oro erdvė

Oro policijos misija yra stebėti, kad nebūtų pažeidimų ir šiek tiek stabdyti. Bet jeigu būtų realiai kažkas daroma, vargu, ar oro policijos misijos orlaivių pilotai būtų laiku informuoti, „Žinių radijui“, paklaustas, ar NATO apgintų Lietuvos oro erdvę nuo provokacijų, sakė buvusiu karinių oro pajėgų vadas, atsargos pulkininkas Zenonas Vegelevičius.   „Ar tikrai būtų ta radiolokacinė informacija pas mus, kur kas vyksta? Čia yra labai daug klausimų.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas spaudos konferencijoje po nepaprastojo sąjungininkų pasitarimo pareiškė, kad aljansas palaiko Turkija ir tikimasi, kad Ankaros ir Maskvos bendradabiavimas nenutrūks. „NATO ką tik baigė neeilinį susitikimą, kuriame gavome naujausią informaciją apie įvykius iš Turkijos ambasadoriaus. […] Jau anksčiau buvo kalbėta apie susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų rie rytinių NATO sienų. Būtina gerbti sutartas ribas, kad tokių incidentų būtų išvengta ateityje.

NATO įrodė, kad niekas nesitaikstys ir netoleruos, kai yra pažeidinėjama oro erdvė bei teritorinis vientisumas, „Žinių radijui“ sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.   Primename, kad antradienį Turkijos oro pajėgos pasienyje su Sirija numušė Rusijos bombonešį Su-24. Maskvos teigimu, orlaivis buvo Sirijos teritorijoje, 6 km aukštyje, tuo tarpu Ankara tvirtina, jog jis pažeidė Turkijos oro erdvę.

Turkija ne kartą buvo perspėjusi Rusiją dėl oro erdvės pažeidimų, tad incidentui dėl numušto rusų naikintuvo „buvo tam tikros prielaidos“, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. „Aš tai vertinu kaip labai rimtą incidentą, bet tokiam incidentui buvo tam tikros prielaidos. Turkija ne kartą buvo perspėjusi Rusiją, kad gins savo erdvę, buvo daugiau pažeidimų, Turkija anksčiau yra numušusi nepilotuojamą orlaivį“, - antradienį Seime žurnalistams sakė J.Olekas.

Lapkričio 16–21 d. Baltijos valstybėse budintys NATO oro policijos naikintuvai keturis kartus kilo atpažinti ir palydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Naikintuvai kilo iš aviacijos bazių Šiauliuose ir Amari.

 Rusija pirmadienį pareiškė, kad vienas iš jos karo lėktuvų praeitą savaitgalį trumpam įskrido į Turkijos oro erdvę per bombardavimo reidus Sirijoje dėl nepalankių orų. Gynybos ministerija Maskvoje pridūrė, kad buvo imtasi priemonių, jog tokie incidentai, keliantys susirūpinimą Ankarai ir Vakarų šalims, nepasikartotų ateityje. „Šis incidentas yra nepalankių orų sąlygų rezultatas, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. – Nėra jokio reikalo ieškoti kokių nors sąmokslo teorijų.

Praėjusią savaitę Baltijos valstybėse patruliuojantys NATO oro policijos naikintuvai kilo vieną kartą atpažinti ir palydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos karinių orlaivių. Krašto apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, jog praeitą penktadienį NATO naikintuvai atpažino ir palydėjo tris karinius transporto orlaivius „An-26“. Jie skrido pagal iš anksto pateiktą planą, išjungę automatinius atsakiklius, radijo ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė.

Bulgarija atsisakė praleisti du rusų lėktuvus su kroviniu, kuris yra nurodytas kaip humanitarinė pagalba Sirijai. Lėktuvai bus priversti skristi per Iraną. Apie Bulgarijos oro erdvės uždarymą rusų skraidinamiems kroviniams į Siriją pranešė graikų laikraštis „Katimerini“, remiantis šaltiniais Maskvoje. Todėl, anot leidinio, naujasis maršrutas drieksis per Iraną.

NATO oro policija Baltijos šalyse nuo rugsėjo sumažinta įvertinus tai, kad daugiau kaip pusė misijai priskirtų naikintuvų pastarąjį pusmetį stovėjo nenaudojami, sako Aljanso karinio komiteto pirmininkas. Interviu BNS Čekijos generolas Petras Pavelas pripažino, kad apie misijos sumažinimą buvo pranešta netinkamai, bet patikino, kad Lietuvoje ir Estijoje dislokuotų aštuonių naikintuvų visiškai pakanka oro erdvės apsaugai užtikrinti.

Netoli Latvijos sienos antradienį vėl pastebėtas Rusijos karo lėktuvas, pranešė Latvijos ginkluotosios pajėgos socialiniame tinkle „Twitter“. Pranešime nurodoma, kad antradienį patruliuojantys NATO lėktuvai virš neutralių vandenų Baltijos jūroje, netoli Latvijos teritorinių vandenų išorinės ribos, pastebėjo Rusijos karinių oro pajėgų lėktuvą Il-20. Rusijos karinių lėktuvų skrydžiai netoli Latvijos sienos stebimi dažnai.

 Iš Karinių oro pajėgų aviacijos bazės Šiauliuose antradienį buvo pakelti Italijos naikintuvai „Typhoon“ palydėti virš Baltijos jūros skridusio Rusijos karinio transportinio lėktuvo „Il 76“. Krašto apsaugos ministerijos atstovė Viktorija Cieminytė BNS sakė, kad orlaivis iš Rusijos žemyninės dalies į Karaliaučiaus sritį skrido su atsakikliu, pagal planą ir ryšį palaikė. Pernai NATO naikintuvai palydėti prie Baltijos šalių skrendančių Rusijos karo orlaivių kilo apie pusantro šimto kartų.

 Informacinius bei propagandinius karus Baltijos šalims paskelbusi Rusija demonstruoja ir savo karinę jėgą. Per šiuos metus netoli šių valstybių sienų Rusijos lėktuvai buvo daugiau nei šimtą kartų. Suaktyvėjimas pastebėtas prieš trejus metus, tačiau šiemet jis viršijo visus iki tol buvusius mėginimus. Tokį aktyvumą kariškiai ir karo ekspertai sieja su karu Ukrainoje ir vertina kaip Rusijos atsaką į NATO veiksmus bei retoriką jos atžvilgiu.

Pirmadienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Keturis mėnesius Baltijos erdvę saugojusius lenkų ir britų karius pakeis Portugalijos ir Kanados kariai.

 Šiuo metu Baltijos šalių oro policijos misijai vadovaujantys Lenkijos kariai teigia, kad Rusijos kariniai lėktuvai Lietuvos oro erdvę kerta vis dažniau. Kelia nerimą Kaip žiniasklaidai teigė Baltijos šalių oro policijos misijos vado pavaduotojas pulkininkas leitenantas Piotras Wyrembskis, dažniausiai NATO naikintuvams tenka palydėti Rusijos karo lėktuvus. Pastarieji, pasak jo, skrenda iš šiaurinės Rusijos dalies į pietuose esantį itin gerai militarizuotą Karaliaučiaus kraštą.

 Iš Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose penktadienį buvo pakelti Lenkijos naikintuvai Mig-29 palydėti virš Baltijos jūros skridusius Rusijos lėktuvus netoli Estijos, patvirtino Lietuvos pareigūnai. „Buvo pakelti Lenkijos naikintuvai palydėti virš Estijos Baltijos jūros neutralių vandenų skridusius Rusijos naikintuvus“, - BNS sakė Krašto apsaugos ministerijos atstovė Asta Galdikaitė.

 Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareikalavo, kad Rusija liautųsi šiurkščiai pažeidinėti Ukrainos oro erdvę. „Ukrainos URM išsiuntė Rusijai notą, kurioje reiškiamas protestas dėl sistemingų šiurkščių Ukrainos oro erdvės pažeidimų iš Rusijos pusės“, – sakoma URM informacijos departamento pranešime, paskelbtame penktadienį.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Baltijos šalių oro policijos misijoje budinčius Jungtinių Valstijų karius keis kolegos iš Lenkijos ir Jungtinės Karalystės. Šiauliuose pirmadienį leisis keturi Jungtinės Karalystės oro pajėgų naikintuvai. Naikintuvai sustiprins NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse perimančių Lenkijos karinių oro pajėgų kontingentą. Pastarieji su „Mig 99“ į Šiaulius atskris antradienį.

Danija pasiųs šešis naikintuvus F-16, kurie sustiprins NATO vykdomą Baltijos šalių oro policijos misiją, padidėjus įtampai dėl Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo regiono aneksijos, trečiadienį pranešė Danijos žiniasklaida. Numatoma, kad šie lėktuvai patruliavimą pradės nuo gegužės 1-osios, o jų dislokavimas tęsis iki rugpjūčio pabaigos, informavo visuomeninis transliuotojas DR. Šis Danijos indėlis yra „mėginimas pademonstruoti solidarumą su Baltijos šalimis dabartinėje padėtyje“, sakoma pranešime.

Nuo kitų metų pradžios Baltijos šalių oro erdvėje su keturiais naikintuvais F-15 „Eagle“ patruliuos Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų kontingento kariai. NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse JAV dalyvaus jau ketvirtą kartą. Pastarąjį kartą šios šalies kariai Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose buvo dislokuoti 2010 metais, pirmą kartą - 2005 metų rudenį, BNS pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pietų Korėja paskelbė, kad išplečia oro erdvės gynybos zoną, užimančią dalį anksčiau Kinijos paskelbtos analogiškos zonos, kurioje yra ir dvi ginčytinos salos. Šis žingsnis padidino įtampą regione, nors dėl tokio savo sprendimo Seulas tarėsi ir su JAV, ir su Kinija bei Japonija. Pietų Korėja po 62 metų iš naujo nustatė savo oro erdvės gynybos zoną. Iš pradžių, dar 1951 m., JAV oro pajėgų ji buvo nustatyta per Korėjos karą.

Du JAV bombonešiai B-52 praskrido virš ginčijamos teritorijos Rytų Kinijos jūros, neinformuodami Pekino ir mesdami iššūkį Kinijos pretenzijoms į didesnę oro erdvės gynybos zoną, pareigūnai pranešė antradienį. Didžiulių ilgojo nuotolio lėktuvų „Stratofortress“ skrydis pasiuntė aiškų perspėjimą, kad Vašingtonas priešinsis, jo nuomone, agresyviai Pekino politikai tame regione.

  Saudo Arabija sekmadienį nedavė leidimo jos oro erdve skristi lėktuvui, kuriuo Sudano prezidentas Omaras al Bashiras (Omaras Baširas) vyko į Irano naujojo prezidento prisaikdinimo ceremoniją, pranešė Chartumas.   Lėktuvas buvo priverstas pasukti atgal.

Laukiant paskutinio Lenkijos žingsnio dėl bendros oro erdvės bloko su Lietuva sutarties ratifikavimo, Lenkijoje dėl to kyla vis didesnis nepasitenkinimas. Lenkijos spaudoje rašoma, kad šalies oro linijų profsąjungos baiminasi galinčio sumažėti uždarbio, kurio dalis neva atiteks Lietuvos navigacijos specialistams, ir dėl to pasiskundė premjerui.

Ugnė Galadauskaitė, Ignas Krupavičius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Neutralios Suomija ir Švedija 2014 metais ketina prisidėti prie NATO oro policijos misijos Islandijoje vykdant kai kuriuos oro erdvės stebėjimo uždavinius. Mat mažiausia šiaurės šalis, nors ir yra NATO narė, savo oro pajėgų neturi. Suomija ir Švedija savo pagalba parodo nusiteikimą glaudžiau bendradarbiauti su NATO, nors ir nėra jo narės.

Sausio 2-ąją Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose leisis keturi Danijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16, pakeisiantys šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančius Čekijos karinių oro pajėgų karius. Ketvirtą kartą savo karius ir naikintuvus dalyvauti NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse siunčianti Danija pakeis nuo rugpjūčio 31 d. Baltijos oro erdvę saugojusius Čekijos karius.

Irano gynybos ministras teigė, kad Teheranas turi daug pažangesnių bepiločių lėktuvų nei tas, kurį Irano remiama grupuotė „Hezbollah“ šį mėnesį pasiuntė į Izraelio oro erdvę. Irano kariuomenė reguliariai praneša apie karinius ir inžinerinius pasiekimus, bet dalis politikos analitikų abejoja tokių pranešimų patikimumu. Šį mėnesį Izraelio kariuomenė numušė bepilotį lėktuvą, kuris įskrido į Izraelio oro erdvę.

Mažosios aviacijos bendruomenė su nerimu laukia teisės aktų pakeitimų, kai bus nustatyti nauji ribojimai skrydžiams nevaldomoje oro erdvėje. Mat po „pliušinio desanto“ įvykio atgijo diskusijos dėl oro erdvės organizavimo taisyklių naudingumo. Prieš šešerius metus įvestus apribojimus lakūnai vadina būdingais tik totalitarinėms valstybėms. Ar gali būti dar blogiau? Lietuvos kariuomenės karinės oro pajėgos reikalauja telefonu informuoti prieš kiekvieną skrydį nevaldomoje oro erdvėje.

Turkija, anot šalies žiniasklaidos, uždraudė savo lėktuvams skristi per Sirijos oro erdvę. Taip nuspręsta baiminantis atsakomosios Damasko reakcijos į turkų veiksmus trečiadienį, praneša agentūra „RIA Novosti“. Turkijos naikintuvai trečiadienį privertė Ankaroje nutūpti lėktuvą, kuris su 35 keleiviais iš Maskvos skrido į Damaską. Buvo įtariama, kad šiuo lėktuvu gabenami kariniai kroviniai.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ketvirtadienį pripažino, kad mažas švedų lėktuvas buvo įskridęs į šalies oro erdvę ir išmėtė šimtus pliušinių meškučių.

Antradienį Lietuva ir Lenkija pasirašys sutartį dėl Baltijos funkcinio oro erdvės bloko sukūrimo, siekdamos užtikrinti saugų, efektyvų ir ekonomišką oro erdvės panaudojimą.

Baltarusijos gynybos ministerija tikrina internete pasirodžiusią informaciją apie nesankcionuotą užsienio lėktuvo skrydį virš šalies teritorijos, praneša „BelaPAN“. Priminsime, jog trečiadienį Švedijos leidinys „The Local“ pranešė, kad esą tos dienos rytą lengvasis lėktuvas, pilotuojamas Švedijos piliečio, išmetė virš Minsko kelis šimtus pliušinių meškiukų su šūkiais, ginančiais žodžio laisvę. Anot leidinio, šios akcijos tikslas buvo paremti demokratinius procesus Baltarusijoje.

Pastarąją parą nebuvo nė vieno Baltarusijos oro erdvės pažeidimo. Tokį pareiškimą trečiadienį paskelbė šalies Gynybos ministerijos spaudos tarnyba. Gynybos ministerijos pareiškimas buvo paskelbtas po to, kai kai kurios Vakarų žiniasklaidos priemonės išplatino pranešimą, kad esą trečiadienio rytą iš Lietuvos teritorijos pakilo nedidelis lėktuvas, pilotuojamas Švedijos piliečio.

Lietuvos piliečių gretas retina ne vien tik emigracija. Migracijos tarnybos darbuotojai lengva ranka gali atimti Lietuvos pilietybę vien už tai, kad žmogui buvo suteikta kitos šalies, mielai gausinančios savo piliečių gretas, pilietybė. Bent jau toks įspūdis susidaro išklausius vienos klaipėdiečių šeimos istoriją. Kadaise Vaitelių kaime gyvenusios tremtinės anūkė, Krasnojarske gimusi dabar jau 21-erių Jelena Pestum visada svajojo gyventi močiutės tėviškėje.

Užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius kovo 29 dieną Rusijos ambasadoriui Lietuvoje Vladimirui Čchikvadzei įteikė protesto notą dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo. Kovo 27 dieną 19:17–19:19 val. buvo užfiksuotas Lietuvos oro erdvės pažeidimas – Rusijos karinis orlaivis Su–27 ties Vištyčiu įskrido 12 km į Lietuvos teritoriją, apsisuko ir grįžo atgal į Rusijos Kaliningrado sritį. Rusijos URM adresuotoje notoje atkreiptas dėmesys į šį faktą ir reiškiamas griežtas protestas.

Palaukęs trejus metus Aliaksandras Lukašenka patvirtino Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartį dėl Sąjunginės valstybės sienos oro erdvėje bendros apsaugos ir dėl Baltarusijos Respublikos bei Rusijos Federacijos Priešlėktuvinės gynybos Bendros regioninės sistemos (PG BRS) kūrimo. Atitinkamas A. Lukašenkos įsakas buvo pasirašytas vasario 13 dieną, praneša naujienų agentūra BELTA.

NATO generalinis sekretorius sako remiantis Lietuvos siekį, kad aljanso sąjungininkės patruliuotų Baltijos šalių oro erdvėje ir po 2014-ųjų, kai baigsis dabartinė oro policijos misija. Lietuvos krašto apsaugos ministrė neseniai kalbėjo, kad dėl misijos pratęsimo aljanse kilo „kabliukų“, bet prieš kitos savaitės apsilankymą Vilniuje – duodamas išskirtinį interviu Lietuvos televizijai – Andersas Foghas Rasmussenas teigė nematąs kliūčių, kad misija būtų pratęsta.

Keturis mėnesius Baltijos šalių oro erdvę saugojusius Danijos karius pakeitė vokiečiai, kurie patruliuos su šešiais vienviečiais naikintuvais. Trečiadienį Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose surengta NATO oro policijos misijoje dalyvaujančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Joje dalyvavo Lietuvos, Vokietijos, Danijos, Estijos, Latvijos kariuomenių, Šiaulių miesto ir rajono atstovai.

Vokietijos aviakompanija „Lufthansa“ pranešė, kad padidins lėktuvų bilietų kainas ir taip stengsis kompensuoti dėl prieštaringai vertinamo Europos Sąjungos (ES) mokesčio už anglies dvideginio išmetimą atsiradusias papildomas išlaidas, rašo „EUobserver“. „Lufthansa“ teigia, kad bilietų kainas didins „paskatinta ES“, tačiau pridūrė, jog šio žingsnio nesiims artimiausiu metu. Naujasis mokestis, įsigaliojęs nuo šių metų sausio 1 d., sukėlė JAV ir Kinijos pasipiktinimą.

Tadžikistano teismas antradienį iš naujo nagrinės kontroversišką bylą dviejų pilotų, nuteistų kalėti pusdevintų metų už kontrabandą ir Tadžikistano oro erdvės kirtimą, praneša „RIA Novosti“. Rusijos pilotas Vladimiras Sadovničius ir jo partneris estas Aleksejus Rudenka skrido iš Afganistano, kur kovo mėnesį gabeno humanitarinę pagalbą. Jie iš anksto gavo leidimą skristi per Tadžikistano oro erdvę, bet Tadžikistano skrydžių kontrolieriai liepė jiems grįžti į Kabulą.

Siekiamos užtikrinti efektyvų ir ekonomišką oro erdvės panaudojimą Lietuva ir Lenkija rengiasi kartu kurti Baltijos funkcinį oro erdvės bloką. Po susitikimo su Europos Komisijos (EK) funkcinių oro erdvės blokų sistemos koordinatoriumi Georgu Jažembovskiu (Georg Jarzembowski) susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pranešė, kad jau parengtas Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės sutarties dėl Baltijos funkcinio oro erdvės bloko kūrimo projektas, o sutartį ketinama pasirašyti iki šių metų pabaigo...

Nors lėktuvai nelaimingų atsitikimų patiria rečiau nei automobiliai, tačiau vis dėlto jie būna skaudesni. Šiose nuotraukose, pamatysite dešimt nesėkmingų lėktuvų nusileidimų.

P. Korėjos kariuomenė pradėjo naudoti pirmą skraidantį radarą. Kaip skelbia lenta.ru, tai pirmasis šalyje naudojamas tokio tipo radaras. Tiksliau šis radaras yra lėktuvas "Boeing E-737 Peace Eye". Būtent lėktuvas-radaras gali stebėti teritoriją ir pakilti net į 6,5 km. aukštį. Lėktuvo greitis gali siekti 800 km/h. Lėktuvas gali stebėti taikinius tiek ore, tiek ant žemės. Vienas toks lėktuvas-radaras gali stebėti oro erdvę virš viso Korėjos pusiasalio. Tokius lėktuvus turi JAV.

Ketvirtadienį Rusijos ir Baltarusijos specialistai orlaiviu AN-30B virš Lietuvos atliks žvalgomąjį skrydį. Toks skrydis bus atliktas pagal tarptautinę Atviros oro erdvės sutartį. Jo tikslas – patikrinti, kaip laikomasi galiojančių ginkluotės kontrolės susitarimų. Tokie skrydžiai vykdomi ne tik virš Lietuvos teritorijos, bet ir visose Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalyse. Lietuvos karininkai taip pat dalyvauja tokio pobūdžio skrydžiuose kitose ESBO šalyse.

Pasitelkus NASA FACET programinę įrangą buvo sukurti keli eismo srautų JAV oro erdvėje modeliai.  Galima stebėti, kaip keičiasi eismo sąlygos priklausomai nuo oro sąlygų, teroro aktų ir kitų veiksnių.

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad grupė šalies oro inspektorių atliks oro stebėjimo skrydį virš JAV pagal Atviro dangaus sutartį, skelbia „RIA Novosti“. Tai bus 20-as Rusijos stebėjimo skrydis JAV. Rusija Atviro dangaus sutartį pasirašė šiemet. „Rusijos inspektorių grupė nuo liepos 31 dienos iki rugpjūčio 8 dienos pagal Atviro dangaus sutartį lėktuvu „Tu–154M Lk–1“ atliks stebėjimo skrydžius virš JAV teritorijos “, – teigiama ministerijos pranešime.

Pietų Korėjos kariai per klaidą apšaudė iš Kinijos 119 žmonių skraidinusį keleivinį lėktuvą, pamanę, kad tai Šiaurės Korėjos orlaivis. Du kariai sargybos poste Gyodongo saloje, už 1,7 km į pietus nuo Šiaurės Korėjos pakrantės, penktadienį iš K-2 šautuvų apšaudė lėktuvą, kuris leidosi artėdamas prie Seulo Incheono tarptautinio oro uosto. Pietų Korėjos oro linijų „Asian“ lėktuvas skrido virš Jumuno salos, už 12 kilometrų nuo Gyodongo salos, kai kariai į jį paleido 99 šūvius, du jų – tuščius.

Iranas buvo trumpam sutrikdęs Vokietijos kanclerės Angelos Angelos Merkel kelionę į Indiją. Kai Vokietijos vyriausybinis lėktuvas įskrido į Irano oro erdvę, Teheranas atšaukė prieš tai išduotą leidimą skristi virš šalies. Lėktuvas buvo priverstas grįžti atgal į Turkiją. Tik po daugiau kaip valandą trukusių derybų, į kurias įsitraukė ir Turkija bei Vokietijos užsienio reikalų ministerija, A. Merkel vėl leista skristi Indijos kryptimi.

Didžioji Britanija tikisi, kad nereikės uždaryti visos šalies oro erdvės dėl vulkaninių pelenų debesies iš Grimsviotno ugnikalnio Islandijoje. Tai pirmadienį Briuselyje pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ir Sandraugos reikalų ministras Williamas Hague'as, atvykęs į ES šalių diplomatijos vadovų susitikimą. Anot jo, Jungtinė Karalystė kur kas geriau pasirengusi „sutikti“ vulkaninių pelenų debesį nei pernai. „Atliktas didžiulis darbas analizuojant pernykštę situaciją.

Baltijos šalyse kovo 22–23 dienomis aštuntą kartą vyks NATO sąjungininkų oro pajėgų vadavietės Ramšteine rengiama Baltijos šalių karinių oro pajėgų treniruotė (BRTE VIII). Pirmą kartą nuo 2008 metų rengiamoje treniruotėje dalyvaus Švedijos karališkosios oro pajėgos. Per treniruotę NATO ir Švedijos oro erdvės kontrolės valdybos, koordinuodamos savo veiksmus, suteiks būtiną paramą neidentifikuotiems ar problemų su ryšio priemonėmis turintiems orlaiviams.