Gresia nauja epidemija? Mokslininkai įspėja, kad daugybė vėžio atvejų buvo „pražiūrėta“, gydymas vėlavo

Jei nebus imtasi skubių veiksmų vėžio tyrimams ir gydymui paspartinti, Europai gresia „vėžio epidemija“ – tokia gąsdinančia mokslininkų išvada dar prieš kurį laiką pasidalino „The Lancet Oncology“, skelbė „The Guardian“.

Paskelbto tyrimo ataskaitoje pažymima, kad pirmaisiais pandemijos metais buvo diagnozuota 1,5 mln. mažiau vėžiu sergančių pacientų. Tai pat kas antras vėžiu sergantis pacientas laiku negavo operacijos ar chemoterapijos, buvo neatlikta apie 100 milijonų planuotų vėžio patikros testų. Manoma, kad dėl tokio atsilikimo vėžys gali būti nediagnozuotas net 1 mln. Europos piliečių.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Kodėl senstame per greitai ir užpuola ligos? Genetikas atskleidė, kaip kuo ilgiau išsaugoti gyvybingumą

Net jei jautiesi sveikas, siūlo vizitą pas gydytoją: štai kokie tyrimai priklauso nemokamai

Laikas atsisakyti šio skiepo pirmą naujagimio parą? Medikai paaiškina, kas nutiko

Pasak ekspertų, viena nenumatytų pandemijos pasekmių buvo neigiamas sveikatos paslaugų ribojimo ir lockdown‘ų poveikis vėžio paslaugoms, vėžio tyrimams ir vėžiu sergantiems pacientams.

Mokslininkai nuogąstauja, kad jei per artimiausią dešimtmetį vėžio sveikatos sistemos ir vėžio tyrimai skubiai nebus prioritetizuoti, artėjama prie „vėžio epidemijos“.

Be kita ko, pažymima, kad dar vienas didelis iššūkis vėžio tyrimams Europoje kyla dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, mat Rusija ir Ukraina yra dvi didžiausios klinikinių vėžio tyrimų dalyvės pasaulyje. Taip pat prognozuojama, kad neigiamai Europos vėžio mokslinius paveiks tyrimus ir „Brexit“.

Daugybei pacientų gydymas nebuvo pradėtas laiku

Paklausta, ar tokios liūdnos prognozės realios ir jau matomi tokio scenarijaus išsipildymo ženklai, Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė tvirtino, kad pandemijos pasekmes įvertinti dar labai sunku. Vis tik akivaizdu, kad neigiamas poveikis bus.

„Kol kas dar sunku įvertinti, kokį tai poveikį turės vėžio statistikos rodikliams, bet galime tikėtis, kad 2020 m. bus užregistruota mažiau naujų vėžio atvejų, taip pat yra prognozuojamas mirtingumo rodiklių augimas ateityje ir išgyvenamumo susirgus vėžiu rodiklių prastėjimas.“

„Kalbant apie pandemiją ir vėžį, didžiausią poveikį vėžio statistikai ir naujų vėžio atvejų nustatymui turėjo 2020-ieji metai. Vos prasidėjus naujos infekcinės ligos pandemijai, labai sunku buvo įvertinti realią jos grėsmę, tad dauguma šalių, tarp jų – ir Lietuva, nustatė pakankamai griežtus karantino ribojimus, ypač pirmųjų ligos bangų metu“, – komentavo ji. 

Nepaisant to, kad vėžio gydymas buvo paskelbtas prioritetine sveikatos paslaugų sritimi ir šios paslaugos buvo teikiamos per visos pandemijos metu, specialistė neslėpė, kad pirmosios bangos metu dauguma pirmojo lygio sveikatos paslaugų tapo sunkiai prieinamos – tapo sunkiau gauti siuntimą pas gydytojus specialistus bei atlikti diagnostinius tyrimus. 

„Dauguma poliklinikų savo pacientus priiminėjo tik skubiais atvejais, o žmonės, bijodami užsikrėsti, patys vengė nebūtinų vizitų į gydymo įstaigas. Kaip minėta, pandemijos laikotarpiu vien Europoje buvo nediagnozuota apie 1 mln. vėžio atvejų, o kas antras žmogus, net ir jaučiantis įtariamai vėžio simptomus, negalėjo patekti pas specialistus. 

Dar didelei daliai tų, kuriems vėžys vis dėlto buvo patvirtintas pandeminiu laikotarpiu, specializuotas vėžio gydymas nebuvo pradėtas laiku. Tarptautinės literatūros duomenimis, dėl pandemijos virš 10 proc. onkologinių pacientų negavo mažiausiai vieno priešvėžinio gydymo kurso, o sutrikęs paslaugų teikimas palietę apie trečdalį visų pacientų“, – konstatavo I. Vincerževskienė.

Daugiau užleistų būklių – dar per pirmąjį karantiną

Vis tik pašnekovė teigė, kad išanalizavus 2020 m. teiktų paslaugų apimtis NVI teiktų paslaugų skaičius sumažėjo neženkliai – apie 10 proc:

„Didžiausias paslaugų skaičiaus kritimas buvo stebėtas pirmosios pandemijos bangos metu 2020 m. kovo–gegužės mėnesiais, vėliau situacija stabilizavosi, o paskutiniais tų metų mėnesiais net ir viršijo įprastus skaičius.“  

Tiesa, per pirmąjį karantiną stebėtas didesnis pacientų besikreipiančių su pažengusia ligos stadija procentas.

Dar viena labai svarbi aplinkybė – Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių visos profilaktinės vėžio patikros programos buvo priskirtos prie nebūtinų sveikatos priežiūros paslaugų ir jų teikimas buvo visiškai sustabdytas. 

„Pagal Valstybinės ligonių kasos duomenis galime įvertinti, kad mažiausiai 600 naujų vėžio atvejų nebuvo nustatyta Lietuvoje 2020 m. vien dėl profilaktinių programų sustabdymo ir šie atvejai niekur nedingo, tiesiog liga bus diagnozuota vėliau ir galimai labiau pažengusioje stadijoje. 

Kol kas dar sunku įvertinti, kokį tai poveikį turės vėžio statistikos rodikliams, bet galime tikėtis, kad 2020 m. bus užregistruota mažiau naujų vėžio atvejų, taip pat yra prognozuojamas mirtingumo rodiklių augimas ateityje ir išgyvenamumo susirgus vėžiu rodiklių prastėjimas, nes tikimasi, kad daugės užleistų vėžio atvejų skaičius“, – komentavo I. Vincerževskienė.

Onkologiniai ligoniai mirė nuo COVID-19

Pašnekovė priminė, kad jau pirmaisiais pandemijos mėnesiais onkologiniai ligoniai buvo priskirti prie didžiausios rizikos grupės mirti nuo COVID-19 ligos. 

„Jei iki pandemijos pradžios kasmet Lietuvoje būdavo užregistruojama apie 8000 mirčių nuo vėžio, imant abi lytis kartu, tai 2021 metais, kai buvo stebėti didžiausi infekcijos rodikliai, užregistruota tik 7714 mirčių nuo vėžio. NVI Vėžio registro duomenimis, per 2020–2022 m. pandemijos laikotarpį Lietuvoje 2386 onkologiniai ligoniai mirė nuo šios infekcinės ligos“, – pastebėjo specialistė.

Daugiausiai nuo COVID-19 mirė onkourologiniais susirgimais sirgusių asmenų – 667. Kaip pagrindinė mirties priežastis COVID-19 liga buvo įrašyta 85 asmenims, sirgusiems plaučiu vėžiu, 166 – krūties vėžiu, 226 – onkohematologiniais susirgimais, 457 – kitais odos navikais. 

Situacijai įvertinti dar trūksta duomenų

Vis dėlto NVI Vėžio registras dar negali patikimai įvertinti pandemijos įtakos vėžio statistikai, nes tradiciškai vėžio statistika daugumoje pasaulio šalių vėluoja apie penkerius metus ir 2020–2022 m. duomenys dar nėra parengti publikavimui. 

„Preliminariais duomenimis didesnio skirtumo tarp naujų atvejų pasiskirstymo tarp stadijų, palyginus su ankstesniais metais, nestebime, o pandemijos poveikį mirtingumo ir išgyvenamumo rodikliams matysime praėjus keliems metams ir įvertinę ilgametes tendencijas.

Kalbant bendrai, sergamumo onkologinėmis ligomis rodikliai Lietuvoje, kaip ir daugumoje pasaulio šalių, didėja. Stebimas ilgametis rodiklių didėjimas po 2 proc. vyrams ir po 1,2 proc. moterims kasmet. Šio didėjimo priežastys labiausiai nulemtos ilgėjančios gyvenimo trukmės, nes vėžys yra su amžiumi siejama liga ir ilgėjant gyvenimo trukmei didėja tikimybė kada nors savo gyvenime išgirsti vėžio diagnozę“, – kalbėjo I. Vincerževskienė.

Pažymima, kad prie sergamumo rodiklių didėjimo prisideda ir gerėjanti ligų diagnostika. Prie sergamumo rodiklių pokyčių taip pat prisideda ir rizikos veiksnių paplitimas – rūkymas, alkoholio vartojimas, per mažas fizinis aktyvumas, nutukimas ir kt.

„Galime pasidžiaugti, kad, nepaisant didėjančių sergamumo rodiklių, mirtingumo nuo vėžio rodikliai mažėja po 0,5 proc. kasmet. Taip pat nuolatos gerėja ir išgyvenamumo susirgus vėžiu rodikliai“, – pridūrė NVI Vėžio duomenų registro vedėja. 

Primenama, kad dažniausias moterims nustatomas onkologinis susirgimas yra krūties vėžys, jis sudaro penktadalį moterims diagnozuojamų onkologinių susirgimų. Sergamumo rodikliai nuolatos auga, kaip ir daugumoje pasaulio šalių. Krūties vėžio rizika siejama su vakarietišku gyvenimo būdu ir jam būdingais reprodukciniais veiksniais, tokiais kaip vėlyvas pirmasis gimdymas, mažas gimdymų skaičius, trumpesnis maitinimas krūtimi ir pan.

Vyrams dažniausias yra priešinės liaukos vėžys. Šiai ligai tenka 28 proc. kas metai nustatomų naujų vėžio atvejų vyrams. Sergamumo rodikliai taip pat didėja. Prie aukštų sergamumo rodiklių prisideda ir Lietuvoje vykdoma ankstyvosios priešinės liaukos vėžio patikros programos vykdymas. Tačiau dauguma šio vėžio atveju nustatomi ankstyvose stadijose, o išgyvenamumo susirgus šia liga rodikliai yra tikrai geri – bent penkerius metus po diagnozės išgyvena 96 proc. visų pacientų.