partnerystė

Tyrimo duomenys rodo, kad moterys linkusios vengti sekso su vyrais, kurie elgiasi su jomis blogai arba yra prasti lovoje. Daugelyje kultūrų vyrai laikomi turinčiais teisę į seksą, o moterys – turinčios jiems tai suteikti, dėl to daugelis vyrų ignoruoja moterų poreikius, tikėdamiesi sekso kaip savaime suprantamo dalyko, rašoma zawn.substack.com. Vyrai dažnai tiki: Jie turi teisę į seksą. Moterys nėra taip suinteresuotos seksu. Moterims nebūtina patirti malonumo sekso metu.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nuomone, grupės parlamentarų siūlymas iki kitų metų liepos netaikyti Civilinio kodekso (CK) normų dėl partnerystės instituto prieštarauja Konstitucijai.  Apsvarstę Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, už tokią išvadą trečiadienį balsavo 6 komiteto nariai, prieš buvo parlamentaras Ignas Vėgėlė, susilaikė Seimo narė Agnė Širinskienė.

 Teisingumo ministerija iki metų pabaigos ketinant sudaryti galimybes tos pačios lyties porų partnerystę įtraukti į Vedybų sutarčių registrą, Vilnius atsisako planų išduoti laikinus popierinius partnerystės registravimą liudijančius dokumentus.

Paskirtajai premjerei Ingai Ruginienei tikintis, kad Teisingumo ministerija (TM) parengs partnerystę reguliuojantį įstatymo projektą, palaikymu Seime dvejojanti ministrė Rita Tamašunienė to nežada. „Aš galvoju, kad neapribokime Seimo narių teisės teikti teisės aktų projektus.

Teisingumo ministerija visose partnerystės įteisinimo bylose prašo įsigaliojimą atidėti ne trumpesniam nei metų laikotarpiui. „Teisingumo ministerija vienodos pozicijos dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo laikėsi visose bylose, pateikdama atsiliepimą“, – teigiama BNS perduotame ministerijos komentare. Pasak jos, toks prašymas teikiamas, nes terminas reikalingas sureguliuoti partnerystės registravimo tvarką ir atlikti techninius pakeitimus registruose.

 Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad Teisingumo ministerija parengs, o Vyriausybė pasiūlys lyčiai neutralios partnerystės sureguliavimą, tačiau įspėja, kad projektas dėl nuomonių išsiskyrimo valdančiojoje koalicijoje gali nebūti toks, kokio tikisi sprendimų šiuo klausimu laukiantys gyventojai.

Rugsėjo 9 d. įsiteisėjus Lietuvoje priimtam teismo sprendimui dėl pirmosios partnerystės įregistravimo, Karolina ir Eglė yra pripažintos partnerėmis. Šiandien tai buvo simboliškai paminėta Vilniaus rotušėje, rašoma pranešime spaudai.  Iš mero – sveikinimai dėl pirmo partnerystės įregistravimo „Lietuva yra teisinė valstybė – teismų sprendimai čia yra vykdomi, o žmogaus teisės gerbiamos.

Kandidatė į premjeres Inga Ruginienė sako, kad Seimas priims vienokius ar kitokius sprendimus dėl lyčiai neutralios partnerystės, nors jų ir nepalaikys naujieji koalicijos partneriai „valstiečiai“. „Konstitucinio Teismo sprendimo, matyt, ignoruoti negalime, todėl vienokie ar kitokie sprendimai tikrai bus, o šiandien Teisingumo ministerija jau dirba ties projektu“, – LRT radijui antradienį sakė I. Ruginienė.

Vilniuje priimtas pirmasis istorinis sprendimas – teismas pripažino tos pačios lyties poros partnerystę ir suteikė joms šeimos statusą. Ar tai taps lūžio tašku keičiant teisinį ir socialinį požiūrį į šeimą Lietuvoje? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja, Laisvės partijos pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo narė Agnė Širinskienė. Vytautai, pradėkime nuo jūsų ir pradėkime nuo šito sprendimo reikšmės.

Lietuvoje priimtas pirmasis teismo sprendimas dėl tos pačios lyties poros partnerystės pripažinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino dviejų moterų partnerystę, penktadienį pranešė Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA). TJA skelbia, kad pergalę pavyko iškovoti jos remiamoje byloje.

Socialdemokratų į premjerus deleguota laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad, jai tapus premjere, diskusijos Seime dėl partnerystės įteisinimo bus atnaujintos. „Manau, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas mums diktuota tai, kad tas procesas turės būti atnaujintas Seime. Iš socialdemokratų pusės turime nuostabų žmogų, atstovaujantį žmogaus teisių komitete. Tai yra pirmininkas Laurynas Šedvydis. Mes jau šiek tiek esame apsitarę šiuo klausimu su juo.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nuomone, siūlymas metams atidėti partnerystės instituto įsigaliojimą prieštarauja Konstitucijai, konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams. Įvertinę Teisės departamento išvadą, trečiadienį už šios iniciatyvos galimą prieštaravimą Konstitucijai balsavo 5 TTK nariai, 2 buvo prieš, 1 susilaikė.

Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas grįš prie nevienareikšmiškai vertinamo lyčiai neutralią partnerystę reglamentuojančio Civilinės sąjungos įstatymo – bus svarstomas Liberalų sąjūdžio frakcijos siūlymas projekte numatyti aktualiją teisės akto įsigaliojimo datą.

Keliasdešimt parlamentarų siūlo pataisą, kuria būtų užkirsta Konstitucinio Teismo (KT) dabar suteikta galimybė Lietuvoje per teismus registruoti partnerystę, iki kol detaliai tokius santykius reglamentuojančio įstatymo nepriims Seimas. Jie siūlo skubos tvarka į Civilinį kodeksą įrašyti, kad partnerystės institutas neįsigalioja iki 2026 liepos 1-osios.

Konstituciniam Teismui (KT) įpareigojus Seimą reglamentuoti lyčiai neutralią partnerystę Lietuvoje, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tai numatančius teisės aktų projektus parengs Vyriausybė, nors Seime šiuo metu yra svarstomi du su tuo susiję įstatymai. „Tam tikrus pasiūlymus Teisingumo ministerija tikrai paruoš, o ar bus Seime ta politinė valia išspręsti kažkokios asmenų grupės teisių klausimus, matysime“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė G. Paluckas.

Konstituciniam Teismui (KT) praėjusią savaitę atvėrus kelią skirtingų ir vienos lyties poroms per teismus registruoti partnerystę, kelios žinomos LGBTIQ bendruomenės poros BNS patvirtino ketinančios pasinaudoti tokia galimybe. Vis dėlto joms rengiantis įteisinti santykius, išlieka ne iki galo aišku, kokiomis tiksliai garantijomis galės naudotis partneriai.

Istorinis Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas – partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų turi būti leidžiama. O kol Seimas nesutvarkė partnerystės klausimo, homoseksualios poros galės „susirašyti" tik per teismus.  Valdantieji aiškina, kad galutinį tašką šioje dešimtmečius trunkančioje istorijoje padės Seimas, kuris turės keisti įstatymus. Buvusi Seimo Pirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad šis sprendimas yra signalas poroms, kurios laukia pagarbos iš valstybės.

Konstitucinio Teismo sprendimas atveria kelią realiam teisiniam porų, nesudariusių santuokos, pripažinimui. Nuo šiol tos pačios lyties poros galės kreiptis į teismą dėl partnerystės registravimo, tai buvo aptariama „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“. Tiesa, didelę įtaką turės Seimas ir jo politinė valia.

Praėjus vos dienai po Konstitucinio Teismo nutarties, pripažinusios vienos lyties partnerystės nepripažinimą prieštaraujančiu Konstitucijai, socialiniuose tinkluose pasirodė anoniminis darbdavio įrašas, atvirai demonstruojantis diskriminaciją LGBT bendruomenei.

Ukraina ir Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pasirašė memorandumą, kuriuo įtvirtino bendrą norą sudaryti abiem šalims naudingą ekonominės partnerystės sutartį. Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja ir ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko. „Šiandien per žingsnį priartėjome prie bendros Ekonominės partnerystės sutarties su Jungtinėmis Valstijomis.

Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė tikina neabejojusi, kad Konstitucinis teismas (KT) pripažins, jog vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai.  „Žinoma, kad asmeniškai vyliausi panašaus sprendimo, bet garantijas dėl to, ką pasakys Konstitucijos aiškintojai turi tik putinas, kuris neturi Konstitucijos“, – savo feisbuko paskyroje rašė politikė.

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai reglamentuojantis įstatymas turės atitikti konsensusą tiek Seime, tiek visuomenėje ir mano, kad daugiau šansų yra priimti artimo ryšio institutą įtvirtinantį teisės aktą. „Būtų gerai, kad Seimas priimtų įstatymą, bet tokį įstatymą, kuris atitiktų konsensusą tiek pačiame Seime, tiek visuomenėje.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį priėmė istorinį sprendimą – leido gyventojams registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus. Žinią su džiaugsmu ir šypsena priėmė nemažai LGBTQ+ bendruomenės narių. Tarp jų – ir atlikėjas Ruslanas Kirilkinas.  Žinomas vyras socialiniuose tinkluose pasidžiaugė šiandienos aktualijomis. Jis taip pat pasidalijo savo įžvalgomis apie netradicinės orientacijos žmonių gyvenimą Lietuvoje.

Po Konstitucinio teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, parlamente gali kilti audringos diskusijos Civilinės sąjungos įstatymo klausimu, sako Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis. Socialdemokratas taip pat pabrėžia, kad būtų įdomu išgirsti skeptiškai apie pastarąjį įstatymą ne kartą pasisakiusio šalies vadovo Gitano Nausėdos nuomonę.

Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl partnerystės, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad turės būti priimtas tai reglamentuojantis įstatymas. „Tai yra sprendimas Konstitucinio Teismo, kurį reikės Seime įgyvendinti. Labai aiškiai pasakyta, turės būti sukurtas Partnerystės įstatymas, nes tai yra nuoroda iš Civilinio kodekso. Tai, matyt, nereikia kalbėti apie Civilinės sąjungos ir kitokių įstatymų ten alternatyvas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Konstituciniam Teismui (KT) nutarus, kad tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė, prieštarauja Konstitucijai, Laisvės partijos lyderis, buvęs parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius ragina parlamentą nedelsti ir priimti įstatymą, kuris numatytų lyčiai neutralių porų santykių reglamentavimą.

Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį paskelbus, jog tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, prieštarauja Konstitucijai, Lietuvos gėjų lygos (LGL) pirmininkas Vladimiras Simonko tikina, jog į LGBT bendruomenę sugrįžo teisinis pavasaris. „Tai vertinu su džiaugsmu.

Ketvirtadienį priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl partnerytės yra istorinis, sako teisingumo ministras Rimantas Mockus. „Šis Konstitucinio Teismo nutarimas turim pripažinti, yra istorinis, istorinis žmogaus teisių apsaugos raidoje. Taip pat turim pripažinti, kad partnerystės institutas po šio Konstitucinio Teismo nutarimo, jau akivaizdu, bus suprantamas kitaip, tai yra ne tik tarp vyro ir moters, bet ir tarp tos pačios lyties asmenų“, – Eltai sakė R. Mockus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga sako, kad Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas leisti registruoti lyčiai neutralią partnerystę per teismus jį nuliūdino ir privertė nepasitikėti institucija. „Nenustebino, bet nuliūdino sprendimas.

Vienalytėms poroms teismuose atstovaujantis advokatas Aivaras Žilvinskas sako, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo Seimas turės priimti Partnerytės įstatymą, o kol jo nebus, partnerystės siekiančios poros galės eiti į teismus, norėdamas apginti savo teisę į partnerystę. „Seimas turi priimti įstatymą, kad įsigaliotų partnerystė ir ją galėtų sudaryti bet kokios poros. Kada Seimas pasiryš tokį įstatymą priimti, tai tik politinės valios klausimas“, – Eltai sakė advokatas.

Vilnius, balandžio 17 d.  Konstituciniam Teismui (KT) ketvirtadienį paskelbus, kad vienos lyties partnerystės nebuvimas Civiliniame kodekse prieštarauja Konstitucijai, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nebeliko kliūčių, kodėl šis klausimas neturėtų grįžti į Seimo darbotvarkę. „Nebėra kliūčių, kad šis klausimas atsidurtų Seimo darbotvarkėje“, – žurnalistams Seime sakė politikė. „Džiuginantis sprendimas.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs, ar tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, neprieštarauja Konstitucijai. Į KT su prašymu įvertinti teisinės situacijos dėl partnerystės instituto konstitucingumą pernai gegužę kreipėsi praėjusios kadencijos Vyriausybė.  Kreipimusi prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso normas. Visų pirma, KT klausiama, ar Konstitucijai neprieštarauja nuostata, kurioje numatyta, kad galima tik vyro ir moters partnerystė.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pradės nagrinėti buvusios Vyriausybės prašymą ištirti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tai, jog nėra įteisintas tos pačios lyties partnerystės institutas. Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pirmadienį pranešė teismas. KT prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso ir jo įsigaliojimo įstatymo normas.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė penktadienio rytą pasidalino džiugia žinia – Vilniaus apylinkės teismas J. Juškaite oficialiai pripažino jųdviejų dukros mama. „Nuo šiandien mūsų šeima jaučiasi saugesnė“, – „Facebook“ dalinasi J. Juškaitė.

Spalio 21 d. išplatintas pranešimas, kad Vilniuje įsikūrusiame bare susituokė moterų pora. Naudojant vaizdo ryšį jas sutuokė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Jutos valstijos civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojai, kurie sutuoktinėms išrašė amerikietišką santuokos liudijimą. Tokį liudijimą jau turinti vyrų pora teigia, esą JAV išduoti dokumentai pripažįstami ir Lietuvoje, tačiau naujienų portalas tv3.lt išsiaiškino, kad tai ne visiškai tiesa.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jai labiausiai apmaudu dėl to, jog Seimui vis dar nepavyko priimti lyčiai neutralios partnerystės įstatymo. „Man labiausiai apmaudu, kad mes iki šiol nesugebėjome priimti tų sprendimų, kurie užtikrintų visų Lietuvos žmonių, orumą, įskaitant ir tuos žmones, kurių orumo teisės aktai šiuo metu negerbia, nes neleidžia jiems spręsti asmeninio gyvenimo klausimų – tai yra (priimti – ELTA) partnerystės įstatymo“, – Vyriausybės valandos metu teigė I. Šimonytė, papra...

Pažadas per 100 dienų įregistruoti vienos lyties asmenų partnerystę liko neišpildytas, o aistros ir diskusijos šiuo klausimu prieš artėjančius Seimo rinkimus ne ką mažesnės nei per šią, besibaigiančią parlamentarų kadenciją. Šešių populiariausių partijų lyderių kritikos strėlės ir aštrūs pasisakymai žmogaus teisių klausimais – naujausiuose „Didžiuosiuose TV3 debatuose“ su Edmundu Jakilaičiu.

Parlamentarė, „Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė penktadienį pareiškė, kad tarpuvaldžiu Seimas bandys priimti įstatymus dėl civilinės sąjungos ir nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Seimo rinkimų antrasis turas vyks spalio 27 dieną, bet naujasis parlamentas turėtų prisiekti lapkričio viduryje. „Aš ne įtariu, aš žinau, kad tai bus daroma.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė teigia esanti įsitikinusi, kad partnerystė Lietuvoje anksčiau ar vėliau bus įteisinta. „Esu įsitikinusi, kad anksčiau ar vėliau mes tikrai turėsime išspręsti klausimus dėl partnerystės, dėl kartu gyvenančių žmonių. Tai bus neišvengiamas dalykas“, – penktadienį Žinių radijui sakė politikė. Kita vertus, ji negalėjo pasakyti, ar tai įvyks jau kitą Seimo kadenciją, jeigu LSDP bus valdžioje.

Nuo pirmadienio, liepos 1 d., tos pačios lyties poros Latvijoje gali oficialiai užregistruoti savo santykius pas notarą. Pirmoji pora tai padarė iškart po vidurnakčio, kai tik leido įstatymas.  „Pagaliau valstybės akyse mes egzistuojame, mes esame“, – interviu laidoje „900 sekundžių“ savo emocijas apie šį įvykį atskleidė pirmoji Latvijoje oficialiai įregistruota pora – Janis Lotsas ir Maksimas Ringo, rašo portalas tv3.lv.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad reikia įteisinti tos pačios lyties asmenų sąjungą, o geriausia tai daryti per „Civilinio kodekso ypatumus“. Premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad alternatyvus Civilinio kodekso projektas yra susijęs su sandorių teise, o prezidentas neturėtų LGBT žmonių partnerystės vertinti kaip įmonės santykių. Karšta diskusija dėl partnerystės įteisinimo įvyko pirmadienį LRT radijo kandidatų į prezidentus debatuose.

Jau balandį Lietuvoje įvyks istorinės vestuvės, kurių metu amžiną meilę vienas kitam prisieks 52 metus drauge gyvenimą kurianti vienos lyties pora. Dviejų vyrų vestuves organizuojanti vestuvių planuotoja Laura Vagonė sako, kad tokios simbolinės ceremonijos Lietuvoje buvo rengiamos ir anksčiau, bet jos visada vykdavo slapta.

Valdančiosios koalicijos partneriams nepavyko užtikrinti papildomų balsų Civilinės sąjungos įstatymo palaikymui Seime, Laisvės partija vertins ir savo įsipareigojimus valdantiesiems, sako partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė. „Lapkričio 20 dieną koalicijos susitikime mes kėlėme ir biudžeto, ir Civilinės sąjungos klausimą, partneriai pažadėjo dar paieškoti balsų. Šiandien po dviejų savaičių jie sugrįžo.

Bandymas sieti biudžeto ir civilinės sąjungos priėmimą nepriimtinas „nei iš vienos pusės“, sako Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Man sujungimas biudžeto ir civilinės sąjungos nepriimtinas nei iš vienos – nei iš pozityviosios, nei iš negatyviosios – pusės. Tai yra du skirtingi labai svarbūs klausima, bet vienas su kitu nesusiję“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Mišri Seimo narių grupė pritartų kitų metų valstybės biudžetui, tačiau su sąlyga, jog valdantieji parlamente atmes Civilinės sąjungos įstatymą, įteisinant lyčiai neutralią partnerystę, sako grupės seniūnė Agnė Širinskienė.

Lietuvoje gyvenantys gėjai, lesbietės ir kitos seksualinės mažumos su baltu pavydu žvelgia į mūsų kaimynus latvius, nes Latvijos parlamentas prieš kelias savaites įteisino naują juridinių santykių formą – partnerystę.  Apie tai – šiandien 19 val. Diskusija TV3 laidoje „Dėmesio centre“.   Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko įsitikinęs, kad dabar – pats metas tokio įstatymo priėmimui ir čia, Lietuvoje.

Ketvirtadienį Latvijos parlamentas (Saeima) priėmė partnerystės įstatymą. Po šios žinios socialiniuose tinkluose pasipylė sveikinimai kaimynams latviams ir kritikos strėlės Lietuvai. Mat likome paskutinė iš trijų Baltijos šalių, nepriėmusi įstatymo pakeitimų dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės.    Latvijos parlamento sprendimu džiaugėsi Laisvės partija, kurios atstovai nuolat kelia partnerystės įstatymo Lietuvoje klausimą.

Latvijos parlamente ketvirtadienį per paskutinį svarstymą priimtas su partnerystės instituto įkūrimu susijusių įstatymų paketas, pasiūlytas teisingumo ministrės Inesės Libinos-Egnerės. Naujasis teisinis partnerystės institutas galės būti taikomas ir tos pačios lyties asmenims – jie galės įteisinti ir įregistruoti savo santykius.  Partnerystę Latvijoje bus galima įregistruoti nuo 2024 metų vidurio.

Siekiant partnerystės įteisinimo, Laisvės partijos vadovė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė viliasi trūkstamų balsų rasti valdančiojoje koalicijoje. „Aš vis dar matau rezervų pačioje valdančiojoje koalicijoje, jos viduje, kad dalis abejojančių Seimo narių galėtų balsuoti už“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministrė. „Kai pasižiūri, į konkrečias pavardes, kurios susilaikė, kyla klausimas, ar tikrai mobilizacija koalicijoje buvo maksimali“, – teigė A. Armonaitė.