parduotuvės

Lietuvoje smarkiai pakilus prekių kainoms, gyventojai ėmė dairytis į Lenkiją, ten ne tik vyko apsipirkti, bet ir siuntėsi prekes internetu. Žmonės šio įpročio nežada atsisakyti ir kitais metais – važiuos ir apsipirkinės Lenkijoje. Lietuvos prekybininkai ir ekonomistai to nesibaimina ir tikina, kad Lenkijoje apsiperka esą tik pasienio gyventojai.  Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis sakė, kad šių metų pradžioje matė pavojų dėl gyventojų apsipirkinėjimo Lenkijoje.

Į Lenkijos parduotuves prieš šventes plūstelėjo lietuviai. Sako tiek Kūčios, tiek Kalėdos, tiek ir Naujieji bus lenkiški. Iš lentynų tautiečiai šluoja maistą ir, žinoma, alkoholį. Lietuviai skaičiuoja, kad, pavyzdžiui, viskio butelis pigesnis net 6 eurais. Maisto ir kitų produktų kainos Lenkijoje taip pat kyla, tačiau, anot lietuvių, vis tiek apsimoka važiuoti apsipirkti ir ypač šventėms.

Iki šventinio savaitgalio likus vos porai dienų, prekybos tinklas „Iki“ primena apie parduotuvių darbo laiko pasikeitimus. Pirkėjai, norintys sutaupyti laiko, Kūčioms ir Kalėdoms apsipirkti kviečiami ramesnėmis ryto valandomis arba pasinaudoti e. prekybos galimybėmis, rašoma pranešime spaudai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad dėl išaugusių pirkėjų srautų, administracija tradiciškai padės parduotuvėse dirbantiems kolegoms.

Artėja dvi svarbios šventinės datos. Parduotuvėse jau prasidėjo nemenkas šurmulys – ieškome dovanų artimiesiems, draugams ar kolegoms. Tačiau kur žmonės renkasi švęsti didžiąsias šventes? Ar turizmas šventiniu laikotarpiu klesti? Kokios kainos sutikti šventes sodyboje prie žindinio? Ar dar spėsite pačiupti vietą šventėms? Daugiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“. Anot kaimo turizmo asociacijos vadovės Agnės Vaitkuvienės, švęsti didžiąsias šventes sodybose yra nauja tendenci...

Šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų naudojasi lojalumo kortelėmis, o prekybininkai, siūlydami nuolaidas, prašo nurodyti ne tik telefono numerį, vardą, pavardę, gimimo metus, bet ir lytį ar gyvenamąją vietą. Be to, kai kuriais jūsų duomenimis gali naudotis ir tretieji asmenys, o dalis prekybininkų surinktą informaciją saugo net 10 metų. Verslo atstovai, parduodami tam tikrą produkciją ar suteikdami skirtingas paslaugas, siekia gauti uždarbį.

Švedijos drabužių milžinė „Hennes and Mauritz“ (H&M) ketvirtadienį paskelbė uždariusi paskutines savo parduotuves Rusijoje ir Baltarusijoje, užbaigdama laipsnišką pasitraukimo iš rinkos procesą, pradėtą kilus karui Ukrainoje. Sustabdžiusi pardavimus Rusijoje kovo mėnesį, Maskvai įsiveržus į Ukrainą, H&M liepą paskelbė pasitrauksianti iš Rusijos rinkos bei tai, kad šis žingsnis jai atsieis 2,1 mlrd. Švedijos kronų (apie 193 mln.

Artėjant didžiosioms metų šventėms, prekybos tinklas „Iki“ skelbia, koks bus parduotuvių darbo laikas šventiniu laikotarpiu. Siekiant apsipirkti patogiai, pirkėjai kviečiami apsipirkimą parduotuvėse planuoti iš anksto arba pasinaudoti e. prekybos galimybėmis, rašoma pranešime spaudai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad parduotuvių darbo laikas per šventes keičiamas atsižvelgiant į darbuotojų poreikius ir pirkėjų lūkesčius.

Kaip tik šiuo metu siaučiantis „Juodasis penktadienis“ pavertė Lietuvos gyventojus akcijų vergais. Žmonės bando sutaupyti, šturmuoja parduotuves. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ragina gyventojus išlaikyti šaltą protą, nepasiduoti emocijoms. Mat už dalies nuolaidų pasiūlymų slypi verslininkų gudrybės. Pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai net pažeidinėja įstatymus: vilioja įsigyti pigesnę prekę, tačiau klientai lieka nuvilti. Vilnietė Audronė penktadienio popietę leidžia parduotuvėse.

Seimas nuo 2023 metų leido blokuoti elektroninių cigarečių ir alkoholio prekybą internetu, kai pardavėjai įsikūrę užsienyje. Taip siekiama apsaugoti Lietuvos rinką nuo e. cigarečių su skoniais ir kvapais. Tikimasi, kad šie rūkalai bus mažiau prienami nepilnamečiams.

Ekonomistas skelbia, kad maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje šovė į naujas aukštumas, todėl tikėtina, kad jeigu produktai taip brangs ir toliau, kainų dydžiu pralenksime ne tik Nyderlandus ar Ispaniją, bet ir Jungtinę Karalystę.   „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico pastebėjimu, maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje didėja itin dideliais tempais.  „Lietuvoje per metus maisto ir gėrimų kainos paaugo net 33 proc.

Ispanijoje maisto kainos spalį rekordiškai išaugo, o tai reiškia, kad gyventojų išlaidos išliko skausmingai didelės, nepaisant to, kad mažesnės energijos sąnaudos lėmė infliacijos traukimąsi, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys.  Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, bendros maisto kainos, palyginti su analogišku laikotarpiu praėjusiais metais, spalį augo 15,4 procento. Tai yra didžiausias augimas nuo 1994 metų sausio mėnesio.

Dalyje Europos šalių sekmadieniais į parduotuvę nenueisime, nes sekmadieniais maisto prekių parduotuvėse paskelbtas laisvadienis. Tokį siūlymą anksčiau teikė Seimas, dabar prie jo grįžtama svarstant apie elektros taupymą. Nors dideli prekybos tinklais tokiam sprendimui nepritaria, gyventojams uždarytos parduotuvės gyventi netrukdytų. Tokią nuomonę MadeinVilnius.lt surengtoje apklausoje išreiškė 46 proc. respondentų. Jų nuomone, sekmadieniais visiems turėtų būti nedarbo diena. Dar 16 proc.

Dešrelės – po 30 eurų, o kilogramas paprasčiausių ledukų – aštuoni eurai, tiek pat, kiek kilogramas varškės, kuri jau tapo brangesnė už mėsą. Tokios absurdiškos kainos jau kaip reikiant pradeda pykdyti pirkėjus. Ne tik jie, bet ir ekonomistai jau abejoja, ar kosminėms kainoms yra logiškas paaiškinimas – dalis verslų tiesiog ieško patiklių ir į kainas nežiūrinčių pirkėjų.

Lietuvos prekybos tinkluose siaučia vagys – iš lentynų dingsta ne tik alkoholiniai gėrimai, bet ir dešros, kava, skutimosi reikmenys, sūriai. Prekybininkai skaičiuoja nuostolius, o apsaugos įmonių atstovai beda pirštu į įstatymo spragas ir sako, kad šiemet vagys kaip reikiant suįžūlėjo. Be to, užsimenama ir apie papildomas saugos priemones, pavyzdžiui, kameras, kurios galėtų identifikuoti asmenį iš anksto.

Elektrai išbrangus ir žmonėms pradedant mažiau pirkti, dalis prekybininkų siūlo Seimui uždrausti didžiosioms parduotuvėms dirbti sekmadieniais. Esą tarpusavyje konkuruojantys verslai susitarti negali, dėl to reikia Seimo įsikišimo. Dalis valdančiųjų ir opozicijos palaiko tokią idėją ir priduria, kad tokia naujovė ypač padėtų smulkioms parduotuvėms, kurios sekmadieniais galėtų užsidirbti daugiau.

Maisto produktams sparčiai brangstant, gyventojai pastebi, kad auga ne tik kainos, bet ir mažėja produktų pakuotės. Vienur pienas supilstytas į 1 l pakuotę, o kitur jau į 0,9 l. Tačiau jo kaina nesiskiria. Žmonės skundžiasi, kad prekybininkai bando juos apgauti. Tačiau kainų specialistai siūlo žiūrėti ne į pakuotės, bet į produkto kilogramo kainą. O prekybos tinklai siūlo pirkėjams naudotis siūlomomis akcijomis ir nuolaidomis.

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus.

Pasitinkant rudens sezoną, nuo rugsėjo 5 dienos, pirmadienio, Vilniaus prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ trumpinamas parduotuvių darbo laikas – jos dirbs valanda trumpiau, nuo 10 iki 21 val., rašoma pranešime spaudai. Toks sprendimas priimtas reaguojant į išaugusias elektros energijos kainas ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos šalyse taikomas efektyvaus energijos vartojimo praktikas.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ tęsia antiinfliacinę kampaniją „Kainų kaina“ ir mažos kainos krepšelį plečia iki 200 prekių. Visam mėnesiui bus užtikrinamas ne tik būtiniausių kasdienio vartojimo maisto produktų, bet ir buities prekės už ypač mažą kainą, rašoma pranešime spaudai.  Iniciatyvos mažinti infliacijos įtaką augančioms maisto kainoms ėmęsis prekybos tinklas „Maxima“ kas mėnesį pristato atnaujintą būtiniausių kasdienio vartojimo prekių krepšelį už ypač mažą kainą.

Televizijos prodiuserė, dainų kūrėja ir atlikėja Rūta Lukoševičiūtė-Daudienė naujienų portalui tv3.lt pasidalijo nemalonia patirtimi populiarioje drabužių parduotuvėje. Moteris pasakoja, kad už prekes jai teko susimokėti daugiau nei buvo parašyta ant etiketės. Nutikusią situaciją taip pat pakomentavo ir drabužių parduotuvės „Sinsay“ atstovai.  „Gyvenimas išmokė nesistebėti, bet šį kartą noriu pasidalinti nemalonia patirtimi.

Visą rugpjūtį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdys akciją „Plastikinis maišelis“ ir tikrins, ar lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai nedalijami nemokamai prekių ir produktų pardavimo vietose, rašoma departamento pranešime žiniasklaidai. Aplinkosaugininkų teigimu, plastikiniai maišeliai yra viena dažniausių komunalinių atliekų. Jų pasaulyje kas minutę sunaudojama maždaug 2 mln., bet vos keli procentai perdirbami.

Šalies prekybininkai pereina prie griežto energijos taupymo režimo, praneša portalas vz.lt. Viena didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos bendrovių „Maxima“ 30 proc. mažins parduotuvių apšvietimą, naktį išjungs šviečiančias reklamas, „Aibė“ dalyje parduotuvių riboja gėrimų vėsinimą šaldikliuose, mažina apšvietimą. „Lidl“ ne darbo metu apšvietimas išjungiamas automatiškai, o „Iki“ kai kur atsisakys šildymo dujomis, spartina saulės elektrinių projektus.

Jungtinės Valstijos susiduria su nematyta problema – šeimoms trūksta kūdikių mišinukų. Ypač kenčia Teksaso valstija, kurioje parduotuvės jau ėmė riboti, kiek vienas žmogus gali jų nusipirkti. Tačiau net ribojimų nepakanka – parduotuvių lentynos vis tiek apytuštės. Esą mišinukų deficitas itin paaštrėjo, kai duris užvėrė didžiausia juos gaminti įmonė. Teksase gyvenanti Kim savo penkerių mėnesių dukrai ruošia mišinuką, tiesa, jau iš paskutinės turimos dėžutės.

Dalis prekybininkų greičiausiai nebus pasirengę nuo 2023 metų  sausio teikti kasos kvitų duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), penktadienį rašo portalas vz.lt. Pastaroji inicijuoti termino atidėjimo nesiruošia, tačiau žada, kad iš pradžių griežtos kontrolės priemonių netaikys, ypač jei aplinkybės nepriklausys nuo pačių mokesčių mokėtojų. BNS anksčiau rašė, kad Seimas praėjusių metų gegužę paankstino išmaniųjų kasos aparatų diegimą didelėse įmonėse.

Gyventojai pasakoja, kad tam tikrų maisto produktų parduotuvėse  trūksta. Vis dar neįmanoma nusipirkti ne tik druskos, bet ir aliejaus ar kitų ilgai negendančių produktų. Tuo metu prekybos tinklų atstovai tikina, kad tiekimo problemų neturi, tiesiog nebespėja pildyti parduotuvių lentynų. Tam tikrus produktus gyventojai tiesiog iššluoja. Birštono gyventoja Ana pasakojo, kad parduotuvėje „Iki“ pastaruoju metu sumažėjo šviežios mėsos asortimentas.

Ekonominės klasės maisto produktų pirkėjai labiausiai pajuto per metus išaugusias kainas – brango visi 20 būtiniausių maisto produktų. Jų kainos padidėjo labiau, nei šalyje stebimos vidutinės tokių maisto produktų kainos. Labiausiai brango saulėgrąžų ir rapsų aliejus, grikiai. Tokiam kainų kilimui įtakos turėjo padidėjusios kuro kainos ir karas Ukrainoje.

Vilniuje, prie Pašilaičių mikrorajone įsikūrusios „Rimi Pavilnionys“ parduotuvės, atidarytas pirmasis mobilusis maistomatas – tai dar viena galimybė patogiu laiku atsiimti internetu užsisakytas prekes. Iki šiol apsiperkant e. parduotuvėje „Rimi.lt“, atsiimti užsakymą buvo galima parduotuvėje, „Drive“ punkte arba laukiant pristatymo į namus.

Šventinį Velykų savaitgalį keisis kai kurių prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių darbo laikas. Velykų sekmadienį dauguma „Rimi“ parduotuvių nedirbs, o veikiančiųjų darbo laikas sutrumpės – jos pirkėjų lauks nuo 10 iki 18 valandos. Pirmadienį, nuo balandžio 18 d.,visos tinklo parduotuvės jau dirbs įprastu režimu, rašoma pranešime spaudai.  Nors keletą metų iš eilės pirmąją Velykų dieną visos „Rimi“ parduotuvės nedirbo, šiemet nuspręsta dalį jų palikti atviras pirkėjams.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį toliau brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Vasarį, palyginti su sausiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 3,9 proc. (2,25 euro), o palyginti su pernai vasariu – 10,6 proc. (5,76 euro) brangesnis.

Rusijoje mažmenininkai ribos būtiniausių maisto produktų pardavimą, kad suvaržytų spekuliavimą juodojoje rinkoje ir užtikrintų prekių įperkamumą, sekmadienį paskelbė vyriausybė. Pranešimas pasirodė pasijutus sankcijų, įvestų Rusijai dėl invazijos į Ukrainą, poveikiui.

Vyriausybė penktadienį atsisakė ploto reikalavimo vienam lankytojui prekybos vietose. Šis žingsnis – ne pirmas, per pastarąsias kelias savaites Vyriausybei švelninant apsaugos reikalavimus, įvestus dėl koronaviruso pandemijos. Šiuo metu prekybos vietose, esančiose uždarose erdvėse, taikomas 15 kv. m. bendro ploto reikalavimas vienam lankytojui.

Viena iš pandemijos pasekmių prekybos centrams tapo pirkėjų srautų sumažėjimas. Net ir įvedus galimybių pasą žmonės prekybos centruose lankosi rečiau, tačiau pastebima, kad jie dažnai perka didesnius produktų kiekius. Prekybos įmonių atstovai kalba, kad dėl pandemijos lankytojų srautai gerokai sumažėjo, o įvestas galimybių pasas situaciją ne itin pagerino.

Ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal „Sienos“ ir Švedijos televizijos SVT medžiagą apie dėvėtų drabužių vagystes, pasiekė finišą. Lietuvos prokuratūra „Kėdainių robinhudų“ bylą perdavė teismui. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams perduota baudžiamoji byla apima tik vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį – apgaulingą apskaitos tvarkymą. Anot prokuratūros, kaltinimų vagyste ar vogtų prekių realizavimu pareikšti nepavyko, nes Švedijos teisėsauga nesiėmė tirti drabužių vagysčių.

Koronaviruso pandemija, atitolinusi pirkėjus nuo parduotuvių, privertė prekeivius šokti viliotinį feisbuke ar instagrame: čia pardavėjai iki šiol rengia tiesiogines transliacijas ir kaip išmanydami siūlo tautiečiams pirkti drabužius, ir ne tik. Vieniems tokių transliacijų rengėjams sekasi, ir net yra atpažįstami gatvėse, o štai kitų šmaikštavimai kartais, kaip juokauja marketingo žinovai – ir gerokai prajuokina tautiečius.

Pasitinkant 2022-uosius, Vilniuje parduotuves užplūdo pirkėjai.  Naujienų portalo tv3.lt kalbinta vilnietė sako, kad žmonės parduotuves užlūdo dar vidurdienį, o į vakarą jų dar padaugėjo. „Apie 13 valandą ėjau į Naujamiestyje esantį prekybos centrą kelių produktų. Jau pamačius automobilių stovėjimo aikštelę supratau, kad parduotuvėje žmonių labai daug, nes visos automobilių stovėjimo vietos buvo užimtos – ir neklydau.

Jeigu dar kažko trūksta šventiniam Naujųjų vakarui arba pirmam kitų metų savaitgaliui, verta prisiminti, kad daugelis prekybos tinklų parduotuvių dirbs kitaip nei įprastai. Prekybos tinklai įspėja apie besikeičiančius laikus ir galimas pirkėjų spūstis, skatina pirkinių krepšeliais pasirūpinti iš anksto. Daugelis „Maxima“ parduotuvių penktadienį, gruodžio 31 dieną, dirbs iki 21 valandos, tačiau kai kurios iki 20 val. ar 19 val. Sausio 1 d. šio tinklo parduotuvės nedirbs.

Apsipirkimas lietuviams tampa vis didesniu galvos skausmu. Dešimtimis centų, o kartais net ir eurais ima augti kepinių, miltų, makaronų bei kruopų kainos. Grūdų augintojai geresnių laikų nežada, o kainų analitikai sako, kad po Naujųjų kainos dar gali augti. Tarpušvenčiu prekybos centrai neatsigina pirkėjų.

Kaip jau tapo įprasta šventiniu laikotarpiu prekybos tinklai keičia savo darbo laiką, kai kuriomis dienomis parduotuvės neveiks. Imamasi priemonių reguliuoti pirkėjų srautus, kai kuriose parduotuvėse atsisakoma galimybių pasų, atidaromos naujos parduotuvės. Prekybos tinklai įspėja apie besikeičiančius laikus ir galimas pirkėjų spūstis, skatina pirkinių krepšeliais pasirūpinti iš anksto.

Po savaitės į didesnes parduotuves ir prekybos centrus pirkėjai patekti negalės, jeigu neturės sustiprinančio skiepo. Galimybių pasas po gruodžio 28 d. galioti nustos, jeigu gyventojas neturės neigiamo testo. Šia nauja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tvarka piktinasi prekybininkai, kurie įspėja pirkėjus dėl galimų netikėtumų. SAM skaičiuoja, kad stiprinamąja doze dar nepasiskiepijo 200 tūkst. žmonių, tą turinčių padaryti per savaitę.

Prieš artėjančias šventes pirkėjai iš lentynų šluoja greituosius koronaviruso antigeno testus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad vien lapkričio mėnesį greitųjų antigeno testų parduota maždaug 85 proc. daugiau nei gegužę. Pasak jos, galima daryti prielaidą, kad šventėms besiruošiantys gyventojai į krepšelį įsideda ne tik šventinių pirkinių, bet ir daugiau greitųjų testų, kuriuos panaudos prieš susitikdami su artimaisiais.

Artėjant žiemos šventėms gyventojai užplūdo parduotuves ieškodami dovanų. Jas žmonės renkasi įvairias, perka buitinius prietaisus, kelionių ir pramogų čekius, drabužius, kosmetiką ir t. t. Vis tik parduotuvėse galima rasti ir originalesnių dovanų, pavyzdžiui, lietuviško šviežio oro ar karvės mėšlo supakuoto skardinėje. Portalo tv3.lt skaitytojai pasakojo, kad ieškodami kalėdinių dovanų parduotuvėse rado įvairių, šiek tiek net keistų daiktų.

Šventiniu laikotarpiu prekybos centrai keis darbo valandas – durys bus atviros trumpesnį laiką, budės tik kelios parduotuvės. Taip pat bus vykdomas pirkėjų srautų ribojimas, todėl kai kuriose vietose galimybių paso neprireiks. Prekybos tinklų atstovai užsimena, kad žmonės turėtų prekėmis pasirūpinti iš anksto, taip bus įmanoma išvengti grūsčių.

Lietuvoje kainoms kylant, tautiečiai vėl važiuoja į Lenkiją apsipirkti. Ir jau ne tik maisto, statybinių ar kitokių prekių. Važiuoja ir degalų, kurie Lenkijoje dabar pigesni nei pas mus. Tiesa, kainos pas kaimynus irgi per pastaruosius metus šoktelėjo į viršų, tačiau lietuviai sako, kad apsimoka važiuoti net šimtus kilometrų. Lenkijoje, Suvalkų mieste, prie vieno prekybos centro sutikta Rita rodo pilną mašiną įvairiausių prekių. Moteris su sūnumi į Suvalkus apsipirkti atvyko net iš Rokiškio.

Artėjant šventiniam laikotarpiui, nuo gruodžio 6 d. visos „Lidl“ parduotuvės ilgins darbo laiką ir dirbs nuo 7 iki 23 val. Be to, nuo šios dienos dalyje „Lidl“ parduotuvių bus įvestas pirkėjų srauto reguliavimas, užtikrinant 30 kvadratinių metrų prekybos plotą vienam pirkėjui, rašoma pranešime spaudai. „Didėjant pirkėjų srautams prieš didžiąsias metų šventes, priėmėme sprendimą pailginti visų parduotuvių darbo laiką – nuo gruodžio 6 d. pirkėjų lauksime nuo 7 iki 23 val.

Nyderlandams penktadienį griežtinant dėl COVID-19 pandemijos įvestą dalinį karantiną ir anksčiau uždarant parduotuves, barus ir restoranus, policija ruošiasi naujiems protestams prieš įvestus suvaržymus.  Apie griežtinamą karantiną, per kurį mokyklos dirbs toliau, ministras pirmininkas Markas Rutte turėtų pranešti per spaudos konferenciją 18 val. Grinvičo ( 20 val. Lietuvos) laiku, pranešė vietos žiniasklaida.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ skelbia, koks bus darbo laikas šventiniu Kalėdų laikotarpiu. Parduotuvės pirmąją šv. Kalėdų dieną – gruodžio 25-ąją – ir Naujųjų metų dieną – sausio 1-ąją – nedirbs. Kūčių vakarą, gruodžio 26-ąją ir 31-ąją „Maxima“ parduotuvių darbo laikas bus sutrumpintas, rašoma pranešime spaudai.

Latvijoje dėl padidėjusio COVID-19 sergančiųjų skaičiaus įvestas karantinas, nedirba didieji prekybos centrai, pasilinksminimo vietos, tad kaimynai plūsta į Lietuvą. Mūsų šalyje pasiskiepiję latviai džiaugiasi galėdami apsipirkti ir pramogauti. Epidemiologai aiškina, kad šiuo metu nebūtinų kelionių reikėtų vengti, tačiau sienos su kaimynais uždaryti nėra priežasčių. „Mes esame pavargę nuo tų visų įstatymų, kuriuos turime su Pavlustu ir jo beždžionėmis.

Maisto kainos Lietuvoje išaugo dešimtadaliu – dalis produktų brango beveik dukart, tačiau Žemės ūkio ministerija guodžia, kad prekės Lietuvoje pigesnės nei daugelyje Europos valstybių.  Maisto produktai Lietuvoje pigesni nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, tačiau jiems išleidžiame vis daugiau pinigų – tokią išvadą padarė Žemės ūkio ministerija, išanalizavusi maisto kainų ir vartojimo išlaidų pokyčius, rašoma pranešime spaudai.

Parduotuvių, ligoninių ar duomenų centrų išskiriama šilumos energija galėtų būti panaudota karštam vandeniui ruošti gyventojų būstuose, teigia sostinei centralizuotą šilumą tiekiantys Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), nors kai kurie ekspertai santūriai vertina tokius planus.  Pasak savivaldybės valdomų VŠT, 120 didelių prekybos centrų į aplinką išmetamos šilumos energijos užtektų Vilniaus miesto karšto vandens poreikiui tenkinti vasaros sezonu.