mokslas

Pernai atlikto tarptautinio PISA tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių gamtamokslinio ir matematinio raštingumo, skaitymo gebėjimų, informatinio problemų sprendimo pasiekimai yra aukštesni už Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkį bei lenkia didelę dalį kitų tyrime dalyvavusių šalių.  PISA (angl. Programme for International Student Assessment) – tai tarptautinė moksleivių vertinimo programa.

Profesinio mokymo įstaigose pirmą kartą pradėti rengti profesijos mokytojai, tokią mokymo programą pasirinko 125 asmenys, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tuo metu mokslo metus profesinio mokymo įstaigose iš viso pradėjo apie 18,2 tūkst. naujų mokinių – tiek jų sudarė sutartis su mokyklomis po pagrindinio ir papildomo vasaros priėmimo. „Profesinis mokymas yra šiuolaikiškas, daug investuojame į praktinio rengimo infrastruktūrą.

Žmogaus kūnas – tai mechanizmas, kurio daugybė sudedamųjų dalių – nuo mikroskopinių mūsų ląstelių detalių iki galūnių, akių, kepenų ir smegenų – palaipsniui formavosi keturis milijardus metų. Tačiau mokslininkai negali suprasti, kodėl mes išsivystėme būtent į tokią formą, rašoma „The Independent“. „Evoliucijos istorija mums pasakoja, kaip, prasidėjus nuo paprastų ištakų, formavosi kiekviena rūšis, kai prie jos „brėžinio“ būdavo pridedami atskiri komponentai, sudarantys gyvą būtybę.

Socialdemokrato Darius Jakavičius svarstymas privalomą mokslą pratęsti iki 18 metų mokyklų vadovų entuziazmo nesulaukė. Gimnazijų direktoriai abejoja, ar toks sprendimas padėtų mokiniams, kurie sunkiai mokosi ar stokoja motyvacijos. Seimo Švietimo ir mokslo komitete (ŠMK) antradienį svarstant prezidento veto dėl Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės, socialdemokratas Darius Jakavičius pasiūlė svarstyti keisti Konstituciją ir privalomą mokymąsi pratęsti iki 18 metų.

Seimui antradienį nusprendus palikti, tačiau nukelti griežtesnių reikalavimų – slenksčio dešimtokui tapti vienuoliktoku – įsigaliojimą 2029-iems, socialdemokratas Darius Jakavičius sako matantis poreikį keisti Konstituciją įtvirtinant privalomą mokslą iki 18 metų. „Vienas iš siūlymų, kuris tikrai būtų teisingas, mano manymu, yra Konstitucijos 41 straipsnio keitimas.

Konkursą „Kitas 100“ laimėjusio 21 studento, įstojusio į geriausias pasaulio aukštąsias mokyklas, studijas užsienyje finansuos valstybė, jiems skiriama iki 61 tūkst. eurų vieneriems studijų metams, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Skelbiama, kad baigę studijas laureatai grįš į Lietuvą – jie įsipareigojo savo žinias pritaikyti tėvynėje, čia dirbdami bent trejus metus.

Ketvirtadienį baigiasi priėmimo į universitetus ir kolegijas pagrindinis etapas – vidurdienį bus stabdomas prašymų studijuoti priėmimas. Pagrindinio etapo rezultatus numatoma skelbti liepos 30 dieną, o studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti iki rugpjūčio 1 dienos, skelbia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Nuo rugpjūčio 4-osios iki 7-osios stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape.

Ar Z karta – maždaug 14–30 metų jaunuoliai – yra kvailesni už savo tėvus ir prosenelius? Tokie garsaus Jungtinių Amerikos Valstijų neuromokslininko teiginiai paplito internete – esą jų mąstymo, raštingumo, skaičiavimo gebėjimai ir net IQ pirmą kartą istorijoje yra žemesni nei jų tėvų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Patys mokytojai sako, kad Z kartos atstovai yra išsiblaškę, nesugeba skaityti ilgesnių tekstų, todėl privalomos perskaityti knygos jiems trumpinamos iki santraukų.

36-ios švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos įteikė prezidentui Gitanui Nausėdai kreipimąsi, kuriuo prašo vetuoti liepos 14 d. Seimo priimtą Švietimo įstatymo pakeitimą dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) kartelės atsisakymo. Organizacijos perspėja, kad minimalaus mokinių pasiekimų reikalavimo panaikinimas kelia grėsmę ne tik dalies vaikų ateičiai, bet ir visos valstybės konkurencingumui, demokratiniam bei nacionaliniam atsparumui.

36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos prašo prezidento Gitano Nausėdos vetuoti Seimo sprendimą atšaukti griežtesnių reikalavimų pagrindiniam išsilavinimui įgyti įsigaliojimą, ketvirtadienį pranešė organizacija „Švietimas #1“. 2022 metais Seimas priėmė Švietimo įstatymo pataisas, pagal kurias vienuoliktokais tapti norintys dešimtokai Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) turėtų įveikti bent ketvertu.

Autonominis povandeninis aparatas, nusiųstas po Dotsono šelfiniu ledynu Vakarų Antarktidoje, aptiko keistą paslėptą kraštovaizdį, išskobtą ledo apačioje, o vėliau, vykdydamas atgalinę misiją po tuo pačiu užšalusiu šelfu, dingo be žinios, rašom UNIAN. Ryškiai oranžinis robotas-povandeninis laivas, pavadintas „Ran“, buvo suprojektuotas dirbti ten, kur žmonės ir įprasti laivai negali patekti.

Milijonai žmonių pasaulyje kenčia nuo miopijos (trumparegystės) – ir, mokslininkų prognozėmis, situacija tik blogės, praneša „Science Focus“. Mokslininkų teigimu, dėl kol kas tiksliai nežinomų priežasčių, žmonių akys vis dažniau keičia formą ir todėl susiduriama su regėjimo problemomis. Kaip išsiaiškino specialistai, beveik kas trečias žmogus pasaulyje kenčia nuo miopijos – tai vienas iš labiausiai paplitusių regėjimo defektų, ir rodikliai toliau auga.

Šių metų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos valstybinių brandos egzaminų rezultatai – geresni nei pernai, rodo antradienį paskelbti Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenys. Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą išplėstiniu (A) kursu išlaikė 97,5 proc. iš 17 tūkst. 633 jį laikiusių abiturientų, šimto balų įvertinimus gavo 168 dalyviai, t. y. procentas visų laikiusiųjų šį egzaminą.

Moterys visame pasaulyje vidutiniškai gyvena ilgiau nei vyrai, tačiau mokslininkai vis dar ieško galutinio atsakymo, kodėl taip yra. Naujas tyrimas rodo, kad ilgesnę moterų gyvenimo trukmę gali lemti ne tik sveikesni įpročiai, bet ir genetika bei evoliucija. Naujo tyrimo autoriai analizavo daugiau kaip 1100 žinduolių ir paukščių rūšių gyvenimo trukmės duomenis tiek laukinėje gamtoje, tiek zoologijos soduose, rašoma vice.com. Rezultatai atskleidė aiškią tendenciją: maždaug 72 proc.

2025 m. rugpjūčio 21 d. Saulė išspinduliavo tai, kas atrodė kaip įprastas radijo bangų energijos žybsnis – tokio tipo impulsai, kuriuos astronomai stebi reguliariai ir paprastai tikisi, kad jie išblės per kelias valandas ar dienas. Tačiau šis signalas neišnyko.

Penktadienį Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose prasideda Paskutinio skambučio šventė, žyminti vieną svarbiausių etapų abiturientų gyvenime – mokyklos baigimą, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Paskutinio skambučio proga abiturientus penktadienį sveikina švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė, ragindama jaunuolius drąsiai žengti į naują gyvenimo etapą. „Paskutinis skambutis – tai ne tik mokyklos durų užvėrimas.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje penktadienį rengiama atvirų durų diena, į kurią kviečiami kario profesija ir studijomis besidomintys jaunuoliai. Karininkus, karybos ir saugumo specialistus rengianti aukštoji mokykla lankytojams suteiks galimybę iš arčiau susipažinti su karine technika ir ginkluote, pabendrauti su kariūnais bei instruktoriais ar išbandyti fizinio rengimo užduotis.

Lietuvos aukštosiose mokyklose magistrantūros studijų studentai galės vienu metu studijuoti kelias skirtingas kryptis, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pasak institucijos, universitetai galės siūlyti dvi ar daugiau studijų krypčių jungiančias studijų programas, kurios leis studentams mokytis spręsti kompleksines problemas ir tarpusavyje derinti skirtingus metodus.

Vilniuje penktadienį vyks švietimo forumas „Aukštasis mokslas regionuose: tvarios ekosistemos kūrimas“, kurio metu bus diskutuojama apie aukštojo mokslo prieinamumą regionuose. Forumo tikslas – skatinti aukštojo mokslo sistemos dalyvių dialogą tarp kolegijų, universitetų, verslo, viešojo sektoriaus, kuriant ir tobulinant tvarią aukštojo mokslo ekosistemą Lietuvos regionuose.

Po dviejų savaičių trukusio konflikto dėl atleistos pedagogės Alytaus mokykloje, nuo pirmadienio gimnazijoje bus atnaujintas ugdymo procesas, laikinai keisis ir įstaigos vadovas, pranešė miesto savivaldybė. Kaip teigiama penktadienį išplatintame pranešime, savivaldybė su Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytojais ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstove pasirašė susitarimą sugrįžti į mokyklas ir toliau gyvai tęsti pamokas.

Didžiausioje Lietuvos mokykloje – Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjuje – akademiniai rezultatai nėra tikslas savaime. Mokyklos vadovas Dainius Žvirdauskas pabrėžia, kad svarbesni yra platesni tikslai – mokinių ambicijos, kryptingas augimas ir pažanga, neapsiribojanti vien egzaminų rezultatais. Anot jo, visai Lietuvos švietimo sistemai taip pat turėtų labiau rūpėti ne šimtukai, o tai, kad nė vienas vaikas neliktų už borto, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), nepritaikiusi matematikos valstybinio brandos egzamino užduočių, diskriminavo regos negalią turintį mokinį, išnagrinėjusi skundą nustatė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Kaip pirmadienį pranešė tarnyba, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė skyrė NŠA įspėjimą. „Tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, rodančių, kad mokinys su regos negalia, laikydamas matematikos egzaminą, patyrė diskriminaciją.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad šiuo metu diskusijų apie universitetinių pirmosios pakopos studijų trumpinimą nėra. „Šiuo metu tai tikrai neturime tokių diskusijų. Jeigu iškils klausimas, jeigu matysime, kad aktualu, kažkas kreipiasi, (atsižvelgsime – BNS), tačiau į mus tikrai niekas nesikreipia. Mes nediskutavome šiuo klausimu“, – BNS šią savaitę sakė ministrė.

Pirmoji pasaulyje vakcina, vartojama alaus pavidalu, gali skambėti kaip provokacija ar net pokštas. Tačiau būtent tokį, iš pirmo žvilgsnio netikėtą, kelią pasirinko Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio vėžio instituto mokslininkai, ieškantys būdų, kaip vakcinas padaryti prieinamesnes, pigesnes ir lengviau priimamas visuomenėje.

Kinijos medikai paauglių smegenų struktūroje aptiko specifinių dėsningumų, kurie, kaip paaiškėjo, yra susiję su prokrastinacija suaugus. Tyrėjai taip pat išsiaiškino, kad ši savybė gali būti paveldima, o tai reiškia, kad nuo gimimo žmogus „apdovanojamas“ polinkiu ateityje atidėlioti reikalus be matomų priežasčių ir nepriklausomai nuo pasekmių.

Kai 2010 metais Demis Hassabis įkūrė „DeepMind“, dirbtinio bendrojo intelekto (AGI) idėja daugeliui atrodė kaip mokslinė fantastika. Tačiau praėjus 15 metų situacija kardinaliai pasikeitė. Nobelio chemijos premijos laureatas, apdovanotas už proveržį baltymų struktūros prognozavimo srityje, ir vienas svarbiausių „Google“ dirbtinio intelekto strategų šiandien tvirtina – mes jau esame finišo tiesiojoje.

Sprendimai, lemiantys valstybės ateitį, vis dažniau priimami vidinių įtampų sąlygomis – kai kiekvienoje srityje tenka rinktis tarp skirtingų krypčių ir rizikų. Dėl to vis dažniau ieškoma būdų, kaip sprendimus patikrinti praktiškai – dar prieš jiems tampant realiais veiksmais. Tokį Lietuvos ateities scenarijų testavimo būdą išbandė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas kartu su nepriklausomu žiniasklaidos kanalu „Politika.

Spalio 29-ąją Antakalnio kapinėse buvo galima išvysti neįprastą vaizdą – vienas po kito Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentai nešė urnas su palaikais. Šie palaikai priklausė žmonėms, kurie sutiko po mirties paaukoti savo kūnus mokslui, o medicinos studentai galėjo iš jų mokytis. Naujienų portalui tv3.lt apie reikšmingą mokslui savo kūnus paaukojusių žmonių indėlį medicinai sutiko papasakoti VU ketvirto kurso medicinos mokslų studentas Mindaugas Smetaninas.

Žmogus pamato jus iš tolo – artėja, nori pasisveikinti. Jo veidas nieko jums nesako ir pokalbio metu susigėdęs desperatiškai ieškote bent vienos detalės, kuri padėtų suprasti, kas stovi priešais jus. Neuropsichologė Roberta Daini iš Milano-Bikokos universiteto pabrėžia, kad tai – dažnas reiškinys. „Mums gali pasirodyti, kad atpažinti žmogų yra paprasta, nes tai vyksta automatiškai. Tačiau iš tikrųjų procesas labai sudėtingas“, – sako ji.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektore antradienį inauguruota profesorė Ineta Dabašinskienė.  Per ceremoniją universitete jai įteikti valdžios ženklai – toga, grandinė, kepurė, didysis antspaudas ir skeptras.  „Kiekvienas universitetas turi savo balsą, savo kvėpavimą, savo vertybes. Vytauto Didžiojo universitetas nuo pat pradžių buvo daugiau nei studijų vieta.

Sensacinga inovacija nustebino net visko mačiusius. Sukurta tualeto valymo tabletė ne tik dezinfekuos jūsų išvietę, bet ir parodys, ar nesergate inkstų ligomis. Šią priemonę sukūrė jauna inovatorė, kurią tokiam išradimui paskatino jos tėvo ligos. Inkstų sutrikimus mokslininkės tėtis kentė daugiau kaip 10 metų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Mergina nuleidžia vandenį tualete. Taip ji pristato savo sensacingą išradimą – „Unify“ tabletę.

Šiandien Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakultete buvo galima išvysti vieną šalia kitos išdėliotas urnas, apsuptas žvakių šviesos. Šalia jų – kortelės, ant kurių nurodyti vardai, pavardės, gimimo ir mirties laikai 27 žmonių, kurie sutiko po mirties paaukoti savo kūnus mokslui. Šių metų spalio 29-oji žymi pirmą kartą, kai Lietuvoje VU iniciatyva buvo pagarbiai ir oriai atsisveikinta su žmonėmis, kurie sutiko padovanoti savo kūnus mokslui ir prisidėti prie būsimų medikų rengimo.

Praėjusį ketvirtadienį Jurbarko apylinkėse vyko Vaclovo Into akmenų muziejaus ir Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus specialistų ekspedicija, kuriai vadovavo geologas Simonas Saarmann. Tikslas – praturtinti muziejų kolekcijas, surinkti mokomųjų pavyzdžių, susipažinti su dažniausiai randamais fosilijų tipais. Radiniai pranoko lūkesčius – rastas maždaug 19 cm skersmens amonitas. Tokie dideli pavyzdžiai šalyje aptinkami itin retai.

Miegas mūsų organizmui gyvybiškai būtina – jo metu vyksta „remonto darbai“, kai atkuriami resursai, o nereikalingos medžiagos išvalomos. Tačiau ką daryti, jei miego režimas yra sujauktas arba pabudus paryčiais darosi sunku užmigti? Į šiuos klausimus atsakiusi miego tyrinėtoja, neuromokslininkė Laura Bojarskaitė, visų pirma paaiškino, kuo miegas toks svarbus mūsų organizmui.

Devynios Trakų rajono mokyklos įdiegė inovatyvią technologiją, kuri leidžia aptikti ne tik tradicinius cigarečių dūmus, bet ir elektroninių cigarečių garus. Pernai ši sistema išbandyta Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje, o šiais metais savivaldybė nusprendė ją įdiegti dar aštuoniose rajono ugdymo įstaigose. Anot Trakų rajono savivaldybės, detektoriuose veikia jutiklių sistema, kurios duomenis apdoroja dirbtinis intelektas, realiu laiku stebintis kietųjų dalelių judėjimą ir pasikeitimus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė neatmeta, kad diskusijos dėl 4 darbo dienų savaitės galėtų paliesti ir mokinius – tokiu atveju jie į mokyklą eitų vos keturis kartus per savaitę. Visgi švietimo bendruomenė pastebi, kad svarstant tokį klausimą reikėtų atkreipti dėmesį į daugelį logistinių klausimų, pavyzdžiui, mokytojų algos, higienos normos bei darbo krūvis. O šiuo metu tokia idėja, jų teigimu, atrodo neproduktyvi.

Pirmadienį, rugsėjo 1-ąją, prasideda naujieji mokslo metai – švenčiama Mokslo ir žinių diena. Nuo rudens švietimo įstaigose numatomi pokyčiai – augs darbuotojų atlyginimai, mokyklos turės nustatyti mobiliųjų telefonų naudojimo taisykles. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) žada tęsti pradėtus darbus ir spręsti klausimus dėl valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo kartelės, matematikos egzamino privalomumo.

Siekiant išvengti šiais metais egzaminų sesijoje vykusių nesklandumų pasikartojimo, iki gruodžio pradžios bus peržiūrėta valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo kartelė, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. „Išlaikymo kartelė buvo per aukšta, rezultatai tą labai aiškiai parodė (...) Pagal įstatymus, iki gruodžio 1 d. turėsime peržiūrėti egzaminų išlaikymo kartelę“, – po susitikimo su prezidentu teigė R. Popovienė.

Praėjusios Vyriausybės inicijuota kolegijų pertvarka buvo neteisinga, sako kandidatė į premjeres Inga Ruginienė ir žada pradėti diskusiją dėl reikalavimų stojant į kolegijas mažinimo. „Konservatorių padaryta reforma tikrai man buvo labai skaudi ir, mano požiūriu, neteisinga.

 Nepakankamai vandens geriantys žmonės pasižymi stipresnėmis biologinėmis reakcijomis į stresą, atskleidžia tyrimas. Mokslininkai nustatė, kad didesnis streso hormono kortizolio kiekis paprastai išsiskiria mažiau vandens išgeriantiems žmonėms, nors jie ir nejaučia didesnio troškulio už tuos, kurie vandens geria daugiau. Tyrime prieita prie išvados, kad vandens buteliukas po ranka – organizmui ypač naudingas įprotis stresą keliančiu laikotarpiu.

Pedagogo kvalifikaciją turintys šalies ugdymo įstaigų darbuotojai gali nemokamai  įgyti papildomų specializacijų bei dalykinių kompetencijų aukštosiose mokyklose, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Pasak jos, užbaigę studijas jie galės dirbti papildomo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytojais.

Trečiadienį baigiasi pagrindinis priėmimas į Lietuvos universitetus ir kolegijas. 11 val. bus stabdomas prašymų studijuoti priėmimas, pranešė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Pagrindinio priėmimo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 11 dieną. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti iki rugpjūčio 14 dienos. Rugpjūčio 15–19 dienos vyks papildomas priėmimas.

Visai neseniai visos Lietuvos abiturientai sužinojo savo valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus. Vienas iš jų – Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokinys Lukas Janušas, kuris savo tėvus ir mokytojus pradžiugino net trimis šimtukais. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Luku, o šis papasakojo, kad gavo šimtukus iš istorijos, biologijos ir chemijos mokslų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) nusprendus visiems abiturientams prie brandos egzaminų pridėti po dešimt taškų, šimtukus gavusių abiturientų skaičius išaugo kartais, rodo Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenys. Anot NŠA, 1017 arba 8,1 proc. abiturientų, šiais metais laikiusių matematikos egzaminą išplėstiniu lygiu, įvertinti šimtu balų, jei dešimt taškų nebūtų buvę pridėta, tokių būtų 258 arba 2,1 proc. visų laikiusiųjų.

Panamoje pastebėtas naujas kabiauodegių beždžionių kapucinų elgesys – kai kurie patinai pagrobia kitos rūšies beždžionių jauniklius ir nešiojasi juos kelias dienas nesuteikdami priežiūros, pirmadienį paskelbė žurnalas „Current Biology“. Panamos beždžionės kapucinai Chikarono saloje buvo filmuojamos nuo 2017 metų. Ši grupė žinoma tuo, kad naudoja akmeninius įrankius kietiems riešutams ir vėžiagyviams skaldyti.

Visos šalies profesinio mokymo įstaigos vienu metu ketvirtadienį bei penktadienį rengia atvirų durų dienas.  Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, jų metu lankytojai galės supažindinti su įstaigų erdvėmis ir technine įranga, pamatyti, kaip ruošiami specialistai, išbandyti įvairias profesijas, aplankyti praktinio mokymo bazes, laboratorijas, simuliatorius, dalyvauti konkursuose.

Tarptautiniame studijų sričių reitinge į geriausiųjų sąrašus šiemet pateko septynios Lietuvos aukštosios mokyklos. Tai – Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas (MRU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Nuo 2025 metų pradžios įsiteisino dar 2022 m. priimta įstatymų pataisa, pagal kurią mokymo įstaigos nebeteko galimybės gauti iš gyventojų 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Dėl naujos tvarkos mokymosi įstaigų asociacijų atstovai jau kreipėsi į naujus valdančiuosius ir teigia, kad tokiu būdu mokyklos praras ne tik reikšmingą dalį pajamų, tačiau ir paklius į papildomas biurokratijos pinkles.

Nuo kitų metų rugsėjo 1 d. mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientai padidės 8 proc. Tai nustatė Seimas, ketvirtadienį priėmęs Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus. Už šį dokumentą balsavo 110 parlamentarų, niekas nebuvo prieš, susilaikė 3. Kaip praneša Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuras, nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose pareiginė alga bruto instituto direktoriaus kils 250–446 eur.