partnerystė

Teisingumo ministerijai nevykdant teismų sprendimų dėl partnerysčių registravimo, advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad žmonės ir toliau kreipiasi į antstolius, neatmestina, jog teisingumo ministrė Rita Tamašunienė gali gauti baudą. Be to, sutuoktiniams įprastas teises siekiančios įgyti poros ieško teisingumo ir tarptautiniuose arbitražuose – Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) šiuo metu jau yra kelios bylos prieš Lietuvą dėl nesudarytų sąlygų registruoti partnerystę.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, paliko galioti nepakeistą Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad dvi moterys yra partnerės ir valstybė yra įpareigota įregistruoti jų partnerystę. Kaip teigiama Klaipėdos apygardos teismo pranešime spaudai, Teisingumo ministerija apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadą dėl moterų poros teisės į partnerystės pripažinimą ir jos įregistravimą.

Teisingumo ministerijai aukštesnės instancijos teismui apskundus sprendimą įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę, premjerė Inga Ruginienė įsitikinusi – nepaisant ginčų, pokyčiai šalies teisėkūroje šiuo klausimu yra neišvengiami ir partnerystė bus įteisinta.  „Ir tarp mūsų čia, viduje, Vyriausybės ginčų buvo, kuriai institucijai priskirti patį partnerystės įregistravimą.

Teisingumo ministerijai aukštesnės instancijos teismui apskundus sprendimą įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę, premjerė Inga Ruginienė sako, kad taip greičiausiai siekiama išsiaiškinti tam tikrus teisinius aspektus priimant tokio pobūdžio sprendimus.

Seime užvirė aštrios diskusijos – įregistruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos siūlo procedūrą leisti ne tik sutuoktiniams, bet ir partnerystę įteisinusiems asmenims bei vienišoms moterims. Vieni tai vadina žingsniu į priekį sprendžiant demografinę krizę, kiti – grėsme tradicinei šeimos sampratai ir vaiko interesams.

Lietuvos sportininkus svarbiausiose kovose palaikanti ir reikšmingiausius sporto įvykius transliuojanti TV3 žiniasklaidos grupė pradeda ilgalaikį bendradarbiavimą su olimpiečiu, disko metiku Mykolu Alekna.   Ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis įtrauks M. Alekną, TV3 – didžiausią žiniasklaidos grupę Lietuvoje bei susijusius verslo partnerius. Tai – pirmoji tokio tipo bendradarbiavimo sutartis Lietuvoje.

Naujas partnerystės įstatymas jau Seime. Grupelė parlamentarų iš įvairių partijų siūlo keisti Civilinį kodeksą, kuris reglamentuotų lyčiai neutralią partnerystę. Tad ir vienos lyties poros pas notarą galėtų įteisinti savo turtinius santykius, turėtų galimybę rinktis ir partnerio pavardę, įsipareigotų būti vienas kitam ištikimi, gerbti ir mylėti. LGBT bendruomenė džiūgauja ir šias įstatymo pataisas vadina geriausiomis iš visų iki šiol buvusių.

Seime registravus įstatymų pataisas dėl partnerystės įteisinimo, Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko tokį parlamentarų žingsnį sveikina, bet pabrėžia, kad siūlomas projektas – kompromisinis. Savo ruožtu Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė džiaugiasi, kad socialdemokratai ryžtasi įgyvendinti duotus pažadus ir ieško būdų spręsti partnerystės klausimą.

Siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis kartu su socialdemokratų frakcijos kolegomis, taip pat liberalų ir konservatorių atstovais įregistravo partnerystę reglamentuojančias įstatymų pataisas. Projektais siūloma įtvirtinti lyčiai neutralią partnerystę – ir tarp skirtingų, ir tos pačios lyties žmonių. Seimui pritarus, Lietuvoje būtų įtvirtintas registruotos partnerystės institutas.

Teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei pareiškus, kad nerengs partnerystę reguliuojančio įstatymo projekto, grupė Seimo socialdemokratų, liberalų ir konservatorių parengė lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą per Civilinį kodeksą.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas mano, kad parlamentas privalo išspręsti lyčiai neutralios partnerystės įstatymo klausimą. Pasak socialdemokrato, tą padaryti Seimą įpareigoja ir Konstitucinio Teismo (KT) išvada. Visgi, politiko teigimu, paramos šiam klausimui valdančiųjų gretose gali pritrūkti, todėl palaikymo bus ieškoma ir tarp opozicijos. „Manau, kad mes tiesiog privalome tą padaryti, tą įpareigoja mus ir Konstitucinio Teismo sprendimai.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkui, socialdemokratui Laurynui Šedvydžiui žadant registruoti įstatymo projektą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, valdančiosios koalicijos partneriai šios iniciatyvos nežada palaikyti. Savo ruožtu Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė ragina partnerystės klausimą spręsti nedelsiant, tačiau pripažįsta, kad paramos šiuo klausimu gali pritrūkti ne tik valdančiosios daugumos, bet ir pačių socialdemokratų gretose.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis šios savaitės pabaigoje žada registruoti įstatymo projektą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės. Socialdemokrato teigimu, Seimui siūlomas projektas bus kiek liberalesnis nei anksčiau svarstyta civilinės sąjungos įteisinimo galimybė.  „Aš teiksiu dar prie praėjusios Teisingumo ministerijos administracijos viceministro Ryčio Jokubausko kuruotą, labai gerą projektą.

Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko mano, kad Teisingumo ministerija dar neturi aiškios pozicijos dėl partnerystės įteisinimo, tačiau tiki, jog reikiami sprendimai galiausiai bus priimti. Anot jo, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė supranta, jog problematiška nepaisyti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl tos pačios lyties porų santykių reglamentavimo. „Aš noriu tikėti, kad pozicija yra tokia, kad pozicijos dar nėra.

Prieš tos pačios lyties asmenų partnerystę pasisakiusi teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė pripažįsta, kad jos pozicija minėtu klausimu nekinta. Visgi, ji tiksliai neįvardija, kokį įstatymo projektą, siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą dėl partnerystės, parengs ministerija – tai esą priklausys nuo ministrės Ritos Tamašunienės pozicijos.

Tyrimo duomenys rodo, kad moterys linkusios vengti sekso su vyrais, kurie elgiasi su jomis blogai arba yra prasti lovoje. Daugelyje kultūrų vyrai laikomi turinčiais teisę į seksą, o moterys – turinčios jiems tai suteikti, dėl to daugelis vyrų ignoruoja moterų poreikius, tikėdamiesi sekso kaip savaime suprantamo dalyko, rašoma zawn.substack.com. Vyrai dažnai tiki: Jie turi teisę į seksą. Moterys nėra taip suinteresuotos seksu. Moterims nebūtina patirti malonumo sekso metu.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nuomone, grupės parlamentarų siūlymas iki kitų metų liepos netaikyti Civilinio kodekso (CK) normų dėl partnerystės instituto prieštarauja Konstitucijai.  Apsvarstę Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, už tokią išvadą trečiadienį balsavo 6 komiteto nariai, prieš buvo parlamentaras Ignas Vėgėlė, susilaikė Seimo narė Agnė Širinskienė.

 Teisingumo ministerija iki metų pabaigos ketinant sudaryti galimybes tos pačios lyties porų partnerystę įtraukti į Vedybų sutarčių registrą, Vilnius atsisako planų išduoti laikinus popierinius partnerystės registravimą liudijančius dokumentus.

Paskirtajai premjerei Ingai Ruginienei tikintis, kad Teisingumo ministerija (TM) parengs partnerystę reguliuojantį įstatymo projektą, palaikymu Seime dvejojanti ministrė Rita Tamašunienė to nežada. „Aš galvoju, kad neapribokime Seimo narių teisės teikti teisės aktų projektus.

Teisingumo ministerija visose partnerystės įteisinimo bylose prašo įsigaliojimą atidėti ne trumpesniam nei metų laikotarpiui. „Teisingumo ministerija vienodos pozicijos dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo laikėsi visose bylose, pateikdama atsiliepimą“, – teigiama BNS perduotame ministerijos komentare. Pasak jos, toks prašymas teikiamas, nes terminas reikalingas sureguliuoti partnerystės registravimo tvarką ir atlikti techninius pakeitimus registruose.

 Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad Teisingumo ministerija parengs, o Vyriausybė pasiūlys lyčiai neutralios partnerystės sureguliavimą, tačiau įspėja, kad projektas dėl nuomonių išsiskyrimo valdančiojoje koalicijoje gali nebūti toks, kokio tikisi sprendimų šiuo klausimu laukiantys gyventojai.

Rugsėjo 9 d. įsiteisėjus Lietuvoje priimtam teismo sprendimui dėl pirmosios partnerystės įregistravimo, Karolina ir Eglė yra pripažintos partnerėmis. Šiandien tai buvo simboliškai paminėta Vilniaus rotušėje, rašoma pranešime spaudai.  Iš mero – sveikinimai dėl pirmo partnerystės įregistravimo „Lietuva yra teisinė valstybė – teismų sprendimai čia yra vykdomi, o žmogaus teisės gerbiamos.

Kandidatė į premjeres Inga Ruginienė sako, kad Seimas priims vienokius ar kitokius sprendimus dėl lyčiai neutralios partnerystės, nors jų ir nepalaikys naujieji koalicijos partneriai „valstiečiai“. „Konstitucinio Teismo sprendimo, matyt, ignoruoti negalime, todėl vienokie ar kitokie sprendimai tikrai bus, o šiandien Teisingumo ministerija jau dirba ties projektu“, – LRT radijui antradienį sakė I. Ruginienė.

Vilniuje priimtas pirmasis istorinis sprendimas – teismas pripažino tos pačios lyties poros partnerystę ir suteikė joms šeimos statusą. Ar tai taps lūžio tašku keičiant teisinį ir socialinį požiūrį į šeimą Lietuvoje? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja, Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo narė Agnė Širinskienė. Vytautai, pradėkime nuo jūsų ir pradėkime nuo šito sprendimo reikšmės.

Lietuvoje priimtas pirmasis teismo sprendimas dėl tos pačios lyties poros partnerystės pripažinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino dviejų moterų partnerystę, penktadienį pranešė Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA). TJA skelbia, kad pergalę pavyko iškovoti jos remiamoje byloje.

Socialdemokratų į premjerus deleguota laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad, jai tapus premjere, diskusijos Seime dėl partnerystės įteisinimo bus atnaujintos. „Manau, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas mums diktuota tai, kad tas procesas turės būti atnaujintas Seime. Iš socialdemokratų pusės turime nuostabų žmogų, atstovaujantį žmogaus teisių komitete. Tai yra pirmininkas Laurynas Šedvydis. Mes jau šiek tiek esame apsitarę šiuo klausimu su juo.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nuomone, siūlymas metams atidėti partnerystės instituto įsigaliojimą prieštarauja Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams. Įvertinę Teisės departamento išvadą, trečiadienį už šios iniciatyvos galimą prieštaravimą Konstitucijai balsavo 5 TTK nariai, 2 buvo prieš, 1 susilaikė.

Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas grįš prie nevienareikšmiškai vertinamo lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojančio Civilinės sąjungos įstatymo – bus svarstomas Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymas projekte numatyti aktualiją teisės akto įsigaliojimo datą.

Keliasdešimt parlamentarų siūlo pataisą, kuria būtų užkirsta Konstitucinio Teismo (KT) dabar suteikta galimybė Lietuvoje per teismus registruoti partnerystę, iki kol detaliai tokius santykius reglamentuojančio įstatymo nepriims Seimas. Jie siūlo skubos tvarka į Civilinį kodeksą įrašyti, kad partnerystės institutas neįsigalioja iki 2026 liepos 1-osios.

Konstituciniam Teismui (KT) įpareigojus Seimą reglamentuoti lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tai numatančius teisės aktų projektus parengs Vyriausybė, nors Seime šiuo metu yra svarstomi du su tuo susiję įstatymai. „Tam tikrus pasiūlymus Teisingumo ministerija tikrai paruoš, o ar bus Seime ta politinė valia išspręsti kažkokios asmenų grupės teisių klausimus, matysime“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė G. Paluckas.

Konstituciniam Teismui (KT) praėjusią savaitę atvėrus kelią skirtingų ir vienos lyties poroms per teismus registruoti partnerystę, kelios žinomos LGBTIQ bendruomenės poros BNS patvirtino ketinančios pasinaudoti tokia galimybe. Vis dėlto joms rengiantis įteisinti santykius, išlieka ne iki galo aišku, kokiomis tiksliai garantijomis galės naudotis partneriai.

Istorinis Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas – partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų turi būti leidžiama. O kol Seimas nesutvarkė partnerystės klausimo, homoseksualios poros galės „susirašyti" tik per teismus.  Valdantieji aiškina, kad galutinį tašką šioje dešimtmečius trunkančioje istorijoje padės Seimas, kuris turės keisti įstatymus. Buvusi Seimo Pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad šis sprendimas yra signalas poroms, kurios laukia pagarbos iš valstybės.

Konstitucinio Teismo sprendimas atveria kelią realiam teisiniam porų, nesudariusių santuokos, pripažinimui. Nuo šiol tos pačios lyties poros galės kreiptis į teismą dėl partnerystės registravimo, tai buvo aptariama „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“. Tiesa, didelę įtaką turės Seimas ir jo politinė valia.

Praėjus vos dienai po Konstitucinio Teismo nutarties, pripažinusios vienos lyties partnerystės nepripažinimą prieštaraujančiu Konstitucijai, socialiniuose tinkluose pasirodė anoniminis darbdavio įrašas, atvirai demonstruojantis diskriminaciją LGBT bendruomenei.

Ukraina ir Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pasirašė memorandumą, kuriuo įtvirtino bendrą norą sudaryti abiem šalims naudingą ekonominės partnerystės sutartį. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko. „Šiandien per žingsnį priartėjome prie bendros Ekonominės partnerystės sutarties su Jungtinėmis Valstijomis.

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė tikina neabejojusi, kad Konstitucinis teismas (KT) pripažins, jog vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai.  „Žinoma, kad asmeniškai vyliausi panašaus sprendimo, bet garantijas dėl to, ką pasakys Konstitucijos aiškintojai turi tik putinas, kuris neturi Konstitucijos“, – savo feisbuko paskyroje rašė politikė.

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai reglamentuojantis įstatymas turės atitikti konsensusą tiek Seime, tiek visuomenėje ir mano, kad daugiau šansų yra priimti artimo ryšio institutą įtvirtinantį teisės aktą. „Būtų gerai, kad Seimas priimtų įstatymą, bet tokį įstatymą, kuris atitiktų konsensusą tiek pačiame Seime, tiek visuomenėje.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį priėmė istorinį sprendimą – leido gyventojams registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus. Žinią su džiaugsmu ir šypsena priėmė nemažai LGBTQ+ bendruomenės narių. Tarp jų – ir atlikėjas Ruslanas Kirilkinas.  Žinomas vyras socialiniuose tinkluose pasidžiaugė šiandienos aktualijomis. Jis taip pat pasidalijo savo įžvalgomis apie netradicinės orientacijos žmonių gyvenimą Lietuvoje.

Po Konstitucinio teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, parlamente gali kilti audringos diskusijos Civilinės sąjungos įstatymo klausimu, sako Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis. Socialdemokratas taip pat pabrėžia, kad būtų įdomu išgirsti skeptiškai apie pastarąjį įstatymą ne kartą pasisakiusio šalies vadovo Gitano Nausėdos nuomonę.

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad turės būti priimtas tai reglamentuojantis įstatymas. „Tai yra sprendimas Konstitucinio Teismo, kurį reikės Seime įgyvendinti. Labai aiškiai pasakyta, turės būti sukurtas Partnerystės įstatymas, nes tai yra nuoroda iš Civilinio kodekso. Tai, matyt, nereikia kalbėti apie Civilinės sąjungos ir kitokių įstatymų ten alternatyvas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Konstituciniam Teismui (KT) nutarus, kad tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė, prieštarauja Konstitucijai, Laisvės partijos lyderis, buvęs parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius ragina parlamentą nedelsti ir priimti įstatymą, kuris numatytų lyčiai neutralių porų santykių reglamentavimą.

Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį paskelbus, jog tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, prieštarauja Konstitucijai, Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko tikina, jog į LGBT bendruomenę sugrįžo teisinis pavasaris. „Tai vertinu su džiaugsmu.

Ketvirtadienį priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl partnerytės yra istorinis, sako teisingumo ministras Rimantas Mockus. „Šis Konstitucinio Teismo nutarimas turim pripažinti, yra istorinis, istorinis žmogaus teisių apsaugos raidoje. Taip pat turim pripažinti, kad partnerystės institutas po šio Konstitucinio Teismo nutarimo, jau akivaizdu, bus suprantamas kitaip, tai yra ne tik tarp vyro ir moters, bet ir tarp tos pačios lyties asmenų“, – Eltai sakė R. Mockus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas leisti registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus jį nuliūdino ir privertė nepasitikėti institucija. „Nenustebino, bet nuliūdino sprendimas.

Vienalytėms poroms teismuose atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo Seimas turės priimti Partnerytės įstatymą, o kol jo nebus, partnerystės siekiančios poros galės eiti į teismus, norėdamas apginti savo teisę į partnerystę. „Seimas turi priimti įstatymą, kad įsigaliotų partnerystė ir ją galėtų sudaryti bet kokios poros. Kada Seimas pasiryš tokį įstatymą priimti, tai tik politinės valios klausimas“, – Eltai sakė advokatas.

Vilnius, balandžio 17 d.  Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį paskelbus, kad vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nebeliko kliūčių, kodėl šis klausimas neturėtų grįžti į Seimo darbotvarkę. „Nebėra kliūčių, kad šis klausimas atsidurtų Seimo darbotvarkėje“, – žurnalistams Seime sakė politikė. „Džiuginantis sprendimas.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs, ar tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, neprieštarauja Konstitucijai. Į KT su prašymu įvertinti teisinės situacijos dėl partnerystės instituto konstitucingumą pernai gegužę kreipėsi praėjusios kadencijos Vyriausybė.  Kreipimusi prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso normas. Visų pirma, KT klausiama, ar Konstitucijai neprieštarauja nuostata, kurioje numatyta, kad galima tik vyro ir moters partnerystė.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradės nagrinėti buvusios Vyriausybės prašymą ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tai, jog nėra įteisintas tos pačios lyties partnerystės institutas. Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pirmadienį pranešė teismas. KT prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso ir jo įsigaliojimo įstatymo normas.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė penktadienio rytą pasidalino džiugia žinia – Vilniaus apylinkės teismas J. Juškaite oficialiai pripažino jųdviejų dukros mama. „Nuo šiandien mūsų šeima jaučiasi saugesnė“, – „Facebook“ dalinasi J. Juškaitė.