mokesčiai

Diskusijoms dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įgaunant vis spartesnį pagreitį norom nenorom prisimeni posakį: „Reikia išminties suprasti, kad reikėtų mokytis iš kitų klaidų, kad neišradinėtumėme dviračio kiekvieną kartą. Pasimokius iš kitų patirties gali sutaupyti laiko ir išvengti nereikalingų klaidų.

Daugelis žino, kad gavę didelę sumą pinigų, automobilį, namą ar kitą dovaną iš, pavyzdžiui, draugo, turi ją deklaruoti ir susimokėti mokesčius. Vis tik kyla klausimas, ką daryti su smulkesnėmis dovanomis, gautomis iš įvairių žmonių per šventes, jei jas sudėjus išeina nemaža suma pinigų. Specialistai paaiškino, kokiais atvejais tokias dovanas reikia deklaruoti ir už jas susimokėti, taip pat, kokiu būdu yra tikrinama, kad gyventojai šią pareigą atliktų.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad permainos dėl naujojo NT mokesčio yra būtinos. Taip pat primena, kad ir šiuo metu yra taikomas tam tikras mokestis, tačiau jį, kaip sako I. Šimonytė, galima pavadinti „buržujaus“ mokesčiu. I. Šimonytei stojus ginti siūlomą NT mokestį programuotojas Paulius Jakutavičius negalėjo nutylėti ir tiesiai šviesiai rėžia, jei būtų priimtas NT mokestis jo šeimai pareikalautų atsisakyti būtiniausių dalykų. „Apie planuojamus NT mokesčio pakeitimus.

Nuo šiol visi „Apple Watch“ turėtojai Baltijos šalyse gali naudotis „Smart-ID“ programėle savo išmaniuosiuose laikrodžiuose, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Anot el. atpažinties paslaugas teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ atstovų, šiuo žingsniu siekiama, kad elektroninis pasirašymas ir autentifikavimas būtų dar patogesni. Net 75,5 proc. „Smart-ID“ naudotojų Lietuvoje išreiškė norą naudotis programėle savo išmaniajame laikrodyje, rodo naujausi bendrovės vidiniai duomenys.

Nors kalbama, kad šildymo sąskaitos šiemet bus mažesnės, prasidedantis šildymo sezonas neramina daugelį. Pastaraisiais metais elektros, dujų ir šildymo sąskaitos buvo gerokai didesnės, nei esame pratę mokėti, tad, su neramumu laukiant šiųmečių kainų, verta apsvarstyti galimybes taupyti ne tik elektrą, bet ir šilumą namuose, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prezidentūrai siūlant ieškoti papildomų galimybių finansuoti šalies gynybą, ekspertai siūlo svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius. Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlė apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį. „Susėdame, suformuluojame kokį nors krašto gynybos mokestį, pamatome, kaip jis geriausiai veiktų, kad neapsunkintume jautriausių grupių, kad prisidėtų tie, kurie nori gyventi saugioje Lietuvoje“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Kai kurie Lietuvos verslininkai Mokesčių inspekcijai turės atseikėti apvalią sumą – beveik 12 mln. eurų už asmeninių poreikių tenkinimą įmonės lėšomis. Mokesčių inspekcija skelbia, kad kai kurie verslininkai per pusantrų paskutinių metų įmonės lėšomis pirko prabangius automobilius, keliones sau ir šeimos nariams. O už įmonės lėšas įsigytas atostogų keliones į šiltuosius kraštus apsukrūs verslininkai dar ir prisidengė komandiruotėmis.

Lietuva Europos kontekste išsiskiria itin dideliu mirtingumu darbo vietoje – 2021 m. Lietuva tarp 27 Europos valstybių užėmė antrą vietą po Latvijos – pasitaikė 37 mirties atvejai. Nors praėjusiais metais mirties atvejų pasitaikė mažiau, iki lyderių dar toli – tokiose šalyse kaip Vokietija, Švedija ar Suomija mirtinų nelaimingų atsitikimų darbo vietoje gali ir nepasitaikyti. Kaip ir anksčiau, mirčių atvejų daugiausiai pasitaiko statybų sektoriuje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad skolintis lėšų gynybai, priešingai nei pernai, neleidžia ekonominės prognozės, įtemptas biudžetas. „Tuomet buvo matoma, kad gali būti ir geresnis (valdžios sektoriaus – BNS) balansas, – Žinių radijui trečiadienį sakė ministrė. – Šiuo atveju matome, kad biudžetas tikrai yra įtemptas, ekonomikos augimas, kuris yra numatomas ateinantiems metams, tikrai yra pakankamai ribotas, matome lėtėjančią ekonomiką visoje Europos Sąjungoje.

Per 100 tūkstančių lietuvių šeimų „Ignitis“ atsiuntė klaidingas sąskaitas už rugsėjo elektrą. Bendrovė aiškina, esą taip nutiko dėl techninės klaidos, tačiau smulkesnių detalių apie incidentą neatskleidžia. Gyventojai piktinasi, kad pataisytose sąskaitose „Ignitis“ surašė didesnes sumas.

Gaudamas darbo užmokestį kiekvienas darbuotojas turi sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Dėl to į rankas gaunama pinigų suma yra mažesnė už atlyginimą popieriuje. Tačiau mokestis netaikomas neapmokestinamajam pajamų dydžiui (NPD). Paprastai kalbant, kuo NPD didesnis ir kuo plačiau jis taikomas, tuo daugiau pinigų lieka didesnei daliai gyventojų.

Šalia Panevėžio, Berčiūnuose, dviejų aukštų, 200 kv. m ploto name gyvenantis Juozas su žmona skaičiuoja, kad artėjanti žiema gerokai patuštins pinigines. Viskas dėl siūlomo naujo NT mokesčio. „Brangu, visam namui kūrenti mums reikia vos ne 30 kubų malkų, įsivedėm dujas, džiaugėmės, o dabar nežmoniškai sukėlė kainas ir atsisakėm dujų“, – tikino senjoras Juozas. Tačiau ne tik artėjanti žiema verčia senjorus skrupulingai skaičiuoti savo išlaidas.

Pensininkams, neturintiems pinigų sumokėti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, savivaldybės galėtų jį atidėti, o po jų mirties skolą padengtų paveldėtojai arba naujieji būsto savininkai. Tai numatančios pataisos skinasi kelią Seime.  Savivaldybių asociacija sako, kad daugeliui menkas pajamas gaunančių žmonių iš viso nebūtų prievolės mokėti šio mokesčio, o pensininkų pajamų vertinimas numatytas siekiant neskatinti masinių atidėjimų.

Ketvirtadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui ir jį lydintiems teisės aktams. Juose yra numatoma, kiek mokesčių Lietuvoje bus surinkta ir kam kiek pinigų atiteks. Planuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto pajamos sudarys 17 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,5 mlrd. eurų. Lietuva turi beveik 2,8 mln. gyventojų.

Valstiečiai ir žalieji pasitraukė iš nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo. Jais planuoja sekti ir kitos opozicinės partijos. Ar šis susitarimas žlugs? Kaip seksis politikams imtis kitų svarbių darbų, pavyzdžiui, mokesčių reformos ir kitų metų biudžeto, kai ant nosies net treji rinkimai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krik...

Kompozitorius, prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano paviešino, kokią sumą 2018 metais padengė valstybė už kraujo vėžio gydymą. Vyras feisbuko įraše pabrėžė, kad ne visur yra „vagys“ ir ragino pakeisti požiūrį į mokesčius. „Maksimaliai konkretus paaiškinimas, kur keliauja mokesčiai.  Čia dalinuosi savo sveikatos reikalais 2018 metais.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kviečia 18–25 m. studentus ir specialistus registruotis į pirmąjį jaunimo mokesčių hakatoną – „Taxmania Hackathon“. Renginio metu komandos ieškos inovatyvių sprendimų mokestiniams iššūkiams, o geriausių idėjų autorių laukia 10 tūkst. eurų prizinis fondas pasirinktiems kursams.  Registruotis kviečiame iki lapkričio 16 d. „Geriausiai jaunimo mokestinio raštingumo problemas žino pats jaunimas.

Ispanijos prokuratūra vėl kaltina Kolumbijos dainininkę Shakirą sukčiavimu ir mokesčių nemokėjimu stambiu mastu. Pasak „NBC News“, Barselonos prokuratūra apkaltino atlikėją nesumokėjus beveik 7 mln. eurų. Įtariama, kad 2018 m. per pasaulines gastroles „El Dorado“ atlikėja nuslėpė pajamas, o uždirbtas lėšas pervedė į lengvatinio apmokestinimo įmones, rašo tan.ua. Antrąjį tyrimą prokuratūra pradėjo dar šių metų liepą. Surinkę įrodymų, teisėsaugininkai kaltinimus paskelbė viešai.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, kad šiuo metu vykstančios diskusijos bei pasiūlymai dėl Nekilnojamo turto (NT) mokesčio įstatymo pakeitimų rodo, jog „gimsta kompromisas“. Ji tikisi, kad Seimas dėl šio įstatymo priims sprendimą greičiau, negu dėl kitų mokesčių reformoje numatytų projektų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį imsis Vyriausybės siūlomos nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos.  Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, mokesčių paketo svarstymas komitete bus tęsiamas nuo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo. „Svarstymą pradėsime nuo klausymų, nes komitete gavome nemažai nuomonių dėl pateiktų pakeitimų. Sudarysime galimybę suinteresuotoms pusėms pristatyti savo pozicijas bei argumentus.

Bene vienintelis svarbesnis mokesčių pakeitimas, dėl kurio, panašu, daugiau ar mažiau sutaria valdančioji koalicija, yra nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pataisos. Vis dėlto ir jos pamažu koreguojamos taip, kad NT mokestį mokėtų tik labai nedidelė dalis jį turinčių gyventojų. Daugelis ekspertų ir tarptautinių organizacijų atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje turto mokesčio surenkama keliskart mažiau nei kitose valstybėse.

Šiuo metu surenkama ir perdirbama didžiausia dalis tų plastikinių pakuočių, kurios dalyvauja užstato sistemoje ir yra priduodamos į taromatus. Tačiau praėjusią savaitę Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurioms įsigaliojus turės būti surenkama ir perdirbama daugiau kitų pakuočių. Pvz., plastikinių butelių nuo kitų gėrimų, indelių nuo pieno produktų, buitinės chemijos pakuočių ir kt.

Artimiausiu metu Seimas turėtų grįžti prie Vyriausybės pasiūlyto Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projekto. Ministrų kabineto patvirtintą modelį dabar siūloma iš esmės pakeisti ir numatyti, kad didžiausias mokesčių tarifas būtų kur kas didesnis. Atitinkamą pasiūlymą oficialiai registravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, atstovaujantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.

Estijai nuo naujųjų metų nusprendus padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 20 iki 22 proc., Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tvirtina, kad tokio pobūdžio mokesčiai yra lengviausiai įvedami, o Lietuvai taip pat geriau kelti vartojimo, o ne kapitalo mokesčius. „Vartojimo mokesčiai yra vienas iš dalykų, kurie lengviausiai įvedami.

Europos Centriniam Bankui dešimtą kartą pakėlus palūkanų normą, dalis būsto paskolų turėtojų gali nebeišsimokėti kreditų, o ir palūkanos greičiausiai dar kils. Taip mano kai kurie ekspertai. Kaip žmonės gali susimažinti palūkanas ir kodėl idėja liepti bankams siūlyti fiksuotas palūkanas gali padaryti meškos paslaugą laidoje „Dienos komentaras“ atsako kreditų ekspertas Marius Jansonas. Palūkanų normos kyla. Ar gali dalis žmonių nebepakelti tokių aukštų palūkanų? Tikrai taip.

Paveldėjimo gavimas dažnai asocijuojasi su geresne finansine padėtimi. Vis tik taip būna toli gražu ne visada – kartais gali tekti mokėti didelius mokesčius ar dešimtis tūkstančių siekiančias velionių skolas. Specialisčių teigimu, paveldėjus turtą iš tėvų mokesčiai grėstų tik siekiant jį parduoti. Paveldėjus turtą iš draugų ar tolimesnių giminių gali tekti susimokėti du kartus.

Artėjant rinkimams, politikai vilioja rinkėjus pažadais sumažinti mokesčius, padidinti atlyginimus ir pan. Tokia tendencija šiuo metu vyksta Lenkijoje ir, pasak ekonomisto, netrukus gali ateiti ir į Lietuvą. Taigi, savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas vardijo 5 politinių Lenkijos partijų siūlymus artėjant rinkimams. Anot jo, Lietuvos politikai neblogai žino, kas vyksta Lenkijoje ir iš ten kai kurie pasisemia idėjų bent jau diskusijoms.

Smulkios loterijose laimėtos pinigų sumos didelės įtakos neturi, milijonai – pakeičia žmogaus gyvenimą. O ką daryti su vidutiniais – keleto ar keliasdešimties tūkstančių – laimėjimais? Specialistai pataria nepamiršti deklaravimo ir mokesčių, nes jei už įprastų loterijų laimėjimus mokesčių mokėti nereikia, tai už įvairius kitus prizus gali tekti susimokėti. Vienas lietuvis, norėjęs likti anonimu, socialiniame tinkle pasidalino, kad netikėtai loterijoje laimėjo 65 tūkst. eurų.

Artėjant šildymo sezonui Seimas sugrąžina turto vertinimą skirstant gyventojams kompensacijas už šildymą. Valdantieji viliasi, kad taip sutaupys biudžeto pinigų, o kompensacijas gaus tik iš tiesų nepasiturintys gyventojai. Opozicija dėl naujovių pranašauja didžiulį chaosą. O Vilniaus savivaldybė nebelaukia įstatymo įsigaliojimo – lengvatų prašytojams kompensacijas jau skirsto ir turto nevertina.

Kauno reklamos įmonės vadovas kaltinamas apgaulingai tvarkęs finansinę apskaitą ir nesumokėjęs beveik 100 tūkst. eurų mokesčių. Šį ikiteisminį tyrimą dėk galimų nusikaltimų organizavo Kauno apygardos prokuratūra, jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad mokesčių reformoje numatomi pakeitimai, dėl kurių gali būti sutarta dar šiais metais, nebus aktualūs sudarant 2024 metų valstybės biudžetą. Toks pasirinkimas, anot jos, leis diskutuoti mokesčių pokyčius tol, kol bus rastas susitarimas. „Labai ramiai galiu pasakyti, kad ir kas bus sutarta, tai neįsigalios 2024 metais. Ta prasme, nuo kitų biudžetinių metų šie pakeitimai yra atskirti.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė siūlo valstybės biudžeto  lėšomis nefinansuoti antros pensijų pakopos. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje ji siūlo įgyvendinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatant GPM lengvatą antros pakopos pensijų fondų įmokoms.

Etilo alkoholio įsigijimo schemą sugalvoję septyni asmenys sės į teisiamųjų suolą dėl galimo sukčiavimo, didelės vertės turto pasisavinimo ir apgaulingos apskaitos, jie galėjo nesumokėti per 335 tūkst. eurų PVM mokesčio. Kaip pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, septyni asmenys ir viena bendrovė kaltinami sukūrę fiktyvių sandorių grandinę ir apgaule galimai išvengę 335 tūkst. eurų privalomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Lietuvių įsiskolinimai antstoliams jau pasiekė 4 milijardus eurų, o tokių skolininkų – 200 tūkst. žmonių. Antstoliams pavyksta išieškoti mažiau nei dešimtadalį tokių skolų, nes lietuviai slapstosi užsienyje, yra bedarbiai ar dirba nelegaliai. Tokiems skolininkams Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlo mažinti išskaičiuojamas iš uždarbio sumas. Tačiau įmonėms už nelegalius darbuotojus grasina baudomis iki 1 milijono eurų.

Kaune jau veikia sistema, identifikuojanti automobilių numerius ir leidžianti nustatyti transporto priemonės taršumą. Ateityje ši sistema bus naudojama taršos mokesčiams įgyvendinti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo Martyno Martusevičiaus teigimu, šiuo metu sistema testuojama, renkami duomenys, kurie vėliau bus naudojami sprendžiant taršos mokesčių dydį. „Kamerų sistema yra veikianti, šiuo metu vyksta kalibravimo darbai.

Žūtbūtinis mūšis dėl mokesčių reformos: dėl naujovių nesutariantys koalicijos partneriai – konservatoriai, liberalai ir laisviečiai – bando užkasti karo kirvius ir galų gale susitarti, kokia mokesčių reforma bus ir ar iš viso ją reikia svarstyti Seime. Opozicija situaciją vadina jovalu ir tvirtina, kad reforma likus metams iki rinkimų yra praktiškai neįgyvendinama. Konservatorių, liberalų sąjūdžio ir laisvės partijos atstovai renkasi Seimo pirmininkės kabinete.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius naujo politinio sezono darbus. Tarp jų – pasiūlymai grąžinti mokesčio lengvatą vaikus auginančioms šeimoms ir spartesnis pensijų didinimas. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen džiaugėsi, kad matymas dėl svarbiausių klausimų sutampa. „Rudens sesijoje bene svarbiausias Seimo darbas bus artėjančio biudžeto aptarimas ir priėmimas.

Premjerės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis stringančią mokesčių reformą vadina nepakankamai ambicinga, atsargia ir kosmetine, bet, anot jo, einama teisinga kryptimi. R. Kuodis kritikuoja ir siūlymus leisti žmonėms dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų pasiimti iš karto. Anot jo, tokiu atveju tai nebūtų pensijų sistema.  „Reforma (mokesčių – BNS) nėra labai ambicinga – labiau kosmetinė, bet teisinga kryptimi, atsargi labai, bet nėra radikali“, – Žinių radijui pirmadienį teigė R. Kuodis.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad žmonių atlyginimai kyla sparčiai – per metus gyventojų algos vidutiniškai padidėjo 12 procentų, arba maždaug 120 eurų į rankas. Tiesa, gyventojai augančių pajamų nepajaučia, nes algas suvalgo rekordinės kainos, infliacija. Bedama pirštu į apdirbamąją pramonę, kur sumažėjo dirbančiųjų skaičius. Pasak ekonomistų, šio sektoriaus laukia sudėtingi laikai. Šiaulietis Dalius autobusą vairuoja apie 12 metų. Vyras neslepia, kad darbas ne pats lengviausias.

Valdančiajai koalicijai nutarus neskubėti tvirtinti mokesčių reformą ir dėl jos diskutuoti etapais, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai yra vienintelis įmanomas kelias, kad mokesčių reforma nežlugtų.

Elektroninių cigarečių prekeiviai įtariami nesumokėję per 800 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Be to, per kratas vieno iš įtariamųjų namuose aptikta daugiau nei 900 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Kaip ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Kauno mieste registruotos įmonės trys darbuotojai įtariami didelės vertės sukčiavimu ir neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 900 MGL.

Valdantiesiems konservatoriams, liberalams ir „laisviečiams“ koalicinės taryboje trečiadienį nutarus neskubėti mokesčių reformos Seime patvirtinti šiais metais, premjerė dėl septynių įstatymų paketo draskymo „dramos“ nemato.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad priėmus Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus kapitalas Lietuvoje būtų apmokestinamas brangiausiai Rytų Europoje.  Jo teigimu, tokį mokesčių reformos variantą, koks yra siūlomas, reikėtų atidėti.  „Mokesčių didinimas nuves mus prie to, kad nebus kam investuoti į Lietuvą, nes šiandien tai yra brangiausia šalis kapitalui.

Valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės partijos atstovui pareiškus, kad svarstant mokesčių reformą reikėtų koncentruotis tik į pelno mokestį, o gyventojų pajamų (GPM) bei nekilnojamo turto (NT) mokesčių pakeitimus „padėti į šalį“, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog tokiu atveju valstybės biudžeto pajamos nebūtų subalansuotos.   „Pelno mokesčio pakeitimuose yra daugybė lengvatų, kurios mažina valstybės biudžeto pajamas.

Seimo teisininkams bei verslo atstovams kritikuojant Vyriausybės siūlymą neapmokestinti  tik artimiesiems dovanoto žemdirbių turto, Finansų ministerija ketina keisti dovanų apmokestinimo tvarką. Pakeitimai numatytų išimtis visiems užsiimantiems individualia veikla, o kai kuriais atvejais – ir dovanojant akcijas.

Trečiadienį Seime buvo svarstoma Vyriausybės inicijuojama mokesčių reforma – daugiausia permainų numatantys ir diskusijų keliantys Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatymo pakeitimai. Reaguodama į siūlomas pataisas opozicija tvirtina, kad pertvarka tebus mokesčių padidinimas, o ne reforma, ir baiminasi, jog pakeitimai gali būti įtvirtinti „buldozeriu“. Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos.

Trys Seimo komitetai trečiadienį svarstys Vyriausybės inicijuojamą mokesčių reformą – daugiausia permainų numatančio ir diskusijų keliančio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus.  Biudžeto ir finansų komitetas su Finansų ministerijos ir verslo atstovais aptars Vyriausybės siūlomas palikti ar naikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatas, dovanų iš artimųjų apmokestinimą.

Gavę Lietuvos banko (LB) ekspertų išvadą dėl kelerius metus rengtos mokesčių pertvarkos valdantieji dėl jos likimo tarsis dar iki sesijos pradžios, galbūt jau kitą savaitę, sako valdančiosios koalicijos partnerės Laisvės frakcijos vadovas. Vytautas Mitalas  įsitikinęs, kad tokiam reformos variantui, koks yra pasiekęs Seimą, nebus pritarta, todėl jis siūlo koalicijos partneriams konservatoriams atsitraukti nuo dalies Vyriausybės inicijuojamų pakeitimų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį toliau svarstys Vyriausybės inicijuojamas mokesčių įstatymų pataisas.  „Buvome suplanavę klausymus tęsti. Pirmadienį dvi temas planuojame – verslo liudijimų ir aukštesnių pajamų apmokestinimą sumuojant pajamas aptarti, o trečiadienį – GPM lengvatų pokyčius“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. „Bus tik klausymai, interesų grupėms pristatys siūlymus, sprendimų dar nedarysime.