paskola

„Sodra" ieško bankų, galinčių paskolinti 500 mln. Lt. Lėšas „Sodra“ naudos socialinio draudimo išmokoms. Kredito teikimo paslaugų pirkimo konkursą „Sodra“ paskelbė trečiadienį, pranešama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Kaip informavo „Sodros" atstovas Tomas Čepelevskis, kredito teikimo paslaugų pirkimas yra viešas. Išankstiniais duomenimis „Sodros“ biudžeto 2011 m. vasario mėnesio pajamos buvo 847,4 mln. Lt, tai yra 2,9 mln. Lt arba 0,3 proc.

Bankai už indėlius siūlo visai mažas palūkanas, o už paskolas prašo tris kartus didesnių sumų. Teisinasi turintys per daug pinigų. Bankai turi per daug pinigų Į redakciją kreipėsi bankais nusivylęs skaitytojas su paprastu klausimu: kodėl bankai už indėlius moka apie 1 proc. metinių palūkanų, o vėliau tuos pačius pinigus perskolina verslininkams ar tiems patiems gyventojams jau už 5–6 proc.

57-erių metų šiaulietei V. M., mėginusiai finansiškai padėti sūnui, – administracinio teisės pažeidimo protokolas. Taip įvertinta neteisėta rusiškų vaistų ir maisto papildų prekyba Šiaulių centrinėje turgavietėje, kuria užsiėmė moteris. Nelegalūs vaistai – paklausi prekė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai Šiaulių centrinės turgavietės krėtimui pasirinko šeštadienį - dieną, kai į turgavietes suplaukia daugiausia pirkėjų.

Vyriausybei skolinantis užsienyje, Lietuvos gyventojai taip pat vis labiau grimzta į savo personalines skolas. Šalyje katastrofiškai nyksta vidurinysis visuomenės sluoksnis. Anksčiau buvę pasiturintys žmonės dėl nepakeliamų komunalinių bei kitokių mokesčių jau tapo skolininkais. Kai kurie prasiskolinę tiek, jog skoloms išmokėti nepakaktų viso metinio atlyginimo.

Į skolų liūną klimpsta ne tik valstybė, bet ir jos piliečiai. Šiuo metu vidutinė gyventojų pradelstų mokėjimų suma kai kuriose savivaldybėse jau siekia metų uždarbio dydį. Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse dešimčiai gyventojų tenka 2,5 pradelsto mokėjimo, o vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstų mokėjimų dydis vidutinį mėnesinį darbo užmokestį kai kur viršija beveik dvylika kartų. Esant tokiai situacijai akivaizdu, kad šiemet atsikratyti skolų kupros daug kam nepavyks.

Airijos parlamento žemieji rūmai pritarė šalies finansų įstatymo projektui, kuris būtinas šaliai priimant 85 mlrd. eurų finansinę paramą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES), informuoja BBC. Skelbiama, kad įstatymo projektui pritarė 81 įstatymų leidėjas, o 76 pasisakė prieš jį. Dabar įstatymo projektas keliaus į parlamento aukštuosius rūmus. Kai tik įstatymas bus priimtas, parlamentas bus paleistas ir surengti pirmalaikiai rinkimai.

Turtuoliai – vargšai. Tokioje neapibrėžtoje padėtyje atsidūrė dažnas lietuvis. Jis dūsta paskolų voratinklyje, bet oficialiai laikomas turtuoliu, kuriam valstybės paramos nepriklauso nė cento. Galimybę ją gauti atima turimas būstas ar žemė, nors realiai tai – banko nuosavybė. Turtingas skolų Gintaras Gerulis dirbti pradėjo nuo 18 metų. Darbo stažas – 14 metų. Visą šį laiką valstybei mokėti nemenki mokesčiai.

Visu smarkumu siautėjant krizei ne vienas šalies gyventojas užduoda sau klausimą – ar gilioje ekonominėje duobėje mes esame? Ar dar toli iki tokio trapaus ekonomikos atsigavimo, koks buvo 2007–2008 metais? Įmonių pelningumas neatskleidžia realios padėties Kai kurie optimistiškai nusiteikę ekonomistai tvirtina, kad į šį opų klausimą iš dalies gali atsakyti įmonių pelningumo statistika. Naujausi Statistikos departamento (SD) duomenys išties gali džiuginti.

Metų pradžioje Lietuvos gyventojai susidūrė su mokesčių pasikeitimais ir įvairiomis naujovėmis, kurios vienaip ar kitaip darys įtaką jų finansinei situacijai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai sako, kad gyventojų piniginių turinio šie pokyčiai smarkiai nepakeis, tačiau žinoti apie juos ir įvertinti galimą kiekvieno pasikeitimo įtaką savo finansinei situacijai – būtina.

Kosmetinėmis Vartojimo kredito įstatymo pataisomis Seimas žengė link didesnės vartotojų apsaugos. Buvo atmestas Agnės Zuokienės pasiūlymas sumažinti palūkanų kainą iki 400 procentų, nes, palikus siūlytus 250 procentų, esą, neapsimokės teikti vienos - dviejų savaičių paskolas. Trumpalaikius kreditus pakeitimo iniciatorė vadino neatsakingo skolinimosi pavyzdžiais ir dalimi socialinių problemų priežasčių.

Žiojinti „Sodros“ biudžeto skylė kitąmet prasivers dar labiau, nes Vyriausybė turi vienintelį problemos sprendimą – toliau skolintis. Ekspertai tvirtina, kad po šios neva praeinančios krizės po kelerių metų ateis nauja: žmonėms teks gyventi pusbadžiu laukiant vėluojančių pensijų ir kitų išmokų, o šiam tikslui nebeskolins net dosnieji komerciniai bankai. Skolinta gerovė Prieš metų pabaigą susidariusi 5 mlrd. 638 mln.

Seimo narė Agnė Zuokienė, remiantis ES valstybių praktika, siūlo . Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas pasiūlymas Vartojimo kredito įstatymo projektui, numatantis galimybę riboti vartojimo kredito kainą. Tokį siūlymą pateikė Seimo narė Agnė Zuokienė, remdamasi ES valstybių praktika. „Vartojimo kreditų gavėjams šiuo metu taikomos ypač didelės palūkanos bei įvairūs mokesčiai, kurių dydžio vartojimo kreditų gavėjai tinkamai įvertinti dažnai nesugeba.

Valstybės biudžetas patvirtintas, o finansų ministrė mus pradžiugino, kad kitąmet Lietuva skolinsis perpus mažiau nei šįmet – „tik“ 6,1 mlrd. Lt. Tačiau skolinimosi šaltiniai, atrodo, liks tie patys. Daugelis ekonomistų vėl stebėsis, kad Vyriausybė taip ir neišgirdo jų patarimų taupyti skolinantis ne tik užsienyje, bet ir vidaus rinkoje. Naudojasi komerciniai bankai, bet ne valstybė Gyventojų indėliai bankuose artėja prie 25 mlrd. Lt, be to, nemažai pinigų gyventojai dar saugo namuose.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė „tvarkiečio“ Petro Gražulio siūlymui palengvinti dalią skolininkams ir palaikė principinę nuostatą, kad skolas reikia grąžinti. P. Gražulio pasiūlytoje Civilinio kodekso pataisoje numatoma, kad, iš varžytinių pardavus turtą ir gavus mažesnę sumą, nei buvo skola, nebūtų galima likusios dalies išieškoti iš kito žmogaus turto.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Telšių apskrities skyrius baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame sukčiavimu ir neteisėtu vertimusi finansine veikla įtariamas 48-erių metų mažeikiškis A. Č. Išaiškinta, kad mažeikiškis, neįsteigęs įmonės, neteisėtai vykdė finansinę veiklą. Vyriškis su Telšių krašto gyventojais sudarydavo sutartis ir jiems skolindavo įvairias pinigų sumas.

Tik vienas iš keturių Anglijos aukštųjų mokyklų absolventų galės grąžinti visą paskolos už studijas sumą, skelbia „The Independent“. Anot dienraščio, valdžia numačiusi, jog įmokas už mokslą, kurios metams gali siekti 9000 svarų dydį, visiškai išsimokėti pavyks tik nedidelei daliai absolventų. Likusieji bus priversti visą gyvenimą iki pensijos kas mėnesį mokėti įmokas bei palūkanas už studijas.

Vyriausybė jau šį trečiadienį nusiteikusi atmesti Seimo nario Petro Gražulio iniciatyvą apsaugoti neužstatytą skolininkų turtą, kai įkeisto turto vertė yra smarkiai sumažėjusi. Lapkričio mėnesį Seimas buvo pritaręs P.Gražulio siūlomoms Civilinio kodekso pataisoms: jei pardavus įkeistą daiktą varžytinėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, šis neturi teisės reikalauti išieškoti kito skolininko turto.

Siūloma teisiškai sureguliuoti kredito įstaigų pareigą raštu atsakyti į kredito gavėjų prašymus per tam tikrą terminą, susietą su kredito gavėjo įmokos bankui periodo terminu. Tai numatyta darbo grupės parengtoje, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko įregistruotoje Bankų įstatymo pataisoje.

Nekilnojamojo turto specialistai vis drąsiau kalba apie daugiau nei metus merdėjusios būsto rinkos atsigavimą. Akivaizdu, kad optimizmas užkrečiamas: planuojančių pirkti būstą Lietuvos namų ūkių, nors ir labai lėtai, bet po truputį daugėja. Didelė dalis būstą perkančių gyventojų kreipiasi paskolos. „Swedbank“ Asmeninių finansų institutas pateikia  keletą patarimų, kuriais tokiu atveju vertėtų vadovautis. 1. Sukaupkite pradinį įnašą.

SEB bankas suteikė 28,35 mln. litų (8,21 mln. eurų) paskolą  UAB „MG Valda“, priklausančiai koncernui „MG Baltic“. Paskolos lėšos bus panaudotos modernaus naujo gyvenamųjų namų kvartalo „Antakalnio terasos“ Vilniuje statyboms. Naujasis kvartalas bus statomas vietoje buvusios „Lietuvos kino studijos“ statinių. „Aukštesnės nei vidutinės klasės naujos statybos būsto rinkoje Vilniuje matome perspektyvą, kadangi sandorių skaičius išlieka stabilus, o pasiūla mažėja.

Šeštadienį surasti sutuoktiniai Osvaldas ir Leokadija Dumbriai, kurie nuo antradienio buvo laikomi dingusiais be žinios. Tyrimas buvo pradėtas, kai į policiją kreipėsi poros sūnus Egidijus. Jam tėvai atsiuntė atsisveikinimo laišką, kuriame teigė nebegalintys pakelti paimtų  greitųjų kreditų naštos ir nusprendę pasitraukti iš gyvenimo. Didelės sostinės policijos paieškos kelias paras vykdė poros paiešką, „šukavo“ miškus apylinkes, kur galbūt galėjo būti Dumbriai.

Atsirado du liudininkai, kurie greičiausiai matė beveik prieš savaitę be žinios dingusius sutuoktinius Leokadiją ir Osvaldą Dumbrius. Poros ieškoma nuo praėjusio trečiadienio, kai į policiją kreipėsi jų sūnus Egidijus. Jis  pareigūnams apie tėvų dingimą pranešė po to, kai nuo tėvų gavo atsisveikinimo laišką, kuriame šie teigė nebepakeliantys greitųjų kreditų paskolų naštos ir nutarę atsisveikinti su šiuo pasauliu. Apskambinęs gimines jis įsitikino, kad tėvai tikrai prapuolė nežinia kur.

Airijos centrinio banko vadovas Patrickas Honohanas, kalbėdamas per valstybinę radijo stotį RTE, neatmetė galimybės, kad šalis paprašys Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) suteikti jai iš fondo nenumatytiems atvejams stambią paskolą, siekiančią "kelias dešimtis milijardų eurų". P. Honohanas tikisi, kad "paskola bus suteikta ir panaudota, esant būtinybei", pažymi "Bloomberg". Metinės paskolos palūkanos gali siekti maždaug 5 proc.

Krizės nualinti smulkieji verslininkai jau parengė reikalavimą Seimui ir Vyriausybei dėl nepriklausomo Lietuvą ištikusios krizės priežasčių tyrimo. Praėjusią savaitę užbėgdama už akių bet kokioms tyrimo išvadoms grupė ekonomistų rėžė iš peties: dėl kur kas gilesnės nei pasaulyje krizės Lietuvoje kalti skandinaviški bankai. Nusiplovė rankas Ekonomistas Vladimiras Trukšinas priminė, kaip ketverius metus iki krizės bankai bruko paskolas. Pasak jo, nebuvo galima pereiti Gedimino prospektu.

Eksportui augant beveik 30 proc., kai kurios įmonės skundžiasi, kad bankai, šykščiai skolindami, joms neleidžia gamybos padidinti dar labiau. Bankai pripažįsta skolinimo sąlygas netgi griežtinę, praneša LTV „Panorama“. Vienintelės Baltijos šalyse automobilių kompresorių gamyklos vadovai sako, trūkstant 3 mln.litų apyvartinių lėšų, galintys atlikti tik pusę užsakymų, nors jų produkcijos laukia ne tik Rusijos, Baltarusijos, bet ir Azijos šalių, Kinijos rinkos.

Europos investicijų bankas (EIB) suteikė Lenkijos vyriausybei dar 2 mlrd. eurų paskolą. Lėšos bus skirtos pagal Europos Sąjungos programas vykdomiems projektams kofinansuoti.Pagal gautų EIB paskolų dydį Lenkija tapo šeštu didžiausiu EBI paskolų gavėju – po Ispanijos, Italijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos.

Švedai būsto paskolą gali gauti už 2,15 proc., Prancūzijoje – už 3,3 proc., Vokietijoje jos kainuoja nuo 2,4 proc. iki 4,7 proc., Airijoje – nuo 3 proc. O šit Lietuvoje paskolų kaina prasideda nuo 3,65 proc. litais ir 3,463 proc. eurais. Turtuoliai skurdžiai Už mažiausius procentus gavę būsto kreditą gali pasidžiaugti tik vienetai.

Aukštosios mokyklos rudenį skaičiuoja studentus, o studentai priversti skaičiuoti savo ir tėvų pinigus – ar užteks susimokėti už norimas studijas? Jeigu noras studijuoti yra, o lėšų – ne, teks dairytis į bankų pasiūlymus. Pernai, po aukštojo mokslo reformos smarkiai pabrangę mokslai į bankus atveda vis daugiau studentų, o bankai aktyviai siūlo įvairias paskolas, kurias palyginsime šio mėnesio „Ko nepasako bankai“ temoje.

Lietuvoje veikiantys Skandinavijos bankai įžūliai manipuliuoja savo dominuojančia padėtimi nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Pavyzdžiui, už manipuliacijas vertybinių popierių biržoje jų organizatoriai yra baudžiami milžiniškomis baudomis. Tačiau pirkti būstus apsisprendusiems piliečiams akis dumiantys bankai net pastabos už įtartiną savo veiklą nesulauktų. Dirbtinai pučia kainas Žiniatinklio „GdeEtotDom.

Uždarbiauti į užsienį neišvykę ir turintys drąsos pradėti nuosavą verslą bedarbiai, neįgalieji arba ne anksčiau nei prieš metus įmonę įregistravę smulkieji verslininkai netrukus galės pretenduoti gauti mikrokreditus iš Verslumo skatinimo fondo, kuriame yra 50 mln. litų. Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą verslumo skatinimo priemonę įgyvendina Lietuvos centrinė kredito unija, atstovaujanti 57 kredito unijų konsorciumui.

Ūkio ministerijos skaičiavimai, kad turto už 17 mlrd. litų valdančios valstybės įmonės per metus Lietuvai uždirba vos 30 mln. litų, neturėtų kelti nuostabos. Mat jos stengiasi ne valstybės, o savų darbuotojų naudai. Pavyzdžiui, dalija jiems beprocentes paskolas būstams įsigyti, užuot pinigus investavusios. Saviems – be procentų Seimo Audito komitetas vakar svarstė, ką daryti su valstybės įmonėmis, kad jos valstybei pradėtų uždirbti nebe grašius, o normalius pinigus.

Lietuvoje veikiančios kredito unijos nuo rugsėjo pradeda teikti lengvatinius mikrokreditus mažoms įmonėms, veikiančioms ne ilgiau kaip vienus metus, socialinėms įmonėms bei fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti ar norintiems plėtoti savo verslą. Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su 57 kredito unijomis pasirašė sutartį su verslumo skatinimo fondo valdytoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl 50 mln. litų vertės mikrokreditavimo projekto.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) patvirtino Ukrainai skirtą 15,5 mlrd. dolerių vertės paskolą. Ši paskola suteikiama siekiant padėti Ukrainai kuo greičiau atsigauti nuo ją kamuojančios gilios ekonominės krizės. TVF skelbia, kad paskola buvo išmokėta per 29 mėnesius. Pranešama, kad 1,9 mlrd. dolerių Kijevui bus prieinami iš karto, likusios paskolos išmokėjimas dalimis priklausys nuo kas ketvirtį metų atliekamo Ukrainos veiksmų siekiant įveikti krizę įvertinimo.

Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei priklausanti finansų įstaiga „General Financing“, teikianti vartojimo lizingo paslaugas ir vartojimo kreditus, kreipėsi į Lietuvos greitųjų vartojimo kreditų asociacijos (LGVKA) nares bendroves „Sigirė“, „Finverta“, „Katalogas“ bei „SMScredit.lt“ su prašymu nutraukti neteisėtą jos prekės ženklo „Kreditas 123“ naudojimą.

Nors vartojimo kreditus imantys šalies gyventojai savo skolinimosi galimybes po ekonominio nuosmukio vertina atsargiau, tačiau besiskolinančiųjų skaičius auga.

Keturiolikoje Europos šalių veikianti mini kreditų kompanija „Ferratum“ parengė dešimties populiariausių pasiteisinimų sąrašą, kuriais skolininkai aiškina, kodėl nepadengia skolos laiku. Iš viso „Ferratum“ specialistai išanalizavo apie vieną tūkstantį skolininkų atsakymų 2009 metų birželio – 2010 metų birželio laikotarpiu. „Mini paskolų gavėjai, kurie laiku negrąžina mini kredito, dažniausiai nėra atsakingi ir finansinius sutartis pasirašo labai nerūpestingai.

Į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kreipėsi vartotoja, prašydama išsiaiškinti, ar Jungtinėje Karalystėje (JK) įsisteigęs kreditorius „Joes Finance“ pagrįstai prašo sumokėti 250 svarų sterlingų. Vartotoja prašyme nurodė, kad negalėdama gauti paskolos Lietuvos komerciniuose bankuose, nusprendė kreiptis į JK įsisteigusią ir paslaugas internetu teikiančią įmonę „Joes Finance“. Pasak vartotojos, ši įmonė sutiko suteikti vartotojai 50 tūkst.

„Swedbank“ laimėjo „Sodros“ skelbtą 500 mln. litų bendros vertės kredito linijos konkursą. Finansavimo sutartys pasirašytos trečiadienį, birželio 23 dieną. Kredito linijos sutartis tarp banko ir „Sodros“ sudaroma vienerių metų laikotarpiui, su galimybe ją pratęsti dar metams – iki kitų metų birželio pabaigos. Suteiktas finansavimas bus skirtas valstybinio socialinio draudimo fondo lėšoms subalansuoti.

Civiliniame kodekse siūloma numatyti galimybę kreditus gavusiems asmenims jų nemokumo atveju grąžinti tik dalį visų pasiskolintų piniginių lėšų. Ta dalis būtų padengiama iš varžytinių parduotu turtu, dėl kurio įsigijimo ir buvo sudaryta kreditavimo sutartis.

Ir štai, ilgai laukti nereikėjo. Sunkmetis iš Lietuvos dar nepasitraukė, o pavieniai bankai jau trimituoja apie atsuktą vartojamųjų paskolų čiaupą. Kartu su jais naujus klientus vilioja ir kredito unijos, kurios iki šiol paskolų rinkoje buvo šešėlyje. Tačiau ar Lietuvoje dar yra tokių, kurie gali imti vartojamąsias paskolas? Finansinių sunkumų prispausti žmonės per krizės šėlsmą gelbėjosi rydami greituosius kreditus, tačiau gelbėjimo ratas nemažai daliai tapo inkaru.

Šešiolika Europos Sąjungos narių sutiko Graikijai suteikti 110 mlrd. eurų paskolą, - praneša „BBC“. Pasak Europos Komisijos pirmininko Žozė Manuelio Barozo, eurozonos šalys darys „viską, kad išsaugotų Graikijos finansinį stabilumą“. Manais už trijų metų paskolą Graikija privalės smarkiai apkarpyti savo išlaidas.

Graikijai siūloma 30 mlrd. Eurų pagalba, praneša „bbc.co.uk“. 16 ES šalių lyderiai susitarė suteikti šaliai šią sumą, jei ji paprašys. Kol kas Graikija pagalbos neprašė. Manoma, jog paskolos palūkanos, nustatomos naudojant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) formules, sudarys apie 5 proc. Šiuo metu šaliai skolinantis iš kitur, palūkanos jau siekia 7,5 proc. Liuksemburgo premjeras Jean Claude Juncker, pristatydamas pasiūlymą sakė, jog jame nėra subsidijos elementų.

Šeštadienį Kauno miesto taryba sutiko, kad pritrūkus apyvartinių lėšų savivaldybė galėtų paimti iki 20 mln. litų trumpalaikę paskolą, už ją mokėdama ne daugiau kaip 1 proc. palūkanų. Kaip Eltai aiškino Savivaldybės administracijos finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius, bėdos šiuo metu jokios nėra. Pinigų atlyginimams netrūksta, tačiau būna cikliniai etapai, kada savivaldybė švietimo darbuotojams iš karto turi skirti labai didelę pinigų sumą.

Ką daryti, jei esate skolingi bankui, o jis neina į jokias kalbas apie galimus atsiskaitymo variantus ir užsispyręs siekia vieno tikslo - perimti jūsų namą? Atsakymo į tokį klausimą teko ieškoti ir Ohajo valstijoje gyvenančiam amerikiečiui Terry Hoskinsui. Jis „RiverHills“ bankui buvo skolingas 160 000 dolerių, verslas krizės sąlygomis sekėsi sunkiai, todėl bankas pradėjo nuosavybės teisių į jo namą, kurio vertė – 350 000 dolerių, perėmimo procedūrą.

AB Lietuvos elektrinė 2010 metų vasario 18 dieną kredito sutartį su Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros banku 71 mln. eurų sumai naujojo kombinuoto ciklo dujų turbininio bloko statybos finansavimui. Kombinuoto ciklo dujų turbininio bloko statybos Lietuvos elektrinėje pradėtos siekiant padidinti šios elektrinės pajėgumus. Efektyvus elektrinės darbas ypač svarbus uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE) šių metų pabaigoje. Naujojo bloko galia bus 444 MW.

Praėjusią savaitę Vyriausybė pasiskolino dar 2 mlrd. JAV dolerių (5 mlrd. litų) valstybės biudžeto skylėms lopyti. Tačiau tiek daug skolintis tikrai nereikėtų, jei kita ranka ministrų kabinetas bei Seimas nepenėtų komercinių bankų, kuriems pernai leido nesumokėti beveik 1 mlrd. litų pelno mokesčio. Bankai - išskirtiniai Komerciniai bankai vienas po kito ėmė skelbti savo praėjusių metų veiklos rezultatus. Sprendžiant iš pranešimų, situacija - itin niūri.

Kaip pranešė LNK žinių tarnyba, Lietuva tarptautinėse rinkose ką tik pasiskolino 2 mlrd. JAV dolerių – daugiau nei trečdalį šiemet ketintos pasiskolinti sumos. Užsimenama, kad šios paskolos palūkanos yra gana didelės. Tai siejama su Andriaus Kubiliaus vizitu JAV. Panašu, kad iš už Atlanto delegacija grįš su nauja stambia paskola Lietuvos biudžeto skylėms lopyti.

Lietuva tarptautinėse rinkose vėl bando pasiskolinti didžiules sumas kamšyti biudžeto skylėms. Šį kart vėl bandoma skolintis doleriais. Tikimasi, kad pavyks pasiskolinti mažesnėmis palūkanomis, mat reitingų agentūros vis geriau vertina Lietuvos galimybes vykdyti įsipareigojimus. Premjeras Andrius Kubilius, atidarydamas Niujorko biržos NASDAQ prekybos sesiją, ragino Amerikos investuotojus ieškoti galimybių Lietuvoje. Tačiau tuo pat metu ir Lietuva ieškojo galimybių Amerikoje.

Nors bankai jau nebedalija paskolų į kairę ir dešinę, pagundų greitai pasiskolinti pinigų netrūksta. Šiandien pinigai siūlomi mobiliuoju telefonu, internetu, prekybos centruose, kur juos išleisti kyla daugiausiai pagundų. "Tai daug patogiau nei skolintis iš draugo", - tokiais ir panašiais šūkiais klientus vilioja greituosius kreditus suteikiančios bendrovės, žadančios sąskaitą papildyti vos per 5 minutes.