nvsc

Artėjant didžiosioms metų šventėms, gyventojų pirkinių krepšeliai prisipildo mėsos, žuvies, įvairių kulinarinių gaminių, tortų ir pyragaičių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad greitai gendantys maisto produktai yra palanki terpė mikroorganizmams daugintis, todėl ruošiant šventinį stalą itin svarbu laikytis asmens higienos ir saugaus maisto tvarkymo taisyklių.

Sergančiųjų gripu skaičiams Lietuvoje augant kaip ant mielių, gydytojai konstatuoja – epidemija įgauna pagreitį. Šiemet virusas ne tik įsismarkavo anksčiau, bet ir yra mutavęs. Kodėl kodėl A(H3N2) gripas ypač pavojingas vyresniems žmonėms, plačiau papasakojo šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius. „Tai nėra „naujas virusas“, bet jis turi kelias svarbias savybes, dėl kurių vyresniems žmonėms dažniau sukelia sunkesnę ligos eigą. Senstant silpnėja imuninė sistema.

Lietuvoje tebesitęsia virusų, sukeliančių kvėpavimo takų susirgimus, plitimas. Praėjusią savaitę sergamumas gripu padidėjo, o COVID-19 liga beveik nepakito, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).  „Tad artėjant šventiniam laikotarpiui linkime netapti jų platintojais ir saugoti save bei artimuosius, t. y. laikytis prevencijos priemonių“, – paragino NVSC specialistai.

Nors orai už lango mažiausiai vilioja intensyviai leisti laiką lauke ir gamtoje, klastinga erkių platinama liga – erkinis encefalitas – vis dar duoda apie save žinoti. Štai per lapkritį Lietuvoje užfiksuotos dar dvi mirtys nuo erkinio encefalito. Iš viso šiemet tai – jau 8-oji mirtis nuo šios ligos.  Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, paskutinį rudens mėnesį erkinis encefalitas Lietuvoje nusinešė dar dviejų asmenų gyvybes.

Sergamumas gripu ir kitais kvėpavimo takų virusais Lietuvoje auga kaip ant mielių – epideminį lygį jis jau pasiekė 7 savivaldybėse, ypač daug sergančių Vilniaus mieste ir rajone. Gydytojai konstatuoja, kad gripas įgauna pagreitį, o gripas šiemet išties sunkios eigos.

Nors iki Kalėdų liko dar savaitė, šventinę nuotaiką vis dažniau temdo augantis sergamumas gripu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, infekcijų banga įsibėgėja visoje Lietuvoje, o vis daugiau atvejų baigiasi gydymu ligoninėse – dažniausiai tarp vaikų. Tuo pačiu metu vaistinėse smarkiai išaugo vaistų nuo gripo ir greitųjų testų paklausa.

Kaip skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuvoje sparčiai plinta gripas – epideminis sergamumas jau pasiektas 7 savivaldybėse. NVSC duomenimis, Lietuvoje gruodžio 8–14 d. (50-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1246,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę (49-ąją metų savaitę) jis buvo mažesnis (918,9 atvejo 100 tūkst.

Šiemet sergamumas gripu prasidėjo kaip niekada anksti ir jau pareikalavo dviejų aukų. Be to, nerimą ekspertams kelia ir tai, kad virusas vasarą netikėtai mutavo, o tai gali turėti įtakos sergamumo mastui. Žmonės taip pat ėmė nuogąstauti, ar dėl to išliko sezoninių vakcinų apsauga.

Nuo 2025 m. gruodžio 9 d. Nacionalinės imunoprofilaktikos 2024–2028 m. programos koordinavimo taryba, įvertinusi nepriklausomų ekspertų rekomendacijas ir finansines galimybes, priėmė sprendimą išplėsti skiepijimą nuo erkinio encefalito ir į programą įtraukti 50–60 metų amžiaus asmenis, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Iki šiol valstybės lėšomis galėjo skiepytis 50–55 metų gyventojai.

Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje užfiksuotos pirmosios dvi šį sezoną mirtys nuo gripo. Sergamumas infekcija toliau auga ir kai kuriose savivaldybėse jau pasiekė epideminį lygį. Kaip rodo NVSC, Lietuvoje fiksuojamas aktyvus virusų, sukeliančių kvėpavimo takų susirgimus, plitimas. Praėjusią savaitę sergamumas gripu išaugo trigubai, daugiausiai serga vaikai.

Prieš porą savaičių Vilniuje dviem vyrams pakliuvus į ligoninę ir nustačius pavojingą infekciją – botulizmą, tarnybos skubiai pradėjo tyrimą. Nors patekę į reanimaciją asmenys teigė, kad blogai pasijuto suvalgę turgavietėje įsigytos rūkytos žuvies, tarnybos teigia botulizmą sukeliančios bakterijos joje neaptikusi.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC) trečiadienį Vilniuje rengia civilinės saugos funkcinės pratybas, skirtas įvertinti praktinį institucijų pasirengimą koordinuotai ir operatyviai reaguoti į galimą legionierių ligos protrūkį daugiabutyje.

Lietuvoje lapkričio 24–30 d. (48-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis siekė 712,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo duomenimis, ankstesnę savaitę (47-ąją metų savaitę) jis buvo mažesnis (587,3 atvejo 100 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) minėdamas Pasaulinę AIDS dieną, gruodžio 1-ąją, primena, kad nepaisant didelės tarptautinės pažangos valdant ŽIV plitimą, ši infekcija vis dar išlieka aktuali visuomenės sveikatos problema. Šiuo metu visame pasaulyje su ŽIV gyvena apie 40,8 mln. žmonių, 2024 m. užregistruota 1,3 mln. naujų atvejų, o 9,2 mln. asmenų vis dar negauna gydymo, rašoma pranešime spaudai.

Pamažu augant sergamumui gripu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis kai kurios ligoninės vėl skelbia apie laikinus ribojimus lankyti pacientus. Šįkart žinia apie tai pasidalino Rokiškio rajono ligoninė. „Dėl padidėjusių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų Vidaus ligų profilio skyriuje (4 a.) laikinai draudžiamas pacientų lankymas. Lankymas leidžiamas tik išskirtiniais atvejais, gavus skyriaus vedėjo ar gydančio gydytojo leidimą.

Nors kalendorinė žiema dar neprasidėjo, aiškėja, kokio gripo sezono galima tikėtis. Naujausiais duomenimis, Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ELPKC) gripo riziką bendroje populiacijoje vertina kaip vidutinę. Tai siejama su labiau, nei įprasta, pakitusia A(H3N2) gripo viruso padermės atmaina. Tiesa, rizikos grupėms liga gali būti gerokai pavojingesnė.

Nors virusų sezonas jau įsibėgėjęs, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys apie sergamumą atskirose Lietuvos savivaldybėse jau antrą savaitę vėluoja. Tiesa, iš ligoninių pasiekia informacija, kad aiškėja, kad daugėja dėl gripo paguldomų žmonių, vienas jų gydomas intensyvios terapijos-reanimacijos skyriuje.

Nors šiltasis metų laikas jau liko praeityje, Lietuvoje per spalio mėnesį registruotos dar dvi mirtys nuo klastingojo erkių platinamos ligos – erkinio encefalito. Iš viso šiemet nuo šios ligos mirė 5 asmenys. Nepaisant to, kad orai gerokai atvėso, specialistai perspėja, kad erkių aktyvumas pastaraisiais laikais išlieka ilgai – iki Naujųjų metų.

Lapkričio pradžioje Lietuvoje nustačius įvežtinį difterijos atvejį, ši liga buvo įtariama dar vienam asmeniui. Pirmadienį iš gydymo įstaigos gauta informacija, kad šis įtarimas nepasitvirtino – laboratorinių tyrimų rezultatai yra neigiami, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Institucija primena, kad lapkričio 8 d. difterija buvo diagnozuota trečiosios šalies (ne ES) piliečiui, kuris į Lietuvą atvyko nelegaliai, jau pasireiškus ligos simptomams. Vėliau asmuo mirė.

Lapkričio pradžioje Lietuvoje nustačius įvežtinį difterijos atvejį, ši liga buvo įtariama dar vienam asmeniui. Lapkričio 17 dieną iš gydymo įstaigos gauta informacija, kad šis įtarimas nepasitvirtino – laboratorinių tyrimų rezultatai yra neigiami, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad lapkričio 8 d. difterija buvo diagnozuota trečiosios šalies (ne ES) piliečiui, kuris į Lietuvą atvyko nelegaliai, jau pasireiškus ligos simptomams.

Kasmet lapkričio 18–24 d. minima Pasaulinė informuotumo apie antimikrobinį atsparumą savaitė. 2025 metų šūkis – „Veikime dabar: apsaugokime dabartį, užtikrinkime ateitį“. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina visus – visuomenę, sveikatos sektorių, veterinarus, ūkininkus, aplinkosaugininkus ir politikus – imtis bendrų veiksmų antimikrobiniam atsparumui stabdyti ir atkreipia dėmesį, kad tai turi neigiamos įtakos ne tik mūsų sveikatai, tačiau ir pasaulinei maisto gamybos ir vartojimo grand...

Lapkričio 17–24 d. vykstanti Europos testavimo savaitė skirta didinti informuotumą apie ŽIV, lytiškai plintančių infekcijų (LPI) bei virusinių hepatitų B ir C ištyrimo svarbą. Šios iniciatyvos tikslas – telkti įvairias organizacijas ir sudaryti palankesnes sąlygas pasitikrinti savo sveikatą, kad šios infekcijos būtų diagnozuojamos kuo anksčiau ir laiku pradėtas gydymas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pneumokokinė infekcija ir jos sukeliamos ligos išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių nuo užkrečiamųjų ligų visame pasaulyje. Pneumokokinė infekcija dažnai sukelia plaučių uždegimą. Didžiausia rizika susirgti kyla mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei silpnesnę imuninę sistemą turintiems asmenims.

Lapkričio 8 d. Lietuvoje užregistruotas įvežtinis difterijos atvejis, pasibaigęs mirtimi, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Asmuo buvo trečiosios (ne Europos Sąjungos) šalies pilietis, nelegaliai atvykęs į Lietuvą jau pasireiškus ligos simptomams.

Lietuvoje lapkričio 3–9 d. (45-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis siekė 810,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 27 d. – lapkričio 2 d.) jis buvo didesnis – 949,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje, didžiausias  –  Vilniaus apskrityje.

Pastaruoju metu Turkijoje atostogaujantys tautiečiai socialiniuose tinkluose dalijasi susirgę neaiškia infekcija. Nors neretai tokio pobūdžio susirgimai praeina savaime, specialistė įspėjo, kada tai gali tapti grėsminga. Plačiau apie tai pakomentavusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė Aušra Bartulienė pasakojo, kad dažniausiai keliautojai užsikrečia žarnyno infekcinėmis ligomis.

Šaltajam sezonui įsibėgėjant „iš rikiuotės“ iškrenta vis daugiau žmonių. Kas pasigauna „paprastą peršalimą“, kas koronavirusą, kas gripą. Ne mažiau pavojinga ir neretai liekanti nediagnozuota – respiracinio sincitinio viruso (RSV) infekcija. Nors, kaip konstatuoja gydytojai, RSV sezonas dar tik laukia, ši infekcija neretai nėra identifikuojama, tačiau daliai žmonių gali būti ne mažiau pavojinga nei gripas ar COVID-19 liga.

Kiekvienais metais spalį minint Pasaulinę poliomielito dieną specialistai primena apie šios sunkių pasekmių sukeliančios ligos pavojus ir skiepijimo svarbą. Poliomielitas, dar žinomas kaip „vaikų paralyžius“, gali sukelti rimtus judėjimo sutrikimus ir net mirtį, ypač vaikams. Nors ši liga daugelyje pasaulio šalių suvaldyta ir praktiškai išnyko, ji vis dar aptinkama aplinkoje kai kuriuose regionuose – šiuo metu poliomielito atvejai fiksuojami Afganistane ir Pakistane.

Lietuvoje spalio 20–26 d. (43-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1039,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Spalio 13–19 d. (42-ąją savaitę) jis buvo šiek tiek didesnis – 1055,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 43-ąją savaitę vis dar išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Šiemet Vakarų Nilo karštligės sezonas Europoje yra aktyvesnis nei įprasta – iki spalio pradžios iš 13 šalių pranešta apie 989 vietoje įgytus žmogaus infekcijos atvejus, skelbia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ELPKC). Daugiausia susirgimų fiksuota Italijoje, Graikijoje ir Serbijoje.

Lietuvoje spalio 13–19 d. (42-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1055,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC). Savaitę prieš tai jis buvo šiek tiek didesnis – 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis šių metų 42-ąją savaitę išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Pandemija baigėsi ir koronavirusas nebėra toks baisus – tokia nuostata vadovaujasi nemažai žmonių, nelabai į galvą imdami sveikatos specialistų patarimus, kaip elgtis šalyje augant sergamumui įvairiomis peršalimo ligomis. Gydytojai gi primena, kad daliai asmenų COVID-19 vis dar kelia mirtiną grėsmę. Atrodytų, SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, tapo vienu iš daugelio mūsų aplinkoje cirkuliuojančių patogenų ir imunitetui gerai atpažįstamas.

Lietuvoje per rugsėjo mėnesį registruota dar viena mirtis nuo klastingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito. Tai – jau trečioji šiemet mirtis nuo šio viruso. Nors šilti orai jau praeityje, specialistai perspėja, kad erkių aktyvumas pastaraisiais laikais išlieka ilgai – iki Naujųjų metų.

Lietuvoje per pirmąjį rudens mėnesį fiksuota mirtis nuo pavojingos infekcijos – listeriozės. Tai šiemet – jau antroji mirtis nuo šios ligos. Nors Lietuvoje listeriozės atvejų skaičius nėra dramatiškai didelis, Europoje stebima nerimą kelianti tendencija. Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo užregistruoti 6 listeriozės atvejai, iš jų vienas pasibaigė mirtimi.

Lietuvoje spalio 6–12 d. (41-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys. Prieš savaitę sergamumas buvo nežymiai didesnis – 1139,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad atvėsus orams graužikai – pelės ir žiurkės – dažniau ieško šiltesnių vietų ir maisto atsargų, todėl gali apsigyventi gyvenamosiose ar ūkinių pastatų patalpose. Šie gyvūnai yra pavojingi ne tik dėl galimos žalos turtui – jie platina užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, todėl itin svarbu tinkamai prižiūrėti aplinką ir imtis graužikų kontrolės priemonių.

Naujausiais praėjusios savaitės duomenimis, sergamumas COVID-19 ir kitais virusais Lietuvoje, lyginant su praėjusia savaite, padidėjo. Nors epideminis sergmumo riba neperkopta nė vienoje savivaldybėje, per savaitę registruotos 4 mirtys nuo COVID-19. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis Lietuvoje 40-ąją savaitę, tai yra rugsėjo 29–spalio 5 d. siekė 113...

Stipriau atvėsus orams įsibėgėja ir peršalimų sezonas. Naujausiais praėjusios duomenimis, sergamumas COVID-19 ir kitais virusais Lietuvoje išlieka panašus. Tiesa, vienoje savivaldybėje fiksuotas epideminis sergamumas. Taip pat registruotos dar 2 mirtys nuo COVID-19, šį rudenį iš viso jų – jau 9-ios.

Nors pirmų vėsesnių rudens dienų sulaukėme tik neseniai, sergamumas virusais, o ypač – COVID-19 Lietuvoje šoktelėjo dar nespėjus pasibaigti vasarai. Gydytojai pasakoja, kad šiuo metu sulaukia gerokai daugiau pacientų bei primena, kaip patys sau galime padėti. Prof. šeimos gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus pastebėjimu, rudens pradžioje į šeimos gydytojų kabinetus dažnai plūsta pacientai, besiskundžiantys kosuliu, sloga, kartais – ir karščiavimu.

Jau kelintus metus iš eilės Lietuvoje stebimi didesni, nei įprasta, sergamumo žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atvejų skaičiai. Jie ypač ūgtelėjo 2022 metais į šalį plūstelėjus karo pabėgėliams iš Ukrainos. Nors užsikrėtusių užsieniečių dalis šiuo metu ir mažėja, didele problema išlieka sergančių, bet apie tai nežinančių asmenų mastas – pagal šį rodiklį velkamės Europos Sąjungos (ES) uodegoje.

Artėjant Pasaulinei pasiutligės dienai, minimai rugsėjo 28-ąją, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad ši liga paplitusi daugiau nei 150 šalių, ypač Azijoje ir Afrikoje, tad keliaujant į šiuos regionus išlieka rizika užsikrėsti. Nuo pasiutligės apsaugo vakcinacija. Svarbu laiku kreiptis į medikus po gyvūno įkandimo ar įdrėskimo, vengti kontaktų su benamiais gyvūnais, ne mažiau svarbi ir reguliari augintinių vakcinacija.

Netrukus Lietuvoje prasidės 2025–2026 m. gripo sezonas, paprastai tunkantis nuo spalio (40-osios metų savaitės) iki kitų metų gegužės (20-osios metų savaitės). Specialistai primena, kaip reikėtų saugotis virusinių susirgimų ir kas gali pasiskiepyti nemokamai.

Sergamumas COVID-19 ir kitais virusais Lietuvoje toliau kopia aukštyn. Kai kuriuose rajonuose atvejų skaičius ypač išaugęs, o per rudenį iš viso jau fiksuotos 7 žmonių mirtys. Vis dėlto specialistai ramina, kad situacija kontroliuojama ir sergančiųjų nėra daugiau nei ankstesniais metais.

Uodai ne vien nemaloniai įkyrūs, bet ir gali platinti įvairias ligas. Viena jų – dirofilariozė, kurią sukelia Dirofilaria kirmėlės. Nors ši liga labai nemaloni ir uodų retai perduodama žmonėms, štai Estijos mokslininkai neseniai paskelbė apie 2 žmonių užsikrėtimo Dirofilaria repens atvejus. Pasirodo, ši liga gali būti nesvetima ir mūsų šalyje.

Per rugpjūčio mėnesį Lietuvoje patvirtinti dar 5 susirgimai legionelioze (legionierių liga). Visiems asmenims prireikė medikų pagalbos ligoninėje, deja, vienas žmogus neišgyveno.  Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per paskutinį vasaros mėnesį šalyje fiksuoti 5 legioneliozės atvejai – 4 susirgusieji buvo vyrai ir viena moteris. Visiems jiems prireikė gydymo ligoninėje. Deja, vienas atvejis buvo mirtinas.

Nors oras už lango labiau primena vidurvasarį, o ne rudens pradžią, sveikatos specialistai sako jau stebintys pirmus naujo sergamumo COVID-19 pakilimo ženklus. Tą patvirtina ir grįžtantys gydymo įstaigų skelbiami ribojimai dėl pacientų lankymo ar medicininių kaukių dėvėjimo. Medikai įspėja, kad virusas darosi „piktesnis“, nes žmonės nebesiskiepija. Apie padaugėjusius COVID-19 atvejus skelbia ne tik įstaigos, bet ir patys gyventojai.

Pasaulio sveikatos organizacija praneša apie Vakarų Ramiojo vandenyno regione sparčiai plintantį čikungunijos virusą – šiemet jau užfiksuota per 14 tūkstančių ligos atvejų. Nors mirčių nefiksuota, virusas vietiniu būdu išplito penkiose šalyse. Pasaulyje nuo 2024 m. pabaigos 119 šalių patvirtino vietinį perdavimą.

Nors už lango oras dar vasariškas, atėjus rudeniui, ypač vaikams grįžus į kolektyvus, ima augti sergamumas užkrečiamosiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Štai dėl plintančių virusų viena ligoninė jau pasidalino ir ribojimu lankyti artimuosius. Kaip skelbia Joniškio ligoninė, plintant virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms, rugsėjo 1–7 dienomis stabdomas slaugos skyriaus pacientų lankymas.

Prieš kurį laiką išplatinta žinia apie gyventojams nemokamai dalinamus testus, skirtus pasitikrinti, ar nesergama Laimo liga, tarp specialistų sukėlė gana audringas reakcijas. Pasak jų, pasitikėti tokio testo atsakymu sudėtinga, o ir naudoti jis nėra skirtas plačiajai visuomenei. Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuras praėjusią savaitę pasidalino pranešimu apie tai, kad mieste bus nemokamai dalinami testai Laimo ligai diagnozuoti.