„Trys pagrindinės rekomendacijos, ką daryti asmenims, kurie patiria stiprų nerimą karantino metu. Pirmoji, rūpintis savo kūnu, savijauta, fizine būkle. Į tai įeina ir pakankamas miegas, visavertė mityba, reguliari mankšta, pajudėjimas namų ribose. Taip pat saugumo laikymasis įeina į šitą kategoriją. Tai dažnas rankų dezinfekavimas, plovimas, nėjimas iš namų“, – žurnalistams Vyriausybėje ketvirtadienį kalbėjo J. Belevičienė.
Antroji rekomendacija – rūpintis savo psichika ir emocijomis.
„Svarbu atpažinti savo nerimą, kurį jaučiame, svarbu suprasti, kad tai normalu, normalu yra jausti nerimą, baimę karantino metu, liūdesį, pyktį, nusivylimą, bijoti to, kas laukia. Svarbu pasirūpinti šiais jausmais.
Jeigu nerimą labai stipriai didina žiniasklaida ir joje girdima informacija, svarbu apriboti tą informacijos srautą ir galbūt vieną arba du kartus per dieną pažiūrėti žinias tuo pačiu metu, siekiant išvengti didelės perkrovos informacijos“, – rekomendavo psichologė.
Galiausiai, pasak specialistės, svarbu užtikrinti nuolatinį bendravimą saugiais būdais.
„Tikrai svarbu palaikyti bendravimą karantino metu saugiu būdu, nuotoliniu būdu, telefonu. Pažįstu senjorų, kurie bendrauja ir papildomomis išmaniosiomis technologijomis, vaizdo skambučiais. Kartais užklupus išgyvenimams yra lengviau pasikalbėti su nepažįstamais ar mažiau pažįstamais žmonėmis, bendraamžiu, dvasiniu konsultantu, specialistu. Bendravimas padeda sumažinti nerimo jausmą, išlikti stabiliam, išbūti visą karantiną“, – teigė J. Belevičienė.
Kaip ketvirtadienį pranešė senjorų psichologinės pagalbos linijos „Sidabrinė linija“ vadovas Marius Čiuželis, lyginant pirmąsias kovo ir balandžio savaites, septynis kartus išaugo linijos sulaukiamas skambučių srautas. „Daugiausiai tie skambučiai yra susiję su pandemija, koronavirusu, sveikatos klausimais, buitiniais klausiamais pensija, pajamų deklaracijomis, fizine pagalba, maisto pristatymas į namus. Šitie skambučiai sudaro gal net iki 80 proc. visų mūsų skambučių“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė M. Čiuželis.
