NATO
NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)
Tarptautinė karinė-politinė organizacija, kurią sudaro 31 valstybė (nuo 2023 m.), daugiausia iš Šiaurės Amerikos ir Europos. Ji buvo įkurta 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone, siekiant užtikrinti kolektyvinę gynybą prieš galimas grėsmes, ypač Šaltojo karo laikotarpiu Sovietų Sąjungai.
Pagrindiniai NATO tikslai:
- Kolektyvinė gynyba: NATO remiasi pagrindiniu principu, kad puolimas prieš vieną iš Aljanso narių laikomas puolimu prieš visas nares (pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį).
- Taikos palaikymas ir stabilumo skatinimas: NATO vykdo misijas ir operacijas visame pasaulyje, siekdama užtikrinti taiką ir stabilumą.
- Konsultavimas ir bendradarbiavimas: Organizacija skatina politinį dialogą ir bendradarbiavimą tarp narių, taip pat su kitomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis.
Arvydas Anušauskas: didžiausia kliūtis NATO batalionų vertimui į brigadas – pajėgumų trūkumas
Kliūtimi siekiant NATO rytinėse šalyse dislokuotus batalionus padidinti iki brigados dydžio vienetų gali tapti karius atsiunčiančių šalių pajėgumų trūkumas, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Kliūtis didžiausia yra, kad šalys kontributorės, kurios siunčia (pajėgas) į priešakinius NATO batalionus, pačios neturi sukaupusios pakankamai pajėgumų“, – sekmadienį žurnalistams sakė ministras.
„Dėl to reikia juos sukurti, bet mes nusiteikę prie to ir patys prisidėti.
Rogozinas: branduolinio karo atveju Rusija NATO šalis „sunaikintų per pusvalandį“
Buvęs Rusijos vyriausybės pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas skelbia, esą branduolinio karo atveju Rusija NATO šalis „sunaikintų per pusvalandį“.
„Tačiau mes neturime leisti, kad taip atsitiktų, nes apsikeitimo branduoliniais smūgiais pasekmės turės įtakos mūsų Žemės būklei“, – sekmadienį „Telegram“ rašė D. Rogozinas.
Todėl, jo teigimu, Rusija „turės nugalėti“ ekonominiu ir kariniu požiūriu galingesnį priešą įprastinėmis karinėmis priemonėmis.
Lukašenka: branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje būtų nepriimtinas
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aleksandras Lukašenka sako, kad branduolinio ginklo panaudojimas Ukrainoje būtų nepriimtina priemonė, mat Baltarusija yra šalia Ukrainos.
Interviu „The Associated Press“ A. Lukašenka karą pavadino karu, o ne „specialia karine operacija“, kaip mėgsta sakyti Rusija. Pokalbyje Baltarusijos režimo lyderis teigė nesitikėjęs, kad karas tarp Rusijos ir Ukrainos taip užsitęs.
REKLAMA
REKLAMA
NATO svarsto galimybę sustiprinti savo buvimą aplink Švediją ir Baltijos jūrą
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas galėtų sustiprinti savo buvimą aplink Švediją ir Baltijos jūrą, kad apsaugotų šią šalį nuo Rusijos kišimosi, Stokholmui svarstant galimybę teikti prašymą dėl narystės.
Rusija pažeidė Suomijos oro erdvę, Helsinkiui svarstant galimybę stoti į NATO
Rusijos karinis sraigtasparnis trečiadienį pažeidė Suomijos oro erdvę, pranešė suomių Gynybos ministerija, šaliai svarstant vis labiau tikėtina tampančią galimybę paduoti paraišką dėl narystės NATO.
Suomijos premjerė Sanna Marin trečiadienį pareiškė, kad Helsinkiui pateikus prašymą – su kaimynine Švedija ar be jos – stojimo procesas galėtų būti užbaigtas kuo greičiau.
Politikai: Lietuva iš NATO viršūnių susitikimo tikisi rytinio flango gynybos sustiprinimo
Lietuva iš NATO viršūnių susitikimo Madride tikisi rytinio flango gynybos sustiprinimo, sako Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų vadovai, prezidento patarėja.
„Vyksta labai intensyvus pasirengimas NATO Madrido summitui, aptarėme, kas ką daro: ką daro prezidentas, Vyriausybė, Seimo nariai.
REKLAMA
REKLAMA
Saudargas apie popiežiaus žodžius dėl Ukrainos: „Galbūt po tam tikro laiko sakys, kad suklydo“
Daug politikų ir visuomenės veikėjų pripažino klydę dėl Rusijos, gal po kurio laiko taip pasakys ir popiežius Pranciškus, pareiškęs, kad NATO galėjo palengvinti Kremliaus invaziją į Ukrainą, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.
Nausėda apie politikų raginimus pakentėti: „Visą laiką gyvena diržų veržimosi nuotaikomis“
Prezidentas Gitanas Nausėda sukritikavo politikus, kurie kalba apie diržų veržimosi poreikį Lietuvoje. Pasak jo, negali būti taip, kad valstybė, kuri gyvena jau daugiau kaip 30 metų atkūrusi savo nepriklausomybę, visą laiką gyvena diržų veržimosi nuotaikomis.
Lavrovas paragino JAV ir NATO liautis tiekti ginklus Ukrainai
Rusijos užsienio reikalų ministras vėl paragino JAV ir NATO liautis tiekti Kyjivui ginklus, jeigu jos „iš tikrųjų suinteresuotos išspręsti Ukrainos krizę“, šeštadienį pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.
Į trečią mėnesį įžengus karui, per kurį Maskva nesugebėjo pasiekti vieno iš savo tikslų – greitai užimti Kyjivą, Rusija dabar intensyvina operacijas Ukrainos rytiniams Donbaso regione.
REKLAMA
REKLAMA
Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai sieks esminio NATO sustiprinimo regione
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai penktadienį Rygoje sutarė, kad per NATO viršūnių susitikimą Madride bus siekiama patvirtinti sprendimus dėl gynybos adaptacijos ir esminio gynybos sustiprinimo rytiniame Aljanso flange.
NATO įspėja: karas gali užsitęsti metų metus
NATO yra pasiruošusi galimybei, kad karas Ukrainoje užsitęs ir tęsis ir mėnesius, ir net ne vienerius metus.
Tačiau aljansas teigė esąs pasirengęs ilgus metus išlaikyti savo paramą Ukrainai kare prieš Rusiją, įskaitant pagalbą Kyjivui pereiti nuo sovietmečio ginkluotės prie modernių Vakarų ginklų ir sistemų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį Briuselyje sakė:
„Turime būti pasiruošę ilgam laikui.
Suomija sveikina NATO žadamą paramą jos saugumo užtikrinimui
Narystę NATO svarstanti Suomija ketvirtadienį pasveikino Aljanso pažadą apsaugoti šią Šiaurės Europos šalį nuo bet kokio Rusijos kišimosi galimo jos stojimo į gynybinį bloką metu.
Suomija ir Švedija – kol kas nepriklausančios jokiai karinei organizacijai – svarsto galimybę siekti narystės NATO kaip atgrasymo nuo potencialios Rusijos agresijos po to, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje.
REKLAMA
REKLAMA
NATO vadovas: karas Ukrainoje gali užsitęsti ne vienerius metus
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad yra tikimybė, jog karas Ukrainoje gali tęstis dar kelis mėnesius ar net metus. Jis teigė, kad NATO šalys ir toliau sieks daryti Rusijai ekonominį ir diplomatinį spaudimą.
NATO vadovas patvirtino: Suomija ir Švedija aljanse būtų sutiktos išskėstomis rankomis
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį nurodė, kad Suomija ir Švedija būtų sutiktos išskėstomis rankomis ir galėtų gana greitai tapti jos narėmis, jeigu nuspręstų jungtis prie 30 šalių gynybinės organizacijos.
J. Stoltenbergo pareiškimas nuskambėjo Suomijos ir Švedijos gyventojams vis labiau pritariant narystei NATO po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.
Vakarai turi pasiruošti karui – vienas buvusių NATO vadų
Buvęs NATO vyriausiojo vado Europoje pavaduotojas generolas seras Richardas Shirreffas palankiai įvertino akivaizdų karinių Aljanso tikslų eskalavimą kaip „visiškai teisingą požiūrį“.
„Tai turi būti vykdoma naudojant didelius išteklius, ir tai turi būti daroma visame Aljanse, kaip visumoje“, – BBC sakė seras R. Shirreffas.
REKLAMA
REKLAMA
Į Klaipėdą atplaukė išskirtinis NATO laivas: Aljansas stiprina pajėgas prie rytinių sienų
Rusijai pradėjus grasinti visam pasauliui, NATO dar labiau stiprina pajėgas palei rytines savo sienas. Į Klaipėdą atplaukė kovinės patirties jau turintis raketomis ginkluotas amerikiečių laivas. Dislokuotas Baltijos jūroje, jis užtikrina šios saugumą, mat kilus karui Baltijos jūrą taptų vienu pagrindinių pastiprinimo permetimo kelių.
Milžinas prisišvartavo Klaipėdos uoste.
Kroatijos prezidentas pratrūko: negalima leisti Suomijos ir Švedijos į NATO, kol neišspręsite problemų Balkanuose
Kroatijos prezidentas pareiškė, kad šalies parlamentas „neturėtų ratifikuoti kieno nors stojimą į NATO, kol nebus išspręsti reikalai Balkanuose.
Skandalingais pareiškimais garsėjantis Zoranas Milanovičius pratrūko kalbėdamas apie galimą Suomijos ar Švedijos stojimą į NATO aljansą.
Švedija pareiškė, kad sprendimas dėl stojimo į NATO – iki gegužės 24-osios
Švedijos valdantieji socialdemokratai penktadienį pareiškė, kad partija tikisi iki gegužės 24 dienos priimti sprendimą dėl to, ar šalis turėtų teikti paraišką dėl narystės NATO.
Jei partija pritartų narystei, tai reikštų aiškią parlamento daugumos paramą galimai šalies paraiškai, ypač jei kaimyninė Suomija, kuri sprendimą tikisi priimti artimiausiu metu, pateiktų paraišką dėl narystės JAV vadovaujamame kariniame aljanse.
REKLAMA
REKLAMA
Vokietijos užsienio reikalų ministrė: Berlynas pasirengęs prisidėti prie brigados steigimo, bet lauks NATO leidimo
Lietuva su regiono partneriais toliau sąjungininkų prašo padėti apsiginti nuo galimos Kremliaus agresijos. Baltijos šalyse viešėjusi Vokietijos užsienio reikalų ministrė tvirtai pažadėjo ginti kiekvieną aljanso teritorijos centimetrą, tačiau konkrečių sprendimų dar teks laukti. Kaip ir dėl toliau iš Europos plaukiančių pinigų už rusišką naftą ir dujas.
Lucasas: Suomijos narystė NATO būtų tik į naudą
Dar nepasibaigęs karas prieš Ukrainą jau dabar keičia Europos saugumo sanklodą. Šio žemės drebėjimo epicentras yra Helsinkis. Vos prieš metus prie NATO aljanso norėjo prisijungti tik ketvirtadalis suomių, o dabar tokių – trys penktadaliai. Vyriausybės ataskaitos apie „pakitusią saugumo aplinką“ formuluotės, vertinant pagal suomių standartus, yra tiesiog svilinančios: „Rusija kelia pavojų visos Europos saugumui ir stabilumui“.
Oficialaus sprendimo laukiama apie vidurvasarį.
Vokietijos ministrė: minimalių NATO pajėgų Baltijos šalyse, Lenkijoje nebeužteks
Baltijos šalis lankanti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sako, kad Aljansas turės didinti pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, reaguodamas į Rusijos grėsmę.
„Minimalaus karinio buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje ateityje nebepakaks“, – bendroje spaudos konferencijoje Rygoje su Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais trečiadienį sakė Vokietijos diplomatijos vadovė.
REKLAMA
REKLAMA
Lietuva sieks, kad NATO rytų flange būtų įtvirtintas priešakinės gynybos principas
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Lietuva sieks, kad NATO rytų flange būtų įtvirtintas priešakinės gynybos principas.
Trečiadienį Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros atstovai per uždarą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį derino veiksmus, kuriuos reikia padaryti iki NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo Madride birželio pabaigoje.
Gitanas Nausėda ragina Švediją ir Suomiją prisijungti prie NATO
Šiaurės šalių prisijungimas prie NATO pagerintų saugumo situaciją Baltijos regione, Jungtinės Karalystės finansų, ekonomikos ir politikos dienraščiui „Financial Times“ teigė prezidentas Gitanas Nausėda, ragindamas Švediją bei Suomiją nedelsiant siekti narystės NATO.
Jis atmetė Rusijos grasinimus didinti savo karinį kontingentą Baltijos regione ir dislokuoti jame branduolinių ginklų, jei Suomija ir Švedija įstotų į Aljansą.
Buvęs NATO karinis vadas: Vakarų baimė dėl branduolinio karo užkerta kelią tinkamam atsakui prieš Putiną
Baimė dėl branduolinių ginklų ir Trečiojo pasaulinio karo visiškai atgrasė Vakarus, tačiau nė trupučio neatgrasė Vladimiro Putino, kuris prieš Ukrainą pradėjo brutualią invaziją, sako buvęs NATO ginkluotųjų pajėgų vadas Philipas Breedlove.
„Perdavėme iniciatyvą priešui“, - neseniai interviu Radio Free Europe/Radio Liberty Gruzijos tarnybai sakė buvęs NATO karinių pajėgų vadas.
REKLAMA
REKLAMA
Suomijos ministrė: labai tikėtina, kad Helsinkis pateiks paraišką stoti į NATO
Viena Suomijos ministrė penktadienį pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog jos šalis pateiks prašymą įstoti į NATO, nors keliomis valandomis anksčiau Rusija perspėjo, kad Helsinkis ir Stokholmas sulauks neįvardytų „pasekmių“, jeigu prisijungs prie karinio aljanso.
Suomijos premjerė trečiadienį sakė, kad jos šalis gali „per kelias savaites“ apsispręsti dėl NATO narystės, o Švedijoje taip pat vyksta atitinkamos diskusijos.
„Rusija turi pralaimėti Ukrainoje“: pasakė, kas sustabdytų Kremlių nuo ketinimų pulti Vakarus
Buvęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigia, kad tokios tragedijos, kokią matėme Bučoje, atveria akis Vakarams dėl Rusijos žiaurumo, o tai leidžia teikti dar didesnę paramą Ukrainai. Visgi, jo teigimu, Vakarų šalys turi tiesiogiai įsitraukti į konfliktą Ukrainoje, o sutriuškinus Rusiją, ją reikia izoliuoti, kad Kremlius nesugalvotų grasinti ir mūsų regionui.
Ivaškevičius Rusijoje prasilenkdavo ir su Bučos žudikais: pasakė, kokia mintis jį net purto
Rusijos kultūrą iš arti pažįstantis Marius Ivaškevičius kraupsta nuo to, ką rusai išdarinėja Ukrainoje. Neišprusimas lemia žiaurumą, įsitikinęs menininkas. Jis baiminasi, kad tokių kraugerių, kaip rusų kariai, atsirastų ir Lietuvoje.
Be to, režisierius griežtai smerkia rusų menininkus, pataikaujančius Kremliui ir siūlo juos teisti.
Karas atėmė kartų „nekaltybę“
Rašytojas ir dramaturgas M. Ivaškevičius pasidalijo įžvalgomis apie Ukrainoje siaučiantį karą.
REKLAMA
REKLAMA
DIENOS PJŪVIS. Ar Rusijai artėja geopolitinė katastrofa – ką reikštų Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO?
Švedija ir Suomija svarsto galimybę formaliai tapti NATO narėmis, o šių šalių sprendimo tikimasi artimiausiu metu. Kai kurie ekspertai mano, kad Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje.
Šis sprendimas Rusijai reikš geopolitinę katastrofą Nr. 2, o Lietuvai bus labai naudingas
Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje, o Lietuvai tai būtų labai pozityvi pasekmė, mano tarptautinio saugumo ekspertas ir konfliktų valdymo specialistas Gražvydas Jasutis.
Laurynas Kasčiūnas: Lietuvos viduje reikia daugiau pajėgumų, kad nebūtume atkirsti nuo NATO
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas lankosi Paryžiuje, kur su kolegomis prancūzais kalba apie NATO rytinio flango stiprinimą. Anot politiko, svarbiausia šiuo metu yra įtikinti sąjungininkus, kad Lietuvos viduje reikia daugiau pajėgumų, mat tik tai padės atgrasyti galimus agresorius ir nebūti atkirstiems nuo NATO.
REKLAMA
REKLAMA
Šaiposi iš rusų: pradėjo karą su Ukraina dėl NATO plėtros, o dabar gaus Švediją ir Suomiją
Ukrainos valdžios atstovai su aiškia ironija kritikuoja Kremliaus veiksmus ir planavimo kokybę. Rusija nuolat akcentavo, kad Ukraina puolama tam, kad NATO nesiplėstų į rytus, tačiau jau metų pabaigoje tradiciškai neutralumą demonstravusios Švedija ir Suomija gali atsidurti Vakarų gynybiniame aljanse.
Į Lietuvą atvyko apie 100 papildomų JAV karių su artilerijos sistemomis „Paladin“
Į Lietuvą ketvirtadienį atvyko apie 100 Jungtinių Valstijų karių su artilerijos sistemomis „Paladin“, ketvirtadienį pranešė kariuomenė.
Pasak jos, ketvirtadienio rytą Lietuvą pasiekė JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos 109-ojo artilerijos pulko 1-ojo bataliono kariai su kovine technika.
„Šis vienetas sustiprins jau esamus JAV rotacinius pajėgumus Lietuvoje.
Šimonytė apie Rusijos grasinimus Baltijos jūros regione dislokuoti branduolinį ginklą: nieko naujo
Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi Suomijos ir Švedijos ketinimais tapti narėmis. Rusija pagrasino, kad šioms Šiaurės šalims tapus Aljanso dalimi, dislokuotų branduolinį ginklą Baltijos jūros regione, tačiau I. Šimonytė teigia, kad šiuose Kremliaus grasinimuose nieko naujo nėra.
„Game changeris, yra toks žodis.
REKLAMA
REKLAMA
Rusija pagrasino Baltijos jūros regione dislokuoti branduolinį ginklą
Rusija perspėjo NATO, kad Suomijai ir Švedijai įstojus į karinį aljansą, bus imtasi priemonių Baltijos jūros regione. D. Medvedevo teigimu, Rusija imsis keisti nebranduolinį Baltijos jūros regiono statusą.
Rusijos Saugumo Tarybos vicepirmininkas, buvęs ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas pareiškė: Nebegali būti jokių kalbų apie nebranduolinį Baltijos statusą – balansas turi būti atstatytas.
Suomijos premjerė apie prisijungimą prie NATO: „Nėra kito būdo užsitikrinti saugumo garantijas“
NATO prie savo sienos Ukrainoje nenorėjusi ir karą Ukrainoje pradėjusi Rusija NATO prie savo sienos gali greitai sulaukti kitoje pasaulio pusėje. Suomijos ir Švedijos premjerės pareiškė, kad šalys svarstys prisijungti prie NATO, o sprendimas esą gali būti priimtas per keletą savaičių.
Putino baimės, kad NATO teritorija kaimynystėje plėsis gali netrukus tapti realybe – prisijungimą prie Aljanso svarsto Suomija. Tada Rusijos siena su NATO narėmis taptų bene 1300-ais kilometrų ilgesnė.
Suomija žada „per kelias savaites“ nuspręsti dėl stojimo į NATO
Suomijos premjerė Sanna Marin trečiadienį sakė, kad jos šalis „per kelias savaites“ apsispręs, ar teikti paraišką įstoti į NATO.
„Manau, tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – per spaudos konferenciją Stokholme kartu su Švedijos premjeras Magdalena Andersson žurnalistams sakė S. Marin.
Švedija taip pat diskutuoja dėl galimos šalies narystės Vakarų šalių kariniame aljanse, Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją Ukrainoje.
REKLAMA
REKLAMA
Žiniasklaida: Švedija ruošiasi stoti į NATO jau šią vasarą
Švedijos premjerė Magdalena Andersson yra nusiteikusi jau šių metų vasarą pateikti šalies prašymą stoti į NATO. Suomija taip pat svarsto galimybę stoti į Vakarų gynybinį aljansą.
Įtakingas švedų leidinys „Svenska Dagbladet“, remiantis šaltiniais valdžioje, skelbia, kad Švedija ruošiasi pateikti prašymą birželio 29-30 dienomis Madride organizuojamo NATO aljanso šalių susitikimo metu.
Analogiškus pranešimus paskelbė ir Suomija.
Seimo pirmininkė: Olševskis atleido Jedinskį iš pareigų dėl įrašo apie Rusiją
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Seime Česlavas Olševskis atleido savo patarėją Zbignevą Jedinskį dėl įrašo feisbuke, jog Lenkija turėtų palikti NATO ir megzti ryšius su Rusija, trečiadienį pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Č. Olševskis informavo, kad jis atleido Jedinskį. Teisingas žingsnis, o kiek tai paveiks Z. Jedinskio įtaką partijoje, pamatysime“, – feisbuke parašė parlamento vadovė.
Nausėda: karas turės ilgalaikių pasekmių, būtina peržiūrėti NATO planus
Rusijos karas Ukrainoje turės ilgalaikių pasekmių saugumui, tad būtina peržiūrėti NATO gynybos planus, antradienį viešėdamas Lenkijoje sakė šalies prezidentas Gitanas Nausėda.
Šalies vadovas kartu su Lenkijos, Latvijos Prezidentais ir Estijos Užsienio reikalų ministre aptarė karo Ukrainoje eigą, paramą Ukrainai ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) rytinio flango stiprinimą.
REKLAMA
REKLAMA
Landsbergis: Lietuvai kaip niekad svarbūs konkretūs NATO sprendimai dėl regiono gynybos
Lietuvai kaip niekad svarbūs konkretūs NATO sprendimai dėl regiono gynybos, teigia Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis.
Jis antradienį tai sakė susitikimuose su Liuksemburgo valdžios atstovais, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Ministras dar kartą paragino NATO rytinio flango gynybos koncepciją, atsižvelgiant į po karo Ukrainoje pradžios reikšmingai pasikeitusią realybę.
Švedijos valdantieji pradeda partines diskusijas dėl narystės NATO
Stokholmo valdančioji partija pirmadienį pradėjo vidaus diskusiją, ar šalis turėtų prašyti narystės NATO.
Nors dar prieš kelis mėnesius toks svarstymas būtų neįsivaizduojamas, padėtį keičia dėl Rusijos invazijos į Ukrainą auganti visuomenės parama narystei gynybiniame Aljanse.
Anušauskas: siekiame, kad NATO priešakinių pajėgų batalionai taptų brigadomis
Lietuva ir kitos rytinės NATO šalys siekia, kad NATO priešakinių pajėgų batalionai taptų brigadomis, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Lietuva kartu su kitomis NATO rytinio pakraščio valstybėmis siekia, kad NATO priešakinių pajėgų batalionų kovinės grupės būtų sustiprintos iki priešakinių brigadų“, – po susitikimo su Vokietijos gynybos ministerijos parlamentiniu valstybės sekretoriumi Thomasu Hitschleriu pažymėjo ministras.
REKLAMA
REKLAMA
NATO (ne)noras kištis į karą: Vašingtonas ir Berlynas atsakingai vertina branduolinę grėsmę
Kiekvienas Ukrainos, Rusijos ar Vakarų lyderių pasisakymas apie karą yra po padidinamuoju stiklu. NATO lyderiai jau daugiau nei mėnesį dažnai kartoja apie nenorą, kad karas išplistų už Ukrainos teritorijos ir apie galimą atsaką Rusijai, jei ši peržengtų dar vieną „raudonąją liniją“. Ekspertai teigia, kad nedetalizavimas, koks tas atsakas būtų, yra dar vienas Vakarų ginklas prieš Kremlių, o nuolatinis kartojimas, kad tiesiogiai NATO į karą Ukrainoje nesikiš – baimės, kad Vladimiras Putinas panaud...
Suomija svarsto narsytę NATO: apsispręsti žada iki birželio pabaigos
Suomija tikisi priimti sprendimą dėl narystės NATO iki birželio pabaigos, penktadienį pranešė ministrė pirmininkė Sanna Marin, šalyje tvyrant nerimui dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
„Diskutuosime labai atsargiai, bet netruksime ilgiau nei privalome“, – spaudos konferencijoje teigė socialdemokratų lyderė.
„Manau, kad pabaigsime diskusiją iki vidurvasario“, – pridūrė ji.
Landsbergis: NATO nebesaisto pažadai Rusijai reikšmingai nedidinti pajėgų rytuose
Prieš ketvirtį amžiaus pasirašyta NATO ir Rusijos santykių pagrindų sutartis nebesaisto Aljanso, nes Rusija pasikeitė šalį valdant Vladimiro Putino režimui, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Pagal 1997 metais sudarytą NATO ir Rusijos santykių pagrindų susitarimą NATO yra pasižadėjusi nedislokuoti nuolatine tvarka reikšmingų pajėgų Rytų Europos ir Baltijos šalyse.
„1997 metais pasirašytas susitarimas buvo pasirašytas su kita Rusija.
REKLAMA
REKLAMA
KAM viceministras JAV: Lietuva tikisi NATO sprendimų dėl priešakinės gynybos stiprinimo
Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius sako, kad Lietuva NATO viršūnių susitikime tikisi NATO sprendimų dėl priešakinės gynybos rytiniame flange stiprinimo, realių gynybos planų.
Kaip penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), Jungtinėse Valstijose su šalies gynybos sekretoriaus pavaduotoju politikai Colinu Kahlu susitikęs M. Abukevičius akcentavo kad gynyba rytiniame NATO regione remiasi „nuolatiniu ir reikšmingu“ JAV ir NATO buvimu.
NATO vadovas: Suomija ir Švedija būtų mielai priimtos į Aljansą
NATO mielai ir greitai priimtų Suomiją ir Švediją, jei jos nuspręstų pateikti paraiškas dėl stojimo, trečiadienį sakė šio karinio aljanso civilinis vadovas, Rusijos karui Ukrainoje smarkiai padidinus narystei pritariančių suomių ir švedų skaičių.
Karinė organizacija taip pat galėtų būti pasirengusi suteikti saugumo garantijas šioms šalims, jei bet koks galimas narystės siekis supykdytų Rusiją, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
NATO vadovas apie karą: „Turime būti realistai ir suvokti, kad tai gali trukti ilgai, daug mėnesių, net metų“
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį perspėjo, kad nėra ženklų, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų atsisakęs „savo ambicijos kontroliuoti visą Ukrainą“, ir kad karas gali užtrukti ilgai.
„Turime būti realistai ir suvokti, kad tai gali trukti ilgai, daug mėnesių, net metų.
REKLAMA
REKLAMA
Dėl Jedinskio įrašo apie sąjungą su Rusija Seimo narė Petkevič paliko LLRA-KŠS
Dėl kolegos Zbignevo Jedinskio įrašo, kad Lenkija turėtų palikti NATO ir megzti ryšius su Rusija, Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠ) paliko Seimo narė Beata Petkevič, pora Vilniaus rajono tarybos narių.
„Taip, aš priėmiau tokį sprendimą. Esu tikra tuo, esu jau išregistruota iš partijos narių“, – LRT trečiadienį sakė Seimo narė.
Ji tvirtino šį žingsnį padariusi praėjusią savaitę.
Pentagono generolas apie galimas JAV bazes Rytų Europoje: „Realus buvimas visuomet yra geras atgrasymas“
Jungtinės Valstijos pritaria tam, kad rytiniame NATO sparne būtų amerikiečių nuolatinių karinių bazių, bet reguliarioms trumpalaikėms tarnybos pamainoms, o ne ilgalaikiam dislokavimui, antradienį sakė svarbiausias Pentagono generolas.
Rusijai tęsiant invaziją Ukrainoje, JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley per posėdį Atstovų Rūmuose sakė, kad svarbios sąjungininkės rytiniame NATO pakraštyje nori nuolatinių JAV bazių.