mokesčiai

Europos Sąjungos Bendrasis Teismas trečiadienį panaikino ES sprendimą, numačiusį, kad „Apple“ turi sumokėti Airijai 13 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių, taip suduodamas stiprų teisinį antausį Briuseliui.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) antradienį pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą, kuriame išaiškinta beveik 400 tūkst. eurų mokesčių nuslėpusi Vilniaus verslininkų grupė.  Pasak FNTT, aštuonių įvairių sričių verslininkų grupė 2012–2017 metais sukūrė keturias sukčiavimui nuslėpti skirtas įmones, klastojo sąskaitas-faktūras, vykdė netikrus sandorius ir tokiu būdu išvengė prievolės sumokėti pridėtinės vertės bei pelno mokesčius.

Keturios grūdais prekiaujančios įmonės kaltinamos nuslėpusios daugiau nei 200 tūkst. eurų mokesčių, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak FNTT, kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų slėpimo ar sunaikinimo pateikti keturiems fiziniams bei vienam juridiniam asmeniui.

Vieno didžiausių Lietuvoje verslo koncernų „MG Baltic“ prezidentas ir vienintelis akcininkas Darius Mockus privalo sumokėti valstybei mokesčius už jo ir sutuoktinės parduotas investicijų bendrovės „Minvista“ akcijas, galutinai nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). LVAT liepos 1 dieną atmetė Mockų skundą ginče su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir paliko nepakeistą verslininkui nepalankią 2018-ųjų spalio pabaigoje priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo (...

Profesinės sąjungos reikalauja didinti minimalią algą. Ir jau nebe 20, o 50 eurų. Esą kelti algas uždirbantiems mažiausiai būtina, nes ne tik nesustodamos kyla kainos, bet ir algos viešajame sektoriuje. Tačiau vyriausybė didinti minimalios algos kol kas nenori, ragina neskubėti, mat dar neaišku, kaip šalies ekonomika kapstysis iš koronaviruso krizės. Meistras ruošia vilkiką tolimam reisui. Alytaus įmonėje „Vilktukas“ iš viso dirba apie 60 darbuotojų.

2020 m. liepos 2 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiemet pateikta daugiau nei 1,54 mln. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 101 tūkst. turto deklaracijų bei gauta apie 249 tūkst. prašymų skirti dalį pajamų mokesčio pasirinktam paramos gavėjui, rašoma pranešime spaudai. Dauguma deklaravo savarankiškai, deklaravusių mokesčių permokas – rekordiškai daug.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnams įkliuvo nelegalus būrėjas, kuris net 7 metus veikė niekur nedeklaravęs savo veiklos ir teikdamas įvairias būrimo paslaugas gavo daugiau kaip 215 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų. Klaipėdos apygardos prokurorui pabaigus ikiteisminį tyrimą, teisme įtariamasis pripažintas kaltu, rašoma pranešime spaudai.

Paskutinę pajamų deklaravimo dieną Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigia laukianti dar 147 tūkst. gyventojų deklaracijų. Pajamas jau deklaravo apie 1,227 mln. gyventojų, BNS pranešė inspekcija. Pasak VMI, 305 tūkst. gyventojų deklaravo 169 mln. eurų mokėtiną gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, o 782 tūkst. gyventojų  – 168 mln. eurų grąžintiną GPM. Šiuo metu 393 tūkst. gyventojų jau yra sulakę apie 83 mln. eurų GPM permokų. Visiems gyventojams permokos sugrįš iki liepos 31 dienos.

Eilės šiomis dienomis ne tik „Regitroje", apgultis – ir didžiųjų miestų Mokesčių inspekcijos padaliniuose. Baigiasi terminas deklaruoti metų pajamas, tad žmonės grūdasi ir ten. Tačiau atėję gyventojai išeina nieko nepešę. Koronaviruso ekstremali padėtis nesibaigė, todėl Vilniuje aptarnaujami tik iš anksto užsirašę žmonės. O kas nespėjo, užeiti kviečiami tik po dviejų savaičių.

57 tūkst. gyventojų, kurie turi pateikti metinę pajamų deklaraciją dėl per didelio pritaikyto metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD), tačiau to dar nepadarė, gauna išankstinius priminimus, rašoma pranešime.  VMI duomenimis, per dideliu nei priklauso NPD pernai pasinaudojo 196 tūkst. šalies gyventojų, iš jų deklaracijas iki šios dienos jau pateikė 139 tūkst. gyventojų, rašoma pranešime spaudai.

Plungėje ir aplinkiniuose rajonuose veikiantis dėvėtų drabužių parduotuvių tinklas, įtariama, nuslėpė apie 150 tūkst. eurų gautų pajamų, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak FNTT, tokią iš pardavimų gautą sumą Plungėje, Tauragėje ir Gargžduose parduotuves turintis tinklas, manoma, nuslėpė per dvejus metus.

Dėl išaugusio tautiečių noro internetu prisipirkti smulkmenų iš Kinijos bei kitų trečiųjų šalių Lietuvos verslas pernai prarado virš 140 milijonų eurų, o šalies biudžetas neteko 40 milijonų. Trečiosioms šalims ne tik taikomos mokestinės lengvatos, bet ir užsienio verslininkai esą sukčiauja, pildydami deklaracijas. O per karantiną poreikis pirkti elektroninėse parduotuvėse tik išaugo, tad nuostoliai 2020-aisiais bus dar įspūdingesni.

Antradienį Seimas galutinai priėmė įstatymo pataisas, kurioms įsigaliojus daugeliui darbuotojų padidės į rankas gaunama alga. Tiesa, dėl to valstybės biudžetas neteks dalies pajamų, o tinkamam numatytų išlaidų finansavimui teks skolintis pinigų. Šias skolas teks grąžinti visiems mokesčių mokėtojams. Už įstatymo pataisas balsavo 110 Seimo narių, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.

Iki liepos 1 d. privalu ne tik pateikti pajamų deklaracijas už praėjusius metus ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Taip pat privalu sumokėti socialinio draudimo įmokas „Sodrai“. To nepadarius ir nepaprašius atidėti skolos mokėjimą, ji gali imtis sankcijų. „Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie deklaruoja pajamas ir moka įmokas nuo deklaruotų pajamų, įmokas „Sodrai“ turi sumokėti iki deklaravimo termino pabaigos.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos valdyba, vadovaujant Klaipėdos apygardos prokuratūrai, demaskavo buitine technika bei grožio reikmenimis visoje Lietuvoje prekiavusią ir milijoninę apyvartą generavusią įmonę, kuri nuo 2018 m. galimai neapskaitė 2,8 mln. eurų pajamų, neoficialiai išmokėjo per 1 mln. eurų atlyginimų ir valstybei padarė 1,3 mln. eurų žalą.

Artėjant mokesčių deklaracijos pabaigai, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia, kad daugiau kaip pusė savarankiškai dirbančiųjų vis dar nepateikė deklaracijų. Tiesa, prieš pateikiant finansinę informaciją, vertėtų įsidėmėti, kad pardavus transporto priemonę ar, pavyzdžiui, būstą, vertėtų neužmiršti, kad tam tikrais atvejais prireiks susimokėti ir mokesčius.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pranešė Vilniuje išardžiusi nusikalstamai veikusią grupuotę, kuri yra įtariama mokesčių slėpimu, dvigubos buhalterijos vedimu ir nelegaliu įdarbinimu.  Pasak FNTT, vykdant šį ikiteisminį tyrimą buvo atliktos aštuonios kratos, jų metu pareigūnai rado daugiau nei 25 tūkst. eurų grynųjų, dvigubą buhalteriją patvirtinančius dokumentus, juodraščius, kompiuterius, telefonus ir vienos Latvijos įmonės apskaitos dokumentus.

Karantinas netrukus baigsis, tačiau daugeliui įmonių ir jų darbuotojų toliau bus mokamos subsidijos, teikiama kitokia pagalba iš valstybės biudžeto – mūsų visų pinigų. Dabar nemažai verslininkų guodžiasi dėl patiriamų sunkumų, vis dėlto iki krizės kai kurie iš jų gudravo. Už įmonės lėšas asmeninėms reikmėms pirko prabangius automobilius, nekilnojamąjį turtą ar net sklandytuvą ir dėl to, galimai, nesumokėjo nemažai mokesčių.

Tik pusė privačių odontologijos įmonių viešai teikiančios finansines ataskaitas, o dėl neapskaitomų pajamų galima nesurenkamų mokesčių žala per metus siektų 35 milijonų eurų. Negana to, dalies įmonių lėšos yra naudojamos privatiems tikslams. Tokius teiginius Seimo sveikatos reikalų komitete išgirdę jo nariai konstatavo, kad situacija yra skandalinga. Tiesa, nors sutinka, kad skaidrumo sektoriuje stinga, odontologų atstovai tvirtina, kad didesnį viešumą garantuotų gana paprastas sprendimas.

Panevėžio apygardos prokuratūra pirmadienį pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje Lietuvoje gyvenantis Baltarusijos pilietis ir jo vadovaujama bendrovė yra kaltinami nesumokėję daugiau nei 1 mln. 25 tūkst. eurų mokesčių.  Pasak prokuratūros, Vilniuje gyvenančiam baltarusiui V. S. yra pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno AVMI) specialistų dėmesį atkreipė keistoka vieno mokesčių mokėtojo vykdoma automobilių remonto veikla. Autoservisas įsigydavo didelius kiekius atsarginių dalių, tačiau panaudodavo tik apie pusę jų, rašoma VMI pranešime spaudai.  Likusios dalys buvo tariamai saugojamos įmonės sandėlyje. Mokesčių inspekcijai nutarus suskaičiuoti realų detalių likutį, paaiškėjo, kad sandėlyje trūksta beveik 3000 vnt. dalių.

Seimas šią savaitę ėmėsi prezidento Gitano Nausėdos mokesčių mažinimo plano. Nors projekto pateikimui pritarė dauguma Seimo narių, visų partijų nuomonės skiriasi. Kol vieni politikai palaiko tik dalį priemonių, kiti siūlo visų mokesčių lengvatų atsisakyti. Kurie prezidento pasiūlymai atlyginimus gyventojams padidintų labiausiai? Klaipėdoje įsikūrusi kavinė „10 tiltų“ karantino metu nuostolius skaičiuoja tūkstančiais eurų.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad su prezidentu Gitanu Nausėda jis ir jo partija puikiai bendradarbiauja. Visgi nesutarimai dėl gyventojų pajamų mokesčio mažinimo, teisėjų skyrimų ir ministro Jaroslavo Narkevičiaus likimo tam prieštarauja. Kaip yra iš tiesų, klausiame paties Ramūno Karbauskio. Sveiki.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad šių metų biudžetas turi būti patikslintas.    „Nuosekliai teigiame, kad apsvarsčius visas ekonomikos skatinimo iniciatyvas, be abejo, valstybės biudžetas nusipelno būti patikslintas“, – antradienį Seime sakė S. Krėpšta, pristatydamas prezidento iniciatyvas dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimo iki 15 proc. ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo iki 400 eurų nuo liepos 1-osios.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant laikinai, iki metų pabaigos penkiais punktais iki 15 proc. sumažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM), valstiečiai siūlo tarifo nekeisti. Kita Seimo narių grupė GPM mažinimui neprieštarauja, tačiau mažesnį tarifą siūlo taikyti tik pajamoms iki vieno vidutinio darbo užmokesčio.

Naudotų automobilių prekyba besiverčianti bendrovė įtariama nuslėpsi 800 tūkst. eurų pajamų ir nesumokėjusi beveik 183 tūkst. eurų mokesčių, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Baigtame ikiteisminiame tyrime šios sostinėje registruotos bendrovės vadovas, gyvenantis Klaipėdoje, įtariamas neteisingų duomenų apie bendrovės pajamas pateikimu.

Darbdavius vienijančios verslo organizacijos krizės metu žada įsipareigoti nemažinti atlyginimų darbuotojams, jei Seimas patvirtins prezidento Gitano Nausėdos siūlymus 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Lietuvos verslo konfederacija su prezidentūra pirmadienį ketina pasirašyti tai numatantį memorandumą, BNS patvirtino Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) penktadienį pranešė, kad automobiliais prekiaujanti Vilkaviškio įmonė yra įtariama per du metus nuslėpusi daugiau nei 300 tūkst. eurų mokesčių.  Pasak FNTT, ikiteisminio tyrimo metu Marijampolės ir Šiaulių apskrityse buvo atlikta iš viso 17 kratų, įtarimai apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną bei turtą pateikimu yra pareikšti 16 fizinių asmenų.

Siekiant, kad  Klaipėdos verslui atsitiesti po karantino būtų lengviau, uostamiesčio valdžia, nuo vietinės rinkliavos jau atleidusi lauko ir paplūdimio kavines, atgaline data – nuo kovo 16-osios iki metų pabaigos taikys nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio lengvatas, taip pat sumažintą nuomos mokestį savivaldybės patalpų nuomininkams, rašo „Vakarų ekspresas“. Nuo vietinės rinkliavos atleistos visos viešose vietose vykdomos prekybos ir paslaugų veiklos, kurioms reikia miesto leidimo.

2020 m. gegužės 21 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — VMI) primena, kad gyventojai, 2019 m. pardavę nekilnojamąjį turtą ar transporto priemonę, turėtų nepamiršti pateikti pajamų deklaracijos, rašoma pranešime spaudai. Sumokėti GPM nuo skirtumo tarp pardavimo ir pirkimo kainos reikia tuo atveju, kai nekilnojamas turtas parduodamas brangiau nei buvo įsigytas, neišlaikius jo nuosavybėje 10 metų, o transporto priemonės - 3 metus.

Seimui ketvirtadienį teikiamos trijų parlamentarių siūlymas kūdikių maistui ir sauskelnėms taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.  Pakeitimą siūlo socialdemokratės Rasa Budbergytė, Dovilė Šakalienė ir Raminta Popovienė. Jos sako, kad įteisinus lengvatinį tarifą, įplaukos į biudžetą sumažėtų nesmarkiai, o jį kompensuotų išaugęs vartojimas.  Parlamentarės įsitikinusios, kad mažesnis PVM paskatins apsisprendimą kurti šeimą ir auginti vaikus.

2020 m. gegužės 20 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad teisingai užpildžiusiems ir pajamų deklaracijas pateikusiems gyventojams pradeda grąžinti Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) permokas. Šiandien 7 tūkst. gyventojų bus grąžinta daugiau nei 1,6 mln. eurų permokų. Visas permokas VMI grąžins kaip ir kasmet, iki liepos 31 d., rašoma pranešime spaudai.

Lietuvių laukia permainos perkant ir mokant už elektrą – šalis atsisako elektros tiekimo monopolio. Kitąmet nuo sausio pirmosios beveik 100 tūkstančių šalies gyventojų jau galės patys rinktis, iš ko pirkti elektrą. Tiesa, dalis tautiečių šią žinią pasitinka skeptiškai – mažesnių kainų nesitiki, o ir vargais be didesnės naudos ar reikalo ieškant tiekėjo nenori apsikrauti. Visgi, energetikos ministras sako, kad kito kelio nėra – rinkos liberalizavimas – Europos Sąjungos prievolė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nepagrįstai priskaičiavo daugiau nei 2,73 mln. eurų mokesčių, delspinigių bei baudų nekilnojamojo turto bendrovei „Centro kubas“. Taip neskundžiama nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), atmetęs mokesčių administratoriaus skundą. LAVT gegužės 13 dieną konstatavo, jog VMI tik formaliai įvertino, kad paėmęs 3,73 mln. eurų banko paskolą savo vardu bendrovės akcininkas Arūnas Strolis ją dengė iš įmonės lėšų.

Vyriausybei patvirtinus nekilnojamojo turto (NT) nuomos subsidijų tvarką nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui, aiškėja, kad be kompensacijos liks nuomotojai, kurie savo iniciatyva buvo atleidę nuomininkus nuo mokesčio, rašo portalas delfi.lt.  Kai kurie verslininkai skundžiasi, jog kovo viduryje prasidėjus karantinui norėjo padėti savo nuomininkams ir išvis atleido juos nuo nuomos mokesčio, tačiau dabar dėl to liksiantys be valstybės pagalbos.

Maždaug 55 tūkst. nuo koronaviruso nukentėjusių įmonių pasinaudojo valstybės suteikta teise atidėti mokesčius vėlesniam laikui – bendra jų suma siekia apie 300 mln. eurų, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Daugiau kaip 227 mln. eurų atidėta po karantino paskelbimo kovo 16 dieną, o didžiausią jų dalį (192,9 mln. eurų) sudaro pridėtinės vertės mokestis. „Apie 55 tūkst.

Opozicijai siūlant 200 eurų išmokas pensininkams ir kitiems socialiai remtiniems žmonėms išmokėti per keturis mėnesius nuo birželio, o ne rugpjūtį, kaip siūlo Vyriausybė, valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tikina, kad „Sodra“ neturi techninių galimybių išmokėti pinigus anksčiau.  „Ta yra techninis sprendimas, anksčiau to sprendimo „Sodra“ įgyvendinti negali. Tai yra susiję su programavimu. Mes visi norime, kad būtų kuo anksčiau, bet rugpjūtis yra anksčiausia data.

Vyriausybė žada 100 mln. eurų iš biudžeto padalyti karantino prispaustiems nuomos verslininkams ir jų klientams. Tačiau Lietuvos bankas jau skambina pavojaus varpais, kad šiuos milijonus susižers stambieji nekilnojamojo turto valdytojai. Verslininkų atstovai teisinasi, kad sunkmetis ir jiems. Tačiau sulaukęs kaltinimų valstybės pinigus dalijant ne tiems, kam labiausiai jų trūksta, finansų ministras Vilius Šapoka neatmeta, kad paramos mechanizmas gali būti keičiamas.

Valdantieji antrą kartą per savo kadenciją skelbia akciją „milijardas – milijonui“. Vyriausybė laukia Seimo palaiminimo naujoms išmokoms gyventojams, nukentėjusiems per karantiną: žadama ir vienkartinė šimtų eurų parama pensininkams, ir didesni vaiko pinigai daliai šeimų visą pusmetį, ir didesnės išmokos bedarbiams. Daliai tokio dosnumo ekspertai pritaria. Tačiau paramos planas iš skolintų pinigų papiktino net skurdo mažinimo organizacijas.

Kauno savivaldybės taryba antradienį nusprendė atleisti karantino paveiktus verslus nuo viso ar dalies nekilnojamojo turto nuomos mokesčio. „Šis tarybos sprendimas suteiktų įgaliojimus administracijos direktoriui spręsti, kuria dalimi galima kompensuoti tam tikrą dalį nuomos mokesčio“, – tarybos posėdyje sakė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Jau prasidėjo visuotinis pajamų deklaravimas. Ir nepaisant to, kad dėl karantino Mokesčių inspekcijos skyriai uždaryti, kai kurie gyventojai vistiek traukia į juos, tikėdamiesi deklaracijas pateikti su konsultantų pagalba. Visgi bent kol kas to padaryti nepavyks ir arba teks išmokti deklaracijas pateikti internetu, arba laukti karantino pabaigos. Vilnietis Vladislavas stoviniuoja prie užrakintų Mokesčių inspekcijos durų.

Valstybinė mokesčių inspekcija šią savaitę paskelbė startą pajamų deklaravimui ir šiemet čia gyventojų laukia naujovės. Kasmet į Mokesčių inspekciją deklaruoti pajamas plūstantys lietuviai šiemet dėl karantino kol kas turės apsieiti be tokios pagalbos – ir deklaruoti viską reiks patiems iš namų. Tiesa, dėl ypatingų karantino apribojimų deklaruoti pajamas žmonės turės daugiau laiko nei įprastai.

Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai prognozuoja nekokį scenarijų dorojantis su krize, tačiau Lietuvos bankas skelbia dar prastesnius skaičius. Užsienio analitikai mano, kad Lietuvos ekonomika smuks aštuoniais procentais, o tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Žmonėms tai reikštų atleidimus ir nežinomybę dėl algų. Visgi prognozuojama, kad ši krizė neturės tokių blogų pasekmių kaip buvusioji prieš dešimtmetį.

Gyventojų pajamų deklaravimas šiemet vykdomas kitaip – vėliau nei įprasta ir nebe pildant įprastas pilkas formas, o naudojantis vedlio pagalba internete, trečiadienį Vyriausybėje paskelbė Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Koronavirusas iš Lietuvos kol kas nesitraukia, šalyje kovą užsibuvo ir vėsesni orai. Tad daugiabučiuose, privačiuose namuose ir įmonėse radiatoriai kaito it žiemą. Visgi, kol į pašto dėžutes krito sąskaitos už šildymą, elektrą ir kitas komunalines paslaugas, dalies tautiečių kišenės nestorėjo. Taigi, dalį pajamų ar net darbo netekę gyventojai, o ir verslo įmonės prašo atidėti mokėjimus. Komunalininkai linkę padėti – nukelti mokėjimus ar net išdėlioti juos visiems metams.

Gyventojų pajamų deklaravimas individualią veiklą vykdantiems asmenims šiemet prasidės balandžio 15 dieną, kitiems – balandžio 22 dieną, antradienį Vyriausybėje pranešė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė. „Gyventojų pajamų deklaravimas prasidės balandžio 15 dieną. Jis prasidės skirtingai šiais metais, nes šiemet daug kas yra skirtingai nei pernai.

Lietuvoje paskelbus karantiną, o Vilniaus miesto merui Remigijui Šimašiui užsiminus apie galimybę šiuo laikotarpiu atidėti komunalinius mokesčius, dalis miesto gyventojų suprato, kad mokesčiai bus atidedami visiems. Todėl dabar miestiečiai stebisi, kodėl jų prašoma susimokėti už komunalines paslaugas. Vis tik Vilniaus miesto savivaldybė akcentuoja, kad lengvata taikoma tik senjorams bei finansinių nuostolių dėl karantino patyrusiems asmenims ir įmonėms.

Prasidėjus karantinui visi sporto klubai buvo priversti sustabdyti savo veiklą, visgi kai kurie klientai gavo pranešimus, kuriuose prašoma sumokėti sąskaitas, nors paslaugos ir nebuvo suteiktos. Sporto klubo vadovas aiškina, kad dabar susimokėję klientai po karantino sportuos nemokamai. Neseniai sporto klubų „Impuls“ klientai gavo žinutę, skatinančią sumokėti visą sąskaitą už suteiktas paslaugas, nors karantino metu jos nėra teikiamos.

Karantinas skaudžiai atsiliepė privačių ugdymo įstaigų savininkams. Norėdami išgyventi vieni darželiai, tokie, kaip Austėjos Landsbergienės „Vaikystės sodas“, tiesiog išplatina naujienlaiškį apie 15 proc. nuolaidą, kiti seka jų pavyzdžiu, o treti – prašo pusės darželio mokesčio sumos.