nvsc

Lietuvoje 16-ąją metų savaitę (balandžio 13–19 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo iki 632,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (15-ąją savaitę buvo 495,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų), pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Mažiausias sergamumas registruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo lygio nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst.

Siekiant efektyviau kovoti su ūkio subjektais, skleidžiančiais nemalonius kvapus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) tarnautojams siūloma suteikti teisę stabdyti tokių įmonių veiklą, tirti pažeidimus, nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo, tai pat skirti baudas juridiniams asmenims už teisės aktų, nustatančių kvapų prevencijos ir valdymo reikalavimus, pažeidimus.

Praėjusiais metais sulaukęs 13 gyventojų skundų dėl sklindančio chemikalų kvapo iš Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“, kontrolę atlikęs Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) užfiksavo kvapų taršos pažeidimų ir gamyklai pavedė juos pašalinti. Anot „15min“, 2025 metų rugsėjį kėdainiečių skundų sulaukęs NVSC šių metų kovo 9, 12 ir 23 dienomis atliko visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu vertino, ar „Lifosa“ laikosi nustatytų kvapų valdymo sąlygų.

Lietuvoje 15-ąją metų savaitę (balandžio 6–12 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 495,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (14-ąją savaitę buvo 690,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną tuo pačiu metu bendras sergamumo rodiklis siekė 1295,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Paskelbtas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos naujojo vadovo konkursas. Pretendentų dokumentų laukiama iki balandžio 24 dienos, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Ieškoma naujo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovo   Pasak jo, naujasis laboratorijos vadovas tobulins įstaigos valdymą, stiprins kokybiškų paslaugų plėtrą bei plėtos bendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.

Kaimyninėje Latvijoje tęsiantis dideliam tymų protrūkiui ir kitose Europos šalyse cirkuliuojant infekcijai, sveikatos specialistai siunčia rimtą įspėjimą lietuviams. Prieš aprasidedant aktyvesniam atostogų sezoną raginama įsivertinti sveikatos būklę ir, prireikus, atnaujinti skiepus. Nors 2026 m. Lietuvoje dar nėra fiksuota nė vieno tymų atvejo, šalia pat Latvijoje jau daugiau nei mėnesį stebimas tymų protrūkis.

Lietuvoje 14-ąją metų savaitę (kovo 30 d. – balandžio 5 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo ir siekė 690,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų (13-ąją savaitę buvo 865,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pirmą kartą nuo gruodžio 15 d. skelbiamoje ataskaitoje neužfiksuota nė viena mirtis nuo gripo.

Artėjant Velykoms, daugelis planuoja laiką su artimaisiais ir šventinį stalą, tačiau svarbu nepamiršti ir sveikatos. Kad šventės praeitų sklandžiai, verta laikytis pagrindinių maisto saugos ir higienos principų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad tinkama rankų higiena, atsakingas maisto ruošimas ir laikymas padeda išvengti žarnyno infekcijų. Svarbiausia – švara virtuvėje Maisto ruošimą būtina pradėti nuo kruopštaus rankų plovimo.

Lietuvoje 13-ąją metų savaitę (kovo 23–29 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo ir siekė 865,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo 742,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną tokiu pačiu metu (2025 m. 13-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Skiepijimas išlieka viena veiksmingiausių ir ekonomiškai naudingiausių priemonių apsaugoti žmones nuo užkrečiamųjų ligų, taip pat prisideda prie sveikatos priežiūros sistemos stiprinimo. Nors pastaraisiais metais paskiepytų vaikų dalis nesiekia rekomenduojamo lygio, specialistai pastebi, kad situacija pamažu stabilizuojasi.

Kaimyninėje Latvijoje fiksuojant seniai matytą tymų protrūkį įspėjimų sulaukė ir lietuviai. Kovo 18 d. skridusieji iš Vilniaus į Rygą perspėti, kad reiso metu keliavo tymais užsikrėtęs keleivis. Galėjusiems turėti rizikingą kontaktą žmonėms yra rekomenduojamos prevencinės priemonės. Kaip naujienų portalui tv3.lt patvirtino Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), skrydžio (numeris BT346) metu, 2026 m. kovo 18 d., lėktuve buvo tymais užsikrėtęs keleivis.

Lietuvoje kiekvienais metais fiksuojama legioneliozės atvejų, todėl gyventojams svarbu neužmiršti laikytis kelių paprastų taisyklių, kurios padės apsisaugoti. Efektyviausias būdas išvengti šios infekcijos yra tinkama karšto vandens temperatūra, reguliariai valomi santechnikos prietaisai. Išvengti šio pavojaus padeda ir periodiškai namų administratorių ar bendrijų atliekama terminė dezinfekcija.

Kasmet kovo 24 d. minima Pasaulinė tuberkuliozės (TB) diena, kurios tikslas – didinti informuotumą apie TB ir viešinti pastangas sustabdyti pasaulinę epidemiją. Dar 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) iškėlė ambicingą strateginį tikslą – sustabdyti tuberkuliozės epidemiją iki 2035 m.: 90 proc. sumažinant naujų atvejų skaičių, 95 proc. – mirčių nuo TB skaičių, lyginant su 2015 m. rodikliais.

Lietuvoje 12-ąją metų savaitę (kovo 16–22 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo ir siekė 742,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų (11-ąją savaitę buvo 639,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų), pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną (2025 m. 12-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1593,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Jei nematai, nereiškia, kad nėra ir negalima susidurti su rimtu protrūkiu – kalbėdama apie klastingus infekcinių ligų sukėlėjus įspėjo vaikų ligų gydytoja Inga Ivaškevičienė. Pasak jos, tėvai nesuvokia, kokį pavojų ateičiai kelia įsitikinimas, kad tokios ligos kaip kokliušas, difterija ar tymai išnykusios, todėl skiepytis esą nebereikia.

Artėjama prie laikotarpio, kai vis daugiau laiko praleisime lauke – dirbsime soduose, tvarkysimės sodybose ar aktyviai leisime laisvalaikį gamtoje. Kartu didėja ir rizika susižeisti bei užsikrėsti reta, tačiau sunkia liga – stablige, primena Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Įspėjama, kad net ir nedidelis sužeidimas, pavyzdžiui, įpjovimas ar įdūrimas užterštu įrankiu, gali sudaryti sąlygas bakterijoms patekti į organizmą, ypač kai pažeidžiama oda.

Lietuvoje 11-ąją metų savaitę (kovo 9–15 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 639,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (10-ąją savaitę buvo 746,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų), skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Praėjusį sezoną (2025 m. 11-ąją metų savaitę) bendras sergamumo rodiklis siekė 1454,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje vasario mėnesį registruotas stabligės atvejis. Sunkia liga užsikrėtė garbaus amžiaus Šakių rajono gyventoja, tačiau užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos. Kaip rodo naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys, vasario mėnesį Lietuvoje, Šakių rajone, buvo užregistruotas pirmas šiemet stabligės atvejis. Vyresnių nei 80 metų asmenų grupei priklausanti moteris dėl ligos buvo paguldyta į ligoninę.

Nors dalį vandens telkinių vis dar kausto ledas ir sniegas ne visur nutirpo, sveikatos specialistai įspėja neužsiliūliuoti džiaugiantis prasidėjusiu pavasariu – erkės jau bunda. Jos ne tik sėkmingai peržiemojo, bet ir kaip visada bus labai alkanos ir aršios. Nepaisant to, kad šiemet žiema parodė savo nagus ir spustelėjo primiršti šalčiai, priešingai nei kažkam gali pasirodyti, tai pavojingas ligas platinančioms erkėms išgyventi visiškai nesutrukdė.

Lietuvoje 10-ąją metų savaitę (kovo 2–8 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis siekė 746,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo didesnis – 817,5 atvejo 100 tūkst.

Dėl moksleivių atostogų užpraeitą savaitę stipriai nukritęs sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje praėjusią savaitę šiek tiek ūgtelėjo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), minėdamas Retų ligų dieną (paskutinę vasario dieną), atkreipia dėmesį į retas įvežtines užkrečiamąsias ligas, kuriomis Lietuvos gyventojai dažniausiai užsikrečia keliaudami į tropinius ir subtropinius regionus.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje praėjusią savaitę stipriai nukrito ir nė vienoje savivaldybėje nefiksuotas epideminis sergamumas. Vis dėlto specialistai pastebi, kad tam daugiausiai įtakos turėjo moksleivių atostogos, o pats sergamumas dar tikriausiai taip nenuslopo. Be to, nuo gripo ir COVID-19 praėjusią savaitę mirė dar 9 žmonės.

Gripas ir kiti peršalimo ligų virusai toliau šėlsta Lietuvoje, auga mirčių skaičiai – šį sezoną jau mirė 65 žmonės. Be to, panašu, dar galime sulaukti antros gripo bangos. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas įspėja – citrinos ir grūdinimasis jau pasigavus gripą nepadės. Nors stebimas didėjantis bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19, sveikatos specialistai ramina, kad tai neturėtų stebinti – vasario mėnesį šios ligos pasiekia savo piką.

Virusinės žarnyno infekcijos išlieka viena dažniausių užkrečiamųjų ligų grupių Lietuvoje, didžiausią jų dalį sudaro nepatikslintos žarnyno virusinės infekcijos, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Patikslintos, tokios kaip norovirusinės ir rotavirusinės infekcijos sudaro apie 3,6 tūkstančio atvejų per metus. Dėl didelio užkrečiamumo ir gebėjimo greitai plisti net pavieniai susirgimai gali peraugti į protrūkius šeimose, vaikų ugdymo įstaigose, mokyklose ar gydymo įstaigose.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje toliau neslopsta. Šiuo metu 14-oje savivaldybių registruotas epideminis sergamumas, nuo gripo praėjusią savaitę mirė dar 10 žmonių.

Gripo ir kitų virusų sezonas įsibėgėja – kartu fiksuojama ir vis daugiau mirčių nuo šio klastingo viruso. Praėjęs sezonas buvo rekordinis – gripas nusinešė net 75 žmonių gyvybes. Šiemet mirusiųjų – jau 55, tačiau, panašu, tai nėra pabaiga. Kas nulėmė tokį mirtingumą nuo gripo? Paskutiniais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šeštąją šių metų savaitę nuo gripo mirė dar 13 asmenų, vienas iš jų buvo paauglys. Iš viso šį sezoną šis virusas jau pareikalavo 55 asmenų gyvybių.

Nors sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje kiek sumažėjo, į ligonines dėl COVID-19 pateko kiek daugiau žmonių. Taip pat per praėjusią savaitę registruota 13 mirčių nuo gripo, tarp jų – ir vieno vaiko.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pneumokokinė infekcija ir jos sukeliamos ligos išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių nuo užkrečiamųjų ligų visame pasaulyje. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad veiksmingiausia apsauga nuo šios infekcijos yra skiepai.

Gripas Lietuvoje įsibanguoja – sergamumas kas savaitę auga, fiksuojama bent po kelias ar net arti dešimties mirčių. Šią savaitę pasiekė itin liūdna žinia – Klaipėdos rajone nuo gripo mirė vaikas. Pasak specialistų, jis skiepytas nebuvo ir turėjo gretutinių ligų. Kaip naujienų portalui tv3.lt patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Vilda Bajoriūnienė, Klaipėdos apskrityje šią savaitę buvo patvirtintas vaiko mirties nuo gripo atvejis.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje toliau auga ir priartėjo prie epideminio. Jis jau yra registruojamas septyniolikoje savivaldybių.

Reaguodamas į sparčiai plintančias infekcijas ir stipriai išaugusių gripu ir kitomis peršalimo ligomis sergančių pacientų ir medikų skaičių, VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras imasi griežtesnių saugumo priemonių. Nuo 2026 m. sausio 28 d. įstaigos patalpose lankytojams ir personalui vėl tapo privaloma dėvėti medicinines veido kaukes.

Nipos (angl. Nipah) virusas (NiV) yra zoonozinis virusas, kuriuo  žmonės gali užsikrėsti nuo laukinių ir naminių gyvūnų(šikšnosparnių, kiaulių, avių, ožkų, šunų, kačių, arklių). Natūralus Nipos viruso šeimininkas yra Pteropodidae šeimos vaisėdžiai šikšnosparniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nurodo, kad iki šiol NiV protrūkių buvo nustatyta tik Azijoje.

Besitęsiant šaltajam sezonui Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena apie meningokokinę infekciją – ūminę, žaibiškai progresuojančią bakterinę ligą, galinčią sukelti sepsį (kraujo užkrėtimą) ar pūlingą meningitą (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimą). NVSC pabrėžia, kad efektyviausia apsauga nuo šios ligos yra skiepai, kurie reikšmingai sumažina tiek susirgimo, tiek sunkių komplikacijų ir mirties riziką.

Pernai atlikus 108 visuomenės sveikatos saugos kontrolės patikrinimus sporto klubuose, teisės aktų reikalavimų pažeidimai nustatyti 37 atvejais, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Anot centro, 39 patikrinimai buvo inicijuoti gavus skundus. Dažniausiai nustatyti pažeidimai susiję su sporto klubų patalpų, įrangos ir inventoriaus higiena – patalpos ne visada buvo tinkamai valomos, o valymo ir dezinfekcijos priemonės naudotos nesilaikant gamintojų nurodymų.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje šoktelėjo – net devyniose savivaldybėse jau fiksuojamas epideminis sergamumas. Iš viso nuo gripo ir COVID-19 per savaitę mirė 5 žmonės.

Legioneliozė – reta, tačiau sunki kvėpavimo takų liga, kurios rizika tiesiogiai susijusi su vandens sistemų priežiūra. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai atkreipia dėmesį, kad tinkamos karšto ir šalto vandens temperatūros palaikymas, užsistovėjusio vandens nuleidimas bei vandens tiekimo sistemų priežiūra yra pagrindinės priemonės, padedančios visais metų laikais sumažinti riziką susirgti šia liga – tiek nuosavuose namuose, tiek daugiabučiuose.

Lietuvoje toliau aktyviai plintant gripui ir kitiems virusams dalis mokyklų jau įveda ribojimus ugdymui. Nacionalinis visuomenės sveikatos centro duomenimis, šią savaitę 8 mokyklos taiko infekcijų plitimą ribojantį režimą. Kai kurios mokyklos taiko ir nuotolinį ugdymą.

Nuo 2026 m. gegužės 1 d.  bus taikomi nauji draudimai ir ribojimai CMR (kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai) cheminių medžiagų naudojimui kosmetikos gaminiuose.  Minėti pokyčiai nustatyti 2026 m. sausio 12 d. priimtame Komisijos reglamente (ES) 2026/78, kuriuo iš dalies keičiamas Kosmetikos reglamentas (EB) Nr.

Paskutinįjį 2025 m. mėnesį Lietuvoje fiksuota mirtis nuo klastingos bakterijos – legioneliozės. Dar penki žmonės pateko į ligonines. Kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), susirgusieji – įvairaus amžiaus, atvejai susiję nebuvo. NVSC duomenimis, 2025 m. gruodžio mėnesį iš viso buvo registruoti 6 legioneliozės atvejai – trys jų nustatyti Vilniaus apskrityje, po vieną ligos atvejį – Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad Lietuva yra endeminė erkių platinamų ligų šalis – erkiniu encefalitu galima užsikrėsti tiek gamtoje, tiek miesto aplinkoje. Tai – viena pavojingiausių erkių platinamų ligų, galinti sukelti sunkių ir ilgalaikių sveikatos sutrikimų, o patikimiausia apsauga nuo jos – skiepai.

Sergamumas gripu, koronavirusu ir kitomis ūmiomis infekcijomis Lietuvoje vėl ūgtelėjo, dviejose savivaldybėse jau fiksuojamas epideminis sergamumas. Nuo gripo per savaitę mirė dar 11 žmonių, dviejų gyventojų gyvybes nusinešė koronavirusas.

Dulkių erkutės – plika akimi beveik nepastebimi gyviai, tačiau jų poveikį kasdien jaučia tūkstančiai žmonių. Nuolatinė sloga, kvėpavimo takų dirginimas ar užsitęsusi alergija dažnai slepia ne peršalimą, o šiuos mikroskopinius patalpų „gyventojus“. Kaip jos atsiranda namuose, kodėl ypač mėgsta mūsų lovas ir kaip jų atsikratyti, pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė, Užkrečiamųjų ligų skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygaitienė.

Nors kai kurios užkrečiamosios ligos gali atrodyti pamirštos, jos niekur nedingo. Intensyvėjant žmonių judėjimui ir kelionių srautams, net ir retos infekcijos gali greitai sugrįžti. Šaltuoju metų laiku, daugiau laiko praleidžiant uždarose patalpose, ligos plinta dar sparčiau.

Lietuvoje sausio 5–11 d. (2-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 892,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų, rodo naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Nuo gripo mirė dar 8 žmonės, COVID-19 nusinešė dviejų asmenų gyvybes. Pirmąją šių metų savaitę sergamumas buvo mažesnis (831,1 atvejo 100 tūkst.

Neseniai Estijoje nerimą pasėjus tymų protrūkiui, visuomenės sveikatos specialistai įspėja – „pamirštos“ ligos grįžta. „Užsikrėtimo kelias paprastėja, judėjimas didžiulis, visuomenės imunitetas nėra pakankamas, tad rizika yra labai reali“, – konstatuoja gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė. Naujienų portalui tv3.lt Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vyriausioji specialistė konstatavo, kad stebimi augantys infekcinių ligų atvejų skaičiai kelia rimtą nerimą.

Prieš pat Naujuosius metus Estijoje registravus tymų protrūkį, Lietuvos specialistai įspėja – dabartinė situacija Europoje tokia, kad sėdima lyg ant parako statinės. Medikai primena, kad prevencijos priemonė čia viena – pakankama imunizacija. Tačiau tendencija tokia, kad skiepų atsisako vis daugiau tėvų.

Lietuvoje gruodžio 29 d. – sausio 4 d. (1-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 831,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Paskutiniąją metų savaitę (gruodžio 22–28 d.) jis buvo mažesnis (766,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst.

Galimybe pasiskiepyti nuo paukščių gripo pasinaudojo devyni rizikos grupėse esantys asmenys, BNS informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Nuo 2025 metų sausio mėnesio, kai pradėta vakcinacija, iki šių metų gruodžio 1 dienos Lietuvoje vakcina „Aflunov“ pasiskiepijo devyni asmenys“, – teigiama NVSC atsiųstame komentare. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, dar užpernai įsigytų vakcinų galiojimo terminas baigsis 2026 metų liepą.