neurologija

Migrena yra ne tik nemalonus, bet ir sudėtingas neurologinis sutrikimas, kuris paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Tai viena iš labiausiai paplitusių pirminių galvos skausmo formų, tačiau ji vis dar išlieka sudėtingai suprantama tiek pacientams, tiek kartais net medikams.

Paprastas 10 sekundžių testas gali padėti atskleisti padidėjusią demencijos riziką dar prieš pasireiškiant aiškiems ligos simptomams. Tokie testai gali būti itin reikšmingi, nes demencija dažniausiai išryškėja tik vyresniems nei 65 metų žmonėms, o pirmieji simptomai neretai lieka nepastebėti. Specialistai pabrėžia: ankstyvas rizikos nustatymas leidžia greičiau imtis priemonių, galinčių sulėtinti smegenų veiklos prastėjimą ir pagerinti gyvenimo kokybę senatvėje, rašoma express.co.uk.

Garsus teatro ir kino aktorius, dėstytojas Sakalas Uždavinys savo mamą Ireną Uždavinienę palaidojo prieš beveik septynerius metus. Ir nors praėjo nemažai laiko, vis tik jis tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ sutiko itin jautriai ir atvirai pasidalinti, kokie buvo paskutiniai mamos metai su ja užklupusia liga.

Statistika skelbia, kad insultas smogia negailestingai ir gali baigtis mirtimi arba ilgalaikiais padariniais sveikatai. Ar įmanoma užbėgti įvykiams už akių ir apsisaugoti nuo šios gyvenimą keičiančios ligos? Ar insultas – nuosprendis visam gyvenimui? Šių klausimų pasiteiravome naujienų portalo tv3.lt tinklalaidės „Sveikatos DNR“ svečio VUL Santaros klinikų vyresniojo gydytojo neurologo Ryčio Masiliūno.

Neurolomokslininkė atskleidė tris įpročius, kurių reikia vengti, kad smegenys išliktų jaunos – įskaitant tai, kad ryte reikėtų palaukti dvidešimt minučių prieš griebiant telefoną į rankas.  24-erių Emily McDonald iš Finikso (Arizona, JAV) pasidalijo patarimais, kaip išvengti tokių simptomų kaip smegenų rūkas ir užmaršumas.  Neuromokslininkė sakė, kad nereikėtų griebti telefono vos atsikėlus ryte, reikia palaukti bent dvidešimt minučių prieš pradedant naršyti, rašo mirror.co.uk.

Ar insultas keičia žmonių gyvenimus? Kaip gyventi po insulto ir ar įmanoma jo išvengti? Ar insultas – nuosprendis likusiam gyvenimui ir kokie trys rizikos faktoriai lemia, ar mums gresia ši kartais mirtinai pavojinga liga? Apie tai ir dar daugiau kalbamės tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ su profesoriumi, VUL Santaros klinikų neurologu Daliumi Jatužiu ir vyresniuoju gydytoju neurologu Ryčiu Masiliūnu.

Kalbėdami apie insultą, gydytojai neurologai ypač dažnai kartoja frazes „auksinis laikas“ ir „laikas yra smegenys“. Kaip įmanoma anksčiau nuo simptomų pradžios iškviesta pagalba ir pradėtas taikyti specializuotas gydymas lemia geresnius gydymo rezultatus. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Insulto centro vadovas doc. dr. Aleksandras Vilionskis sako, kad visgi nemažai žmonių neatpažįsta insulto simptomų ar net juos ignoruoja, taip pasmerkdami save neįgalumui.

Naujas žurnale „Journal of Alzheimer‘s Disease“ paskelbtas tyrimas atskleidė iš pirmo žvilgsnio tvirtą sąsają tarp neurodegeneracinių ligų ir žarnyno bakterijų išskiriamų junginių. Kaip teigia tyrimo autoriai, jų pastebėjimai pateikia „nenuginčijamų“ įrodymų, kad žarnyno mikrobiota atlieka svarbų vaidmenį Alzheimerio vystymosi procese.

Pornografija egzistavo visais istoriniais laikotarpiais ir keitėsi kartu su naujai atsirandančiomis medijomis. Pompėjos Vezuvijaus griuvėsiuose rasta šimtai seksualinio pobūdžio freskų ir skulptūrų. Dabar jau ima aiškėti, kad pornografija veikia mūsų nervinę sistemą ir palieka mus su sunkiomis pasekmėmis, tokiomis kaip depresija arba erekcinė disfunkcija. Pornografijos žiūrėjimas smarkiai išaugo atsiradus internetui.

Pasaulyje nesitraukiant Covid-19 pandemijai, vis daugiau žmonių kenčia miego sutrikimus. Laiku nepastebėti miego sutrikimai didina nutukimo, lėtinių ligų ar net insulto riziką, sako specialistai. Ką reikia žinoti apie miegą ir jo reikšmę mūsų gyvenimui, atskleidžia VUL Santaros klinikų neurologės.

Tikriausiai nėra nė vieno žmogaus, kuris nežinotų, ką reiškia galvos skausmas. Vienus jis vargina agresyvesnis ir įkyresnis, o kiti jį ima justi stipriau susijaudinę ar streso metu. Kartais negelbsti tabletės Vilniaus universiteto Santaros klinikų neurologė Nomeda Budrikienė naujienų portalo tv3.lt skaitytojams išsamiai paaiškino, kaip atskirti kritinius galvos skausmus nuo įprastų ir kuriuo atveju vertėtų kreiptis į medikus.

Lėtinė neurologinė Parkinsono liga – paplitusi visame pasaulyje, tačiau dažnai ši vis dar laikoma gėdinga ir yra apipinta įvairiausiai mitais. Neurologė Vaineta Valeikienė pasakoja, kaip atpažinti pirmuosius Parkinsono ligos simptomus. „Ligos pradžioje neretai juntamas judesių sulėtėjimas, kartais drebėjimas, šiuos simptomus pirmiausia pastebi tiek pats sergantysis, tiek aplinkiniai“, – teigia gydytoja.

Charleso Duhiggo populiariosios psichologijos kategorijai priskirtinas kūrinys „Įpročio galia. Kodėl mes taip elgiamės ir kaip tai pakeisti“, kurį išleido leidykla „Baltos lankos“, yra knyga, kurioje aiškinama, kaip kasdieniai įpročiai apibrėžia mūsų gyvenimą kur kas daugiau, nei kartais galėtume manyti. Knygoje autorius tai nagrinėja remdamasis tiek naujausiais moksliniais tyrimais, tiek pateikiamais populiariai papasakotais pavyzdžiais.

Žmogaus gebėjimą priiminėti sprendimus ir daryti klaidas lemia elektros signalų „foninis triukšmas“ jo smegenyse, tvirtina JAV neurologai. Mokslininkų tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Journal of Cognitive Neuroscience“. Tyrimo autoriai tvirtina, kad atsitiktiniai smegenų elektrinio aktyvumo svyravimai suteikia galimybę žmogui priiminėti sprendimus, tarp jų ir klaidingus. Tokią išvadą jie priėjo tirdami eksperimente dalyvavusių savanorių elektroencefalogramas, sakoma pranešime.

Pirmą kartą sudarytas baltosios smegenų medžiagos jungčių žemėlapis, kuris padės geriau gydyti įvairias galvos smegenų traumas. Pietų Kalifornijos universiteto (University of Southern California, USC) neurologai sukūrė pirmąjį smegenų baltosios medžiagos žemėlapį su svarbiausiomis jungtimis, užtikrinančiomis smegenų funkcijas.

Naujosios technologijos padeda suprasti didžiausią neatskleistą biologijos paslaptį – kaip iš tikrųjų funkcionuoja smegenys. Smegenų veiklos išaiškinimas ir supratimas galėtų padėti žmonėms, sergantiems šizofrenija, Alzheimerio ir Parkinsono ligomis ar turintiems autizmo spektro sutrikimus. Nors, naudojant naujausius smegenų tyrimo metodus, ištirta tik labai maža smegenų dalis, kai kurie tyrimai jau dabar padeda žmonėms, skelbiama vasario mėnesio „National Geographic Lietuva“ numeryje.

JAV federalinė Vaistų ir maisto administracija (FDA) leido klinikiniais tikslais naudoti neurostimuliatorių „NeuroPace“, kuris implantuojamas į žmogaus kaukolę ir mikroelektrodais sujungiamas su atitinkamomis smegenų žievės sritimis. Šis prietaisas skirtas epilepsija sergantiems pacientams. Pranešama, kad tai pirmasis pasaulyje smegenų implantas, galintis analizuoti smegenų veiklą ir, aptikęs anomalijas, koreguoti jas atitinkamais elektros impulsais, pranešė „Medgadget.

Mokslininkai patvirtino mirusiomis laikomose galvos smegenyse egzistuojant neįprastas aktyvumo formas. Monrealio universiteto (Kanada) neurofiziologai atrado, kad nervinės ląstelės išsaugo kai kurias nežinomas aktyvumo formas ir toliau keičiasi neuroimpulsais net ir tada, kai smegenys laikomos negrįžtamai mirusiomis – kai jų mirtį liudija tiesi elektroencefalogramos linija. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „PLoS One.

D. Britanijos ir Austrijos mokslininkai pranešė iš kamieninių ląstelių mėgintuvėlyje išauginę miniatiūrines žmogaus smegenis, panašias į tas, kurios yra besivystančiuose embrionuose.

JAV mokslininkai žengė pirmuosius žingsnius bandydami suprasti, kaip mūsų smegenyse gimsta mintys. Masačusetso Technologijų instituto ir Bostono universiteto (JAV) mokslininkai išsiaiškino, kaip elektrinio aktyvumo svyravimai leidžia smegenims formuoti mintis ir prisiminimus. Šio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Neuron“. Viena didžiausių neurologijos mįslių – minčių, suvokimo ir atminties kodavimas ląstelių lygmenyje.

Negali nustoti „malęs“ kojomis po stalu, o gal tiksliai žinai, kad Tave kankina neramių kojų sindromas? Tada Tau vertėtų dvigubai sunerimti. JAV Harvardo universiteto mokslininkas Xian Gao (tokia tipiška amerikietiška pavardė) atliko tyrimą, kurio metu siekė išsiaiškinti neramių kojų sindromo ir impotencijos ryšį.

Kaip siaubo filme turėjo jaustis vienas gydytojas Indijoje, gydęs dėl akies skausmų jo pagalbos paprašiusį pacientą. Paaiškėjo, kad 75 metų vyro akyje buvo apsigyvenęs 13 cm ilgio kirminas, praneša agentūra AFP. „Jis buvo susirangęs po jungine, - sakė akių gydytojas. - Per savo 30 metų karjerą aš nebuvau nieko panašaus matęs". Medikas teigė girdėjęs tik apie 2-3 cm ilgio kirminus akyse. Pacientas skausmus kentė daugiau nei dvi savaites, jo akys buvo paraudusios ir sudirgusios.

„Knygoje „Valanda tarp šuns ir vilko“ neurologas Johnas Coates'as tvirtina, kad tokie hormonai kaip testosteronas daro tokią įtaką bankininkų elgesiui, kad finansiniai bumai ir bankrotai praktiškai neišvengiami“, – rašo „New Scientist“. J. Coates'as atliko eksperimentus vertybinių popierių biržoje, matuodamas, kiek padidėja testosterono lygis biržos maklerių kraujyje, kai jie išlošia.

Užmigimas yra įprastas, tačiau paslaptingas procesas. Nors į miegą panyrame kiekvieną naktį, negalime tiksliai pasakyti, kaip tai nutinka. Net mokslininkai neurologai vis dar bando perprasti mechanizmus, kuriuos naudoja smegenys, kai pereina nuo budrumo būsenos prie nesąmoningo miego, tačiau tyrimai rodo, kad šis perėjimas yra daug laipsniškesnis ir sudėtingesnis nei šviesos jungiklio paspaudimas, rašo lifeslittlemysteries.com.

Remiantis naujausiais neuromokslo tyrimų rezultatais, D. Britanijoje nustatytas kriminalinės atsakomybės amžius – 10 metų – gali būti per ankstyvas, praneša BBC. Mokslinės institucijos „The Royal Society“ pranešime teigiama, jog, vaikui suėjus 10 metų, smegenų dalys, susijusios su sprendimų priėmimu ir vertinimu, vis dar vystosi. „Nėra nenuginčijamų įrodymų, jog smegenys vystosi per visą paauglystę“, – teigė tyrimą atlikusiai grupei vadovavęs profesorius Nicholas Mackintoshas.

Remiantis naujausiais neuromokslo tyrimų rezultatais, Didžiojoje Britanijoje nustatytas kriminalinės atsakomybės amžius – 10 metų – gali būti per ankstyvas, praneša BBC. Mokslinės institucijos „The Royal Society“ pranešime teigiama, jog, vaikui suėjus 10 metų, smegenų dalys, susijusios su sprendimų priėmimu ir vertinimu, vis dar vystosi. „Nėra nenuginčijamų įrodymų, jog smegenys vystosi per visą paauglystę“, – teigė tyrimą atlikusiai grupei vadovavęs profesorius Nicholas Mackintoshas.

Sugebėjimas atsiminti yra veikiamas tokių dalykų, apie kuriuos turbūt net nenutuokiate. Maistas, gyvenimo būdas, patiriamas stresas ir daug kitų veiksnių, be abejonės, daro įtaką mūsų atminčiai.

Mokslininkai sukūrė sintetines smegenėles, kurios gali pakeisti pažeistas žmogaus smegenų dalis, arba tas dalis, kurios veikia netinkamai. Sukurtosios dirbtinės smegenėlės daugiau ar mažiau yra paprasta mikroschema, tačiau ji gali gauti elektrinius impulsus iš smegenų kamieno, suprasti nervinius signalus ir siųsti skirtingus signalus atgal į konkrečius smegenų kamieno regionus.

Britanijoje sėkmingai atlikta galvomis suaugusių Siamo dvynių atskyrimo operacija, praneša BBC. 11 mėnesių mažylės Rital ir Ritag Gabouros po keturių operacijų „Great Ormond Street“ vaikų ligoninėje Londone buvo atskirtos rugpjūčio 15 dieną. Labdaros organizacija „Facing the World“ mergaites į Londoną atskraidino iš Sudano. Po operacijų mergaitės į dirgiklius reaguoja taip pat, kaip ir prieš jas. Tai rodo, kad jos nepatyrė neurologinių pažeidimų.

JAV mokslininkų atliktas tyrimas paneigė iki šiol vyravusią nuomonę, kad bėgant metams žmonių smegenų apimtis mažėja kaip ir kitų primatų. Pasirodo, žmogus šiuo požiūriu yra išimtis. Žmogui senstant jo smegenų apimtis gali sumažėti iki 15 proc., teigia mokslininkai, tokį pokytį siedami su atminties prastėjimu, depresija ir senatvine silpnaprotyste. Iki šiol buvo manoma, kad toks laipsniškas smegenų kiekio mažėjimas būdingas visiems primatams.

Mokslininkai atrado būdą, kaip stebėti žodžių formavimąsi smegenyse. Manoma, kad šis atradimas gali leisti negalią turintiems žmonėms „prabilti“. Tyrėjai atrado būdą pažvelgti į nuošaliausius smegenų užkampius ir stebėti, kaip formuojasi žodžiai. Naudodami elektrodus, jie aptiko smegenų vietą, kuri dalyvauja kuriant 40 pagrindinių anglų kalbą sudarančių grasų, rašo „Daily mail“. Jie nustatė, kad kiekvienas šių garsų turi savo signalą.

Neurologijos specialistai sukūrė pirmą mintimis valdomą egzoskeletą. Jį jau išbandė paralyžiaus ištikti žmonės: mintimis nurodydami komandas, jie išsiuntė elektroninių laiškų, žaidė vaizdo žaidimus, robotizuotomis rankomis atliko įvairius kitus judesius. Čikagos universiteto mokslininkai smegenų ir kompiuterio sąsają pirmiausiai išbandė su beždžionėmis ir išmokė jas mintimis vedžioti kursorių. Smegenų impulsai kompiuteriui buvo perduodami smegenyse implantuotais elektrodais.

Tarptautinis drabužių prekės ženklas „Gap“, vertinamas maždaug 4 milijardais dolerių, surizikavo ir nutarė pakeisti savo logotipą (paveikslėlyje kairėje) į naują (dešinėje). Ir smarkiai suklydo. Siūlomas naujas logotipas buvo sutiktas pasipiktinimo banga, ypač didelės diskusijos kilo interneto socialiniuose tinkluose – „Facebook“ ir „Twitter“. Naujasis logotipas buvo visuotinai pripažintas nevykusiu. Svetainė Makeyourowngaplogo.

Kartografams ir keliautojams prireikė tūkstančių metų, kol buvo išnaršyti smulkiausi mūsų planetos užkaboriai. Dabar JAV mokslininkų konsorciumas pasiryžo sudaryti pilną žmogaus smegenų „žemėlapį“, ir tam tikisi sugaišti vos penkerius metus. Šiam tikslui skirtas projektas pavadintas „Human Connectome Project“ (HCP), o jo preliminarus biudžetas  sudaro 30 milijonų dolerių.