negalia
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „negalia“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „negalia“.
Neurologinių kalbos sutrikimų patologijos specialistė Rūta Grigienė pataria: „Nedelskit!“
Su iš Čikagos, JAV, atvykusia kalbos patologijos specialiste Rūta Grigiene susipažinome birželio pabaigoje Molėtų rajone, Alantoje, vykusiame „Santaros-Šviesos“ suvažiavime. Rūta – aktyvi santarietė, dalyvavusi dar „Tabor Farm“ vykusiuose suvažiavimuose. Pašnekovė kalba taisyklinga lietuvių kalba, nors Lietuvoje niekada negyveno – gimė Vokietijoje, o būdama trejų metukų su tėveliais persikraustė į Ameriką. Jie ir išmokė lietuvių kalbos.
Sunkią negalią turinčio vaiko mamai skaudžiausia girdėti aplinkinių užuojautas
„Kai mano Pauliuką paima ant rankų kitas žmogus, nesulaikau ašarų, nes pasijuntu be galo dėkinga“, – sako Daiva Dovydaitienė, trijų vaikų mama. Vyriausias jos sūnus Paulius nuo gimimo serga sunkaus laipsnio cerebriniu paralyžiumi. Berniukas nevaikšto, negali stovėti, sėdėti, nekalba. Daiva sutiko papasakoti apie šeimos, auginančios sunkią negalią turintį vaiką, rūpesčius ir džiaugsmus. Prie durų pasitinka abu jaunesnieji Dovydaičių vaikai: penkiametis Augustas ir ketverių metukų Kotryna.
Kontrolieriai nubaudė negalią turinčią Vaidą – svarbu įstatymo raidė ar žmogiškumas?
Viešojo transporto kontrolierių darbas – stebėti, ar visi keleiviai susimoka už kelionę, o neturinčius bilieto – bausti. Be abejo, pažeidėjus kontroliuoti būtina. Vis dėlto ne mažiau svarbu ir žmogiškas požiūris į kiekvieną keleivį, ypač į turintį negalią. Šiaulietės Virginijos Petraitienės dukra Vaida, liepos 15-ąją įlipusi į bendrovės „Busturas“ autobusą, pirmiausia nusipirko iš vairuotojo bilietą. Tiesa, su 80 proc.
Auginti sunkios negalios vaiką ir dirbti? Beveik neįmanoma
Gimus negalią turinčiam vaikui, keičiasi ne tik šeimos gyvenimas, bet ir finansinė situacija. Skurdas – dažnas šių šeimų palydovas. Neretai vienas šeimos narių būna priverstas palikti darbą, būti namuose su negalią turinčiu artimuoju.
Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą stebės nepriklausoma komisija
Beveik prieš 10-metį Lietuvai ratifikavus Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvenciją, pagaliau turime jos įgyvendinimo priežiūrą atliksiančią nepriklausomą komisiją. Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos funkcijos nustatytos liepos 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Lygių galimybių įstatyme. Prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įkurtoje ir kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės įsakymu patvirtintoje Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijoje – penki nariai.
Pasaulio sveikatos organizacija skambina pavojaus varpais: visuomenės psichikos sveikata prastėja
Šiuo metu Lietuvos pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigose gydosi apie 164 tūkst. gyventojų, tai sudaro 5,5 proc. visos populiacijos. Lietuvoje psichikos negalia diagnozuota maždaug 28 tūkst. šalies žmonių. Tiesa, sunkių psichikos ligų, tokių kaip šizofrenija, šizoafektiniai sutrikimai ar panašiai, skaičius lieka stabilus, jos diagnozuojamos maždaug vienam procentui pasaulio gyventojų. Vis dėlto sparčiai daugėja demencijų, nuotaikos sutrikimų.
Muzikos terapeutė pataria išgroti savo neviltį ir nerimą
Priimti tikrovę ir gyventi toliau – pats sudėtingiausias iššūkis sunkiai susirgusiam žmogui. Nepagydomos ligos sukelta negalia gąsdina, stumia į neviltį, žmogų apima depresija, panika.
Tarp specialiosios olimpiados čempionės trofėjų – prezidentės sveikinimas
Daug metų po globos įstaigas blaškyta Laura Margevičiūtė džiaugiasi visaverčiu gyvenimu. Pastarieji metai jai buvo itin sėkmingi – pernai Laura pagaliau paliko Kėdainių socialinės globos namus ir apsigyveno Kauno savarankiško gyvenimo namuose „Būkime drauge“, o šiais metais iš Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje vykusių 15-ųjų Specialiosios olimpiados vasaros žaidynių parsivežė net keturis aukso medalius.
Tureto sindromas – paslaptinga liga, kuri gali pasireikšti aplinkinių keiksnojimu
Skaitytojų klausėme, kas, jų manymu, yra Tureto sindromas. Apklausoje dalyvavo 295 žmonės. 69,2 proc. dalyvių atsakė teisingai – tai neuropsichiatrinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys mechaniniai ir balsiniai tikai (trūkčiojimai). 9,8 proc. spėjo, kad tai sindromas, kuriam būdingas drebulys ir dusulys. 7,8 proc. – kad tai asocialus vaiko ar paauglio elgesys, pasireiškiantis įniršio priepuoliais. 13,2 proc. dalyvavusiųjų sakė, kad jų ši tema nedomina.
„Susikalbėjimo menas“: bendravimo įgūdžiai – investicija į ateitį
Glorija ir Evelina – moksleivės, viena iš Vilniaus, antroji – iš Klaipėdos. Ieva – studentė, o broliai Paulius ir Vytautas dar tik rengiasi studijuoti. Edvinas su tėvais gyvena Ignalinos rajone, Laurynas irgi gyvena kaime, tik Šilutės rajone. Justinas dirba, programuoja, Aušra bėga maratoną ir rengiasi Tokijo paralimpinėms žaidynėms, Marius taip pat bėga maratoną, bet tai daro savo malonumui.
REKLAMA
REKLAMA
Išsėtine skleroze sergančio Ramono Arroyo patarimas – atraskit savo tikslą
Liepos 5–7 dienomis Lietuvoje sulaukta išskirtinio svečio iš Ispanijos – viešėjo filmo „100 metrų“ herojaus prototipas Ramonas Arroyo. Jį pakvietusi išsėtinės sklerozės draugija „Feniksai“ surengė filmo peržiūrą, po jos visi galėjo užduoti R. Arroyo klausimų tiek apie filmą, tiek apie jo gyvenimą. Šeimos stiprybė „100 metrų“ – tai žmogaus, kuriam diagnozuota išsėtinė sklerozė, istorija, papasakota labai jautriai, su humoru, priverčianti žiūrovus tai juoktis, tai braukti ašarą.
Neteisėtai sterilizuota lazdijiškė atvėrė širdį: ginsimės iki galo
Praėjusią savaitę Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį lazdijiškės Aušros Jankauskienės byloje, nagrinėjusiose be jos žinios atliktos sterilizacijos aplinkybes. Teismo verdiktas šia byla susidomėjusią visuomenę padalijo į dvi stovyklas: vieni tikino, kad priteista suma – pasityčiojimas iš pamintų žmogaus teisių, kiti smerkė esą pasipelnyti norėjusią neįgalią moterį.
Socialinė darbuotoja savo globotiniams padeda svajoti ir atrasti pasaulį
Valakampių socialinių paslaugų namuose ilgalaikės globos sąlygomis gyvena 48 intelekto negalią turintys žmones. Nemaža šių namų gyventojų dalis – vyresni už čia dirbančias socialines darbuotojas, tačiau jos jais rūpinasi kaip savo šeimos nariais, suprasdamos kiekvieno jų kitoniškumą, charakterių skirtybes, padėdamos jiems jaustis saugiai, skatindamos pažinti pasaulį ir svajoti. Viktorija Grežėnienė, Valakampių socialinių paslaugų namų direktorė, į socialinį darbą atėjo iš verslo pasaulio.
Tarptautinio projekto dalyviai mokėsi įveikti iššūkius ir susišnekėti be žodžių
„Šis projektas – vienas geriausių Europoje“, – nedvejodama sako Anke Hausotter, Vokietijos Hamelno mieste įsikūrusios Heinricho-Kielhorno mokyklos mokytoja, paprašyta įvertinti ką tik pasibaigusį „Erasmus+“ projektą „Vienas už visus, visi už vieną“. Projektas tikrai ypatingas – sujungė keturias Vokietijos, Anglijos, Slovakijos ir Lietuvos specialiąsias mokyklas, kuriose ugdomi intelekto sutrikimų turintys vaikai ir jaunuoliai.
Naujos atliekų konteinerių aikštelės šalia daugiabučių – iššūkis ne tik neįgaliesiems
Vilniuje ir kai kuriuose kituose miestuose sparčiai įsibėgėja modernių, pusiau požeminių šiukšlių konteinerių įrengimas. Nauji konteineriai talpesni, gilesni, todėl saugiai izoliuotos atliekos žemesnėje temperatūroje lėčiau ges, neskleis blogo kvapo, nebus taip lengvai išmėtomos. Tai neabejotinai pranašumas kuriant tvarkingesnį miestą, tačiau kol valdininkai vardija privalumus, neįgalieji suka galvą, kaip spręsti su šiais pakeitimais susijusius nepatogumus.
Su autistiškais vaikais dirbanti pedagogė: „Nustokime vaikams taikyti vieną standartą“
Svaja Venckienė – Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė. Ji džiaugiasi, kad mokykloje, kurioje mokosi nemažai didelių specialiųjų poreikių turinčių vaikų, nėra atskirų klasių – visi vaikai ugdomi kartu. Specialistė neslepia, kad to pasiekti nelengva. Ji dalijasi savo patirtimi, su kokiais iššūkiais tenka susidurti priėmus kitų mokyklų nurašytus vaikus.
Kurčiųjų meno šventėje – kelionė laiku
Kartą per metus kurtieji išsiruošia į kelionę. Nebaugina jų nei atstumai, nei nuovargis, juos skubina ypatinga galimybė – apkabinti negalios bičiulius, iš širdies pabendrauti ir pasidžiaugti per metus subrandintais kūrybos vaisiais. Juos masina Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) meno šventė – seniausias ir tvirčiausias tradicijas turintis kurčiųjų bendruomenės renginys. Jo ištakos siekia 1957 m., kai į draugijų saviveiklos apžiūrą Vilniuje susirinko trijų Baltijos šalių kurtieji.
Vieni, bet nevieniši: integruotos paslaugos neįgaliuosius pasiekia namuose
59-erių kaunietė Dalia Alė neseniai mamą palydėjo anapilin. Nors netoliese ošia Panemunės šilas, moteris namų slenkstį peržengia itin retai – nuo gimimo turi judėjimo negalią. Visgi moteris nesijaučia vieniša ar izoliuota nuo aplinkos, atvirkščiai – juokauja, kad jos namų durys neužsidaro – ją nuolatos lanko Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro (Kauno NJUC) darbuotojai. Dvejus metus su Kauno NJUC bendrauja ir 57-erių Gražina.
Suburti negalią turinčių vaikų mamas paskatino asmeninė patirtis
Negalią turinčio vaiko gimimas – didžiulis stresas kiekvienai šeimai. Užgriūva daugybė psichologinių problemų, tėvai nežino, kur gauti tinkamą pagalbą sau ir savo vaikui. Negalią turintį sūnų auginanti Neringa Selvestravičienė kartu su būriu bendraminčių rado išeitį – įkūrė VšĮ „Baltijos reabilitacijos centrą“, kuris yra sėkmingo socialinio verslo pavyzdys.
Dauno sindromą turinti violončelininkė muziką apibendrina žodžiu „myliu“
Gunda Venckutė, griežianti violončele solo ir orkestre, yra vienintelė violončelininkė Klaipėdoje, turinti Dauno sindromą. Kaip mergaitė, turėdama įgimtą negalią, atrado muziką ir pradėjo griežti violončele? Gundos istoriją sužinau iš jos mamos muzikės Ilonos Vaitulionytės. Klaipėdos menų gimnazijos muzikos mokytoja Ilona sako, kad muzika yra didžioji Gundos meilė. Mamai be galo malonu, kad dukrai brangu tai, kuo gyvena ir ji pati.
Atokvėpis gamtoje – būdas pasisemti jėgų ir teigiamų emocijų
Nuostabūs vaizdai, puikus oras, turininga programa – visa tai žmonės, turintys psichikos negalią, ir jų šeimų nariai atrado Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos surengtoje atokvėpio stovykloje prie vaizdingo Pailgio ežero Švenčionių rajone. Visi kalbinti stovyklos dalyviai vienbalsiai teigė ilgam pasisėmę jėgų, geros nuotaikos ir sveikatos.
„Santaros-Šviesos“ suvažiavime diskutuota apie mokyklą, kurioje saugiai jaustųsi visi
„Saugi mokykla, visi mes čia laimingi, vasaros vėjas“, – tokiu haiku savo pranešimą „Santaros-Šviesos“ suvažiavime baigė JT žmogaus teisių ekspertas, VDU profesorius Jonas Ruškus.
Savanorystė – nauja bendruomenės kūrimo forma
„Western Union Lietuva“ ėmėsi originalios iniciatyvos – tapo savanorystės ambasadoriais ir jau trečią kartą surengė nevyriausybinių organizacijų, kviečiančių į jų veiklą įsitraukti kuo daugiau savanorių, mugę. Šįkart prie jos prisijungė visa biurų „Technopolis“ bendruomenė. Jos nariams pasiūlyta įvairių galimybių prisidėti prie prasmingos savanorystės veiklos.
Anksti našlaite tapusią Agnę labiausiai džiugina jos vaikai
Kaunietė Agnė šiuo metu – laiminga dviejų paauglių mama. Vis dėlto moters gyvenimas nėra rožėmis klotas. Likimas jai atseikėjo daug skausmo, neteisybės, artimiausių žmonių išdavysčių. Vos gimusiai Agnei nustatyta negalia – cerebrinis paralyžius. Dabartinį moters gyvenimą sunkina dar viena ilgametė liga – anemija, dėl kurios jai kas pora metų tenka perpilti kraują. Mergaitės tėvai anksti išsiskyrė, ji augo su mama. „Tėtis manęs beveik nelankė, sutikdavau jį tik kaime, nuvažiavusi pas senelius.
„Šviečiantys žmonės“ – negalią turinčių artistų ir profesionalių menininkų akcija
Į 13 kartą Vilniuje surengtą festivalį „Kultūros naktis“ darniai įsiliejo ir Lietuvos žmonių su negalia sąjungos (LŽNS) neįgaliųjų muzikinio teatro trupė. Aušros vartai–Katedros aikštė – tokį maršrutą pasirinkę profesionalių menininkų (režisierių, aktorių, muzikų) lydimi neįgalieji kvietė susipažinti ir įsitikinti – jie ryškūs, įdomūs, kūrybingi, o jų gyvenimas prasmingas ir nenuobodus. Šiemetinis „Kultūros nakties“ festivalis Svetlanai Rybakienei buvo pirmasis.
Ypatingo vaiko gimimas moterį pastūmėjo į sąmoningumo paieškas
Kalbėdama trimečio Ariano mama Aistė nepaliauja šypsotis. Moteris pasakoja, kad pozityvumu ir gyvenimo džiaugsmu ji vis dėlto tryško ne visuomet. Sužinojusi, jog kūdikis gali gimti turėdamas Dauno sindromą, Aistė turėjo pakankamai stiprybės ginti savo įsitikinimą, kad visi vaikai verti savo šanso. Pasak jos, neįgalumas – tai aplinkos suformuotas socialinis darinys, kai žmogui nesuteikiama galimybė daryti tai, ką jis gali.
Kompleksinę negalią turinti Aleksandra savo jausmus išsako spalvomis
Aleksandra Stankevič, 32 metų kompleksinę negalią turinti moteris, nepaliauja visus stebinti išskirtinai savita tapyba. Moteris gyvena Valakampių socialinių paslaugų namuose, o dienomis lanko VšĮ dienos centrą „Mes esame“. Šiame dienos centre Aleksandra ir nutapė savo darbus, kurie buvo eksponuojami jau septyniose parodose. Parodos vyko Lietuvos dailės akademijoje, Mykolo Romerio universitete, Nacionaliniame vėžio institute, Vrublevskių bibliotekoje ir kitur.
Gestų kalba Vytauto Didžiojo universitete: negalios kalbos statusas – jau praeitis
„Sveiki atvykę!“ – tokį užrašą gimtąja ir bene 30 užsienio kalbų galima perskaityti virš durų prieš žengiant į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų institutą (UKI). Tai kalbos, kurių čia mokyta ar mokoma nuo 2001-ųjų, kai buvo įsteigtas instituto pirmtakas Užsienio kalbų centras. 2007 metais pridėtas užrašas lietuvių gestų kalba. „Kalba gerbiama, turi visas teises“, – taip apie vienintelę čia dėstomą regimąją kalbą šiandien atsiliepia UKI direktorė doc. dr. Vilma Bijeikienė.
Po tragedijos naujas gyvenimo spalvas išvydęs A.Navickas: esu kaip niekad laimingas
Prieš penkis metus nelaimingą incidentą patyręs Augustas Navickas, šiandien džiaugiasi akimirka, kardinaliai pakeitusia jo gyvenimą. Tą lemtingą dieną būsimas olimpietis kartu su savo draugais Šiauliuose važinėjo dviračiais kalnų trasoje ir net neįtarė, kokie sunkūs išbandymai jo laukia. Pakilęs į orą, Augustas nesugebėjo suvaldyti dviračio ir nukrito ant jo vairo. Trumpam sąmonę praradęs vaikinas, po kelių minučių atsigavo, tačiau iškart pajuto, kad negali valdyti kojų.
Be galūnių gimęs vaikinas laužo standartus: džiaugiasi pilnaverčiu gyvenimu
Nickas Santonastasso – geriausias pavyzdys, kad niekada negalima nuleisti rankų, net jeigu jų ir neturi. Svorius kilnojantis ir sudėtingus pratimus atliekantis vaikinas gimė su itin retu sindromu, neleidusiu išsivystyti jo galūnėms. 22-ejų metų vaikinas dienos šviesą išvydo be kojų ir dešinės rankos, tačiau tai jam nesutrukdė gyventi visaverčio gyvenimo. N. Santonastasso – vienas iš dvylikos žmonių pasaulyje, kurie gimė su šiuo itin sudėtingu sindromu.
Sunkią kaunietės Gražinos negalią lėmė jai tekę išgyvenimai
Vilniuje gyvenančiai Gražinai Sakalauskaitei nustatytas vos 25 proc. darbingumas. Moteris turi ir fizinę, ir psichikos negalią. Gražina sako, kad dirbti negali, o gaunama pašalpa – itin menka, iš jos išgyventi labai sunku. Gražina pasakoja iki septynerių metų augusi Kauno rajone, pas senelius. Tai buvo gražiausi jos gyvenimo metai. Atėjus laikui eiti į pirmą klasę, mama parsivežė mergaitę į Kauną. „Mano tėtis žuvo anksti, mama ištekėjo antrą kartą, gyveno su patėviu.
Lietuvos vežimėlių akmenslydžio čempionai: „Gyvename paralimpine svajone“
Savaitgalį vykusiame LTeam olimpiniame žiemos festivalyje pirmą kartą buvo pristatytas vežimėlių akmenslydis – paralimpinė sporto šaka, skirta žmonėms su judėjimo negalia. Druskininkų „Snow arenoje“ vežimėlių akmenslydį reprezentavo Vilniaus ir Kauno komandos, nuolat besivaržančios tarpusavyje dėl šalies čempionų titulų ir teisės atstovauti Lietuvai tarptautinėje arenoje.
Didžiąją dalį regėjimo praradęs alytiškis su negalia susitaikė, pakeitęs požiūrį
Andrius Račkauskas – ne iš tų, kurie skundžiasi ir kaltina likimą, nors, atrodytų, yra dėl ko. Alytuje, mažajame SPA centre „Kristalų namai“ masažuotoju dirbantis jaunas vyras – silpnaregis. Vienos akies regėjimo liko vos 3, kitos – 5 procentai. Andrius sako supratęs, kad turimą regos negalią ir ligą reikia priimti ne kaip bausmę, o kaip dovaną, kaip galimybę pasaulį matyti kitaip, ir sako, kad reikia nebijoti gyvenimo siunčiamų iššūkių, nesvarbu, kokie jie.
Dauno sindromą turinčios mergaitės mama: „Suteikite mums galimybę būti tarp visų“
15-metė Meida dainuoja chore, lanko plaukimo, gimnastikos užsiėmimus, šoka zumbą... Deja, mokytis skaityti ir skaičiuoti jai tenka pas privačią mokytoją, nes mokykloje jai to nepavyko išmokti. Jos mama sako nusivylusi švietimo sistema, kuri neskatina Dauno sindromą turinčių vaikų mokytis, būti savarankiškais. „Kokia laimė, kai tavo vaikas kartu su visais pasirodo koncerte...“ – sako mergaitės mama Danguolė Burokienė. Vyresnė jos dukra dainuoja chore „Liepaitės“, nuolat koncertuoja.
Prieinama aplinka ir paslaugos – kiekvienam: ir mažam, ir senam
Kol esame darbingi ir sveiki, nemąstome, kas bus, kai pasensime. Ką darysime, kai jėgų liks nedaug, kai priges akys, nebegirdės ausys, nebeklausys kojos? Atrodo, ką čia prigalvosi – kai taip nutiks, teliks vargingai vegetuoti ir su nostalgija prisiminti laikus, kai viską galėjai. Tačiau ar tikrai senatvė turi būti nuspalvinta tik liūdnomis nieko negalėjimo spalvomis? Jei galėtume apsitarnauti patys, turbūt ir senatvė neatrodytų tokia baisi. Vienas iš tai palengvinančių dalykų – aplinka.
Negalią turintys žmonės dirbdami pasijunta orūs ir reikalingi
Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje „Vilniaus Viltis“ – šventinės nuotaikos. Darbo tarpininkę Daivą Žiuramskaitę aplankė jos dirbantys globotiniai Kęstutis Rudzinskas ir Gintaras Nakas. Kalėdas vyrai pasitinka laimingi, nes dirba ir jaučiasi visaverčiais visuomenės nariais. Vis dėlto darbo rinka daugumai neįgaliųjų vis dar nepalanki. Gavęs pastovų darbą pasijuto tvirčiau „Šiandien savo darbu esu patenkintas“, – savo istoriją pasakoja K. Rudzinskas.
Įkvepianti istorija: sunki negalia nesutrukdė įkurti verslą
Kol apklausų rezultatai rodo, jog negalią turintiems žmonėms Lietuvoje įsidarbinti sunku, kai kurie darbo vietą susikuria patys. Jaunas klaipėdietis dėl sunkios ligos negalintis vaikščioti ir kone nekalbantis sukūrė savo verslą. Iššūkių vyrui netrūksta: koją kiša net ir valdiškos institucijos. Tačiau klaipėdietis nepasiduoda, o ir kitiems linki siekti savo svajonių. 28 metų klaipėdietis Gintautas Vėlavičius nuo gimimo serga cerebriniu paralyžiumi.
Šiaulietės pelnėsi „simuliuodamos ligą“
Šiaulių apygardos teismas antradienį pradėjo nagrinėti dar vieną bylą dėl galbūt nepagrįstai nustatyto darbingumo netekimo, simuliuojant regos sutrikimus. „Teismas apklausia iškviestus liudytojus, kaltinamosios kaltę neigia“, – BNS sakė teismo atstovas Vytautas Jončas. Prieš teismą stojo Eglė Ruzgienė, ji yra buvusios Šiaulių miesto tarybos narės Virginijos Račienės dukra. V. Račienė jau yra teismo pripažinta simuliavusi regėjimo negalią ir už tai neteisėtai gavusi išmokas.
Paviešinta, kada dažiausiai Lietuvoje diskriminuojami žmonės
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė sako, kad Lietuvoje žmonės dažniausiai diskriminuojami su darbu susijusiuose reikaluose. Savo praėjusių metų veiklos ataskaitą spaudos konferencijoje pirmadienį pristatysianti kontrolierė teigia, kad asmenys į tarnybą dažniausiai kreipiasi, nes jaučiasi diskriminuojami lyties, amžiaus ar negalios pagrindu.
Netikėti faktai apie mirusį mokslininką: to pasaulis dar nežinojo
Kovo 14 dieną baigėsi vieno iš žinomiausių šiuolaikinio mokslo vardų, fizikos teoretiko ir kosmologo Stepheno Hawkingo gyvenimas. Ta tema prikalbėta ir prirašyta daug, tad, patogu peržvelgti viską vienoje vietoje. Stephenas Hawkingas daugeliui žinomas savo įspūdingais pasiekimais ir ženkliu indėliu į šiuolaikinį mokslą. Kitiems jis buvo sūnus, brolis, draugas ir įkvėpėjas. Stephenas Hawkingas buvo neįtikėtinai įžvalgus ir talentingai išreikšdavo savo nuomonę, nepaisydamas jam tekusių iššūkių.
Keturis vaikus auginanti ir vyrą slauganti moteris: niekada nemaniau, kad nelaimė nutiks mums
Keturių vaikų mamos, klaipėdietės Agnės gyvenimas aukštyn kojom apsivrtė per vieną dieną. Kuomet sveikata niekada nesiskundusį vyrą ištiko insultas. Šiandien jai vienai tenka rūpintis ne tik 4 vaikais, bet ir slaugyti po sunkios ligos sunkią negalią turintį vyrą. Agnė kukli. Pagalbos pati nesikreipė. Jos šeimos istorija internete pasidalino artima draugė. Ši ir paragino moterį aktyviau ieškoti pagalbos. Juk nukritusi bent skolų našta, palengvintų moters kasdienybę.
Neįgali sportininkė apie gimdymą: maldavau vaistų, bet buvo per vėlu
Parolimpietė Jessica Smith pagimdė sūnų ir papasakojo apie tą jos gyvenimą pakeitusią dieną. Dviejų vaikų mama kartu su vyru Hamidu Salamiti‘u į pasaulį atlydėjo savo 4,1 kg sveriantį sūnų Rezą Raymondą. Savo socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje buvusi australų plaukikė pasidalino išties džiugiomis naujienomis ir jautria fotografija, kurioje ji užfiksuota prie krūtinės glaudžianti savo naujagimį. „Vardas Reza reiškia pasitenkinimą, o Raymondas yra mano tėčio vardas“, - aiškino moteris.
Pramoga virto tragedija: į šipulius dužo jaunuolio gyvenimas
Rugpjūčio 12-ąją dieną į šipulius dužo 21-erių metų Roberto Paulavičiaus gyvenimas. Jaunas ir aktyvus vaikinas su širdies drauge ir keliais bičiuliais savaitgalį nusprendė praleisti kaimo turizmo sodyboje. Sutemus, apie vidurnaktį, draugai sugalvojo išsimaudyti Dusios ežere. Robertas šoko nuo liepto ir tiesiai su galva trenkėsi į didžiulį akmenį. „Netrukus Roberto galvoje atsivėrė V formos žaizda“, - besijaudindama į prisiminimus paniro nukentėjusio vaikino sesuo Viktorija Paulavičiūtė.
Neregė Vaida atvirai prakalbo apie gyvenimo mestus iššūkius ir aplinkinių požiūrį
Spalio 15-oji – Pasaulinė baltosios lazdelės diena, kuomet siekiama visuomenės dėmesį atkreipti į problemas, su kuriomis susiduria turintieji regėjimo negalią. Klaipėdoje gyvenanti ir pozityvumo nestokojanti Vaida Butautaitė (28) tvirtina, kad nors ir negali matyti ją supančio pasaulio, kiekviena diena jai suteikia begalę džiaugsmo, o apie problemas nėra net kada pagalvoti. „Manau, kad gyvenime esu toks mažas vaiduoklis, kuris nuolatos klaidžioja ir trokšta daryti begalę dalykų.
Cerebriniu paralyžiumi sergantis studentas paskaitų nepraleidžia: aš pamiršau, kad esu kitoks
Vilnietis Mindaugas Dapkus nuo gimimo turi cerebrinio paralyžiaus negalią, tačiau tai netrukdo siekti sau išsikeltų tikslų – už poros dienų jis savo rankose laikys aukštosios mokyklos diplomą, o tada, kaip pats sako, prieš darbo paieškas važiuos pailsėti į pajūrį. Taikomąją anglų kalbą Vilniaus verslo kolegijoje studijuojantis 24-erių metų vaikinas sako, kad tai – jo sritis, todėl paskaitų, kurios vyksta šeštadieniais, niekada nepraleidžia.
Studentas su negalia pabandė įsidarbinti pašte: tai yra pasityčiojimas iš žmonių
50 proc. negalią turinčiam, Vilniuje studijuojančiam Mindaugui Kurui darbo paieškos apkarto. Du kartus jis ėjo į darbo pokalbius skirtinguose Lietuvos pašto skyriuose ir du kartus, jam jau atėjus į susitikimą, iškart buvo pasakyta, kad darbo vieta užimta. Šitokį teiginį jaunas vyras išgirsdavo po to, kai darbdaviai pamatydavo jo neįgaliojo pažymėjimą. „Praėjusių metų lapkričio pabaigoje man buvo skirtas 50 proc.
Neįgalią mergaitę auginantis tėtis: turiu rinktis – arba dukra, arba darbas
Devynerių metų neįgalią mergaitę auginantis 31-erių Viktoras Kiniulis sako: gyvenimas sunkus. Pats turintis antros grupės negalią vyras sako, kad išgyventi iš 400 eurų jis su mergaite dar išgyvena, tačiau susiremontuoti varvančio stogo jau nebeturi iš ko. Viktoras pasakoja, kad slaugydamas mergaitę, jis ir kito darbo negali dirbti, tad vyras sako besijaučiantis tarsi spąstuose. „Gyvename labai sunkiai. Aš auginu su negalia vaiką, gaunu slaugą, bet kai gauni slaugą, negali eiti į darbą.
Apie vaiko negalią sužinojęs tėtis pasiūlė sūnų užmigdyti
Beata Klimavičienė iš Birštono augina 12-os metų neįgalų berniuką – Kasparą. Vaikas turi visa pluoštą ligų: cerebrinį paralyžių, epilepsiją, protinį atsilikimą, autizmo spektro ir elgesio bei emocijų sutrikimus. Kasparo tėvas, sužinojęs apie vaiko negalią, šeimą paliko. Tokių kaip Kasparo tėtis – ne vienas: tokiomis įžvalgomis su tv3.lt ne kartą dalinosi su neįgalius vaikus auginančiomis mamomis dirbantys asmenys. „Taip, mes esame iš tų, kuriuos tėtis paliko. Gimė mūsų vaikutis sveikas.
Neįtikėtina gyvūno istorija – gimė su negalia
Sibiro haskio veislės šuo gimė suluošintomis galinėmis letenėlėmis ir be pėdučių pagalvėlių ant visų 4 kojų. Tačiau stebuklas įvyko – šuo turi vežimėlį, kuris padeda tiek vaikščioti, tiek bėgioti. Maya – trejų metų kalytė, kuri gyvena Tailande. Šuo ne tik gimė be pėdučių. Mayą taip pat vargina problemos su klubais bei kaulais, rašo metro.co.uk. Tokie vargšo šunelio negalavimai trukdė ne tik vaikščioti, bet ir pačiam atsistoti. Vos tik gimus, veterinarai neturėjo daug vilčių dėl Mayos gyvybės.
Algimanta Pabedinskienė: neįgaliųjų socialinė integracija įsibėgėjo
Lietuvoje 9 procentų gyventojų sudaro žmonės su negalia. Negalia gali būti labai įvairi, matoma išoriškai arba ne, fizinė, psichinė, protinė ar kompleksinė, laikina ar ilgalaikė. Gali būti nuo gimimo ar nutikus traumai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijos sritis – sudaryti sąlygas žmogui, turinčiam negalią dirbti, gauti reikiamas paslaugas, gyventi tinkamame būste.