parkinsono liga

Žodis „kineziterapeutas“ mūsų kalboje atsirado ne taip ir seniai. Vis dėlto Klaipėdos universiteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros vedėja profesorė Daiva Mockevičienė sako, jog apie fizinio aktyvumo naudą ir jo įtaką žmogaus sveikatai žinota nuo seno. Sovietmečiu gydomosios kūno kultūros specialistai buvo rengiami tuomečiame Kauno kūno kultūros institute. Čia diplomą įgijo ir prof. dr. D. Mockevičienė.

Vilnietė Jolanta Kulbienė pasakoja, kad iki lemtingų 2013-ųjų apie Parkinsono ligą žinojo tik tiek, kad šia liga sirgo popiežius Jonas Paulius II, kai kurie kiti įžymūs žmonės. Kad ji pati galėtų susirgti šia klastinga liga, nebuvo net minties. Jolanta ilgus metus dirbo teisininke. Darbas buvo įtemptas, krūvis didelis, namo tekdavo grįžti ir devintą, ir dešimtą valandą vakaro.

Balandžio 11-ąją minime Pasaulinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną. Šią dieną itin daug dėmesio skiriama sergantiems šia liga, jų artimiesiems, pabrėžiama mokslinių tyrimų ir naujų gydymo metodų svarba, dalijamasi išgyventa patirtimi. Lietuvos Parkinsono ligos draugijos narys, anksčiau žinomas krepšininkas Rolandas Čėsna (54 metų), sergantis Parkinsono liga jau 21-erius metus, sutiko pasidalyti patirtimi.

Lėtinė neurologinė Parkinsono liga – paplitusi visame pasaulyje, tačiau dažnai ši vis dar laikoma gėdinga ir yra apipinta įvairiausiai mitais. Neurologė Vaineta Valeikienė pasakoja, kaip atpažinti pirmuosius Parkinsono ligos simptomus. „Ligos pradžioje neretai juntamas judesių sulėtėjimas, kartais drebėjimas, šiuos simptomus pirmiausia pastebi tiek pats sergantysis, tiek aplinkiniai“, – teigia gydytoja.

  Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities ląstelės, dalyvaujančios judesių kontrolėje. Liga diagnozuojama gydytojo neurologo. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad balandžio 11-ąją minima sergančiųjų Parkinsono liga diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą ir didinti informuotumą apie ją.

Legendinis JAV boksininkas Muhammadas Ali mirė penktadienį, būdamas 74 metų, sakoma jo šeimos pranešime. „Po 32 metų kovos su Parkinsono liga Muhammadas Ali mirė, būdamas 74 metų“, – sakė šeimos atstovas Bobas Gunnellas. M.Ali, kuris pelnė šlovę sunkiasvorių bokse per tris dešimtmečius apėmusią karjerą, anksčiau šią savaitę buvo paguldytas į kvėpavimo ligų skyrių vienoje ligoninėje Finikso mieste Arizonos valstijoje.

„Visuomenė sparčiai senėja ir su amžiumi susijusių susirgimų, tokių, kaip, pavyzdžiui, Parkinsono liga, daugėja. Nors gydymo šiai ligai nėra, tiksliai diagnozavus, galima sustabdyti jos progresavimą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Biomedicinos inžinerijos instituto vadovas Arūnas Lukoševičius. Bendradarbiaudami su medikais, KTU mokslininkai kuria efektyvesnę Parkinsono ligos diagnozavimo metodiką, sakoma universiteto pranešime.

Tai – sunkiausia jo gyvenimo kova. Jau 30 pastarųjų metų bokso legenda 72 metų Muhammadas Ali serga Parkinsono liga. Dabar jis jau net negali kalbėti. Holivudo filmo premjeroje „Aš esu Ali“ sporto žvaigždė taip pat negalėjo dalyvauti dėl ligos, rašo bild.de. „Apie tai su broliu negalėjau kalbėti. Jis serga. Ir kalba jau labai prastai. Tačiau jis didžiuojasi, kad mes už jį buvome filmo pristatyme“, - kalbėjo M. Ali brolis 71 metų Rahmanas.

Miego sutrikimai gali būti ankstyvieji būsimos Parkinsono arba Alzheimerio ligos požymiai, teigia JAV mokslininkai. Jų atlikto tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Trends in Neuroscience“. Pranešama, kad tokią išvadą mokslininkai priėjo atlikę maždaug 2 000 sveikų žmonių bei apie 1 000 pacientų, kuriems diagnozuota Parkinsono arba Alzheimerio liga, sveikatos tyrimus. Mokslininkai nustatė, kad vyresniojo amžiaus žmonių patiriami miego sutrikimai 80 proc.

Rugsėjo 3 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje pozitronų emisijos tomografas (PET). Šiuo metu tai pats moderniausias radiologinės diagnostikos įrenginys Lietuvoje, padėsiantis diagnozuoti onkologinius susirgimus, kraujagyslių, širdies, neurologines ligas ir parinkti veiksmingiausią gydymą. Apie 11 mln.

Medikamentus nuo Parkinsono ligos vartojęs prancūzas tapo priklausomas nuo sekso ir azartinių žaidimų.Prancūzas, kuris tapo priklausomas nuo sekso ir azartinių žaidimų po to, kai pavartojo medikamentus nuo Parkinsono ligos, gaus 117 tūkst. eurų kompensaciją. Atitinkamą sprendimą priėmė Nanto teismas, praneša agentūra AFP. Be to, farmacijos koncernas „GlaxoSmithKline“ (GSK) privalės Prancūzijos ligonių kasoms sumokėti 11 tūkst. 315 eurų.

Atliktame tyrime paaiškėjo, kad uoslės praradimas senatvėje gali reikšti, jog artėja mirties valanda, praneša „Daily Mail“.Čikagos universiteto „Rush“ medicinos centro mokslininkai nustatė, kad kuo daugiau kvapų žmogus gali užuosti, tuo didesnė tikimybė, kad artimiausius kelerius metus jis nemirs. Mokslininkai atliko tyrimą, kuriame 1 tūkst. savanorių, kurių amžius nuo 53 iki 100 m., davė pauostyti 12 kvapų.

Šiaulių Parkinsono draugijos pirmininkė Rasma Zlatkuvienė sako, kad nustačius naują vaistų kompensavimo tvarką, modernūs vaistai Parkinsono liga sergantiems žmonės taps neįperkami. Modernus gydymas – tik turtingiesiems. Taip reikėtų suprastai nuo rugsėjo 11-osios įsigaliosiančią naująją vaistų kompensavimo tvarką. Šiltose kėdėse sėdintys valdžios vyrai padarė taip, kad Parkinsono liga sergantys žmonės už pažangius ir, svarbiausia, efektyvius vaistus turės mokėti net tris kartus daugiau.

Suomijos mokslininkai tikina, jog senatvėje Parkinsono liga užklumpa tuos, kurių organizme trūksta vitamino D. Tyrimas, kuriame dalyvavo per 3000 vyrų ir moterų, atskleidė, kad mažiausiai vitamino D turėjusiems žmonėms tikimybė susirgti padidėjo trigubai. Pasak mokslininkų, vitaminas D gali apsaugoti smegenų nervines ląsteles, kurių palaipsniui netenka asmenys, sergantys Parkinsono liga.

Įsivaizduokime, žmogus visą gyvenimą valstybei atsakingai moka mokesčius, o vieną dieną staiga sužino, kad jį pakirto pavojinga liga. Be to, kad savyje reikia rasti dvasinės stiprybės kovoti ir nepasiduoti, jo laukia dar vienas smūgis – tos pačios valstybės valdininkai nusprendė, kad šiuolaikiško gydymo ligonis tikėtis nebegali. Vaistai – nebepasiekiami Būtent tokiomis niūriomis nuotaikomis mūsų šalyje gyvena sergantieji Parkinsono liga ir jų artimieji.

Sveikatos apsaugos valdininkai daugelį Parkinsono liga sergančių žmonių pasmerkia pirma laiko sėsti į invalido vežimėlį, užuot dar galėjusius patiems pasirūpinti savimi ir nebūti našta artimiesiems bei valstybei. Tokios pasekmės, pasak medikų, laukia įsigaliojus naujai vaistų kompensavimo tvarkai.