parduotuvės

Savitarnos kasos daugeliui pirkėjų tapo įprasta apsipirkimo dalimi – prekes nuskenuojame patys, susimokame ir keliaujame namo. Tačiau prekybininkams tokio patogumo kaina gali būti nemenka: būtent savitarnos zonose fiksuojama daugiau nuostolių, o dalis prekių iš parduotuvių iškeliauja už jas nesumokėjus. Todėl Lietuvoje siūloma griežtinti atsakomybę už pasikartojančias smulkias vagystes ir net riboti galimybę lankytis tam tikrose parduotuvėse.

Europos Sąjunga (ES) ėmėsi iniciatyvos uždrausti importuojamuose maisto produktuose ES draudžiamus pesticidų likučius. Dėl šio pokyčio netrukus gali žymiai didėti kavos, apelsinų sulčių ir uogų kainos. Užsienio ekspertai prognozuoja, kad šių produktų kaina gali išaugti ir tris kartus. Neretai gyventojai pusryčių metu geria kavą, apelsinų sultis ar valgo uogas. Tiesa, netrukus už visas šias prekes gali tekti susimokėti žymiai daugiau.

Įprasti brūkšniniai kodai ant prekių pakuočių netrukus gali tapti praeitimi. Parduotuvėse vis dažniau kalbama apie perėjimą prie dvimačių, į QR kodus panašių kodų, kurie leistų ne tik identifikuoti prekę kasoje, bet ir suteiktų prieigą prie gerokai didesnio informacijos kiekio. Nuskenavęs tokį kodą telefonu pirkėjas galėtų sužinoti daugiau apie produkto sudėtį, alergenus, galiojimą ar net jo kilmę.

Vasara kavinėms ir restoranams paprastai būna pats darbymetis, tačiau šiemet birželį nutiko priešingai – jų apyvarta smuko. Tuo pat metu prekyba parduotuvėse augo. Kas nutiko prasidėjus vasarai ir ar rudenį meniu kainos gali dar kilti? Birželį maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta, palyginti su geguže, sumažėjo 2,5 proc. Tuo metu mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,3 proc. Iš pirmo žvilgsnio toks skirtumas gali pasirodyti keistas.

„HubLegal“ advokatų kontora telkia nukentėjusius nuo žemų kainų prekybos tinklo „Mere“ vadovų veiksmų ir neatsiskaitymo. Teisininkai pabrėžia, kad po skubaus tinklo parduotuvių uždarymo visi finansiniai įsipareigojimai tiekėjams ir kitiems verslo kontrahentams neturi tapti dar viena nebaudžiama našta. „Tikroji ir reali žala paaiškės tik ateityje, o institucijų tyrimai žalos automatiškai neatlygina – šią teisę reikia įgyvendinti patiems.

2026 metų „ECR Retail Loss“ tyrimo duomenimis, savitarnos kasos aplenkė tradicines - savitarnoje mieliau apsiperka 54 proc. pirkėjų. Nepaisant to, kad savitarnos kasos yra patrauklios pirkėjams, jose prekybininkai vis dar fiksuoja didesnius nuostolius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lyginant parduotuves su savitarna ir be jos, parduotuvėse su savitarnos kasomis nuostoliai buvo 0,42 proc. didesni.

Jei kada nors užsukę į parduotuvę joje praleidote daugiau laiko nei planavote ir galiausiai išleidote daugiau pinigų, tai – ne atsitiktinumas. Parduotuvės kuriamos taip, kad pirkėjai jose užsibūtų kuo ilgiau. Tam pasitelkiamos įvairios psichologinės gudrybės. Nors kai kurios jų akivaizdžios – pavyzdžiui, brangesnių prekių išdėstymas akių lygyje ar akcijų eksponavimas prie įėjimo, – daugelio kitų žmonės net nepastebi. Viena jų – parduotuvėje skambanti muzika, rašė Unilad.

Savitarnos kasos jau tapo įprasta apsipirkimo dalimi – jomis naudojasi milijonai pirkėjų, o prekybininkai tikina, kad jos padeda sutrumpinti eiles ir išlaikyti mažesnes kainas. Vis dėlto kai kur siūloma pirkėjams už tokį apsipirkimo būdą suteikti papildomą nuolaidą, visgi Lietuvoje prekybos tinklai į tokias idėjas žiūri skeptiškai.

Per pastaruosius trejus metus labai lengvų, permatomų plastikinių maišelių naudojimas lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ sumažėjo beveik 60 proc. „Maximos“ Tvarumo skyriaus vadovė Gabrielė Zabelskytė pastebi, kad per šį laikotarpį susiformavo nauji tautiečių įpročiai: vis daugiau žmonių atsineša savo daugkartinius maišelius, vienkartinių atsisako, kai jų galima išvengti, o vieną maišelį panaudoja kelioms prekėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika sako siūlysiantis Vyriausybei atsisakyti dabartinio Maisto tarybos formato, nes, jo vertinimu, per metus jos veikla nedavė apčiuopiamų rezultatų. Anot ministro, steigiant Maisto tarybą buvo tikimasi, kad ji padės ieškoti sprendimų dėl maisto kainų mažinimo ir suburs tam reikalingus ekspertus bei socialinius partnerius. Tačiau šių lūkesčių pateisinti tarybai esą nepavyko.

Apsipirkimas parduotuvėje daugeliui yra kasdienis, įprastas ir sklandus procesas, tačiau kartais gali kilti įvairių situacijų. Pavyzdžiui, neretai parduotuvėje vaikštantys pirkėjai ar jų vaikai pajunta alkį ar troškulį ir nusprendžia dar nesusimokėję už prekes atsigerti vandens ar užkandžiauti. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti nekaltas veiksmas, tačiau prekybos tinklai primena, kad kai kuriais atvejais tai gali būti laikoma vagyste.

Viename iš Maskvos priemiesčių uždarytos parduotuvės ir užrašai „nuomojama“ atspindi vis augantį karo Ukrainoje poveikį Rusijos ekonomikai. Dėl milžiniškų išlaidų karui Ukrainoje, mokesčių didinimo, didelės infliacijos ir nervingų vartotojų Rusijos smulkioms įmonėms tenka vis didesnė našta. „Mano verslas ant išnykimo ribos. Aš galvoju apie visišką uždarymą“, – AFP sakė netoli Maskvos esančiuose Mytiščiuose veikiančios vaistinės savininkė.

Latvijos ekonomikos ministerija penktadienį pasirašė susitarimą su maisto prekių mažmenininkais ir gamintojais, kad užtikrintų, jog nuo šių metų liepos 1 d. parduotuvėse tam tikrai daliai pagrindinių produktų pridėtinės vertės mokestis (PVM) būtų visiškai sumažintas nuo 21 proc. iki 12 proc. Susitarimo tikslas – užtikrinti, kad PVM tarifo sumažinimas nuo 21 proc. iki 12 proc.

Lietuvoje šunims asistentams atsiveria daugiau durų – jie galės patekti į maisto parduotuves, viešąjį transportą ir netgi į pavežėjų automobilius. Taip palengvės kasdienybė žmonėms su negalia, kuriems šie keturkojai yra būtini pagalbininkai. Tačiau prekybininkai pastebi, kad į maisto prekių parduotuves gyventojai vis dažniau atsiveda ne tik specialiai apmokytus šunis, bet ir paprastus augintinius.

Pigiausių produktų krepšelis šių metų balandį, palyginti su kovu, pigo 1,4 proc. – 1,02 euro ir buvo 2,7 proc. arba 1,97 euro pigesnis nei prieš metus, rodo Pricer.lt analizė. Palyginti su prieškariniu 2021 balandžio mėnesiu, krepšelis dabar yra 28 proc. arba 15,56 euro brangesnis. Pricer.lt duomenimis, pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo pirmoje pozicijoje balandį išliko prekybos tinklas „Maxima“, kurio prekių krepšelis pigo 0,09 euro.

Daugelis gyventojų kasdien ar bent kartą per savaitę užsuka į parduotuvę. Neretai nutinka taip, kad išėję iš namų pirkėjai pamiršta su savimi pasiimti pirkinių krepšelį ir vėliau neturi kur susidėti įsigytų prekių. Todėl parduotuvėje jiems tenka vėl ir vėl mokėti už pirkinių krepšelius. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokius skirtingus maišelius siūlo prekybos tinklai, kiek jie kainuoja ir kokius dažniausiai renkasi pirkėjai.

Kai kuriose šalyse vis dažniau kalbama apie vadinamąją dinaminę kainodarą, kai prekių ar paslaugų kainos keičiamos realiuoju laiku arba akimirksniu – priklausomai nuo paklausos, paros meto, oro sąlygų ar net to, kiek žmonių tuo metu yra parduotuvėje. O kartais tas pats dalykas toje pačioje vietoje parduodamas skirtingomis kainomis skirtingiems pirkėjams. Lietuvos prekybininkai neneigia, kad tokia praktika artimu metu gali būti pradėta taikyti ir Lietuvoje.

Nauja tiesiogine Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ valdytojos „Lidl Lietuva“ akcininke tapo Vokietijos įmonė „LSTR-11“, pakeitusi ankstesnę akcininkę, pastarosios valdytoją „Lidl International Services“, rodo Registrų centro duomenys. Kaip BNS paaiškino „Lidl Lietuva“, nauja įmonė „LSTR-11“ sukurta sujungti trijų Baltijos šalių „Lidl“ tinklo įmones į vieną grupę.

Didieji prekybos tinklai Velykų sekmadienį – balandžio 5-ąją – nedirbs, tačiau bus galima apsipirkti budinčiose „Rimi“ bei „Aibės“ parduotuvėse. Velykų išvakarėse ir antrąją Velykų dieną prekybos tinklai dirbs įprastai arba trumpins darbo laiką. Dauguma „Rimi“ parduotuvių Velykų dieną nedirbs, tačiau sutrumpintu grafiku – nuo 10 val. iki 18 val. – visoje Lietuvoje veiks 63 budinčios parduotuvės. Didįjį šeštadienį ir antrąją Velykų dieną visos tinklo parduotuvės dirbs įprastu grafiku.

Aplinkos ministerija oficialiai registravo įstatymų projektus, kurie numato daugybę pokyčių pirkėjams ir prekybininkams. Žadama, kad dėl pakeitimų vis daugiau prekių bus galima įsigyti pildant jas į daugkartinę tarą, taip mažinant pakuočių atliekų kiekį ir skatinant tvaresnį vartojimą. Kai kurie prekybininkai bus įpareigoti dalį prekių pardavinėti taip, kad jas būtų galima įsigyti su nuosava pakuote ar tara.

Įsivaizduokite, kad eidami į parduotuvę pasiimate ne tik pirkinių maišelį, bet ir atsinešate indus įvairiems produktams – nuo šampūno iki sulčių, majonezo ar pomidorų padažo. Dabar tai gali skambėti neįprastai, tačiau Lietuvoje tokia apsipirkimo praktika netrukus gali tapti kasdienybe. Numatomi įstatymų pakeitimai žada reikšmingus pokyčius – vis daugiau prekių bus galima įsigyti pildant jas į daugkartinę tarą, taip mažinant pakuočių atliekų kiekį ir skatinant tvaresnį vartojimą.

Net ir sąžiningai atsiskaičius už įsigytas prekes, pirkėjams kartais tenka susidurti su situacija, kai išeinant iš parduotuvės suveikia signalizacija. Neretai tuomet tenka aiškintis parduotuvės darbuotojams ar apsauginiams, o ir jūs pats galite pasijusti lyg tikras vagišius. Visgi prekybos tinklų atstovai pabrėžia, kad tokiose situacijose pasimesti nederėtų ir išskyrė, į kokias prekes reikėtų atkreipti dėmesį apsipirkinėjant.

Artėjant Velykoms, prekybas tinklas „Iki“ informuoja savo pirkėjus, kaip parduotuvės dirbs šventinėmis dienomis. Kaip teigia Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė, pirmąją Velykų dieną, balandžio 5 dieną, darbuotojai ilsėsis, rašoma pranešime žiniasklaidai. Antrąją Velykų dieną, pirmadienį, visos „Iki“ parduotuvės dirbs įprastu darbo grafiku. „Mums svarbu, kad švenčių metu būtų patenkinti tiek mūsų darbuotojų, tiek pirkėjų poreikiai.

Diskusijose apie vagystes iš parduotuvių neretai žeriama kritika ir patiems prekybos tinklams – esą regionų parduotuvėse trūksta apsaugos darbuotojų, o kai kur jų funkcijas atlieka patys prekybos tinklų darbuotojai, kasininkai. Tačiau verslo atstovai atkerta – atsakomybė už nusikaltimą negali būti permetama prekybininkui.

Vagystės iš parduotuvių Lietuvoje vis dar išlieka opi problema. Pareigūnai kalba apie sisteminius, pasikartojančius nusikaltimus ir net organizuotas grupes. Lietuvoje planuojamas naujas kirtis vagišiams. Teisingumo ministerijos atstovai siūlo ne tik taikyti baudžiamąją atsakomybę už tęstines smulkias vagystes, bet ir uždrausti apsivogusiems asmenims lankytis prekybos vietose iki dvejų metų. Dabar į parduotuves vagys eina kaip į darbą.

Griežtinant atsakomybę už sistemines vagystes, kyla du esminiai klausimai – ar policijai pakaks pajėgumų įgyvendinti naujas priemones ir ar nusikaltimai nepersikels kitur. Pavyzdžiui, ar nebus pradėta dažniau vogti iš gyventojų būstų arba automobilių? Pareigūnai tikina, kad naujų pakeitimas tikslas yra ne didinti darbo krūvį, o priešingai – jį mažinti. Tiesa, tikimybės, kad nusikaltimai persikeltų iš prekybos tinklų į kitas vietas, jie taip pat neatmeta.

Kauno Taikos prospekte nekilnojamojo turto investicijų valdytojos „Aggressive Capital“ fondas „Retail Opportunity Fund“ baigia vystyti prekybos parką, sausio viduryje duris atvers parduotuvės „Lidl“ ir „Gintaro baldai“. Tuo metu Vilniuje, Šeškinėje kitą savaitę veiklą pradeda naujas vystotojos „Masterkey Baltics“ sporto, paslaugų ir prekybos centras „Pikas“, skelbia „Verslo žinios“. Skelbiama, jog Kaune, buvusio verslo centro „Plaza“ vietoje suformuotame prekybos parke per mažiau nei ...

Parduotuvių tinklas „Iki“ pirmasis Lietuvoje pradeda diegti specialiai žmonėms su negalia pritaikytas savitarnos kasas. Sprendimą įgyvendinti padedančios technologijų bendrovės „StrongPoint“ vadovas Rimantas Mažulis pastebi, kad tikroji savitarnos kasų vertė atsiskleidžia tada, kai jos apsipirkti savarankiškai, patogiai ir oriai padeda visiems klientams be išimties, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pastaruoju metu kai kurie ekspertai mėgsta pabrėžti, kad Lietuvos pažanga tokia sparti, kad pagal kai kuriuos ekonominius rodiklius jau aplenkėme kaimynus. Matyt, galima surasti tokių statistinių duomenų. Tačiau gyventojams svarbiausi yra du dalykai: kokio dydžio atlyginimą jie gauna į sąskaitą ir kiek kokių prekių ir paslaugų už jį gali nusipirkti. Būtent todėl atlyginimų ir kainų palyginimas su artimiausiais kaimynais išlieka vienu jautriausių rodiklių.

Daugelis turi kelias ar vieną parduotuvę, kurioje nuolat lankosi, o, užsukę į ją po darbų ar savaitgalį, tikisi apsipirkti kuo patogiau ir greičiau. Tačiau kartais vien surasti reikiamas prekes gali užtrukti, ypač, kai yra pakeičiamas asortimento išdėstymas – pirkėjai pasimeta, susipainioja ir nieko neranda.

Lietuvos šaulių sąjunga šeštadienį Vilniuje treniruosis saugoti svarbiausias maisto parduotuves, kilus ekstremaliai situacijai. Šie mokymai yra mobilizacinių pratybų „Vyčio skliautas 2025“ dalis. Anot Vyriausybės kanceliarijos pranešimo, parduotuvės dirbs įprastu režimu, gyventojams nereikės imtis jokių papildomų veiksmų. Jie kviečiami išlikti ramūs, elgtis įprastai, laikytis viešosios tvarkos bei, esant poreikiui, sekti atsakingų institucijų pranešimus ir rekomendacijas.

Žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ pristato naujovę Lietuvos mažmeninės prekybos rinkoje – išmaniąsias svarstykles, veikiančias dirbtinio intelekto pagalba. Ši technologija automatiškai atpažįsta vaisius ir daržoves, todėl leidžia juos pasverti dar greičiau ir patogiau. Išmaniąsias svarstykles išbandyti klientai jau gali dviejose „Lidl“ parduotuvėse Vilniuje, o ateityje planuojama jų plėtra ir kituose šalies miestuose, rašoma pranešime.

Aktuali žinia lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjams – nuo šiol susigrąžintą vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sumą prie parduotuvių esančiuose taromatuose galima aukoti ne tik „Sengirės fondui“, bet ir „Blue/Yellow“ (VšĮ „Mėlyna ir geltona“), kuri jau daugiau nei 10 metų teikia paramą Ukrainai.

Ne visi gyventojai degalinėse lankosi vien dėl to, kad prisipiltų kuro. Nemažai žmonių užsuka ir dėl maisto ar gėrimų. Tiesa, šias prekes įsigydami degalinėje gyventojai nemažai permoka, o prekių kainos kartais skiriasi ir 35 proc.

Higiena maisto prekių parduotuvėse yra labai svarbi. Juk tikrai nesinori nusipirkti apkosėtų riešutų, apčiupinėtų bandelių ar dėti savo prekes į pirkinių vežimėlį, kuriame ką tik tupėjo iš lauko atėjęs šuo ar besišerianti katė. Tačiau tokių atvejų pasitaiko. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje vienas vilnietis piktinosi, kad vis pastebi žmonių, kurie ne tik, kad atsiveda augintinius į maisto prekių parduotuves, bet dar juos deda į pirkinių krepšelius ar vežimėlius.

Nuo rugsėjo 1 dienos, pirmadienio, dalyje „Iki“ parduotuvių atnaujinamas darbo laikas. Kaip informuoja prekybos tinklo komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė, rudenį keičiantis pirkėjų įpročiams, pajūrio ir keliose kitose parduotuvėse grįžtama į įprastą darbo režimą. „Sezoniškumas atsispindi ne tik parduotuvių lentynose, bet ir pirkėjų lūkesčiuose.

Pirkdami sau įprastus ir mėgstamus produktus parduotuvėje, užsisakydami maisto ir gėrimų kavinėje ar į namus tikimės gauti tai, ką gauname visada. Vis tik verslai neretai gudrauja ir už tą pačią ar net didesnę kainą ima siūlyti mažiau. Tą pastebėjo vilnietis Rokas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), užsisakęs savo mėgstamą picą iš „Domino‘s pizza“ restorano. „Neseniai jie ėmė siūlyti papildomą picų dydį – XL, prieš tai turėjo tik S, M ir L dydžius.

Dėl dažnėjančių vagysčių iš parduotuvių nuostolių patiria ne tik Lietuvos prekybos tinklai. Pastaraisiais metais didžiuosiuose Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) miestuose vis labiau ryškėja nauja tendencija – nusikaltėlių ar net vaikų gaujos vis drąsiau švarina parduotuves. Ši problema verčia prekybininkus imtis nepopuliarių sprendimų: trumpinti darbo laiką, didinti išlaidas apsaugai ar net visai užverti duris.

Pašonėje vykstant Rusijos pradėtam karui prieš Ukrainą, blogiausiam scenarijui ruošiasi ir Lietuva. Siekiama užtikrinti, kad bet kokios krizės atveju nenutrūktų elektros, interneto ar medicinos paslaugų tiekimas, gyventojams užtektų būtiniausių produktų ir jie už juos galėtų atsiskaityti. Dėl to yra numatytos parduotuvės, kurios privalės veikti bet kokiomis sąlygomis, o jų darbuotojai negalės išvykti iš šalies. Taip pat veiks kritiniai bankomatai, kurie turės išduoti grynųjų.

Vykstantys į parduotuvę gyventojai neretai pamiršta iš namų ar automobilio pasiimti vieną dalyką, dėl kurio galiausiai tenka išleisti daugiau pinigų, kadangi nėra kur susidėti prekių. T. y. jiems tenka vėl ir vėl mokėti už pirkinių maišelius. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokius skirtingus maišelius siūlo prekybos tinklai, kiek jie kainuoja ir kokius pirkėjai dažniausiai renkasi.

Ar žinojote, kad jau nuo ateinančių metų rudens kai kurių Lietuvos parduotuvių pirkėjus pasieks reikšminga naujovė? Kokia tai bus naujovė TV3 laidoje „galvOK“ šį šeštadienį atsakymą bandė įminti aktorius ir humoristas Genadijus Babincevas-Henry Match bei TV laidų vedėjas Mindaugas Stasiulis.  Jau nuo gegužės 8 dienos šis Lietuvos jaunosios kartos aktorius pasirodys linksmajame TV3 seriale „Emigrantai.

Vagių parduotuvėse visada buvo ir bus, tačiau išsisukti tampa vis sunkiau. Tobulėjant kameroms ir kitoms sukčių gaudymo technologijoms, dar atsiranda ir skatinimai tokius asmenis skųsti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo užtikrinti, kad į bet kurią parduotuvę atėję senjorai galėtų būti aptarnauti darbuotojo. Jos teigimu vyresnio amžiaus žmonės itin retai naudojasi savitarnos kasomis, kurias pasitelkia vis daugiau parduotuvių.  Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2024 m. atlikto tyrimo, 34 proc. vyresnio amžiaus žmonių savitarnos kasų naudojimą įvardija kaip iššūkį.

Parduotuvėse – jokių matomų tabako gaminių: ar pasiteisino?

Prieš kelias dienas buvo paskelbta, kad Lietuvoje parduotuvėse bus testuojama veidų atpažinimo sistema, o pirkėjų amžių tikrins dirbtinis intelektas (DI). Kaip pavyktų įgyvendinti šios technologijos veikimą, su kokiais iššūkiais tektų susidurti ir kokios žmonių reakcijos tektų sulaukti papasakojo DI entuziastas ir praktikas Martynas Kairys. DI amžiaus tikrinimo sistema parduotuvėse atneštų su savimi tam tikrų trūkumų.

Šiuolaikinis žmogus nuolat skuba, todėl ieško būdų, kaip kasdienius reikalus atlikti greičiau ir patogiau. Sutaupyti laiko norisi ir apsiperkant, todėl vis daugiau pirkėjų renkasi savitarnos kasas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Savitarnos kasos Lietuvoje tampa vis populiaresnės, o tai lemia ne tik sparta apsiperkant, bet ir vis tobulinamos jų galimybės – nuo patogaus prekių pasidėjimo iki bekontakčių atsiskaitymo sprendimų.

Kartais pirkėjai iš parduotuvių parsineša ne tik pirkinius, bet ir nuostolius. Apsipirkdami žmonės pargriūna, susižeidžia susiplėšo drabužius. Prekybos tinklų atstovai tikina, kad nelaimės atveju dažniausiai pirkėjams nuostolius atlygina. Tačiau gyventojai pasakojo, kad kartais vietoje piniginės kompensacijos gauna tortą. Štai socialiniame tinkle kilo diskusija apie nelaimes parduotuvėse.

Prieš Lietuvai svarbią dieną – Kovo 11-ąją – kai kuriose šalies parduotuvėse nusidriekė eilės. Jau rytoj mūsų šalyje bus švenčiama istoriškai svarbi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. Panašu, kad ir pirkėjai šiai šventei ruošiasi iš anksto. Štai skaitytojas Tomas naujienų portalui tv3.lt rašė, kad sostinės Kalvarijų g. esančioje „Norfa“ parduotuvė buvo sausakimša, o vaizdas priminė pasirengimą kalėdiniam laikotarpiui.

Prekybos tinklai nuolat skiūlo kokias nors nuolaidas įvairiausioms prekėms tiek naudojant lojalumo kortelę, tiek ir be jos. Tačiau ne visi žino, kad dar papildomai 10–20 proc. nuo prekių krepšelio gali sutaupyti pensininkai. Dalis parduotuvių tam tikru laiku ar dienomis siūlo nuolaidas būtent jiems. Tuo metu kiti prekybos tinklai pirkėjų pagal amžių neišskiria. O kai kur vyresnio amžiaus žmonėms apskritai sudėtinga gauti bet kokių nuolaidų. 10 proc.