parama

Dujų balionų keitimui alternatyviais energijos šaltiniais daugiabučiuose Energetikos ministerija ketvirtadienį pranešė skyrusi dar 3,8 mln. eurų. Tai numatyta energetikos ministro Dainiaus Kreivio įsakyme. Kaip ir ankstesniais metais parama vienam butui sieks iki 726 eurų. Ministerijos teigimu, šiuo metu šalyje dar yra apie 570 daugiabučių namų, kuriuose naudojami nesaugūs dujų balionai. Tuo metu paramos priemone ankstesniais metais jau pasinaudojo daugiau kaip tūkstantis daugiabučių namų.

Sofija aprūpino Kijyvą degalais ir gyvybiškai svarbiais sovietiniais ginklais, tačiau turėjo slėpti tiekimą dėl promaskvietiškų politikų vyriausybėje. Praėjusį pavasarį Ukrainos kariuomenei beviltiškai trūko degalų ir sovietinio kalibro amunicijos, reikalingos kovai su rusais. Išsigelbėjimas atėjo iš netikėtos pusės – Bulgarijos.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti tyrimą dėl savarankiškai į Vilniaus merus išsikėlusiam parlamentarui Mykolui Majauskui pervestų aukų iš fizinių asmenų. Klausimų dėl paramos skaidrumo kilo paaiškėjus, jog dalis šių asmenų yra susiję su viešojo maitinimo sektoriumi, kuriam palankią lengvatą su opozicijos parama M. Majauskas įtvirtino prieš savo tuometinių bendrapartiečių konservatorių valią.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Jungtinės Karalystės (JK) Ginkluotojų pajėgų ministru Jamesu Heappey aptarė šios šalies indėlį į regiono saugumo užtikrinimą ir koordinuotą Europos šalių paramą Ukrainai. „Esame dėkingi savo strateginiams sąjungininkams britams už reikšmingą indėlį į Lietuvos gynybą ir saugumo užtikrinimą. Jungtinės Karalystės buvimas Baltijos regione turi stiprų atgrasymo elementą, kurį būtina toliau stiprinti“, – pranešime antradienį cituojamas A. Anušauskas.

Lietuva jau 19 metų iš Europos Sąjungos gauna milijardus eurų, nors sumoka žymiai mažiau. Vienas Lietuvos sumokėtas euras į Europos Sąjungos biudžetą grįžta 4 eurais, kaip parama mūsų šaliai. Finansinė nauda iš buvimo bendrijoje tarytum akivaizdi, bet pasirodo, kad ne viskas taip paprasta.

Dešimtajame dešimtmetyje viena iš Vakaruose vyraujančių nuostatų Rusijos ateities atžvilgiu buvo skepticizmas: savo žlugimo traumos sužalota posovietinė Rusija, manyta, niekada netaps išsivysčiusia demokratija. Šiandien, po invazijos į Ukrainą, paaiškėjo, kad tuomečiai skeptikai buvo teisūs. Putino bandymas sunaikinti Ukrainą parodė, kad Rusija niekada neišsivadavo iš to, kas buvo šimtmečius – priešiško kolonijinio režimo.

Šilalės rajone individualiame name su mažamečiu vaiku gyvenanti Edita, kurios tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, studijuoja ir dirba nepilnu etatu. Jos pajamos per mėnesį sudaro apie 580 eurų, tačiau šią žiemą kilo labai didelių problemų dėl šildymo, mat tiek malkos, tiek kuro briketai jai tapo beveik neįperkami.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį lankysis Šiauliuose, kur verslininkams pristatys verslo skatinimo priemones. „Norime paraginti Šiaulių verslo atstovus susipažinti su šiuo planu ir naudotis jame numatytomis investicijomis. Jos skirtos verslo ilgaamžiškumui ir ekonominiam stabilumui užtikrinti“, – pranešime sakė A. Armonaitė.

Šiuo metu Kauno klinikose už savo gyvybę kovoja vos ketverių mėnesių Kornelijos sūnelis, kurį gruodžio viduryje užklupo klastinga liga – plaučių uždegimas. Iš pradžių medikų prognozės buvo liūdnos, Kornelijos sūnelio būklė buvo itin sudėtinga. Tačiau įvyko stebuklas, mažylis pamažu ima kovoti už save. Dabar Skaudvilėje gyventi šeima sako turinti vos vieną norą  – kad tik mažylis pasveiktų.

Dvi Pasaulio banko institucijos – Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei Tarptautinė plėtros asociacija – praėjusiais metais skyrė rekordinę 75 mlrd. JAV dolerių pagalbą, sakoma jo prezidento laiške, besivystančioms šalims susidūrus su tokiomis krizėmis kaip klimato kaita ir Rusijos invazija į Ukrainą.

Valdžia lengvina sąlygas savivaldybėms skolintis ir įsisavinti šimtus milijonų eurų europinės paramos. Merai jau svaičioja, kaip prisiskolinę statys naujus sporto centrus, baseinus, uostus, paplūdimius, pirks elektrinius autobusus. Ekspertai jau nerimauja, kad už skolintus pinigus savo miestelių gyventojams pristatę brangių projektų, savivaldybių vadovai skolas paliks mokėti gyventojams. Panašius perspėjimus jau žeria ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

Netikėta garsios stilistės, nuomonės formuotojos, verslininkės, knygų autorės Agnės Jagelavičiūtės mirtis suvirpino ne vieną širdį. Kai kurie ją prisimins kaip stiliaus ikoną, kiti – kaip vieną garsiausių nuomonės formuotojų, o sergančių vaikų šeimų atmintyje ji visada bus žmogus, kuris visada nesavanaudiškai ištiesdavo pagalbos ranką. Eglė Maširkienė, auginusi sunkiai sergančią dukrą, žinią apie A. Jagelavičiūtės mirtį priėmė itin asmeniškai.

Viešųjų pastatų energijos sistemų atnaujinimui numatoma skirti 40 mln. eurų paramos, pranešė Energetikos ministerija. Lėšos bus skirtos iš Modernizavimo fondo.  Teikti paraiškas galės centrinės valdžios institucijos – biudžetinės įstaigos, Turto bankas, ketinantys atnaujinti pastatus ir pagerinti jų energinį efektyvumą. Paraiškas bus galima teikti iki 2023 metų pabaigos arba kol baigsis kvietimui skirtos lėšos. Kvietimą artimiausiu metu paskelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra.

UAB „Skado medis“ konstruoja skydinius, modulinius ir medienos tašo namus. Su ES struktūrinių fondų finansuojama priemone „Regio Potencialas LT“ įmonė įsigijo skaitmenizuotas medienos pjovimo stakles, kurios leido padidinti gamybos našumą ir gaminių kokybę. Įmonė gavo 172 tūkst. eurų finansavimą Priemone „Regio Potencialas LT“ buvo siekiama paskatinti spartesnį regioninių verslų vystymąsi diegiant modernias technologijas.

Beveik 1,3 tūkst. energijai imlių įmonių, savo veikloje sunaudojančių daug dujų ir elektros, paskirstyta 30 mln. eurų subsidijų, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.   Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, subsidijos verslus pasieks iki šių metų pabaigos. „Šios subsidijos yra šių metų rudenį Vyriausybės paskelbto pagalbos paketo energetikai imlioms Lietuvos įmonėms dalis.

Visų svarbiausių valstybės valdomų duomenų integravimui į bendrą erdvę – Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą – bus skirta daugiau kaip 18,7 mln. eurų. Duomenys bus integruoti iki 2026 metų vasaros, projektą įgyvendins Statistikos departamentas, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.   „Valstybė kaupia daugybę vertingų duomenų, kurie išsklaidyti daugybėje sistemų ir registrų.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį skyrė Afrikai dar 2,5 mlrd. dolerių (2,37 mlrd. eurų) paramą maistu, kad žemynas galėtų kovoti su badu, didėjančiu dėl kylančių kainų. Baltieji rūmai naująjį pagalbos įsipareigojimą išdėstė prieš tai, kai Vašingtone vykusiame trijų dienų Afrikos viršūnių susitikime baigiamąsias kalbas pasakė JAV prezidentas Joe Bidenas, kurio administracija pabrėžė Rusijos invazijos į Ukrainą įtaką kainoms.

Rusija nediktuos sąlygų dėl JAV teikiamos pagalbos Ukrainai, ketvirtadienį pareiškė Pentagono spaudos sekretorius Patas Ryderis, rašo CNN. Anot jo, JAV neleis, kad Rusijos komentarai diktuotų saugumo pagalbą, kurią Joe Bideno administracija teikia Ukrainai. Trečiadienį Rusijos ambasada Vašingtone įspėjo, kad JAV raketų sistemų „Patriot“ siuntimas Ukrainai „sukeltų nenuspėjamų pasekmių“ ir keltų grėsmę pasaulio saugumui.

Besibaigiant kalendoriniams metams dažnam paramos gavėjui, įgyvendinančiam projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (Programa) priemonę, baigiasi verslo plano įgyvendinimo laikotarpis arba vieni iš kontrolės metų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sulaukia nemažai klausimų dėl projekto įgyvendinimo aplinkybių, kurios gali būti svarbios vykdant projekte numatytą veiklą, siekiant tinkamai įgyvendinti projektą.

 Jungtinės Valstijos antradienį tiesia raudoną kilimą Afrikos šalių lyderiams, planuodamos skirti 55 mlrd. JAV dolerių (52 mlrd. eurų) paramą, taip siekdamos susigrąžinti įtaką žemyne. Beveik 50 Afrikos valstybių ar vyriausybių vadovų atvyko į Vašingtoną prieššventiniu šaltuoju laikotarpiu į tris dienas truksiančius susitikimus. JAV prezidentas Joe Bidenas juos priima po daugelį metų trukusio Kinijos ir Rusijos skverbimosi į šį žemyną.

Artėjantis Kalėdų metas turėtų paskatinti paramos Ukrainai proveržį, o ne nuovargį, sako pirmadienį Briuselyje Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje (URT) dalyvaujantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Rusijos karas prieš Ukrainą vis dar yra svarbiausias klausimas, nors kartais atrodo, kad sprendimai dėl paramos Ukrainai šiuo metu lyg įstrigę stingstančioje pelkėje.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pirmadienį skelbs kvietimą teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti, o jo metu bus išdalyta 100 mln. eurų paramos.  APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė anksčiau sakė, kad šiuo kvietimu einama į aukštesnę energinio naudingumo klasę, o prioritetas teikiamas kvartalinei daugiabučių renovacijai.

Lietuvoje sužibo dar viena Kalėdų eglutė, tiesa, ji neketina įsitraukti į jokius eglių grožio karus. „Maisto banko“ savanoriai Vilniaus Rotušės aikštėje įžiebė mažutę, vos 42-iejų centimetrų, eglutę iš stalo įrankių, kuri ragina žmones „mažinti“ ir Kalėdas – per šventes nešvaistyti maisto, neprisipirkti jo tiek, kad tektų išmesti. Tautiečiai per metus vis dar išmeta po 60 kilogramų maisto, o per šventes produktų atliekų padaugėja trečdaliu.

Pasinaudojusi priemone „Regio invest LT+“ įmonė UAB „Barauba“ gavo per 1 mln. eurų finansavimą ir planuoja įsigyti moderniausią Baltijos šalyse įrangą, kuri skirta pramoninių nerūdijančio plieno rezervuarų ir talpų gamybai.

Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė Vašingtone susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų Viceprezidente Kamala Harris. Susitikime premjerė pademonstravo itin elegantišką stilių. Ji pasirinko rudos spalvos kostiumėlį su kelnėmis bei švarkeliu, prie jo priderino sodriai žalios spalvos palaidinę.  I. Šimonytės palaidinę puošė kaspinėlis, kuris traukė akį. Tokį patį stiliaus akcentą – palaidinę su raišteliais pasirinko ir JAV Viceprezidentė Kamala Harris.

Energetikos ministerija skyrė dar 16,3 mln. eurų paramai gyventojų saulės elektrinėms įrengti. Žmonės pagal birželio 30 dienos kvietimą jau pateikė 16,8 tūkst. paraiškų saulės elektrinėms už 46,3 mln. eurų, tuo metu liepos mėnesį tam buvo numatyta tik 29,9 mln. eurų.  Skyrus papildomų lėšų, visi norintieji, įskaitant 10,7 tūkst. rezerviniame sąraše esančių prašytojų, gaus paramą ir raginami pradėti įsirengimo darbus, ketvirtadienį pranešė ministerija.

Latvija Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programai padovanos apie 200 tūkst. tonų rusiškos kilmės mineralinių trąšų, pranešė Latvijos užsienio reikalų ministerija. Ji pažymėjo, kad Latvija, bendradarbiaudama su Europos Komisija, atsiliepė į JT prašymą sumažinti neigiamas Rusijos karo Ukrainoje pasekmes ir padėti spręsti maisto krizę Afrikos ir Lotynų Amerikos šalyse. Latvijoje yra maždaug 200 tūkst.

Milijardinė parama Lietuvai iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo plano (RRF) mažinama 125 mln. eurų, trečiadienį pranešė finansų ministrė. Pasak Gintarės Skaistės, subsidija mažėja, nes Lietuvos ekonomika per pandemiją nukentėjo mažiau, tačiau tokią pat sumą Vyriausybė galės pasiskolinti.  „Pats plano „Naujos kartos Lietuva“ subsidinės dalies numatymas Lietuvai buvo susietas su ekonominiais rodikliais.

Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) Ukrainos žmonėms, esantiems pažeidžiamose grupėse ir dėl karo savo šalyje atvykusiems į Lietuvą, vasaros pradžioje pradėjo dalinti 130 Eur vertės korteles apsipirkimui prekybos centruose. Iš viso pirmojo etapo metu LRK išdalino 7565 korteles. Gruodžio 5 dieną prasidėjo antrasis kortelių dalinimo etapas, kurio metu planuojama išdalinti dar 3675 korteles, rašoma pranešime spaudai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė „amoraliu“ vadina Vengrijos priešinimąsi bendram 18 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos (ES) paramos Ukrainai paketui Budapeštui siekiant gauti paramą iš ES ekonomikos gaivinimo fondo (RRF).  „Šiek tiek amoralu iš Vengrijos pusės blokuoti paramą Ukrainai ir susieti tai su klausimais, kurie yra tiesiog kito lygmens“, – naujienų agentūrai „Reuters“ antradienį teigė G. Skaistė, dalyvaujanti Briuselyje vykstančiame Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) ...

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl karo Ukrainoje ir itin aukštų energijos kainų lėtėjant Europos Sąjungos (ES) ekonomikai šalims narėms būtina geriau koordinuoti paramą gyventojams ir verslui.

Mažasis „Išsipildymo akcija 2022“ herojus Kajus – tikras energijos ir geros nuotaikos užtaisas. Savo pozityvumu jis dalijasi ir su Raseinių pagalbos šeimai namų darbuotojais ir kitais vaikais, kurie tapo jo šeima. Daugybė diagnozių paliko skaudžias pasekmes visam gyvenimui, tačiau Kajus ir jo auklėtojos nenuleidžia rankų ir prašo pagalbos, kuri padėtų palengvinti kasdienybę. Kajus jau daugiau nei ketverius metus gyvena Raseinių pagalbos šeimai namuose.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) gruodžio mėnesį apie 25 tūkstančiams Ukrainos karių perduos žieminės aprangos už daugiau nei 2 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė ministerija. Anot KAM, šilti viršutiniai ir apatiniai drabužiai perkami iš įmonių „Audimas Supply“, „Omniteksas“ ir „Jurgava“. Kaip ministerija informavo BNS, iš įmonės „Omniteksas“ perkama drabužių už – apie 1 mln. eurų, iš „Jurgava“ už – apie 200 tūkst. eurų.

Augalams reikalingos skirtingos maistinės medžiagos, todėl kelerius metus tame pačiam plote auginant tuos pačius augalus, dirvožemis praranda dalį medžiagų ir išsenka. Siekiant apsaugoti dirvožemį nuo nualinimo, jau ankstesniame paramos laikotarpyje buvo nustatytas žalinimo reikalavimas. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) žalinimo reikalavimą dėl pasėlių įvairinimo keičia augalų kaitos reikalavimus nustatantis GAAB7 standartas.

Pienininkystė yra labai reikšmingas sektorius mūsų žemės ūkyje, todėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) jam skirta ženkli parama. Pieno gamintojams ir toliau bus mokamos susietosios išmokos – jiems teks daugiau kaip 50 proc. visos susietosios paramos. Jie taip pat galės kreiptis investicinės paramos, dalyvauti kitose kaimo plėtros priemonėse ir rinktis klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas – ekoschemas.

 Valstybė 2023 metų pradžioje skirs 67 mln. eurų paramos įsirengti nuosavą ar įsigyti nutolusią saulės jėgainę, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas. Anot Virgilijaus Poderio, parama bus skiriama energetinėms bendrijoms, ūkininkams, smulkiesiems verslams. „Paramos gavėjai – mažieji juridiniai asmenys, mažas ir super mažas verslas, energetinės bendrijos.

Maisto kainoms augant it ant mielių norinčiųjų dalytis produktais su skurstančiais šiemet – mažiau. Tad kai kurie, pavyzdžiui, prie maldos namų esantys socialiniai centrai skundžiasi per „Maisto banko“ akcijas surinkę negendančių maisto produktų ar higienos priemonių perpus mažiau nei pernai. O ir paaukoti žmonės gali kur kas pigesnius produktus nei aukodavę ankstesniais metais. Tad apie kavą ar gardesnę arbatą skurstantieji, pavyzdžiui, senjorai, gali tik pasvajoti.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje privertė šimtus tūkstančius žmonių ieškoti saugaus prieglobsčio kitose šalyse. Ukrainietė Olena Timonina su trimis vaikais prieglobstį rado Panevėžyje. Čia gyvenimas pamažu grįžta į savo vėžes, tačiau jos vyriausiajam sūnui Ivanui būtina profesionalų pagalba, tačiau tam šeimai reikalingos lėšos. Autizmo spektro sutrikimą turintis Ivanas – šių metų „Išsipildymo akcijos“ herojus.

Daugiabučių renovaciją valstybė rems tik tada, kai atnaujinant pasiekiama B ar aukštesnė pastato energinė klasė, pranešė Aplinkos ministerija. Ministerijos pasiūlytiems valstybės paramos daugiabučiams atnaujinti pakeitimams trečiadienį pritarė Vyriausybė. „Vienas svarbiausių pakeitimų – keliami aukštesni reikalavimai teikiant valstybės paramą energinio efektyvumo didinimo priemonėms.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) dėmesio nestinga galvijininkystės sektoriui, kurio dalyviai bus remiami ir tiesioginėmis susietomis išmokomis, ir per aplinkai draugišką ūkininkavimą skatinančias kaimo plėtros priemones. Didesnės paramos sulauks tie, kurie sieks aukštesnio produktyvumo ir produkcijos kokybės gerinimo.

Siekiant užtikrinti, kad lietuviškais kokybiškais bičių produktais mėgautųsi vartotojai, o bitininkystės sektorius būtų tvarus ir pažagus, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) tam numatyta parama tiek per sektorines, tiek ir per investicines kaimo plėtros bei rizikos valdymo priemones. Bitininkai galės dalyvauti ir ekoschemose.

Visagine įsikūrusią Anastasiją Zanevskają gyvenimas motinystės džiaugsmu apdovanojo triskart. Pirmagimei Uljanai jau 14 metų, tačiau dėl patirtos gimdymo traumos mergaitė nevaikšto, nekalba ir nemato. Tam, kad dukra stiprėtų, itin reikalinga intensyvi reabilitacija, tačiau šeimai tam reikalinga suma per didelė.

Dirvožemis yra ribotas ir neatsinaujinantis gamtos išteklius, kuris kaupia, filtruoja ir transformuoja daugybę medžiagų, tarp jų vandenį, maistines medžiagas ir anglį. Jis yra labai svarbūs siekiant švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, žemės ūkio gamybos ir aprūpinimo maistu, išsaugoti gamtą ir biologinę įvairovę. Tačiau augantys vartotojų poreikiai ištisus dešimtmečius alino šį žemės sluoksnį  ir dabar konstatuojama, kad apie 70 proc.

Informuojame, kad ūkininkai, kurie nori, kad būtų kompensuota pasėlių ir augalų draudimo įmokų dalis, gali teikti paraiškas iki gruodžio 30 d.  Šiai paramai skirta daugiau kaip 9,4 mln. Eur. Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“ (Priemonė), ji susijusi su pasėlių ir augalų, auginamų Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimu nuo iššalimo ir (arba) sausros.

Stipriai išaugus viešąsias paslaugas teikiančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) paslaugų teikimo ir administravimo kaštams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija joms skyrė 5 mln. eurų. Iki šiol 63 organizacijoms jau paskirta daugiau kaip 700 tūkst. eurų. Iš viso pateiktos 187 paraiškos 1,97 mln. sumai. Iki gruodžio 5 d. dar galima teikti paraiškas subsidijai gauti, rašoma pranešime spaudai.

Valstybei pradėjus teikti paramą verslui dėl aukštų energijos kainų, verslininkai sako, kad  pasinaudoti parama sudėtinga, nes daug įmonių neatitinka kriterijų. Smulkieji verslininkai teigia, jog priemonės skirtos tik  gamybai, stambiam verslui, kiti pastebi, kad nepaisant didelių išlaidų energijai, subsidijų įmonės negauna.  Finansų ministrė sako, jog paramos kriterijus nustatė Europos Komisija (EK), o Vyriausybės pasiūlytas paketas yra pakankamas.

Atsinaujinančių energijos išteklių diegimui pramonės įmonės Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jau gali kreiptis dėl 10 mln. eurų paramos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė paskelbusi kvietimą iš suplanuotų 1 mlrd. eurų ekonomikai.  „Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms paskirstysime iki 6 mln. eurų, o didelėms įmonėms iki 4 mln. eurų finansavimą atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginiams diegti“, – pranešime sakė viceministras Vincas Jurgutis.

Ukrainiečius apgyvendinusiems Lietuvos gyventojams ir įmonėms nuo balandžio iki spalio iš viso bus išmokėta apie 8 mln. eurų kompensacijų, trečiadienį informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ministerijos duomenimis, vien už spalį numatyta išmokėti apie 1 mln. eurų kompensacijų. Jos mokamos nuo šių metų balandžio.

Europos Komisija (EK) patvirtino 30 mln. eurų vertės schemą, skirtą remti energijai imlias įmones. EK nustatė, kad Lietuvos schema yra būtina, atsižvelgiant į Rusijos karo prieš Ukrainą , be to, ji atitinka sąlygas – neviršys 2 mln. eurų vienam pagalbos gavėjui ir bus suteikta iki 2023 metų pabaigos, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Lietuvos schema yra būtina, tinkama ir proporcinga valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“, – teigiama pranešime.