nvi

Nors Lietuvoje veikia keturios, nemokamos vėžio profilaktikos programos, gyventojai jomis tebesinaudoja vangiai. Štai prevenciškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio ateina mažiau, nei pusė šalies gyventojų, kuriems ši programa priklauso pagal amžių. Anot psichologų, prevenciškai tikrintis sveikatą neretą žmogų vis dar atgraso baimė sužinoti onkologinės ligos diagnozę ir klaidingi įsitikinimai.

Naujausios mokslininkų prognozės baugina – su vėžio diagnoze per savo gyvenimą susidurs kas antras žmogus. Tačiau stigmos visuomenėje vis dar ryškios – susirgus vėžiu nuo kai kurių nusisuka ne tik draugai, bet ir artimieji. Ne svetimi ir diskriminacijos darbovietėse atvejai, kai susirgęs darbuotojas tampa nebereikalingas. Lietuvoje kas dieną piktybinės ligos diagnozę išgirsta apie 50 Lietuvos gyventojų. Ši liga dažniau nustatoma vyrams, nei moterims.

Nacionalinis vėžio institutas (NVI) tapo trečiąja šalies gydymo įstaiga, kurioje atliekamos robotu asistuojamos operacijos. Pirmoji abdominalinė operacija atlikta storosios žarnos vėžiu sergančiai pacientei, kuriai piktybinis navikas buvo nustatytas dalyvaujant patikros programoje. Vilniuje, Santaros slėnyje nuo šiol susitelkusi stipriausia robotinės chirurgijos koncentracija Lietuvoje. NVI bus atliekamos robotu asistuojamos pilvo organų, urologinio, ginekologinio vėžio operacijos.

Gimdos kaklelio vėžys – antras dažniausias onkologinis susirgimas tarp jaunų moterų Lietuvoje. Nors mūsų šalyje jau du dešimtmečius veikia gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kasmet dėl šios ligos netenkame apie 200 moterų. O štai Suomijoje gimdos kaklelio vėžys jau įtrauktas į retų onkologinių ligų sąrašą.

Daugėjant susirgimų COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis vis daugiau gydymo įstaigų praneša apie ribojimus. Šįkart apie juos paskelbė Nacionalinis vėžio institutas. „Dėl nepalankios COVID-19 situacijos iki gruodžio 22 d. laikinai stabdomas pacientų lankymas Nacionalinio vėžio instituto Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriuje. Dėkojame už supratingumą“, – nurodė įstaiga socialinio tinklo paskyroje.

Nors vėžio gydymo ir profilaktinio išsityrimo galimybės per kelis dešimtmečius šalyje gerokai pasikeitė, gydytojai apgailestauja, kad vis dar ne vieną tikrintis prevenciškai stabdo baimės. Neatmesdamas, kad galbūt tą skatinti reikėtų ir radikalesnėmis priemonėmis, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovas Valdas Pečeliūnas teigia pasigendantis ne tik žmonių sąmoningumo, bet ir valstybės dėmesio.

Paskutinį lapkričio trečiadienį šeštoji „Rožinė dovana“ įteikta trijų savivaldybių moterims. Elektrėnų, Rokiškio ir Pakruojo regionų gyventojoms atlikti prevenciniai krūties vėžio ir ankstyvosios diagnostikos tyrimai. Elektrėnų Pirminės sveikatos priežiūros centro dokumentų valdymo ir informacijos koordinatorė Nijolė Lankutienė, sako, jog moterys tikrintis važiuoja lėtai. „Yra ir baimės, kitos dėl įvairių kitų priežasčių negali atvažiuoti, reikia pastūmėti.

Akcija „Rožinė dovana moterims“ pasiekia vis daugiau šalies regionų. Lapkričio 22 d., prevenciškai išsitirti dėl krūties vėžio į NVI atvyko 42 moterys iš Lazdijų krašto. Anot NVI Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėjos dr. Jurgitos Ušinskienės, vėžiui būdingų pokyčių neaptikta. Moterims iš regionų atliekami prevenciniai krūties vėžio ir ankstyvosios diagnostikos tyrimai.

Nuo lapkričio 20 d. penkerių metų kadencijai Nacionaliniam vėžio institutui (NVI) pradeda vadovauti docentas, biomedicinos mokslų daktaras Valdas Pečeliūnas. Jis į NVI generalinio direktoriaus pareigas paskirtas laimėjęs viešąjį konkursą ir patvirtintas instituto steigėjų. Doc. dr. V. Pečeliūnas pareigose keičia laikinai institutui vadovavusį dr. Ernestą Janulionį, kuris ir toliau eis instituto mokslinio sekretoriaus pareigas.