nt

Naujausios nekilnojamojo turto rinkos tendencijos rodo, kad Vilniuje pirmą kartą per 3 metus sumažėjo būsto kainos. Tačiau priešinga situacija kituose Lietuvos didmiesčiuose.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2018 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,1 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) tendencijos pasaulyje rodo vyraujančią euforiją. Lietuvoje, nors ir savos baimės, anot analitikų, taipogi NT rinka nesnaudžia. Augant būsto kainoms tvyro diskusinis klausimas, kad galbūt NT mokestis padėtų sumažinti dideles kainas.  „Luminor“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo, kad išsivysčiusiose šalyse būsto kainos jau pasiekė prieškrizinį 2006 metų lygį.

Žiemos sezonas itin palankus metas norintiems išsinuomoti būstą – šildymo sąskaitos nuomotojus derybose verčia nusileisti. Vis dėlto, nuomos kainos mažesnės turėjo būti ne tik dėl sezoninių veiksnių. Kainų pokyčių laukti senos statybos būsto segmente? Kadangi vis daugiau Lietuvos gyventojų pirko būstą su tikslu jį išnuomoti ir taip užsidirbti, buvo prognozuota, kad dėl padidėjusios pasiūlos daugiau derybinių svertų turės tie, kurie nori būstą išsinuomoti. Tad dėl to ir kainos turėtų mažėti.

Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių būsto kainų augimas visoje ES. Nėra ko stebėtis, mat dabar būstas kainuoja beveik 4 kartus brangiau nei 2000 metais. Naujienų portalas tv3.lt pateikia, kaip keitėsi kainos per 18 metų trijose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir kas tam darė įtaką. Štai, pavyzdžiui, 1997 metais maždaug 50 kv. metrų butą Gedimino prospekte buvo galima įsigyti už 33 tūkst. dolerių, o Karoliniškėse tais pačiais metais 4 kambarių 70 kv. metrų butą įsigyti už 16 tūkst. dolerių.

Nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pastaraisiais metais dažną galėjo ir šokiruoti – atsidurdavome tarp Europos Sąjungos šalių, kur būstas labiausiai brangsta. Vis dėlto vystytojai įsitikinę, kad stabdžių spausti kol kas nereikia. Lietuvos gyventojams nekilnojamojo turto pirkimas vis dar išlieka vienas pagrindinių investicijos formų, tad kainų pokyčiai – itin aktualūs. Nors kai kurie NT rinkos analitikai yra linkę teigti, kad šiais metais Vilniuje kainos gali mažėti net 5–6 proc.

Jau beveik 10 metų nebuvo tiek spėlionių, ar nesprogs dar vienas nekilnojamojo turto burbulas, kiek jų pasirodė šiais metais. Buvo nemažai argumentų, teigiančių, kad rinka perkaito, kad kainos turi smarkiai kristi. Noriu ir aš prisidėti prie šių pasvarstymų ir prognozių – nes, galų gale, kaip bus iš tiesų, parodys tik laikas.

Paskutiniu metu Lietuva atsidurdavo tarp Europos šalių, kuriose labiausiai brangsta būstas. Tačiau jau šiais metais viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Nors rinka gana nevienoda, viename iš didžiųjų miestų tikimasi kainų mažėjimo. Eurostato duomenimis, 2017 metų antrą ketvirtį palyginus su praeitų metų atitinkamu ketvirčiu, Lietuvoje būsto kainos augo 10,2 proc. Labiau kainos didėjo tik Čekijoje ir Airijoje.

2017 metų trečiasis ketvirtis Lietuvos būsto rinkoje didesnių staigmenų nepateikė – būsto rinkos rodikliai ir vyraujančios nuotaikos iš esmės išlieka 2016–2017 metais pasiektose aukštumose, tačiau keli rodikliai jau signalizuoja apie pirmuosius būsto rinkos stabilumo požymius – šiais metais fiksuojamas mažesnis butų sandorių skaičius, palyginti su 2016 metais, ir jau taip sparčiai nebeaugančios išduodamų naujų paskolų apimtys, skelbiama „Ober-Haus“ šių metų trečiojo ketvirčio būsto rinkos apžval...

Gyventojų nekilnojamasis turtas (NT) nuo kitų metų bus apmokestinamas 0,5–2 proc. tarifais, priklausomai nuo jo vertės. Dėl to į biudžetą planuojama surinkti papildomai 2 mln. eurų pajamų. Gyventojų turtas iki 220 tūkst. eurų ir toliau nebus apmokestinamas. Seimas antradienį priėmė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 6 , o susilaikė 29. 0,5 proc. mokesčio tarifas bus taikomas NT, kurio vertė – 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – 300–500 tūkst.

Ieškantys nekilnojamojo turto neretai skelbimuose gali išvysti svajonių būstą, tačiau už neįkandamą sumą. Visgi prabangaus būsto segmentas vis dažniau atranda savo pirkėją, net ir didėjant kainoms. „Klientų įsigyjančių prabangų būstą buvo visada, tačiau nebuvo tiek pasiūlos, kiek jos yra šiandien, ir klientai, ieškantys prabangaus NT, dažniausiai statydavosi prabangius individualius namus gerose vietose.

Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 proc. tarifą nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 220 tūkst. eurų, įvesti 1 proc. dydžio tarifą daliai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, ir net 2 proc. dydžio tarifą – daliai, viršijančiai 500 tūkst. eurų.

Seime kelią skinasi siūlymas daugiau žmonių apmokestinti NT mokesčiu. Šiuo metu tokį mokestį moka turintys būstus, brangesnius nei 220 tūkst. eurų. Šią kartelę siūloma nuleisti iki 150 tūkst. eurų. Tokios naujienos išgąsdino sostinės centre butus turinčius vienišus senjorus. Be to, siūloma naikinti ir įvairias lengvatas, šiuo metu leidžiančias mokesčio išvengti tam tikrų sričių verslininkams. Kartelė gali mažėti 220 tūkst.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių nuomonės, kaip reikalavimas parduoti tik įrengtus būstus, paveiktų rinką, išsiskiria. Tačiau jie sutaria, jog pirmiausia tai trumpam apribotų pirkėjų laisvę rinktis individualius sprendimus ir šiek tiek padidintų kainas, be to nebūtų pats greičiausias būdas sumažinti šešėlį rinkoje. Tam siūloma imtis kompleksinių sprendimų.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“, paskelbusi apie planus 2021 metais persikelti į vieną biurą, tęsia jai nereikalingo nekilnojamojo turo pardavimą. Gruodį ji ketina parduoti tris komercinius kompleksus Vilniuje, o pradinė jų kaina siekia 36,7 mln. eurų (su PVM). „Parduodami objektai sudaro didžiausią grupės nekilnojamojo turto dalį ir turi geras perspektyvas didesnės vertės išvystymui.

Po krizės būsto kainos auga ir po truputį grįžta į buvusias vietas. Tačiau yra nekilnojamojo turto (NT) analitikų, kurie teigia, kad kainos nebeaugs, o netgi mažės. Eurostato duomenimis, lyginant šių metų II ketvirtį su praeitų metų, labiausiai kainos Europos Sąjungoje (ES) didėjo Čekijoje (13,3 proc.), Airijoje (10,6 proc.) ir Lietuvoje (10,2 proc.), o labiausiai sumažėjo Italijoje (–0,2 proc.

Nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje aktyvėja ne tik sostinėje, tačiau ir kituose miestuose. Pastaruoju metu nekilnojamojo turto specialistų akiratyje atsidūrė Kaunas. Parduodamų butų pasiūla, lyginant šių metų rugsėjį su praėjusiu metų tuo pačiu laikotarpiu, Kaune išaugo 51 proc., rodo portalo Domoplius.lt duomenys. Labiausiai padaugėjo 1 kambario butų – jų skaičius išaugo 66 proc. „Skaičiuojama, kad per metus būsto kainos Kaune pakilo apie 8-12 proc.

Nekilnojamojo turto rinka keliuose stambiuose pasaulio miestuose kaista, o kai kuriuose miestuose gali susiformuoti burbulas, perspėja Šveicarijos bankas UBS. „Stambių miestų besivystančiose šalyse būsto rinkos yra pervertintos ir čia egzistuoja didesnė burbulo rizika, lyginant su praėjusiais metais“, – skelbiama banko ataskaitoje.

Lietuvos nuomos rinka vis dar slypi šešėlyje. Trys ketvirtadaliai nuomos santykių vis dar neapskaitoma. Analitikai nurodė ne tik, kaip atskirti tinkamą nuomininką nuo netinkamo, bet ir kas paskatintų žengti Lietuvą brandesnės nuomos rinkos link. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir kredito biuro „Creditinfo“ užsakymu atlikta apklausa parodė priežastis, kodėl nuomotojai linkę likti šešėlyje.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad šalies nekilnojamojo turto rinkoje perkaitimo požymiu nematyti, todėl Lietuvos bankas neturi pagrindo griežtinti skolinimą. „Šiuo metu būsto įperkamumas yra rekordinėse aukštumose ir, priešingai nei 2006 ar 2007 metais, mes nematome ženklų, kad būsto rinka būtų perkaitusi. Tuo pačiu metu mes šiemet matome, kad sandorių skaičius didžiuosiuose šalies miestuose yra sumažėjęs, kainų augimas lėtėja.

Po Didžiosios Britanijos sprendimo palikti Europos Sąjungą svaro kursas pradėjo ristis žemyn. Situacija nesikeičia ir analitikai net teigia, kad įmanoma jog bus pasiektas paritetas – euro ir svaro santykis 1:1. Sumažėjęs pinigų srautas pasijaus ir Lietuvos vidaus vartojime, ir būsto rinkoje. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresn.

Ruošiantis statyboms ar net jau nusipirkus pastatytą būstą susiduriama su išlaidomis. Svarstant, kaip kuo pigiau įsirengti būstą, galima ir apsigauti – po metų, po dviejų vėl gali prireikti remonto ir namai taptų vargu, o ne ramybės vieta. Ekspertai pataria, kaip jaukiai, kokybiškai, bet už įkandamą sumą įsirengti namus. Visų pirmiausia „YCL studio“ architektas Aidas Barzda pabrėžia, kad save pritaikyti būstui būna daug pigiau nei būstą pritaikyti savo poreikiams.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2017 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,5% (šių metų birželį buvo fiksuojamas 0,4% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,2% (2017 metų birželį metinis augimas sudarė 4,1%). 2017 metų liepos mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,5% butų kainų augimas ir vidutinė kva...

Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas viešo konkurso būdu ketina parduoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Pranešime spaudai teigiama, kad to imtasi siekiant realizuoti veikloje nebenaudojamus nekilnojamojo turto (NT) objektus ar juose esančias perteklines patalpas, „Racionalus ir ekonomiškas disponavimas nekilnojamuoju turtu yra vienas iš strateginių valstybės valdomoms įmonėms keliamų tikslų.

Vasarą nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai pasitiko aktyviau nei įprasta, o pernykščius rinkos rodiklius aplenkė tiek šio birželio, tiek bendri pirmojo pusmečio rezultatai, teigia Registrų centras. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, Lietuvoje birželį sandoriais perleisti 11,65 tūkst. nekilnojamųjų daiktų - tik 1 proc. mažiau nei nei gegužės mėnesį (11,76 tūkst.), tačiau 7 proc. daugiau nei pernai birželį (10,88 tūkst.). Per pirmąjį šių metų pusmetį šalyje sandoriais perleistą 60,46 tūkst.

Lietuvos bankas akylai stebintis Lietuvos nekilnojamojo turto rinką neslepia – situacija kaista, tačiau kiti analitikai pastebi, kad būstą nusipirkti dabar kaip niekad palankus metas. Vieni analitikai tikina, kad būsto įperkamumo indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje pakilo į istorines aukštumas, kiti pastebi ir prastėjančią tendenciją. Įperkamumas rekordinėse aukštumose? „Swedbank“ ekonomistai pranešė, kad buto įperkamumas sostinėje pakilo į istorines aukštumas.

Šių metų pradžioje atlyginimų šuolis Vilniuje butų įperkamumą kilstelėjo iki istorinių aukštumų, o nuomos pajamingumas visuose didžiuosiuose miestuose ir toliau laikosi aukštame lygyje. Tai reiškia, kad nepaisant spartaus kainų ir sandorių skaičiaus augimo, būsto rinka šalyje išlieka tvari. „Pernai kainų augimui ir vėl viršijus atlyginimų augimą, buvo galima girdėti nuogąstavimų dėl galimo kainų burbulo formavimosi.

Lietuviai – tauta, kuri mėgsta investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pastaruoju metu itin stebėta, kaip vis daugiau gyventojų perka būstą ne tik savo reikmėms, bet ir verslui – nuomai. Analitikai suskaičiavo, kokia grąža iš nuomos gaunama Lietuvoje ir, kokia kitose Europos šalyse. Skaičiuodami nuomos pajamų santykį su būsto kaina, t.y. kokią grąžą nuomojant įsigytą turtą galima gauti, išskirta, kuriose šalyse NT jau yra pervertintas, o kuriose net nuvertintas.

Suomijos „Suomen Osuuskauppojen Keskuskunta“ (SOK), valdanti užsidarantį mažmeninės prekybos tinklą „Prisma“, ieško nekilnojamo turto (NT) pardavėjų vienai parduotuvei, rašo „Verslo žinios“ „Įmonė yra atvira pasiūlymams, nes kažkuriuo metu bus reikalingas ir brokeris“, - teigė „Prisma LT“ ir „Prisma Latvijos“ finansų direktorius Marko Lievonenas. Viena iš keturių veikiančių „Prismos“ parduotuvių priklauso pačiai bendrovei, o likusios trys yra valdomos nuomos sutarčių pagrindu.

Lietuvos demografiniai pokyčiai nuolat daro stiprią įtaką nekilnojamojo turto (NT) rinkai, gerokai mažina paklausą, keičia pirkėjų įpročius ir bendras šios srities tendencijas. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2013 m. iš Lietuvos išvyko ir negrįžo beveik 100 tūkstančių žmonių. Didžioji dalis būsto pirkėjų yra 25-45 metų. Būtent šios amžiaus grupės piliečių ir yra daugiausia emigrantų gretose.

Lietuvoje kas mėnesį fiksuojamas būsto kainų augimas, tačiau tai pastebima ir visoje Europos Sąjungoje. Skirtumas tas, kad Lietuva atsiduria tarp šalių, kur kainos auga labiausiai. Eurostato duomenimis, 2016 m. labiausiai kainos augo Čekijoje (11 proc.), Vengrijoje (9,7 proc.) ir Lietuvoje (9,5 proc.). O štai jei palygintume paskutinio ketvirčio rezultatus matytume, kad yra šalių, kur kainos net mažėjo: Danija (1,5 proc.), Kroatija (0,6 proc.), Belgija (0,4 proc.

Daugėja nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių, manančių, kad butų nuomos kainos Vilniuje mažės, o dėl parduodamų naujų butų kainų NT rinkos dalyviai turi šiek tiek kitokią nuomonę: numatomas kainų kilimas, tačiau jis turėtų būti nuosaikus. Tai rodo naujausia Lietuvos banko NT rinkos dalyvių apklausa. Tiesa, paskutiniai kovo mėnesio duomenys rodo, kad kainos gali augti labiau nei tikimasi.

Kiek butai kainuoja Klaipėdoje, o kiek – Palangoje? Nekilnojamojo turto rinkos ekspertų teigimu, kainų skirtumas nėra didelis, tačiau kuo arčiau jūros – tuo būstas brangesnis. Palangoje vidutinės skirtingo ploto kambarių butų kainos didesnės nei uostamiestyje nuo 5 iki 30 proc. ar net ir daugiau. Pavyzdžiui, vidutinė Klaipėdoje parduodamo buto kaina yra 61,7 tūkst. eurų, o Palangoje – 79,4 tūkst. eurų, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt skaičiavimai.

Prestižinė arba kitaip prabangaus būsto nekilnojamojo turto rinka sulaukia vis geresnių metų. Statybos intensyvėja, sandorių daugėja, nors lėšomis įsigyti tokį būstą galėtų pasigirti ne kiekvienas. „Ober–Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka pasakoja, kad prabangiu nekilnojamuoju turtu galima laikyti tokį, kuris, visų pirma, yra itin gerą reputaciją turinčioje miesto vietoje su puikiai išvystyta socialine infrastruktūra ir patogiu strateginių miesto vietų pasiekimu.

Emigracijos mastai Lietuvoje itin paveikia regionus, tačiau anksčiau nebuvo išnagrinėta, kaip būtent keičiasi Lietuvoje apgyventa teritorija ir kokią įtaką rinkai depopuliacijos tendencijos turi. „Vaizdas bauginantis, tačiau nereikia pamiršti, kad regionuose gyventojų skaičius mažėja dėl kelių priežasčių – menko gimstamumo, migracijos į miestus ir emigracijos.

Atlyginimų augimas, žemos palūkanų normas, nemenkos nuomos kainos – visa tai skatino gyventojus vis dažniau pagalvoti apie nuosavą būstą. Nemaža dalis susiklosčiusia padėtimi pasinaudojo, praeitais metais buvo fiksuojami rekordiniai būstų įsigijimai. Tačiau pranašauja, kad mažoms palūkanoms ateina galas. Europos centrinis bankas (ECB) dar praeitais metais prabilo, kad kiekybinio skatinimo programai ateina galas.

Po žiemos miego pradeda busti nekilnojamojo turto rinka. Vystytojai praneša apie naujus butų projektus, skelbimų puslapiuose daugėja pranešimų apie išnuomojamą būstą. Kada reikėtų susirasti gyvenamą vietą, norint laimėti kainos atžvilgiu? „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovas Arnoldas Antanavičius TV3 studijoje pasakoja, kad vieno atsakymo pirkti ar nuomotis būstą nėra. Kiekvienas sprendžia pagal save, tačiau jis asmeniškai labiau rinktųsi nuomą. „Yra argumentų už pirkimą, už nuomą.

Nekilnojamasis turtas (NT) – lietuvių pamėgsta sritis investicijoms. Rinkoje pastebima, kad žmonės ne tik sau perka naujus būstus, bet ir nuomai. Tiesa, pasaulinės tendencijos rodo, kad įtampa auga, o Lietuvai – ne vien optimistinės prognozės. Lietuvos NT rinka gali būti palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), teigia „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas. Būtent šioje rinkoje – pirmieji nerimo signalai.

Po itin aktyvių 2016-ųjų, naujuosius metus NT rinkos dalyviai pasitiko ne mažiau ryžtingomis nuotaikomis. Nors metų pradžia žymėjo šiam laikotarpiui būdingą NT rinkos atokvėpį, pirmojo metų mėnesio rezultatai prognozuoja tolesnį rinkos augimą – sausį sandoriais perleista 10,2 proc. daugiau NT daiktų nei tuo pačiu metu pernai. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais perleisti 8079 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra 23,1 proc.

Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) bendrovė „Hanner“ 2017 metais į NT projektų plėtrą investuos 85 mln. eurų. Lietuvoje bendrovė šiemet planuoja investuoti 38,4 mln. eurų, o likusi suma bus skirta projektų plėtrai Latvijoje ir Rumunijoje. 2016 metais „Hanner“ Lietuvoje investavo 22 mln. eurų. 2017 metais į butų Vilniuje statybas „Hanner“ ketina investuoti 21,2 mln. eurų. Šiemet bendrovė užbaigs projektų „Pilies apartamentai“, „B23“ pirmojo etapo ir „Žvėryno namų“ ketvirtojo etapo statybas.

Dar lapkričio mėnesį portale tv3.lt rašėme apie pažadais pamaitintą vilnietę Boženą Stacevičiūtę. Tada jauna moteris pasakojo, kaip ištisus mėnesius tikėjo brokerių pažadais, kad jau greitai įsikels į savo naujus, kvepiančius namus „Naujajame Antakalnyje“. Tačiau šventinis stebuklas neįvyko. Pažadų seniai terminai baigėsi Prieš didžiąsias metų šventes maloniai bendravęs anksčiau su Božena bendradarbiavęs „Capital“ brokeris Aurelijus Jakavickas, šįkart jau portalui tv3.lt telefono nekėlė.

Lietuviai ir toliau masiškai perka būstus, o labiausiai už jį pinigines atveria sostinėje. Čia verda net ir prabangaus – per 300-us tūkstančių eurų – kainuojančių būstų rinka. Lietuvos banko atstovai įspėja, kad šalyje nekilnojamojo turto rinka pamažu kaista ir ragina būstus įsigyti tik tinkamai įvertinus savo finansus. Skaičiai pribloškia Prie pat Rotušės aikštės esantys 90 kvadratinių metrų apartamentai kainuoja sunkiai įsivaizduojamą sumą – 700 tūkstančių eurų.

Komercinio nekilnojamojo turto rinkoje šiemet daugiausia iššūkių teks biurų segmentui - prognozuojama, kad didės laisvo, neišnuomoto ploto, mažės nuomos kainos. Prekybos patalpų sektoriuje dėl neaugančios konkurencijos prognozuojamas nuomos kainų didėjimas, tuo metu sandėlių plėtrą viliamasi išjudinti investuotojų susidomėjimu. Biurų rinka Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad šiemet Vilniuje turėtų būti baigta 15-a (82,6 tūkst. kv.

Vilnius šiandien, priešingai nei likusi šalies dalis, išgyvena ne tik ekonominį, bet ir demografinį pakilimą. Nekilnojamojo turto (NT) objektų pasiūla jau viršijo 2008 m. pasiūlą, tačiau paklausa kol kas išlieka didelė, todėl dabartinė rinka natūraliai patenkina gyventojų poreikius. Vis dėlto juntamas rinkos augimo tempo ir NT atsiperkamumo mažėjimas, tad investicijoms į NT Vilniaus mieste artėja ne tokios pelningos dienos.

Ekonomistai itin akylai stebi nekilnojamojo turto (NT) rinką. Vis dar rekordinėse aukštumose esantis įperkamumas bei palankios skolinimo aplinkybės signalizuoja, kad rinka turėtų išlikti aktyvi ir kitais metais. Yra trys kriterijai, kuriems pasikeitus gali kilti NT burbulas. Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, jei būsto kainos ir kitais metais augs taip sparčiai, nuomos pajamingumo rodiklis sukeltų galimo NT burbulo grėsmę.

Naujienų portalas tv3.lt pradeda naują laidų ciklą „Sėkmės raktas“. Turtingiausi šalies žmonės, žinomi verslininkai ir įmonių vadovai dalinsis savo asmenine patirtimi, kaip jiems pasisekė uždirbti pirmąjį milijoną, kaip pavyko pasiekti verslo aukštumų. Vienas pirmųjų pažnekovų - nekilnojamojo turto įmonės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis, dažnai pakankamai ryškiai matomas viešumoje.

Nors būsto pardavimai nuosekliai auga, žmonių elgesys nekilnojamojo turto (NT) rinkoje vis dar išlieka konservatyvus. Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šiandien sąlygos imti būsto paskolą yra itin palankios, tačiau, žmonės, vis dar pamena krizę, ir elgiasi atsargiai.  „Mes užsisukę toje pokrizinėje mąstysenoje ir pakilimas vykęs pastaraisiais metais nėra šuolis į viršų.

Žlugęs „Snoro“ bankas galęs tęsti jo valdomo nekilnojamojo turto (NT) Rusijoje pardavimą. Rusijos teismas panaikino draudimą, kurį buvo pritaikęs buvusio pagrindinio banko akcininko Vladimiro Antonovo prašymu.

Šiuo metu vieno iš paklausiausių nekilnojamojo turto (NT) rinkoje sostinės rajonų - Naujamiesčio transformaciją iš pramoninio į naujų daugiabučių namų kvartalą architektai numatė beveik prieš dvidešimt metų.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje atokvėpio nematyti. Žmonės vis dar skuba naudotis žemomis palūkanų normomis ir šluote šluoja siūlomus būstus. Tai parodo rekordinis sandorių skaičius Vilniuje. Tikimasi, kad tai netaps tendencija, nes toks augimas iškreiptų rinką ir kainas.