Pagalba suteikta, kai po COVID-19 pandemijos atsigaunančios šalys susidūrė su karo Ukrainoje ir sparčiai augančios infliacijos padariniais, o klimato kaita sukėlė dar daugiau sunkumų, pažymėjo Pasaulio banko prezidentas Davidas Malpassas savo laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Pasak jo, parama pernai buvo 35 proc. didesnė nei pastarųjų ketverių metų vidurkis.
Pasaulio banko pagalba taip pat buvo teikiama kaip pasaulinio atsako į krizę paketo dalis, o per 15 mėnesių apėmė iki 170 mlrd. JAV dolerių finansavimą.
Banko suteikta parama padeda spręsti įvairias problemas – nuo maisto trūkumo iki augimo atkūrimo, rašoma D. Malpasso laiške banko valdytojams, tarp kurių paprastai būna įvairių šalių finansų ministrų ar kitų pareigūnai.
Visų pirma, Pasaulio bankas praėjusiais metais skyrė 31,7 mlrd. JAV dolerių kovai su klimato kaita finansavimui, o dar 18 mlrd. JAV dolerių nukreipė į Ukrainą nuo karo šioje šalyje pradžios.
Bankas siekė finansuoti svarbiausias Ukrainos vyriausybės paslaugas, tuo pat metu rengdamas naujas operacijas, skirtas skubiems poreikiams patenkinti ir svarbiausiems sektoriams, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir energetikos, palaikyti.
Apskritai per Tarptautinį rekonstrukcijos ir plėtros banką bei Tarptautinę plėtros asociaciją buvo skirtos rekordinės lėšos.
„Žvelgiant į 2023 metus, pasaulis susidurs su tokiais pat bauginančiais iššūkiais“, – pažymėjo D. Malpassas.
Jis pridūrė, kad „gyvybiškai svarbu sumažinti netvarią skolų naštą, skatinti skolų skaidrumą ir padidinti investicijas, siekiant padidinti darbo vietas, našumą ir gamybą“.
