Nepaisant to, kad šiemet žiema parodė savo nagus ir spustelėjo primiršti šalčiai, priešingai nei kažkam gali pasirodyti, tai pavojingas ligas platinančioms erkėms išgyventi visiškai nesutrukdė.
Erkės ne tik išgyveno, bet ir bus alkanos, aršios
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Žygutienės, erkės ne tik išgyveno, bet kaip ir kiekvieną pavasarį bus labai alkanos.
„Jos puikiausiai išgyveno todėl, kad pirmiausia buvo užsnigta ir tik po to prasidėjo šalčiai. Taigi viršutinis dirvos sluoksnis ne per daug užšalo ir joms buvo geros sąlygos peržiemoti. Tie gyviai, tarp jų – ir erkės, kurie po sniegu praleidžia žiemą, tą sėkmingai ir padarė.
Žinoma, kiekvienoje vystymosi stadijoje kažkiek erkių žūsta, nes kiekvienai jų vis tiek nepavyksta sėkmingai pasimaitinti. Erkių reprodukcija labai didelė – jos padeda iki kelių tūkstančių kiaušinių. Tai jau rodo tai, kad jų išgyvenimas iki paskutinės vystymosi stadijos yra sudėtingas.
Nepaisant to, erkių tikrai netrūks, Lietuvoje jos plačiai paplitusios visoje šalyje, nes sąlygos joms tikrai labai geros. Taigi erkės ne tik išgyveno, bet ir kaip kiekvieną pavasarį bus labai alkanos, aršios“, – konstatavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Pirmosios žibutės – signalas apie jau aktyvias erkes
Specialistė priminė, kad erkės pradeda aktyvėti temperatūrai pakilus iki 4–5 °C. Todėl budriems reikėtų išlikti jau tada, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia 5–7 °C – tokiomis sąlygomis erkės tampa aktyvios.
„Dabar esame tokioje pereinamojoje stadijoje, erkės, galima sakyti, „budi“ – tose vietose, kurias saulė dienos metu labiau įšildo ir sniego jau nėra, jau yra rizika susidurti su erkėmis.
„Jos puikiausiai išgyveno todėl, kad pirmiausia buvo užsnigta ir tik po to prasidėjo šalčiai.“
Taigi neatmestina, kad koks šunelis, landžiodamas aplink krūmus, gali jų parsinešti. Bet šiaip dar reikėtų luktelėti, kad nusistovėtų pastovi teigiama temperatūra ir nebeliktų sniego. Kad jau visiškai pabustų erkės, reikia, kad visiškai nusistovėtų teigiama oro temperatūra ir dieną, ir naktį“, – kalbėjo NVSC specialistė.
Pasak jos, netrukus skubėsime pasidžiaugti pirmosiomis žibutėmis, ieškosime žalumynų Velykoms, tad erkių saugotis jau būtina.
„Kai eisime jau pasiskinti pirmųjų žibučių, tai jau bus labai rimtas ženklas, kad erkės jau bus suaktyvėjusios. Arba eisime Velykoms pasipjauti kažkokių šakelių, tai jau tikrai reikia būti labai budriems“, – pabrėžė M. Žygutienė.
Erkinis encefalitas gali priminti peršalimą
Žmonėms erkės didžiausią riziką kelia dėl dviejų platinamų susirgimų – erkinio encefalito ir Laimo ligos. Jomis užsikrečiama įsisiurbus užkrėstai erkei. Tiesa, erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir vartojant nepasterizuotą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus, jei jie yra užkrėsti šio viruso sukėlėju.
Specialistė priminė, kad erkinis encefalitas – klastinga virusinė liga su liekamaisiais reiškiniais, kartais labai sunkiais. Ji dažniausiai prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, retais atvejais ir viduriavimu.
Šie simptomai paprastai pasireiškia praėjus 7–14 dienų po užsikrėtimo. Vėliau būklė gali laikinai pagerėti, tačiau dažnai pasireiškia antroji ligos banga – pakyla aukšta temperatūra, virusas pažeidžia centrinę nervų sistemą ir sukelia smegenų uždegimą. Po erkės įkandimo sveikatos būklę rekomenduojama stebėti iki 30 dienų.
NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 642 erkinio encefalito atvejai, 2024 m. – 807.
Pasak M. Žygutienės, nors pernai fiksuotas kiek mažesnis sergamumas erkiniu encefalitu, Lietuva išlieka endemine teritorija, kur sergančiųjų mastas yra vienas didžiausių. Be to, pernai fiksuotos ir 8 mirtys nuo šios ligos – vienam nelaimingajam nebuvo nė 50-ies metų.
Trys Laimo ligos stadijos
Tuo metu Laimo ligą sukelia Borrelia rūšies bakterijos. Žmogus užsikrečia įsisiurbus užkrėstoms nimfoms arba suaugusioms erkėms. Skiriamos trys šios ligos stadijos. Pirmoji prasideda praėjus kelioms dienoms ar savaitėms (dažniausiai apie 10 dienų) po bakterijų patekimo į organizmą. Tuomet atsiranda lokalus odos uždegimas – migruojančioji raudonė (eritema).
Antroji Laimo ligos stadija gali pasireikšti po kelių mėnesių ar net metų nuo eritemos atsiradimo. Šiuo laikotarpiu gali būti pažeidžiama nervų sistema, širdis, sąnariai ar oda. Vėlyvoje (lėtinėje) ligos stadijoje šie pažeidimai gali progresuoti.
„Svarbu žinoti, kad Laimo liga nėra virusinė infekcija – ją sukelia bakterijos, skiepų nuo šios ligos kol kas nėra. Be to, persirgus susidaro trumpas imunitetas, todėl žmogus gali susirgti ir pakartotinai“, – pabrėžė specialistė.
NVSC duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruoti 15 438 Laimo ligos atvejai, 2024 m. – 15 264.
Nemokami skiepai nuo erkinio encefalito – daugiau žmonių
Jei nuo Laimo ligos kol kas efektyvių specifinių būdų apsisaugoti nėra, nuo erkinio encefalito egzistuoja vakcinos. Nors skiepytis galima visus metus, šiuo metu tam yra ypač tinkamas metas, nes dar įmanoma skiepijantis pagreitinta schema įgyti apsaugą šiems metams.
M. Žygutienė priminė, kad nuo gruodžio mėnesio išplėsta amžiaus riba, kada nuo erkinio encefalito galima pasiskiepyti nemokamai. Nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų amžiaus asmenys.
„Dabar į nemokamo skiepijimo grupę patenka daugiau žmonių, todėl galima spėti pasiskiepyti pagal visą įprastą schemą. Jei žmogus nuo erkinio encefalito skiepijasi pirmą kartą, galima spėti per metus gauti tris dozes, vėliau pirma revakcinacija yra po 3 metų, o antra – po 5. Taigi tikrai galima pasinaudoti nemokama galimybe pasiskiepyti pirmą kartą arba revakcinuotis.“
Nepriklausant nurodytai amžiaus grupei pasiskiepyti gali savo lėšomis – gydymo ar kitose įstaigose, kuriose skiepijama, pavyzdžiui, vaistinėse.
Mitas, kad buvo purškiama nuo erkių
Neretai prasidėjus aktyviam erkių periodui dalis žmonių ima svarstyti, ar nebūtų galima erkių naikinti didesniu mastu, pavyzdžiui, jas purškiant. M. Žygutienė skubėjo pabrėžti, kad ne viskas taip paprasta.
„Tai yra mitas, kad seniau jos buvo purškiamos, nes tikrai niekada nebuvo purškiama. Galbūt purškė medžius nuo kenkėjų ar dar kažko, bet tikrai ne erkes taip naikino. Paprasčiausiai reikia mąstyti logiškai – erkė gyvena pačiame apatiniame miško augalijos sluoksnyje, tai jeigu ten pralėksime virš medžių viršūnių ir nupurkšime, ant medžių viskas ir nusės, tikrai nepasieks apačios. Rankiniu būdu gi neisime per Lietuvą purkšdami.
Tačiau pagrindinis dalykas – neturime nė vieno licencijuoto produkto, kuris tiktų naikinti erkes gamtoje. Kitas dalykas dar ekologija – galime išnuodyti viską aplinkui, bet tiktai ne jas. Nes vėlgi jų tam tikru metu tik dalis būna aktyvios, dalis jau būna ant gyvūnų, kadangi maitinasi apie savaitę. Čia tiesiog neįmanomas darbas“, – konstatavo NVSC atstovė.
Pasak jos, apie tai Europoje net nėra diskutuojama. „Dabar visi pripratę viską greitai ir lengviausiu keliu, bet čia nėra lengvas kelias. Čia yra labai sudėtingas, brangus, neefektyvus“, – sakė M. Žygutienė.
Tiesa, ji pridūrė, kad JAV jau naudoja tam tikrus produktus, kurie galėtų būti efektyvūs: „Bet vėlgi reikia prieš tai nušienauti žolę, kad pasiteisintų ir ekonomiškai. Nes jeigu aukšta žolė – tai kas iš to? Tai nebent tiktų kokiai parko aikštelei, kur dar būtų galima diskutuoti, bet ne apie mišką, parką. Bet tikrai kol kas neturime tokių priemonių.“
Kelias erkėms iš miško patekti į miestą
Ji pabrėžė, kad miestų teritorijose būtinai reikia laiku šienauti žolę, nes aukšta žolė yra kelias erkėms iš miško patekti į miestą.
„Ir yra užtikrinamos puikios sąlygos, kur galbūt net nesitikėtume. Aukšta žolė garantuoja pakankamai drėgmės. Jeigu erkė ten nukrito, o ji gali nukristi bet kur – jas ir paukščiai, smulkieji graužikai išnešioja, esant tinkamoms sąlygoms, erkė buvo suaugusi, apvaisinta, ji ten padeda kiaušinius ir jie sėkmingai gali išsivystyti.
Nebūtina pro tą vietą praeiti žmogui, gali peliukai, pelėnai, paukščiai būti erkių „aukomis“, jas išnešioti toliau. Čia tiesiog yra tarpinė stotelė erkėms ir, jei jos infekuotos, ligų sukėlėjams plisti“, – pabrėžė M. Žygutienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
