parkinsono liga

Legendinės grupės „A-ha“ žvaigždė Morten Harket pasidalijo svarbiomis naujienomis apie savo sveikatą ir kūrybą po to, kai praėjusiais metais atskleidė sergantis Parkinsono liga. Apie diagnozę garsiojo hito „Take On Me“ atlikėjas viešai pranešė 2025 metų birželį. Parkinsono liga – progresuojanti neurodegeneracinė liga, kuri šiuo metu nėra išgydoma, rašė Express.

„Atgal į ateitį“ (angl. Back to the Future) žvaigždė Michael J Fox atvirai prabilo apie gyvenimą sergant Parkinsono liga ir pripažino, kad metams bėgant jo kasdienybė tampa vis sudėtingesnė. Parkinsono liga aktoriui buvo diagnozuota dar 1991 metais. Kalbėdamas su žurnalu „People“, 65-erių Michael J Fox neslėpė, kad per daugelį metų teko susidurti su vis didesniais iššūkiais, rašė Express. „Žinoma, bėgant metams tapo sunkiau“, – pripažino aktorius.

Garsi britų aktorė ir dainininkė Julie Andrews pasirodė vaizdo įraše, skirtame atkreipti dėmesį į Parkinsono ligą ir paremti sergančiuosius šia liga. Aktorė sakė puikiai suprantanti, kokia sunki ir gyvenimą stipriai paveikianti ši liga gali būti tiek sergantiems žmonėms, tiek jų artimiesiems, skelbė mirror.co.uk. Pasirodė viešumoje 90-metė filmo „Mary Poppins“ žvaigždė pasirodė vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo „World Parkinson Coalition“ organizacija.

Moteris sužinojo serganti Parkinsono liga būdama 29-erių – daugiau nei trimis dešimtmečiais anksčiau nei vidutinis diagnozės amžius. „Mano gyvenimas nebebus toks, kokį visada įsivaizdavau“, – apie savo diagnozę sakė Emma Lawton. Ligą išdavė 1 simptomas Moteris manė, kad patiria įprastą negalavimą, susijusį su darbu prie kompiuterio, tačiau netrukus sulaukė gyvenimą pakeitusios diagnozės, neįprastos jos amžiui.

„Mano vyras vienu metu pajuto, kad metant kamuolį į krepšį jis pradėjo rankose nebejausti pakankamai jėgos… Tyrimai parodė rimtą ligą, kuri pakeitė mūsų visų gyvenimą…“ – žymaus krepšininko žmonos pasakojimas apie vyro kovą su sunkia liga ir didžiules valios pastangas jai nepasiduoti. „Susipažinome su savo būsimu vyru Rolandu būdami studentai, jis buvo krepšininkas, aš studijavau biologiją, – prisimena buvusio žymaus Vilniaus „Statybos“ krepšininko Rolando žmona Liana.

„Stefanija padėdavo kitiems, netgi savo sveikatos sąskaita… Kai kurių žmonių širdys tiesiog yra sukurtos beatodairiškai padėti…“ – žymaus Lietuvos lankininko atsidavimas savo sunkiai sergančiai žmonai. „Savo žmoną Stefaniją įsimylėjau kai dirbome vienoje organizacijoje, – pasakoja vienas garsiausių Lietuvos lankininkų Arvydas Bagarauskas. – Ji buvo labai graži, žavinga, maloni, tvarkinga.

Funkcinė neurochirurgija – viena pažangiausių šiuolaikinės medicinos sričių, apie kurią visuomenė vis dar žino nedaug. Nors pats žodis „neurochirurgija“ daugeliui asocijuojasi su sudėtingomis, gyvybę gelbstinčiomis operacijomis, funkcinė neurochirurgija turi kitą, ne mažiau svarbų tikslą – pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, kai neurologinės ligos ar sutrikimai neleidžia gyventi visaverčio gyvenimo.

Grupės „A-ha“ lyderis Morten Harket paviešino, kad serga Parkinsono liga – progresuojančiu smegenų sutrikimu, kurį sukelia dopaminą gaminančių nervinių ląstelių žūtis. 65-erių dainininkas tai atskleidė grupės interneto svetainėje paskelbtame pareiškime, kuriame pasakojo apie savo kovą su šia liga bei atliktas gydymo procedūras. „Tai nėra tokia naujiena, kurią kas nors norėtų paskelbti visam pasauliui, bet štai ji – sergu Parkinsono liga“, – rašė Morten.

Daugelis yra patyrę, kaip drebėjo rankos viešosios kalbos metu ar po intensyvios treniruotės. Dažnai tai praeina savaime, tačiau kai kuriais atvejais drebulys ima kartotis ir trukdyti kasdienėms veikloms. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė pasakoja, kad rankų drebėjimo priežasčių gali būti daug ir įvairių, o kiekviena jų reikalauja skirtingo sprendimo.

Indrė nuo pat vaikystės suprato, kad jos gyvenimas bus kitoks. Jos tėtis sirgo Parkinsono liga ir demencija, ir tai tapo neatsiejama jos realybės dalimi. Baimė nepaliko jos ramybėje: baimė būti kitokia, baimė būti atstumtai aplinkinių, baimė netekti tėčio.  „Kitų tėvai dalyvaudavo mokyklos renginiuose, veždavo į gimtadienius, būdavo šalia, o mano tėtis negalėjo. Taip pat ir per mokyklos išleistuves – visi tėvai išsipuošę, o mano tėtis namuose.

Miegas – tai esminis organizmo atsistatymo etapas, leidžiantis kūnui ir protui visiškai pailsėti. Visgi ne visi žmonės gali mėgautis ramiu nakties miegu. Kai miegas tampa neramus ar sutrinka visai, verta atkreipti dėmesį į galimas sveikatos problemas, tarp jų – ir neurologinius sutrikimus. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ – pokalbis su Santaros klinikų gydytoja neurologe, VU profesorė Rūta Mameniškiene. Daugelis lėtinių ligų gali paveikti miegą.

Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Ši baisi liga neaplenkė ir 67-erių tauragiškės Danutės (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalino savo istorija.

Naujas tyrimas rodo, kad paprastas kraujo tyrimas gali padėti nuspėti Parkinsono ligą septynerius metus prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Tyrėjai mano, kad ankstyvas prognozavimas ir diagnozė padėtų rasti gydymo būdų, kurie galėtų sulėtinti arba sustabdyti Parkinsono ligą.

Prasidėjusi nedideliu drebuliu ir vos juntamu judesių sukaustymu, ilgainiui Parkinsono liga išsivysto į sunkesnes stadijas, kai pradeda trikti pusiausvyra, o judesiai tampa riboti ir lėti. Šia liga suserga vis jaunesni, dar darbingo amžiaus žmonės, o per pastaruosius 25 metus jos paplitimas pasaulyje padvigubėjo. Nors kol kas Parkinsono liga dar nėra pagydoma, ją galima pristabdyti ir ilgiau išlaikyti kokybišką gyvenimą. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1,5 tūkst.

Minint Pasaulinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną, ligonių kasos kartu su Kauno apskrities Parkinsono draugija ragina nenumoti ranka į pirmuosius ligos simptomus ir nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Ši lėtinė progresuojanti liga šiandien jau gali būti valdoma ir gydoma ne tik reabilitacijos priemonėmis, vaistais, bet ir pažangiausiais chirurginiais būdais.

Rytoj, balandžio 11 dieną, neeilinė diena – Pasaulinė sergančiųjų Parkinsono liga diena. Ši diena yra skirta paskatinti žmonių supratingumui apie šią ligą, todėl visi yra raginami šią dieną prisiminti aplinkinius, kurie serga šia sunkia liga. Parkinsono liga – tai lėtinė neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės.

Į smegenis implantuojami elektrodai ir po oda pravedamais laidais prijungiami prie stimuliatoriaus, kuris patalpinamas krūtinės srityje. Gal kiek skamba kaip iš fantastikos srities, bet taip atrodo naujoviška operacija – gilioji smegenų stimuliacija. Nors šiuo metu ji dažniausiai pasitelkiama pagelbėti sergantiesiems Parkinsono liga, gydytojai ateityje mato daug platesnes pritaikymo galimybes.

Parkinsono liga – viena žinomiausių neurodegeneracinių ligų. Teigiama, kad pagal dažnumą ji yra antroje vietoje po Alzheimerio ligos. Kiekvienais metais Lietuvoje yra registruojama 1,5 tūkst. naujų atvejų. Gydytoja įvardijo pirmuosius Parkinsono ligos simptomus, kad galėtumėte juos pastebėti laiku.

Pacientai, sergantys REM (greitų akių judesių) miego elgesio sutrikimu (RBD), gali blaškytis sapnuodami ar net užgauti savo partnerį. Mažai žinomas miego sutrikimas, kuris paveikia du procentus vyresnių nei 65 metų žmonių, gali reikšti smegenų ligų, tokių kaip Parkinsono liga ir demencija, išsivystymo tikimybę. Sutrikimas, žinomas kaip REM miego elgesio sutrikimas arba RBD, paveikia maždaug vieną procentą visos populiacijos. REM reiškia greitą akių judėjimą – tai vienas iš miego ciklo etapų.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų skyriaus neurologų konsultacijai pacientus, kuriems įtariama Parkinsono liga, atsiunčia šeimos gydytojai. Gydytojas neurologas Antanas Lukošaitis pastebi, kad kas mėnesį tenka diagnozuoti 1–2 naujus ligos atvejus, tad sergančiųjų išties daug. Statistikai teigia, kad Lietuvoje šia liga serga per 11 tūkstančių žmonių.

Parkinsono liga – viena žinomiausių neurodegeneracinių ligų, ji yra antra pagal dažnį po Alzheimerio ligos. Neurodegeneracija – nervinių ląstelių funkcijų prastėjimas ir nykimas – Parkinsono ligos metu prasideda žarnyno bei kitų periferinių nervų galūnėlėse ir palaipsniui per 15–20 metų išplinta į nugaros ir galvos smegenis.

Mokslininkai įspėja, kad dėl drabužių valyme naudojamos cheminės priemonės poveikio gali padaugėti Parkinsono ligos atvejų. Tyrėjai teigia, kad trichloretilenas gali pažeisti smegenis ir sukelti mirtiną ligą, kuria serga apie 145 tūkst. britų., rašo thesun.co.uk. Ši cheminė medžiaga, sutrumpintai vadinama TCE, dešimtmečius buvo naudojama cheminio drabužių valymo ir nuriebalinimo priemonių, anestetikų ir pesticidų gamyboje.

Kauno mokslininkų tyrimai žada perversmą medicinoje. Kauniečiai skelbia, kad Parkinsono ligą galima itin anksti įtarti iš… žmogaus balso. Pasitelkę dirbtinį intelektą, specialistai išanalizavo sveikų ir sergančių šia liga pacientų ištartas frazes. Jie nustatė, kad pakitęs balsas itin anksti išduoda Parkinsono ligą, nors simptomų dar ir nematyti. Tad nors kol kas ši liga nepagydoma, tokia ankstyva diagnostika suteikia vilties žmonėms kuo ilgiau gyventi visavertį gyvenimą.

Nuo pat karo pradžios Ukrainoje netyla kalbos apie Vladimiro Putino sveikatą. Vieni teigia, kad Rusijos prezidentas serga itin sunkia onkologine liga, o kiti įtaria Parkinsoną. Ką iki šiol žinome apie V. Putino sveikatą? Kiekvieną kartą V. Putinui pasirodžius viešai imama spėlioti, kokia liga jis iš tiesų serga. Kiek anksčiau buvo teigta, kad 70-ies diktatorių kankina vėžys, Parkinsono liga.

Parkinsono ligos diagnozė yra sukrėtusi ne vieno lietuvio gyvenimą. Kasmet Lietuvoje patvirtinama daugiau nei 1,5 tūkst. naujų susirgimų. Gydymo ši liga neturi, bet anksti pastebėjus simptomus, ją galima kontroliuoti. Kartu su kitais simptomais, progresuojant Parkinsono ligai, keičiasi ir kalba.

Pasirodžius naujausiam vaizdo įrašui, pasklido nauji gandai apie Vladimiro Putino sveikatą. Jo ranka atrodė pamėlusi, o veidas paburkęs. Po to, kai susitikimo su Kubos vadovu metu jo ranka, kuria spaudė kėdės porankius, pamėlynavo, vėl pasklido gandai dėl V. Putino sveikatos būklės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vaizdo įraše vėl pastebėtas nekontroliuojamai drebantis, o tai, sako Londono universiteto profesorius Angusas Dalgleišas, yra Parkinsono ligos įrodymas. Medicinos profesorius patvirtino, kad Vladimiras Putinas greičiausiai serga Parkinsono liga, kai vaizdo įraše buvo užfiksuota, kaip dreba jo kojos. Yra begalė nepatvirtintų gandų, kad Rusijos prezidentas serga ir daugybė specialistų nuo Kremliaus šaltinių iki Vakarų gydytojų pateikia savo įžvalgas.

Įtarimai dėl prastėjančios Vladimiro Putino sveikatos suintensyvėjo po paskutinio jo viešo pasirodymo, kai Rusijos lyderis buvo nufilmuotas akivaizdžiai drebantis per apdovanojimų ceremoniją. V. Putinas stovėjo šalia vieno  iš Rusijos Federacijos valstybinės premijos laureatų, kai buvo užfiksuota vaizdo medžiaga. Vis dažniau kalbama apie Rusijos lyderio sveikatos būklę, spėliojama, kad jis gali sunkiai sirgti – vieni įtaria vėžį, kiti Parkinsono ligą, nors valdžia tai neigia.

Naujas tyrimas, kuriame dalyvavo 3818 vyrų nuo 67-ių ir vyresnio amžiaus, parodė, kad tiems, kurie per pirmuosius penkerius tyrimo metus dažnai sapnavo blogus sapnus, turėjo tris kartus didesnę tikimybę susirgti Parkinsono liga. Ankstesni tyrimai parodė, kad vyresni žmonės, sergantys Parkinsono liga, dažnai naktimis sapnuoja košmarus. Dabar Birmingemo universiteto ekspertai mano, kad yra įrodymų, jog dažni blogi sapnai gali būti ankstyvas įspėjimas apie ligos vystymąsi, rašo mirror.co.uk.

Gandai apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino prastą sveikatą itin plačiai ėmė sklisti nuo tada, kai rusų kariai šaltakraujiškai įsiveržė į Ukrainą, o ekspertai pastebi vis daugiau ženklų, kurie išduoda, kad despoto sveikata šlubuoja. Šįkart ekspertų akys nukrypo į V. Putino akis, tiksliau paakius, kurie atrodo įdubę.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sveikatos būklė po susitikimo su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka sukėlė dar daugiau klausimų – krėsle įsitaisęs Putinas negalėjo ramiai nulaikyti savo kojų vienoje vietoje. Vaizdo įraše, kuriuo „Telegram“ pasidalino UNIAN, aiškiai matoma, jog V. Putinas nevalingai judina abi kojas ir tai ne pirmas kartas, kai žmonių akys nukrypsta būtent į tokius neaiškius judesius.

Vienoje Ukrainos bažnyčioje užfiksuotos akimirkos iš mišių, kurių metu žmonės meldėsi už Rusijos prezidento Vladimiro Putino mirtį. Jaunas berniukas mišiose kalbėjo į mikrofoną ir sakė: „Sustabdykite Putino planus. Jei jis serga, meldžiame, kad rusai neišrastų vaistų, kurie galėtų sustabdyti ligą. [Dieve] būk su mumis. Amen.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas praleido kasmetines ledo ritulio rungtynes, kuriose reguliariai lankėsi nuo pat 2012 metų, o tai sukėlė dar daugiau abejonių dėl jo sveikatos būklės. 69-erių Rusijos lyderiui jau buvo įprasta demonstruoti savo įgūdžius ant ledo kasmetinėse rungtynėse per Rusijos naktinės ledo ritulio lygos nacionalinį festivalį gegužės mėnesį, tačiau šiemet viskas kitaip.

Rusijos prezidentas gegužės 9-ąją Pergalės dienos proga sakė 11 minučių ilgio kalbą, tačiau kūno kalbos ekspertai pastebi, kad kažkas gali būti negerai, o tai dar labiau suaštrina sklindančios kalbos apie Putino kovą su vėžiu. Buvo keletas ženklų, kurie Pergalės dienos progos kalboje išdavė, kad Vladimiro Putino sveikata gali būti prasta, teigia kūno kalbos ekspertas.

Šiandien Pergalės dienos minėjime Maskvoje, kaip įtariama, Vladimiras Putinas vaikščiojo šlubuodamas ir sėdėjo kojas užsiklojęs antklode, kas sukėlė naujų abejonių dėl jo sveikatos būklės. 69 metų Rusijos lyderis dalyvavo renginyje, skirtame nacistinės Vokietijos pasidavimui 1945 m. ir pasakė kalbą, kurioje pabrėžė Rusios jėgą ir karinę galią, nepaisant nesėkmių Ukrainoje.

Nors Vladimiro Putino spaudos atstovas tvirtina, kad Rusijos lyderio sveikata „puiki“, tačiau pastarieji pasirodymai viešumoje sudaro įspūdį, kad V. Putinas atrodo išsekęs, „dreba jo rankos“. Tokie ženklai, paskatino žmones dar labiau įtarti, kokia liga kamuoja Rusijos prezidentą. Buvęs KGB agentas atskleidė, kad Vladimiras Putinas greičiausiai kenčia nuo ankstyvos stadijos demencijos. Jį taip pat, pasak vyro, iš proto veda paranoja ir baimė savo aplinkoje turėti išdavikų.

Jungtinės Karalystės demencijos tyrimų instituto neurogenetikas Johnas Hardy sakė netikįs, kad Vladimiras Putinas serga Parkinsono liga, bet sako, kad jis atrodo prastai. Pasak gydytojo, Vladimiras Putinas nerodo Parkinsono ligos požymių, bet atrodo prastai. Rusijos despotas dar labiau pakurstė gandus, kad jis serga progresuojančiu nervų sistemos sutrikimu po to, kai anksčiau šią savaitę pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip dreba jo rankos ir kojos.

Nerimą gerbėjams kelia Ozzy Osbourne‘o sveikata – roko legendos žmona Sharon Osbourne atskleidė, jog vyras susirgo koronavirusu.  Kalbėdama savo pokalbių laidoje „The Talk“ ketvirtadienį Sharon Osbourne netikėtai susigraudino ir atskleidė, jog nerimauja dėl savo vyro sveikatos – Ozzy užsikrėtė koronavirusu. „Kalbėjausi su juo, jam viskas gerai. Aš dabar esu labai sunerimusi, nerimauju dėl Ozzy. Mums dvejus metus pavyko išvengti jo užsikrėtimo koronavirusu ir jis juo užsikrėtė dabar.

Spėlionės apie tai, jog Vladimiro Putino sveikata sparčiai blogėja, prasidėjo dar karo Ukrainoje pradžioje, tačiau šias kalbas šį savaitgalį pakurstė jo pasirodymas viešumoje, kurio metu jis atrodė silpnas.  Šį sekmadienį stačiatikiai šventė Velykas. Šventinėse mišiose pasirodęs Rusijos prezidentas atkreipė visų dėmesį savo toli gražu ne tobula išvaizda. Putinas, kuriam spalį sukaks 70, vos pastovėjo ir vieną akimirką turėjo prisilaikyti už žvakidės.

Vladimiras Putinas vaizdo medžiagoje, kuri, kaip tariama, užfiksuota stačiatikių Velykų vidurnakčio mišiose, atrodė silpnas ir stovėjo netvirtai, kas pakurstė gandus apie silpną Rusijos prezidento sveikatą. Stovėdamas Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje kartu su miesto meru Sergejumi Sobyaninu, jis kramtė lūpą ir stovėjo nestabiliai. Pasirodymas mišiose sukėlė įtarimą Nervingai atrodantis Putinas, dalyvaudamas pamaldose, prikąsdavo lūpą, jaudinosi ir atrodė išsiblaškęs stebėdamas pamaldas.

Kasmet balandžio 11 dieną minima tarptautinė Parkinsono ligos diena. Kasmet ji darosi vis reikšmingesnė, nes sergančiųjų šia liga skaičius auga. Lietuvoje Parkinsono liga serga virš 10 tūkstančiai žmonių. Kokie veiksniai didina riziką susirgti Parkinsono liga, kokie simptomai pasireiškia bei koks gydymas taikomas, pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė dr. Rūta Kaladytė-Lokominienė.

Vladimiro Putino visuomet po ranka turimas onkologas ir įtariamas steroidų vartojimas rodo, kad Rusijos despotas gali būti gydomas nuo vėžio, o tai gali sukelti šalutinius poveikius, pavyzdžiui, nuotaikų svyravimus ar elgesio pokyčius. Ekspertai teigė, kad yra keletas nerimą keliančių ženklų, leidžiančių manyti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sirgo skydliaukės vėžiu ir serga Parkinsono liga, kai įsakė rusų kariams pulti Ukrainą.

Tikėtina, kad Vladimiras Putinas serga Parkinsono liga ir vartoja steroidus, sako buvęs MI6 (Jungtinės Karalystės karinės žvalgybos) vadovas Richardas Dearlove. Seras Richard Dearlove spėja, kad Rusijos prezidentas gali sirgti Parkinsono liga, kuri gali sukelti tokius simptomus kaip „nesusivaldymas“ – tai kelia dar didesnį nerimą, atsižvelgiant į jo padėtį, rašo mirror.co.uk.

Kurdami šeimą tikimės būti laimingi ir sveiki, todėl kartais vienas kitam priesaikos žodžių „mylėti džiaugsme ir varge“ nesureikšminame. Eugenijos vyrui po 30 metų santuokos buvo diagnozuota Parkinsono liga, tačiau moteris jo nepaliko ir įkūnijo vestuvių priesaikos žodžius.  TV3 laidoje „TV Pagalba“ Eugenija pasakojo, kad su savo vyru susipažino labai netikėtai, tačiau ją sužavėjo jo gebėjimas kalbėtis. Po pusės metų Eugenija pasijuto įsimylėjusi.

Parkinsono liga (PD) yra būklė, kuriai būdingas judėjimo sutrikimas ir drebulys, keliantis grėsmę sergančiųjų savarankiškumui. Tyrėjai atskleidė daugybę ligos rizikos veiksnių, tarp kurių yra cheminių medžiagų poveikis organizmui. Žarnyno veiklos sutrikimai gali rodyti, kad tikimybė sirgti Parkinsono liga gali būti žymiai didesnė, nei manote.

Parkinsono liga Didžiojoje Britanijoje serga 137 000 žmonių – šią ligą diagnozuoti nelengva, nes jos simptomai paprastai nėra itin ryškūs. Tačiau yra vienas požymis, kurį pastebėjus jo ignoruoti jokiu būdu negalima, nes tai gali reikšti Parkinsono ligą. Skaičiuojama, kad vienam iš 37 šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenančių žmonių anksčiau ar vėliau bus diagnozuota Parkinsono liga.

Lietuvoje Parkinsono liga kasmet diagnozuojama maždaug 1,5 tūkst. žmonių. Net ir jausdami pirmuosius ligos požymius, pacientai dažnai neįtaria, kad vertėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ir neurologu. Jeigu liga diagnozuojama vėlai, gydymas tampa sudėtingesnis, o susigrąžinti geresnę gyvenimo kokybę yra sunkiau. Balandis yra Parkinsono ligos mėnuo. Gydytojai pataria atkreipti dėmesį į penkis faktus apie ligą, kuria Lietuvoje serga apie 11–12 tūkst. asmenų.

Šlapimo nelaikymas – opi problema, su kuria Lietuvoje susiduria beveik 300 tūkst. gyventojų. Dėl nevalingo šlapimo tekėjimo kenčia kas ketvirta mūsų šalies moteris, rečiau šis negalavimas pasitaiko tarp vyrų. Pasaulio sveikatos organizacija šlapimo nelaikymą priskiria socialinėms ligoms ir sieja jį ne tik su sveikatos, bet ir psichologinėmis, socialinėmis bei ekonominėmis problemomis.

Nedidukė, miela močiutė su raudona megzta kepure ir auksinėmis bokso pirštininėmis ringe turbūt galėtų mesti iššūkį ne vienam. Savo smūgius ji tobulina tris kartus per savaitę. Tiesa, jos pagrindinis varžovas – Parkinsono liga, kurios sunkius simptomus ji bando įveikti bekontakčio bokso treniruotėmis. „Tai nesustabdo Parkinsono ligos – ji yra degeneracinė. Liga niekur nepabėgs, tačiau ją galima sulėtinti.