Taip, praėjus pusantrų metų po Konstitucinio Teismo sprendimo, atvėrusio kelią tos pačios lyties poroms įteisinti partnerystę per teismus, susiklosto aklavietė – teismai partnerystes pripažįsta, bet ministerija atsisako jas registruoti, kol Seimas nepriims įstatymo.
Anot ministerijos, teismų sprendimų dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės registravimo praktinį įgyvendinimą šiuo metu apsunkina „objektyvios teisinės kliūtys“.
„Pirmiausia nėra įstatymu nustatyto teisinio pagrindo tokiam registravimui, taip pat nėra reglamentuota, kuriame registre ir kokia tvarka partnerystė turėtų būti registruojama. Teismų sprendimai konkrečiose individualiose bylose savaime nepanaikina šios teisinio reguliavimo spragos ir nesukuria bendros partnerystės registravimo tvarkos“, – teigiama institucijos BNS pateiktame komentare.
„Teisingumo ministerija ir kitos kompetentingos valstybės institucijos, kiekviena pagal savo kompetenciją, galės imtis atitinkamų veiksmų, kai įstatymų leidėjas – Seimas – nustatys tam reikalingą teisinį pagrindą ir registravimo tvarką“, – nurodė ji.
Skųsti nebegali
Gegužės 28 dieną Klaipėdos apygardos teismas atmetė vieną iš Teisingumo ministerijos skundų, kuriuo prašyta įvertinti, ar žemesnės instancijos teismas galėjo pripažinti vilniečių moterų partnerystę, nors Seimas dar nėra priėmęs ją reglamentuojančio įstatymo.
Rugpjūčio pabaigoje ministerija dėl šio sprendimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) pateikė kasacinį skundą, tačiau šis rugsėjo pradžioje atsisakė jį priimti.
„Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui“, – BNS nurodė LAT atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
Šioje byloje ministerija naujo skundo teikti jau nebegali, nes yra pasibaigęs trijų mėnesių terminas, per kurį gali būti paduodamas kasacinis skundas, tačiau tai vis dar gali padaryti kitose bylose.
„Šioje istorijoje, ministerijos atžvilgiu, jie nieko dėl partnerystės skųsti negali. Vienintelis atviras šiandien klausimas, ar šitai porai bus priteistos advokato išlaidos, ir tą klausimą nagrinėja Aukščiausiasis Teismas“, – BNS sakė minėtos vilniečių poros advokatas Aivaras Žilvinskas.
Apskųsta 13 sprendimų
Ministerijos BNS pateiktais duomenimis, iš viso teismams ji yra apskundusi 13 sprendimų įregistruoti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Šiuo metu, BNS turimais duomenimis, apeliacinės instancijos teismai yra atmetę tris tokius skundus.
Be vilniečių bylos, dar du ministerijos skundus taip pat atmetė Klaipėdos apygardos teismas. Ar kasaciniai skundai bus teikiami dėl šių sprendimų, Ritos Tamašunienės vadovaujama Teisingumo ministerija kol kas nėra apsisprendusi.
„Ministerija vertina kiekvieną teismo sprendimą ir jo motyvus individualiai ir sprendžia dėl poreikio teikti prašymą jį peržiūrėti aukštesniam teismui“, – teigia ministerija.
Bylinėtis dėl partnerystės registravimo poroms leido pernai balandį paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Konstitucijai prieštarauja Civilinio kodekso nuostatos, numatančios tik vyro ir moters partnerystę ir jos registravimą siejančios su atskiro įstatymo priėmimu.
Vis dėlto teismų praktika nėra vienoda. Spalio 8 dieną Klaipėdos apylinkės teismas pripažino tos pačios lyties poros partnerystę, tačiau atmetė prašymą įpareigoti valstybę ją įregistruoti ir išduoti tai patvirtinantį dokumentą.
Teisingumo ministerija teigia, kad tos pačios lyties asmenų partnerystės registravimą apsunkina įstatymu nustatytos tvarkos nebuvimas, o individualūs teismų sprendimai šios teisinio reguliavimo spragos nepanaikina.
„Pabrėžiame, kad ministerija nekvestionuoja pačios partnerystės, tik registravimą, kadangi laikosi pozicijos, kad nesant įstatymo, registracija yra neįmanoma“, – teigia įstaiga.
Ji pabrėžia, kad skųsdama teismų sprendimus neginčija pareigos juos vykdyti, tačiau siekia, kad aukštesnės instancijos teismai įvertintų, ar sprendimai priimti tinkamai taikant teisės aktus.
„Bandymas sustabdyti pavasarį“
Advokatas A. Žilvinskas teigia, kad pirmieji atmesti skundai – precedentas analogiškai išspręsti likusias situacijas.
„Manau, kad visose analogiškose bylose (neišnagrinėtose – BNS), jeigu ministerija, kaip žinau, absoliučiai kopijuoja tą patį visur skundą, kad prašo nutraukti tą registracijos klausimą arba sustabdyti, arba išvis atmesti, (...) turėtų būti visiškai taip pat atmetami (skundai – BNS)“, – kalbėjo jis.
A. Žilvinsko teigimu, teismai negali vienodoje situacijoje priimti dviejų skirtingų sprendimų ir privalo laikytis analogiškose bylose suformuotų precedentų – šį principą dar 2006 metais išaiškino Konstitucinis Teismas.
Advokato žiniomis, nė viena kita pora, kurios partnerystės registravimas buvo apskųstas, dar nėra nuėjusi viso teisinio kelio, kaip tai padarė minėtos vilnietės.
Ministerijos veiksmai skundžiant įpareigojimą registruoti partnerystes, anot A. Žilvinsko, yra neproduktyvūs ir diskriminuojantys.
„Toks atkaklumas skundimo irgi yra simptomas, kad tai yra naujosios vadovybės ministerijos požiūris priešiškumas, kadangi esant ankstesniam ministrui tie sprendimai tiesiog buvo ir buvo, jie įsiteisėjo, kokie buvo, tokie buvo, niekas jų neskundė“, – BNS sakė advokatas.
„Taip išeina, kad valstybė vienoms poroms leido kažką ramiai gauti ir pabaigti, o kitos poros turi dabar eiti ilgus vargus. Tai čia tokia vidinė diskriminacija“, – pridūrė jis.
Teisininkas taip pat nesutinka su ministerijos argumentais. Jo teigimu, neįregistruotos partnerystės sukels tik dar daugiau teisinių neaiškumų.
„Čia yra tiesiog bandymas paneigti patį šeimos statusą. Teismai, kurie priima sprendimus, yra iš dviejų dalių: pirmas – pripažinti šeimą, antras – įpareigoti registruoti, – kalbėjo advokatas. – Negali būti situacijų, kai tiesiog ima kažkur kabo ore, bet neregistruota (partnerystė – BNS). Jokių problemų tai nepadės išspręsti, bet tai tik sukelia daug daugiau didesnių problemų, šeimos nuo to neišnyksta.“
„Taip kad čia yra bandymas sustabdyti pavasarį, ne kitaip. Pavasaris ateina nepriklausomai nuo to, ar mums patinka, ar ne“, – pridūrė jis.
Kreipsis į antstolius
A. Žilvinsko teigimu, teismo pripažinta, bet neįregistruota partnerystė porai suteikia šeimos statusą, tačiau nesant partnerystę reglamentuojančio įstatymo lieka neaišku, kaip įgyvendinti daugelį su juo susijusių teisių.
Anot jo, kai kurie įstatymai jau numato tam tikras šeimos narių teises, pavyzdžiui, teisę atsisakyti liudyti prieš artimąjį ar galimybę šeimos nariui apsigyventi nuomojamame būste. Tokiais atvejais partneriai gali remtis šeimos statusu ir naudotis atitinkamomis teisėmis.
Vis dėlto kitose srityse, pavyzdžiui, paveldėjimo, mokesčių ar išmokų atvejais, partnerių teisės nėra aiškiai reglamentuotos. Todėl, pasak advokato, poroms gali tekti kiekvienu konkrečiu atveju kreiptis į teismą ir įrodinėti, kad joms priklauso tokios pačios teisės kaip sutuoktiniams ar kitiems šeimos nariams.
„Kiekviena pora atskirai turės įrodinėti (...) gali dešimt kartų eiti, gali šimtą kartų eiti dėl kiekvieno atvejo ir tai yra brangu, nepatogu ir neteisinga“, – sakė A. Žilvinskas.
Pasak advokato, tais atvejais, kai teismų sprendimai nebuvo apskųsti ir įsiteisėjo, tačiau partnerystės liko neregistruotos, poros kreipėsi į antstolius, kurie siekia priversti institucijas vykdyti teismų sprendimus.
Anot jo, jau yra paskirtų baudų už sprendimų nevykdymą – vienos poros atveju skirta dešimties eurų bauda už kiekvieną dieną. Jeigu tai nepadės, baudos gali būti didinamos.
Šiuo keliu ketina eiti ir vilniečių pora.
„Atiduosime antstoliui ir tada antstolis (...) pabandys kreiptis į ministeriją, kuri atsakinga už vykdymą. Ministerija, kaip visada, pasakys, kad ji kažko negali, jai kažko trūksta ir nesudarytos techninės galimybės registruoti. Tada antstolis kreipiasi į pirmos instancijos apylinkės teismą dėl baudos skyrimo institucijai“, – aiškino A. Žilvinskas.
„Mes anksčiau ar vėliau prie to prieisime, čia tik kantrybės reikia, kad porų, kurių sprendimai dėl registravimo nevykdomi, naudai bus priteisiamos baudos už kiekvieną dieną. Jos bus didinamos, o galiausiai tas baudas iš savo kišenės turės mokėti ir pati ministrė, jeigu toliau trukdys“, – tikino advokatas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
"Pradžioje jie “integravosi” Švedijoje, Vokietijoje, Ispanijoje. Sprogdino, žudė ir prievartavo. Dabar stebime kaip “puikiai” pavyko jų integracija Prancūzijoje, Italijoje ir Belgijoje. Degindami ir siaubdami darniomis gretomis per Europą žygiuoja komunistai ir islamistai. Vieni nešini L G B T, Antifos ir Palestinos vėliavomis. Kiti - vėliavų jau nebesinešioja. Tik pagalius ir akmenis. Lietuvoje dar turim galimybę užkardyti tiek vienus, tiek kitus. Kol dar ne per vėlu.
