nedarbas

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metai nedarbo lygis šalyje buvo 17,8 proc., arba 4,1 procentinio punkto didesnis nei 2009 metais. Vyrų nedarbo lygis atlikto gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais 2010 metais buvo didesnis nei moterų ir sudarė 21,2 proc., moterų – 14,4 proc. Per metus vyrų nedarbo lygis padidėjo 4,2 procentinio punkto, moterų – 4 procentiniais punktais. Mieste nedarbo lygis 2010 metais buvo mažesnis nei kaime ir siekė 16 proc., kaime – 22,4 proc.

Nedarbas JAV į prieš krizę buvusį lygį sugrįš tik po keleto metų, praneša BBC. Taip pareiškė JAV federalinio rezervo banko valdybos pirmininkas Benas Bernanke. Jo teigimu,  apie tvirtą šalies ekonomikos atsigavimą nebus galima kalbėti tol, kol nuolat nebus sukuriama daug naujų darbo vietų.  Dėl mažo ekonomikos augimo ir darbdavių nenoro priimti naujų darbuotojų  nedarbo rodikliai ženkliai pagerės tik po kelerių  metų.

Paskutinį šių metų ketvirtį Latvijos ekonomika rodė sparčius augimo tempus. BVP paskutinį ketvirtį palyginti su 2009 metų atitinkamu laikotarpiu augo 3,7 proc. Tai 0,5 proc. sparčiau nei prognozavome mes (3,2 proc.), bet 0,3 proc. lėčiau nei „Bloomberg“ agentūros apklausiamų ekonomistų vidurkis (4,0 proc.). Remiantis mūsų modeliu ekonomikos augimo paspartėjimas praėjusių metų pabaigoje buvo nulemtas ne tik gerų eksporto rezultatų, bet ir atsigaunančios vidaus paklausos.

Vyriausybei skolinantis užsienyje, Lietuvos gyventojai taip pat vis labiau grimzta į savo personalines skolas. Šalyje katastrofiškai nyksta vidurinysis visuomenės sluoksnis. Anksčiau buvę pasiturintys žmonės dėl nepakeliamų komunalinių bei kitokių mokesčių jau tapo skolininkais. Kai kurie prasiskolinę tiek, jog skoloms išmokėti nepakaktų viso metinio atlyginimo.

Dėl to, jog nepajėgė išmokėti skolų, praėjusiais metais Britanijoje 135,089 tūkst. šalies gyventojų buvo pripažinti nemokiais. „London Evening Standard“ skelbia, jog tai yra pats didžiausias fizinių asmenų bankrotų skaičius nuo pat 1987 metų, kai imta vesti tokia statistika. Ekspertai prognozuoja, jog šiemet nemokiais bus pripažinta dar daugiau žmonių.

Neseniai Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ paskelbė, kad daugiausia Lietuvoje gyventojų buvo 1990 m. – 3,7 mln. Nuo to laiko šalyje jų nuolat mažėja. „Eurostat“ prognozuoja, kad išlikus tokiai tendencijai 2060 m. jų liks tik 2,5 mln. Kad ši prognozė pasitvirtintų, tereikia, jog 70 metų (nuo 1990-ųjų) žmonių Lietuvoje kasmet mažėtų ne daugiau kaip po 17 000. Šį skaičių turėtų sudaryti ne tik emigracijos ir imigracijos santykis, bet ir demografinės padėties blogėjimas.

Pagaliau ir Lietuvoje ėmė dygti optimizmo daigai. Apklausos rodo, kad didesnė dalis lietuvių nemano, kad nedarbas dar gali augti. Tačiau ar verta tuo džiaugtis, jei bedarbių gretas retins ne naujos darbo vietos, o tik tuštėjanti – emigruojanti – Lietuva. Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija RAIT pateikė duomenis, kad tik 38 proc. Lietuvos gyventojų šiemet prognozuoja nedarbo augimą (bendras pasaulio rodiklis – 45 proc.

„Kaimynas neteko darbo – mes tai vadiname recesija. Mes patys praradome darbą – tai jau depresija.“ Taip nedarbo problemą yra apibūdinęs JAV prezidentas Harry S. Trumanas. Šiandien su nedarbu ir jo ekonominiais bei socialiniais padariniais – beje, ne tik su neigiamais – mus bando supažindinti vis didesnis žmonių ir institucijų ratas.

Daugiau kaip trečdalis Lietuvos gyventojų prognozuoja nedarbo augimą, tuo tarpu bendras pasaulio rodiklis siekia 45 proc, rodo rinkos tyrimų bendrovės „RAIT“ atliktas tyrimas. „Gallup International“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad 38 proc. Lietuvos gyventojų galvoja, kad šiemet nedarbas dar didės, 36 proc., galvoja, kad liks toks pats, o 22 proc. nuomone, nedarbas mažės. Bendras pasaulio rodiklis šiek tiek blogesnis nei Lietuvos gyventojų. 45 proc.

Aukštas nedarbo lygis Egipte ir Tunise buvo tarsi „bomba su laikrodiniu mechanizmu“, pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique Strauss-Kahnas interviu televizijai CBS.

Sausį nedarbas Vokietijoje sumažėjo labiau nei prognozuota ir siekė 7,4 proc., praneša BBC. 2010 m. gruodį nedarbo lygis Vokietijoje buvo 7,5 proc. Ekonomistai prognozavo, kad sausį nedarbas šalyje ir toliau sieks 7,5 proc. Neseniai buvo pranešta, kad dėl padidėjusių eksporto prognozių verslo pasitikėjimas Vokietijoje išaugo iki aukščiausio lygio per aštuoniolika mėnesių.

Pernai apie savo išvykimą dirbti kitoje šalyje pranešė 83,5 tūkst. žmonių, tačiau manoma, kad išvykusiųjų yra gerokai daugiau. Dauguma jų nemato perspektyvų savo šalyje ir ketina likti užsienyje. Martyno Vidzbelio nuotrauka Įdarbinimo užsienyje įmonių atstovai nevienodai vertina emig racijos mastą.

Nepaliaujamai ilgėja eilės dėl kompensacijų už šildymą, vandenį. Ne tik pensininkai ar bedarbiai – dirbantys žmonės yra priversti tiesti ranką į kompensacijas. „Esame pažeminti“, – sako žmonės. Gaunančių kompensacijas šiauliečių yra jau daugiau nei 14 tūkstančių. Prognozuojama, kad šiemet kompensacijoms mokėti reikės per 6 milijonų litų.

Bedarbių skaičius pasaulyje 2010 metais siekė 205 mln. ir per metus beveik nepakito, nepaisant pagyvėjimo pasaulio ekonomikoje. Tokie duomenys skelbiami Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitoje. Nors 2009 metais pasaulyje daugiau žmonių –  212 mln. - neturėjo darbo, dabartinis rodiklis vis dėlto 27,6 mln. žmonių viršija 2007 metų skaičius. Neturinčių darbo žmonių procentas praėjusiais metais sudarė 6,2 (2009 metais - 6,3 proc.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų šiandien paskelbta naujausių statistinių duomenų analizė parodė, kad „į rankas“ gaunamo darbo užmokesčio svyravimai skirtingose Lietuvos savivaldybėse siekia net iki 700 litų, nedarbas dažnai skiriasi daugiau nei dvigubai, o nedarbo išmokas gaunančių asmenų skaičiaus santykis su registruotų bedarbių skaičiumi vienose savivaldybėse yra net keliskart didesnis nei kitose.

Per pastaruosius kelis mėnesius žymiai sustiprėjus daugelio šalių rinkoms, didžiausias Šiaurės ir Baltijos šalių bankas „Nordea“ tikslina 2011 m. ekonomikos prognozę. Išsivysčiusių šalių ekonomika augs sparčiau nei buvo tikėtasi, tačiau Baltijos šalių augimas bus kur kas nuosaikesnis. „Baigiantis 2010 metams, ekonomikos situacija pasaulyje buvo žymiai geresnė, nei prognozuota.

Lietuva mirga Europos statistinių duomenų lentelių viršūnėje. Lietuva, pirmaujanti pagal alkoholio suvartojimą, vėl tapo lydere dėl savižudybių. Ekspertų nuomone, priežasčių ir atsakymų reikia ieškoti prastoje ir vis prastėjančioje ekonominėje situacijoje. 2007-aisiais, kai žmonės turėjo darbus ir uždarbius, situacija nebuvo tokia liūdna. Statistikos duomenimis, kas šeštas darbingo amžiaus žmogus Lietuvoje neturi darbo. Kaime darbo neturi apie 70 proc. gyventojų.

Bedarbių 311 tūkstančių, o darbdaviai dejuoja, kad negali rasti kvalifikuotų specialistų ir darbininkų. Darbo rinkoje įsigalėjo struktūrinis nedarbas, kai darbuotojų pasiūla visai nebeatitinka darbdavių lūkesčių, jie jau žvalgosi kvalifikuotų specialistų užsienyje. Permainų tikėtis neverta, nes, tikėtina, jaunuoliai ir šiemet rinksis pigesnes perteklines studijas, kurios absolventams negarantuoja įsidarbinimo.

Lietuvos darbo biržos duomenimis 2010 m. lapkritį ir gruodį bedarbių skaičius išaugo apie 10 tūkst., tačiau bukmekeriai įsitikinę, kad šiemet nedarbas vėl tolygiai mažės ir per 2011 metus nukris 2-3 procentais. „Manome, kad Lietuvos darbo biržos užfiksuotas bedarbių skaičiaus padidėjimas yra laikinas ir šiemet nedarbas lėtai, bet stabiliai mažės. Tuo pačiu suteikėme galimybę lažintis dėl šio reikšmingo visuomenei rodiklio, ir spėti, ar jis 2011 m. gale nukris bent iki 14,5 proc.

Daugiau nei 60 milijonų gyventojų turinti Italija jau per 30 metų nuolat gyvena su valstybės biudžeto deficitu. Šios politikos rezultatas – antroji pagal dydį Europos Sąjungoje valstybės skola 2010-ųjų metų pabaigoje: 119 proc. BVP. Kaip bebūtų, šalies biudžeto deficitas neviršija 4 procentų eurozonos vidurkio ir siekia apie 3,5 proc. Pasaulio finansų krizės metu ypač nukentėjo Italijos eksportas, sukuriantis apie 27 proc. šalies BVP.

Nedarbui šalyje sumažėjus iki 9,4 proc., Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama ir toliau ragina verslininkus kurti daugiau darbo vietų. Penktadienį JAV darbo departamentas pranešė, kad gruodį, palyginti su lapkričiu, nedarbas šalyje sumažėjo nuo 9,8 iki 9,4 proc. – tai didžiausias mėnesinis nuosmukis nuo 1998 m. balandžio. Gruodį buvo sukurta apie 103 tūkst. naujų darbo vietų, nors prognozuota 145-175 tūkst. naujų darbo vietų.

Ar praėjus 20 metų po 1991-ųjų sausio įvykių jau galima atsakyti į klausimą, kodėl sovietų desantininkai nešturmavo Aukščiausiosios Tarybos? Išgirdęs tokį klausimą buvęs JAV kariuomenės elitinio būrio „Žaliosios beretės“ kapitonas Andrius Eiva susimąstė. „Tikslaus atsakymo dar nėra, bet manau, kad prie to labai daug prisidėjo daugiatūkstantinė žmonių minia ir gal šiek tiek mano „Molotovo kokteiliai“, – ištarė šiuo metu Vašingtone gyvenantis Lietuvos parlamento gynėjas A.Eiva.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį šalyje įregistruota 19,8 tūkst. bedarbių, o įsidarbinti padėta apie 13 tūkst. darbo ieškojusių asmenų. Lietuvos darbo biržos (LDB) teigimu, metų pabaigoje šalies nedarbo lygis vėl ūgtelėjo dėl sumažėjusios paklausos sezoniniams bei laikiniesiems darbams. Sausio 1 d. teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 311,3 tūkst. bedarbių arba 14,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Per gruodžio mėnesį darbdaviai darbo biržose įregistravo 12,3 tūkst.

Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad Rusijos gyventojus labiausiai jaudina tokios problemos kaip infliacija ir alkoholizmas, informuoja telegraph.co.uk. Apklausos rezultatai rodo, kad net 56 proc. apklaustųjų rusų didžiausia šalies problema įvardija infliaciją. 53 proc. apklausoje dalyvavusiųjų mano, kad opiausia šalies problema yra alkoholizmas. Trečioje vietoje pagal aktualumą atsirado nedarbas – jį kaip svarbiausią problemą įvardijo 46 proc. apklaustųjų rusų.

Pasaulio finansų krizė Ispanijai smogė gana skaudžiai – sprogusio NT kainų „burbulo“ sukelta grandininė reakcija pavertė šią šalį didžiausios bedarbystės Europos Sąjungoje valstybe (bendras nedarbo lygis didesnis nei 20 procentų, o jaunimo nedarbas viršija 35 proc.). Ispanijos NT rinkos apimtys per mažiau nei dešimtmetį iki finansų krizės patrigubėjo.

Finansų analitikai linki nepamiršti sunkiai išmoktų taupymo pamokų. „Nedarbui pradedant mažėti, o pajamoms ir finansiniam turtui augant, 2011-ieji gali būti tvarios finansinės gerovės pradžia. Tačiau pirmiausia reikės gerai pasikartoti pastarųjų dvejų metų pamokas ir įveikti nemažai iššūkių“, – įžvalgomis dalijasi banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje ateinančiais metais turėtų augti, nes šalies darbo rinkos padėtis vis dar bus prastoka dėl vyriausybės vykdomos biudžeto deficito mažinimo programos, teigia Britanijos personalo ir plėtros institutas (CIPD), kuriuo remiasi verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Instituto ekspertai prognozuoja, kad darbo vietų skaičius Didžiojoje Britanijoje ateinančiais metais sumažės 200 tūkst. Valstybinio sektorius kompanijos sumažins 120 tūkst.

Praėjus metams po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo Visagino profsąjungų susivienijimo vadovas R. Kumpis sako, kad miestas paliktas vegetuoti. „Matome ir suprantame, kad stebuklų nebus“, – sako jis. Tuo metu miesto meras V. Račkauskas tikisi, jog „situaciją dar pavyks suvaldyti“. Jis mano, jog lėšas į miestą pavyks pritraukti čia įrengus dydžiu Utenos sporto arenai nenusileidžiantį kompleksą.

Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė „šokiruojančius duomenis“, atskleidžiančius, kad šalyje yra 1,5 mln. žmonių, kurie daugiau nei penkerius metus gauna nedarbingumo pašalpas, rašo šalies laikraštis „The daily Telegraph“. Darbo reikalų ministras Chrisas Graylingas pranešė, kad daug britų jau penktas Kalėdas sutinka gaudami minėtą pašalpą, kuri siekia daugiau nei 90 svarų sterlingų per savaitę. Toks „valstybės finansuojamas aplaidumas“ mokesčių mokėtojams jau kainavo daugiau nei 66 mlrd.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas prognozuoja, kad kitais metais nedarbas sumažės beveik 6 proc. ir sieks 13 proc. Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 17,8 proc. „Natūralu, kad nedarbas nemažės taip staigiai. Kylant ekonomikai, laisvų darbo vietų yra registruojama daugiau.

„Ekonomika.lt“ kreipėsi į didžiųjų šalies bankų analitikus ir prašė pateikti 10 teigiamų ir 10 neigiamų prognozių ateinantiems metams. Šiandien savo prognozes pateikia SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Pirmąją dalį galite rasti čia. Teigiamos prognozės 1. BVP augs sparčiau nei šiemet. 2010 metais numatomas 1 proc. augimas, 2011-aisiais – 4 proc., o 2012 metais – 4,5 proc. 2. Vidaus rinkos būklė, ypač nuo 2 kitų metų ketvirčio, bus geresnė nei šiemet.

Jungtinių Valstijų Federalinis rezervų bankas (FED) perspėjo, kad šalies ekonomikos pagyvėjimas vis dar yra per lėtas, kad sumažintų nedarbo lygį, skelbia BBC. JAV centrinis bankas kartu patvirtino savo ketinimus įsigyti vyriausybinių obligacijų už 600 mlrd. JAV dolerių, kad paskatintų šalies ekonomiką. FED, kaip ir buvo tikėtasi, taip pat išlaikė JAV palūkanų normas ties 0–0,25 proc. Nedaro lygis šalyje lapkričio mėnesį siekė 9,8 proc., o per mėnesį buvo sukurta vos 39 tūkst.

Lietuvoje nedarbas jau tuoj tuoj išnyks. Tuo įsitikinęs premjeras Andrius Kubilius. Tik metus darbo biržos duris varstantys žmonės nemato iš dangaus krintančių darbo pasiūlymų. Ekspertai tvirtina, kad nedarbas tikrai sumažės, tik kaip paprastai – popierinėse valdžios ataskaitose. Nedarbas šaus žemyn Premjeras A.Kubilius jau tikisi, kad Lietuvoje kitąmet įvyks stebuklas – nedarbas kris žemiau nei 10 proc. Nors dar gruodžio 1-ąją nedarbo rodiklis visoje Lietuvoje siekė 13,9 proc.

Jei darbingo amžiaus gyventojas neturi darbo ir per paskutinius keturis mėnesius aktyviai jo neieško, vadinasi, jis nėra bedarbis, o viso labo neaktyvus gyventojas. Vadovaudamasis Europos tarybos ir Europos Komisijos reglamentais tokiu principu nedarbo lygį mūsų šalyje skaičiuoja Statistikos departamentas (SD). Pasak dienraštį „Respublika" konsultavusio eksperto, toks nedarbo lygio skaičiavimas gali būti netikslus, skirtas užtušuoti tikrąją padėtį darbo rinkoje.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko ir kitų analitikų pateikta makroekonomikos apžvalga į Verslo inkubatorių surinkusių regiono verslininkų nenudžiugino. Bankai plukdo pinigus iš Lietuvos, verslas velka biurokratinę naštą, nedarbas nemažėja, šalį skandina šešėlinė ekonomika. Vargas dėl mokesčių „Norėdami padėti Vyriausybei kovoti su šešėline ekonomika siūlėme mažinti mokesčius, bet Šimonytė (finansų ministrė — red. past.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, gruodžio 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 300,6 tūkst. bedarbių arba 13,9 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų – lygiai tiek pat buvo registruota šių metų pradžioje. Bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų lapkritį mažėjo 0,3 proc. punkto. „Palaipsniui nuo liepos kas mėnesį mažėjantis nedarbas rodo, kad po truputį stabilizuojasi situacija darbo rinkoje.

Realaus nedarbo lygio Lietuvoje niekas neskaičiuoja. Šviežiausiais Darbo biržos duomenimis, registruotas nedarbas Lietuvoje – 14,2 procento, Statistikos departamento – 17,8 procento. Šie skaičiai nelabai ką turi bendro su realiu nedarbu. Darbo birža skaičiuodama darbingais laiko net mokyklos suole sėdinčius 16-mečius, o statistikai procentus išveda apklausę 0,5 procento gyventojų.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų spalį, palyginti su rugsėju ir atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje ūgtelėjo nuo 10 iki 10,1 procento. 2009 m. spalį nedarbas sudarė 9, 9 proc. Visoje ES nedarbas šių metų spalį, palyginti su rugsėju, nepakito ir siekė 9,6 proc. 2009 m. spalį šis rodiklis sudarė 9,4 proc. Lietuvoje nedarbas išaugo nuo 14,4 proc. trečiąjį 2009 metų ketvirtį iki 18,4 proc. trečiąjį 2010 metų ketvirtį.

Socialiai remtiniems gyventojams valstybė garantuoja paramą. Bet kas iš to, jei biurokratai nesugeba jos suteikti. Atlikti savo pareigą valdininkams trukdo net tokia smulkmena, kaip žmogaus siųstas, bet jų kažkodėl nepasiekęs ar tiesiog ne į tą stalčių nukeliavęs popierėlis. Kompensacija nuplaukė Vilnietę Eleną Stankevičienę papiktino sostinės valdininkų įžūlumas.

Trečiąjį 2010 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje buvo 17,8 procento, arba 0,5 procentinio punkto mažesnis nei antrąjį 2010 m. ketvirtį, praneša Statistikos departamentas. Lyginant trečiąjį ketvirtį su antruoju, vyrų nedarbo lygis sumažėjo 2 procentiniais punktais ir buvo 20,3, moterų – padidėjo 0,9 procentinio punkto ir buvo 15,3 procento. Mieste nedarbo lygis trečiąjį 2010 m. ketvirtį siekė 15,8, kaime – 22,6 procento.

Šįmet net 182 tūkst. Lietuvos gyventojų kažkaip išgyvena tegaudami po 315 litų per mėnesį. Galime tik pasiguosti, kad pasaulyje 1,5 milijardo žmonių per mėnesį tegali išleisti po 75 litus, tačiau Žemėje kas 3,6 sekundės nuo bado miršta vienas žmogus. Žurnalas „Newsweek“ pagal gyvenimo kokybę Lietuvai skyrė 34 vietą iš tyrime dalyvavusių 100 planetos valstybių, tačiau iš esmės į tokį pat klausimą lietuviai praėjusią savaitę viešosios nuomonės tyrimų kompanijai „Spinter tyrimai“ atsakė kitaip.

Aukštąjį išsilavinimą turintys bedarbiai galės pasinaudoti tik jiems skirta kvalifikacijos kėlimo programa. Programos tikslas – padėti šiuo nedarbo metu neprarasti specialybės įgūdžių ir įgyti naujų kompetencijų. Lietuvos darbo birža, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, pasirašė mokymų finansavimo sutartis su šešiolika aukštųjų mokyklų.

Eksportuotojai džiūgauja. Vietiniai gamintojai, jų žodžiais, „spjaudosi kraujais“. Šiauliečiai dar taupo sofai, bet jau perka statybines medžiagas. Prognozės pokriziniams Šiauliams skirtingos: nuo didelio žingsnio 2012— aisiais iki ilgo sėdėjimo duobėje, nuo musulmonų minaretų miesto centre iki emigrantų sugrąžinimo iš Airijos bažnyčių. Kas laukia mūsų po krizės, ar ji tikrai jau baigiasi? „Šiaulių kraštas“ ieškojo šviesos tunelio gale.

Dėl pasaulinės krizės visame pasaulyje prarasta 30 mln. darbo vietų, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas. Anot jo, užimtumas turėtų būti tolesnės globalizacijos prioritetas. „Dėl pasaulinės krizės pasaulis prarado 30 mln. darbo vietų, o artimiausiais metais šie skaičiai gali siekti 400 milijonų“, – kalbėdamas Maroke vykstančiame forume.

Šiuo metu Lietuvoje darbo neturi 305,8 tūkst. žmonių, 0,08 procentiniais punktais mažiau negu prieš savaitę. Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu darbo neturi 14,14 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Teritorinės darbo biržos spalio 22–28 dienomis bedarbio statusą suteikė 4,6 tūkst. ieškančių darbo žmonių – 376 mažiau nei ankstesnę savaitę. Tarp naujai registruotų bedarbių didžiausią dalį sudaro nedirbę nuo pusės iki dvejų metų – 69 proc. (3,2 tūkst.

Nedarbo lygis Vokietijoje nukrito žemiau 3 mln. pirmą kartą per 18 metų, rašo „Financial Times“. Šalies vyriausybė pasveikino šiuos rezultatus ir laikė juos kaip patvirtinimą, kad tos priemonės, kurių buvo imtasi pernai siekiant atgaivinti šalies ekonomiką, buvo savalaikės ir efektyvios. Šią informaciją apie sumažėjusį nedarbą pateikė darbo ministrė Ursula von der Leyen dieną iki Vokietijos centro dešinės koalicijos metinių šalies Vyriausybėje. „Pasiekti 3 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pažymi, kad vienas svarbiausių šalies tikslų, siekiant pagerinti visuomenės socialinę ir darbo rinkos situaciją, yra piliečių užimtumo didinimas. Ministras aiškina, jog prie šio siekio įgyvendinimo stipriai prisidėtų permainos bedarbių profesinio mokymo srityje. D. Jankausko teigimu, siekis iki 2020 metų 20–64 metų amžiaus piliečių užimtumo rodiklį pakelti iki 70 proc. ir jį viršyti yra trumpalaikė perspektyva.

Premjeras Andrius Kubilius mato, kad šiandien nemažai žmonių gali pakliūti į skurdo spąstus, kuomet gyventojai mieliau renkasi pašalpas nei darbo vietą. Tai žadama spręsti suteikiant daugiau atsakomybės savivaldybėms, kurios atlieka pašalpų skirstytojo vaidmenį. „Po tokios gilios krizės ir esant tokiai socialinių pašalpų sistemai, kokią turime dabar, nemažai žmonių gali pakliūti į skurdo spąstus – jiems gyvenimas iš pašalpų gali pasidaryti patrauklesnis nei grįžimas į darbo rinką.

Planuojamas minimalaus atlyginimo didinimas ir skelbiamas nedarbo mažinimas gali sukelti priešingą efektą – naują bedarbių bangą. Verslininkai teigia, kad iš Vyriausybės sklindančios žinios apie minimalaus atlygio didinimą yra pasirengimas artėjantiems savivaldybių rinkimams. Su tuo nesutinka profesinių sąjungų atstovai. Jie teigia, kad kainos ir paslaugos pastaruoju metu išaugo tiek, kad minimalų atlyginimą reikia didinti.