paskola

Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, praėjusių metų gruodį įmonių pradelsti įsiskolinimai buvo mažesni nei 12 mėnesių vidurkis – skolų portfelis padidėjo 140 mln. litų, kuomet vidutiniškai 2009-aisiais kas mėnesį augdavo po 180 mln. litų. Gruodį verslas iš viso turėjo 3 mlrd. litų pradelstų įsiskolinimų. Taip pat praėjusių metų paskutinį mėnesį įmonės padengė virš 153 mln. litų, tai rekordinis skaičius, palyginus su praėjusių 12 mėnesių vidutiniškai padengiama suma, kuri siekė 100 mln. litų.

Vyriausybė kitą savaitę ketina pagerinti finansinio skolinimosi sąlygas didelėms įmonėms bei smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams, tarp jų – ir patiriantiems laikinų finansinių sunkumų. Atitinkamu Vyriausybės nutarimu UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) numatoma suteikti teisę teikti garantijas už SVV subjektų ir didelių įmonių imamas paskolas kitose valstybėse veikiančiose kredito įstaigose.

Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašyta trišale sutartimi buvo įsteigtas Verslumo skatinimo fondas, kurio paskirtis – skatinti verslumą, savarankišką užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą. Taip siekiama sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims pradėti savo verslą, o socialinėms įmonėms – plėtoti esamą.

Lapkričio mėnesį Europoje užfiksuotas trečias iš eilės paskolų ūkiui ir kompanijoms mažėjimas. Paskolų mažėjimą lėmė nuosmukio sukeltas paskolų paklausos kritimas ir griežtesnė bankų skolinimo politika. Europos centrinis bankas pranešė, kad paskolos privačiam sektoriui lapkričio mėn. smuko 0,7 proc. lyginant su pernai metais ir 0,8 proc. lyginant su spalio mėn.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, komentuodamas bankų lapkričio rezultatus, sako, jog lapkritį Lietuvoje veikiančių bankų klientų elgesį galima apibūdinti vienu žodžiu – „tradicijos“. Esą tradicija metams baigiantis grąžinti skolas atsispindėjo gerokai sumažėjusiame paskolų portfelyje, o taupymas artėjant Kalėdų sezonui – pilnėjančiose indėlių sąskaitose.

Trumpalaikes paskolas teikianti bendrovė „SMScredit.lt" atlikusi viešą apklausą, kurioje dalyvavo beveik 3000 respondentų, kelia prielaidą, jog daugiausiai greitųjų vartojimo kreditų yra suteikiama dirbantiems vienišiams. Apklausos metu buvo siekiama identifikuoti greitųjų vartojimo kreditų rinkos tikslinėms auditorijoms būdingus bruožus. Į klausimus atsakinėjo vyrai ir moterys iš visos Lietuvos. Tyrimo rezultatai rodo, jog paskolas tolygiai ima tiek vyrai, tiek moterys.

Lietuvos vartojimo kredito asociacija (LVKA) įspėja vartotojus lengvabūdiškai nepasiduoti „greituosius“ kreditus teikiančių įmonių rinkodaros akcijoms, o nusprendusiems jomis pasinaudoti, pataria pirmiausiai gerai išsiaiškinti visas kreditų teikimo sąlygas.

Bankų ir su laikinais sunkumais susiduriančių klientų dialogas leidžia išvengti turto perėmimo, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA). Šalyje veikiantys komerciniai bankai, pasak LBA, ieško būdų spręsti paskolas paėmusių ir laikinus sunkumus šiuo metu patiriančių gyventojų problemas. Paprastai pasiekiami susitarimai, leidžiantys gyventojams įvykdyti finansinius įsipareigojimus ilgalaikiu laikotarpiu ir išsaugojantys jų būstą.

Ateinančiais metais „Swedbank“ paskolų portfelis Lietuvoje turėtų dar trauktis. Tokią nelinksmą naujieną iš banko vadovų trečiadienį išgirdo Premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Jungtinės Karalystės bendrovių, susiduriančių su bankrotu, skaičius gali išaugti apie dvidešimt kartų dėl to, kad bankai ir didėjančios palūkanų normos gali prispausti turimą kapitalą, tegia kompanijos „Better Capital“ įkūrėjas Jonas Moutlonas. „Skaičiai bus labai dideli, aš manau, kad jie išaugs gerokai daugiau nei dvigubai ir nei kiek nenustebčiau, jei bendrovės būtų priverstos gelbėti finansus" , - teigė J. Moultonas.

Per šių metų lapkričio mėnesį gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo daugiau nei 54 mln. litų ir siekia 1,2 mlrd. litų, skelbia kreditų biuras „Creditinfo“. Lapkritį gyventojų pradelsti įsiskolinimai augo lėčiau nei spalį, kuomet skolos didėjo 79 mln. litų. „Lapkritį vėl galime įžvelgti teigiamas tendencijas – gyventojų pradelstos skolos augo lėčiausiai per pastaruosius keturis mėnesius.

Baltarusija, ilgą laiką save vaizdavusi atsparia pasaulinei krizei, vis dėlto, tiesa, kiek pavėluotai, neria į jos akivarą. Žinoma, tai vyksta planinei centralizuotai ekonomikai būdingu stiliumi: brangsta būtiniausi produktai ir prekės, trūksta užsienio valiutos, krinta pragyvenimo lygis. Minskas karštligiškai ieško kreditorių ir todėl priverstas kreiptis pagalbos ir į Maskvą, ir į Vakarus. Kaip rašo Rusijos laikraštis „Viedomosti“, iki šiol Baltarusijoje valstybė kontroliuoja 75–80 proc.