinti pensinį amžių, tuomet, kaip pažymi profesorius, dalis Lietuvos gyventojų paprasčiausiai nebesulauks pensijų.

Nors pensinis amžius didėja kasmet, tačiau dalis gyventojų jį sukaupia didesnį nei reikalaujama. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad to nekanka gauti didesnei pensijai. „Sodra“ aiškino, kad pensijos dydį lemia ne tik darbo stažas, bet ir per visą gyvenimą sumokėtos socialinio draudimo išmokos. Portalo tv3.lt skaitytoja Virginija (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pernai liepos mėnesį sulaukusi pensinio amžiaus išėjo į pensiją.

Socialinės paslaugos yra teikiamos asmenims ar šeimoms, kuriems nepakanka gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios socialinės paslaugos priklauso senyvo amžiaus žmonėms ir kur kreiptis, norint jas gauti. „Kasmet augant integruotų globos, priežiūros ir slaugos paslaugų poreikiui vyresnio amžiaus gyventojams, labai svarbu, kad gyventojai kreiptųsi dėl tokių paslaugų poreikio.

Pensininkai skundžiasi, kad jiems patiems reikia stebėti, sekti informaciją ir prašyti „Sodros“, kad jų pensijos būtų perskaičiuotos. Viena pensininkė pasakoja, kad po perskaičiavimo jos pensija padidėjo 30 eurų. „Sodra“ aiškina, kad senatvės ir neįgalumo pensijos didinamos skirtingai. O žmogus gali gauti tik vieną iš jų, tą kurią pasirenka. O renkasi dažniausia tą, kuri yra didesnė. Vėliau jeigu nori keisti pensiją, reikia ją perskaičiuoti.

Tam, kad nesušaltų, senolių pora turėjo šildytis įsijungę orkaitę, nes dėl šalčių jų namuose įrengti radiatoriai sugedo ir kambariuose buvo ledinė temperatūra.  Pora jau ne kartą skundėsi šildymo problemomis savo vasarnamyje. Jie tvirtina, kad tekdavo naudoti orkaitę, kad nesušaltų lauke esant -4 laipsnių šalčiui.

Sostinėje nuo koronaviruso skiepijasi pirmieji senjorai, sulaukę aštuoniasdešimties ir daugiau metų. O Sveikatos apsaugos ministerija skelbia atnaujintą skiepų planą – žmonės, sulaukę 65 metų, vakciną nuo koronaviruso gaus jau kovo mėnesį. Masiniai skiepai gyventojų laukia jau gegužę. Per vasarį ir kovą Lietuvą pasieks net pusę milijono vakcinų. Tiesa, stringa pedagogų skiepijimas, mat jie atsisako „AstraZeneca“ vakcinos.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar nuo kovo 1-osios, kaip siūlo prezidentas Gitanas Nausėda, dar labiau išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Numatoma penkiais punktais padidinti pajamų rodiklį, pagal kurį padengiamos priemokos už kompensuojamus vaistus ar medicinos priemones. Prezidentas siūlo taikyti 100 proc. (vietoje 95 proc.

Seimas nusiteikęs nuo šių metų kovo 1-osios išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Seimas antradienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė tokioms prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoms Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms. Jos numato penkiais punktais padidinti pajamų rodiklį, pagal kurį padengiamos priemokos už kompensuojamus vaistus ar medicinos priemones. Prezidentas pasiūlė taikyti 100 proc. (vietoje 95  proc.

2021-aisiais šalies senjorų laukia keli svarbūs pasikeitimai. Nuo šių metų kyla pensijos, nebereikės laukti dantų protezavimo eilėse ir žadama vakcina nuo COVID-19. Taip pat nebelieka pernai paskirtų vienkartinių išmokų. 2021-ieji senjorams bus dosnesni. Nors nebelieka vienkartinių 200 eurų išmokų senjorams, „Sodra“ praneša, kad 38 eurais kils vidutinė pensija. Taip pat senjorus planuojama skiepyti nuo COVID-19, nebereikės laukti dantų protezavimo eilėse.

Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius Romas Lazutka siūlo, kaip pensijos Lietuvoje galėtų augti daugiau nei 70 eurų. Jis pateikia du scenarijus, tačiau tik vienas iš jų užtikintų reikšmingas augančias pensijas. Tiesa, šia variantas taip pat būtų ir žymiai brangesnis visiems mokesčių mokėtojams. R. Lazutka mano, kad būtų tikslinga bendrajai pensijos daliai pripažinti minimalių pajamų senatvėje užtikrinimo funkciją.

Baltarusijos sostinėje į pirmadieninę protesto akciją vėl išėjo pensininkai, o teisių gynėjai praneša apie devynis sulaikytuosius. Pensininkų eitynėms mėgino sutrukdyti jėgos struktūrų pareigūnai. Kaip pranešė liudininkai, keli šimtai pensininkų susirinko Nepriklausomybės aikštėje šalia Raudonosios bažnyčios ir pajudėjo įprastu maršrutu centro link. Tačiau centriniu Nepriklausomybės prospektu jiems pavyko nueiti vos 300 metrų.

Esama labiau aiškių ir pagrįstų sprendimų, kaip didinti senjorų gerovę, nei idėja pensininkams mokėti 13-tą pensiją, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot šalies vadovo, sprendžiant senjorų problemas, reikėtų „baigti mėtytis gabaliukais“. „Aš norėčiau, kad sprendimai dėl mūsų senjorų būtų ir kompleksiški, ir nuoseklūs, ir, svarbiausia, tvarūs. Baikime vieną kartą (mėtytis – BNS) gabaliukais – mestelėjome truputį, paskui dar šiek tiek mestelėjome.“, – žurnalistams antradienį sakė G. Nausėda.

„Sodra“ ketvirtadienį pradeda mokėti valdžios pavasarį pažadėtas 200 eurų vienkartines išmokas pensininkams ir neįgaliesiems. Pinigai iki mėnesio pabaigos pasieks apie 900 tūkst. žmonių, kuriems bus išmokėta 182 mln. eurų.  Kaip BNS sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič, lėšos bus mokamos kartu su įprastomis pensijomis, tačiau nebūtinai tą pačią dieną, kaip iki šiol.    „Išmokos gavėjus gali pasiekti kitomis nei įprasta dienomis.

Šią savaitę, kaip ir buvo žadėta, „Sodra“ pradės mokėti valdžios pavasarį pažadėtas 200 eurų vienkartines išmokas pensininkams ir neįgaliesiems.  Pirmosios išmokos gavėjus pasieks šį ketvirtadienį.   „Pradėsime šią savaitę. Paprastai išmokos pradedamos mokėti apie aštuntą (mėnesio – BNS) dieną, tai šį mėnesį, turbūt, pradėsime šeštą dieną.

Žadėtasis biudžeto pinigų lietus jau pasiekė dalies žmonių sąskaitas. Į jas jau pradėjo kapsėti vienkartinės – 120 arba 200 eurų – išmokos už vaiką. Rugpjūtį po 200 eurų gaus ir kiekvienas šalies pensininkas. Valdžia aiškina, kad po koronaviruso krizės tai ženkliai prisidės prie žmonių finansinės gerovės, visgi, tuo tiki ne visi gyventojai. O ekonomistai tikina, kad šaukštai apskritai jau po pietų. Pagalbos verslui jeigu ir reikėjo, tai gerokai anksčiau nei dabar.

Rugpjūtį, kaip ir planuota, „Sodra“ išmokės valdžios pažadėtas 200 eurų vienkartines išmokas pensininkams ir neįgaliesiems – jiems bus išmokėta apie 180 mln. eurų, trečiadienį pranešė „Sodra“. „Sodros“ direktorės pavaduotoja Violeta Latvienė sako, kad dėl išmokų kreiptis į „Sodrą“  nereikia – pinigai bus išmokami taip pat, kaip ir pensijos.

Pandemijos sunkmetis jau grasina ir pensijoms. Nors Lietuvoje pensijos vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje, gali būti, kad kitąmet, kaip žadėta, jos nebedidės. Įstatymas draudžia jas kelti šalį užklupus sunkmečiui. Prezidentas Gitanas Nausėda su ministru Linu Kukuraičiu jau svarsto, kaip bėdą spręsti – pensijas įšaldyti ar taisyti įstatymą ir visgi jas didinti. Tačiau iš kokio katilo paimtų pinigų joms kelti, neaišku. Dėl koronaviruso Lietuvą užklupęs sunkmetis jau grasina ir pensijoms.

Prekeivių sostinės Kalvarijų turgaus prieigose netrūksta. Tiesa, šioje vietoje daugiausiai prekiauja pensininkai. Jie pardavinėja savo darže ir sode užaugintas gėrybes. Tačiau prekyba šioje vietoje nelegali, prekeiviai nemoka turgaus mokesčio. Pensininkai tvirtina, kad tai vienintelis jų būdas prisidurti prie pensijos. Turguje prekiaujanti pensininkė Janina sako, kad kas rytą į turgų skuba ne tik dėl pinigų, bet ir noro pabendrauti su žmonėmis.

Karantino metu dalis rizikos grupėje esančių lietuvių neteko darbo. Priešpensinio amžiaus žmonėms sunkiausia įsidarbinti, todėl jie svarstyto apie išankstinę pensiją. Lietuvoje ji galima likus 5 metams iki pensinio amžiaus. Tačiau Europoje yra šalių, kur tokių metų lietuviai seniai būtų pensininkais. Daugelyje šalių pensinis amžius ir tas, kurio sulaukę žmonės išeina užtarnauto poilsio, yra panašus. Tačiau būna ir išimčių.

Giminės stebėjosi, kad praėjus vos pusmečiui po pusseserės mirties, Marija Bunkaitė susidraugavo su velionės vyru, likusiu su dviem paaugliais vaikais. Kaip pati sako, ji gavo ne vaikus, o draugus. Dabar moteris daug laiko praleidžia su ją amžiumi lenkiančiais žmonėmis „Oriuose namuose“. Čia gyvena senjorai, išnuomoję savo senuosius būstus. Nuomos pajamos padengia pragyvenimo išlaidas ir visa pensija lieka kitoms senjorų reikmėms.

Nors valdžia džiaugiasi suvaldžiusi pirmąją koronaviruso bangą, pensininkai valdantiesiems negailestingi. Senjorai piktinasi, kad griežto karantino sąlygomis turės gyventi bent keletą metų ir tai prilygina nusikaltimui ar net genocidui. Visgi senjorų nuomonė apie plačiai aptarinėjamą 200 eurų išmoką išsiskiria. Premjeras Saulius Skvernelis prieš kurį laiką paskelbė, kad nors pirmoji koronaviruso banga Lietuvoje suvaldyta, artėjančius keletų metų gyvensime naujoje realybėje.

Karantinas Lietuvoje paveikė visus: ir verslą, ir gyventojus, tačiau kur kas skaudesnį smūgį gavo pensininkai, nes karantino sąlygoms ir švelnėjant, jie lieka viena pažeidžiamiausių grupių, kuri turi saugoti savo sveikatą. Atitinkamai tai labai riboja pensininkų galimybes turėti bet kokių papildomų pajamų. Šiandien naujienų portalo tv3.lt studijoje socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, kuris kalbės apie Lietuvos pensininkams ruošiamą finansinį gelbėjimo planą.

Netylant diskusijoms dėl galimybės išmokėti vienkartinę 200 eurų išmoką pensininkams ir kitiems pašalpų gavėjams anksčiau nei rugpjūtį, „Sodros“ vadovė sako, jog tai padaryti būtų galima tik atsisakius kai kurių kitų įstatymais nustatytų išmokų mokėjimo.  Pasak Jolitos Varanauskienės, papildomam darbui dabar neužtenka resursų, todėl prioritetus turėtų sudėlioti politikai.  „Šį kartą ne pinigų klausimas, turime žmogaus darbo valandų klausimą. Turime tiek valandų ir tiek darbų.

Prezidentūra teigia, kad jos neįtikina valdančiųjų argumentai, jog vienkartinės 200 eurų išmokos pensininkams ir kai kurioms kitoms socialinėms grupėms negalima išmokėti anksčiau nei rugpjūtį dėl techninių priežasčių. „Natūralu, kad kyla klausimas dėl išmokėjiimo laiko. Šokas ekonomikoje vyksta šiuo metu, karantino laikotarpiu, ir būtent to pozityvo ir lėšų ekonomikai įpūsti labiausiai reikia šuo metu.

Esant galimybei, pensininkai gaus ne šiuo metu žadamas vienkartines, o pakartotines 200 eurų išmokas, teigia Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis teigia, kad iki šiol tai buvo neįmanoma, mat buvo privaloma kaupti „Sodros“ rezervą. „Galbūt tai jus šokiruos arba opoziciją ypatingai šokiruos – jeigu bus įmanoma, tokia išmoka bus daroma dar sykį ir dar sykį.

Valdantieji antrą kartą per savo kadenciją skelbia akciją „milijardas – milijonui“. Vyriausybė laukia Seimo palaiminimo naujoms išmokoms gyventojams, nukentėjusiems per karantiną: žadama ir vienkartinė šimtų eurų parama pensininkams, ir didesni vaiko pinigai daliai šeimų visą pusmetį, ir didesnės išmokos bedarbiams. Daliai tokio dosnumo ekspertai pritaria. Tačiau paramos planas iš skolintų pinigų papiktino net skurdo mažinimo organizacijas.

Politologai įvertino premjero Sauliaus Skvernelio ir Vyriausybės žingsnį, kai trečiadienį nuspręsta skirti vienkartines 200 eurų išmokas senatvės ir šalpos pensijas gaunantiems asmenims. Taip pat žadama netekusiems darbo pusę metų mokėti 200 eurų darbo paieškos išmoką. Tam dar turi pritarti Seimas. Pasak politologų, toks žingsnis kelia daug abejonių, nes pinigai žmones galėtų pasiekti rugpjūtį, kai rudenį Lietuvoje vyks rinkimai į Seimą.

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad kartu su profesinių sąjungų atstovais parengė socialinių priemonių paketą, kuris padės darbdaviams atsitiesti greičiau po karantino. „Paketo vertė – kone 1 milijardas eurų. Per įvairias priemones planuojame pasiekti maždaug 1,4 milijono gyventojų. Pagrindinis tikslas – išlaikyti darbo rinkoje maksimalų įmanomą žmonių skaičių. Esamų darbo vietų išsaugojimas ir naujų kūrimas šiandien yra svarbiausia.

Karantino metu senjorų psichologinės pagalbos linija „Sidabrinė linija“ fiksuoja septynis kartus išaugusį srautą skambučių, susijusių su koronavirusu, pandemija ir panašiais klausimais. Medicinos psichologė Justina Belevičienė karantino metu visiems gyventojams, ne tik senjorams, siūlo tris būdus, kaip pasirūpinti savo psichologine sveikata. „Trys pagrindinės rekomendacijos, ką daryti asmenims, kurie patiria stiprų nerimą karantino metu. Pirmoji, rūpintis savo kūnu, savijauta, fizine būkle.

Kovo mėnesį „Sodra“ visas numatytas išmokas bei pensijas gyventojams išmokėjo nevėluodama ir skelbia balandžio mėnesio išmokų mokėjimo grafiką bei turi svarbią žinią gaunantiems pensiją į namus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Rekomenduoja keisti pensijų išmokėjimo būdą „Kovą visas išmokas – nedarbo, vaiko priežiūros, vaiko išlaikymo, šalpos ir senatvės pensijas į gyventojų banko sąskaitas pervedėme bei pensijas į namus pristatėme nevėluodami, tikime, kad gyventojams tai labai svarbu.

Belgijos senelių namuose izoliuotų senjorų vienatvę praskaidrinti bando robotai. Tūkstantis jų padeda su artimaisiais negalintiems susitikti senjorams bendrauti internetu. „Labas. Mano vardas Džeimsas. Aš robotas iš „Zorabots“. Mane sukūrė Fabrisas ir Tomis. Džiaugiuosi, kad padėsiu senukų globos namuose žmonėms kovoti su vienatve koronaviruso laikais“, – sako robotas Džeimsas. 93-ejų Jozefas žvelgia į robotą, kuris padės jam bendrauti su pasauliu.

Su diskriminacija dėl vyresnio amžiaus darbo rinkoje susiduriama perkopus vos 40 metų amžių. Tuo metu palankiausiai darbo rinkoje vertinami nuo 26 iki 35 metų specialistai. Visgi demografinės tendencijos rodo, kad šios amžiaus grupės žmonių Lietuvoje artimiausioje ateityje gerokai sumažės.

Palaipsniui ilgėjant pensiniam amžiui, didėja ir pačių pensininkų skaičius. Šių metų pradžioje jų buvo apie 16 tūkst. daugiau nei prieš penkerius metus. „Sodros“ duomenimis, šių metų sausį senatvės pensijos mokėtos 613 tūkst. asmenų. Tai yra 2,7 proc., arba 16 tūkst. daugiau nei buvo 2015 m. sausį. Tarp visų senatvės pensijų gavėjų buvo beveik 73 tūkst. gyventojų, kurie tuo pačiu metu ir dirbo. Moterys pensininkės sudaro beveik du trečdalius visų pensininkų (406 tūkst.

Visoje Europos Sąjungoje 65 metus sulaukusių moterų pensijos yra vidutiniškai 30 proc. mažesnės nei vyrų, rodo Eurostat paskelbti duomenys. Tiesa, Lietuvoje šis skirtumas kiek mažesnis. Nors visose ES šalyse moterys gauna mažesnes pensijas, priklausomai nuo valstybės narės šis skirtumas itin skiriasi. Didžiausias jis yra Liuksemburge, kur 65 metų sulaukę moterys gauna 43 proc. mažesnes pensijas nei vyrai. Maltoje moterų pensijos mažesnės 42 proc., Nyderlanduose – 40 proc.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nepritarė dviejų konservatorių siūlymui mokėti 42 eurų šalpos išmokas vienišiems pensininkams, atsisakant jiems mokamos 26 eurų našlių pensijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte teigiama, kad Lauryno Kasčiūno ir Gintarės Skaistės siūlymas nėra efektyviausias ir teisingiausias siekiant sumažinti vienišų pensininkų skurdą.

Seimas ir prezidentas džiaugiasi, kad kitąmet keliasdešimčia eurų ūgtels vidutinė pensija, tačiau ekonomistai skurstantiems pensininkams siūlo neskubėti džiaugtis, mat čia pat išaugs ir skurdo rizikos riba. Tai reiškia, kad daugumos pensininkų piniginės pasunkės vos vienu kitu euru. Ekonomistai lėšų kelti pensijas siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant valstybės aparatą ir apkuopiant, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus.

Lietuvos universitetuose dėstantys pensinio amžiaus mokslininkai sako esantys spaudžiami išeiti, tačiau universitetai teigia, jog kiekviena situacija vertinama individualiai, rašo portalas LRT.lt. Portalo kalbinti pensinio amžiaus dėstytojai, nesutikę viešai atskleisti savo pavardžių, sako, jog kova su vyresnio amžiaus dėstytojais suaktyvėjo per pastaruosius penkerius metus. Jų teigimu, mažinamas krūvis, dėl ko drastiškai sumažėja ir atlyginimas.

Ar mes turėtume pasitikti tyla temas apie seksą sulaukus 60 metų? Visiškai atvirkščiai, tvirtinama „Le Figaro“. Pagyvenę žmonės vis dar veržiasi atsidurti devintame danguje, pavieniui ar porose, ir kartais priverčia dėl to raudonuoti anūkus, nes ši tema vis dar lieka tabu. Gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau mažai kas domisi tuo, kaip vystosi mūsų seksualinis gyvenimas sulaukus 60 metų.

Kraujo klanuose bute Vilniuje aptiktas negyvas 70-metis vyras, policija sulaikė 73-ejų moterį. Sunkiais nusikaltimais anksčiau garsėjusiame Savanorių prospekto rajone penktadienio vakarą daugybė policijos automobilių. Daugiabutyje Gerosios Vilties gatvėje aptiktas negyvas vyras. Apie 19-ą valandą specialiosioms tarnyboms paskambino moteris, ji pranešė, kad grįžusį namo bute rado nebegyvą savo 70-metį vyrą kraujo klane. Atvažiavo ir medikai, šie patvirtino – vyras yra miręs.

Seimas ėmėsi svarstyti prezidento Gitano Nausėdos pateiktas pataisas, skirtas didinti pensijas. Prezidentūra skaičiuoja, kad siūlomi pakeitimai padės pensijoms augti greičiau nei darbo užmokesčiui, tačiau parlamentarai rūpinasi, kad pensijų augimas bus nepakankamas ir bazinė pensija ūgtels tik trimis eurais per mėnesį.

Kasmet didinamos pensijos, ilgesnė gyvenimo ir sveiko gyvenimo trukmė, lengvesnis įsitraukimas į darbo rinką ir platesnis vaistų kompensavimas – tokiomis priemonėmis Vyriausybė planuoja užtikrinti lengvesnį gyvenimą vyresniems Lietuvos gyventojams. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo, kokia pagalba šalyje numatoma vyresniems nei 54 metų asmenims per artimiausius kelerius metus.