metų laikai

Žemaitijos gyventojai užfiksavo meteorą „bolidą“. Šis dangaus šviesulys pažymėjo žiemos saulėgrįžą. Mat, Lietuvoje ką tik, be vienos minutės aštuonioliktą valandą vėl pradeda ilgėti dienos, o naktys trumpėti. Anot etnologų, senovės Lietuviai tikėjo, kad saulę jiems vėl atneša elnias devyniaragis. Skriejantį žalsvą meteorą įamžino Lietuvos dangaus stebėtojai vakar apie 11-ą valandą vakaro netoli Salantų.

Žmones vis dažniau kankina čiaudulys, perštinti nosis ir įvairūs išbėrimai. Dažniausiai tai siejiame su alergijos požymiais ir sezoniškumu. Tačiau nepaisant metų laiko, net penktadalis suaugusiųjų pasaulyje kenčia nuo alergijos. 150 milijonų – tiek Europos piliečių kenčia nuo lėtinių alerginių ligų. Pusė iš jų nėra diagnozuota dėl nepakankamo informatyvumo ir medicinos specialistų trūkumo.

2015-ieji buvo ypač darbingi metai orų pranešėjams. Tai ne tik karščiausi metai istorijoje, tačiau taip pat ir vieni audringiausių. Todėl net nelieka abejonių kad šiame pagreitinto vaizdo įraše parodyti pernai įvykę svarbiausi meteorologiniai reiškiniai neleis atitraukti akių. Šioje vizualizacijoje parodomi visi 2015-ųjų metų mūsų planetos klimatui reikšmingi įvykiai. Ir visa tai sutalpinta į vos devynias minutes.

 Vienas didžiausių mūsų šalies klimato privalumų – itin ryškūs keturi metų laikai. Mums savaime suprantamas, o užsieniečiams rodosi egzotiškas temperatūrų skirtumas vasarą ir žiemą. Kitas privalumas – ramybė: nors nutinka visko, tačiau Lietuvos nesiaubia gigantiški potvyniai, nekankina badu grasinančios sausros, neprasuka mirtimi besibaigiantys tornadai. Tačiau ar ilgai taip bus? Ką Lietuvai žada globalinis atšilimas ir ką galime padaryti, kad jį pristabdytume.

Rusijos federalinės Hidrometeorologijos ir aplinkos stebėjimo tarnybos („Roshidromet“) specialistai konstatavo, kad dėl klimato kaitos procesų vis labiau trumpėja pavasario sezonas, o žiema vis dažniau „sklandžiai“ pereina į vasarą. Tokie pokyčiai apibūdinti „Roshidromet“ paskelbtoje klimato kaitos ir jos poveikio Rusijai 2012 metais ataskaitoje, skelbia „Newsru.com“. Pranešama, kad dėl metų laikų „pasislinkimo“ 2012-ieji tapo vienais šilčiausių Šiaurės pusrutulyje per praėjusius 122 metus.

Atsisveikinome su rudeniu. Čia pat – kalendorinės žiemos pradžia. Diena trunka 7 valandas 45 minutes. Jai trumpėti – dar pusė valandos. Gyvename tamsių dienų ir juodų naktų metą. Nieko nekeičia žinojimas, kad kažkur už debesų šviečia saulė, o naktimis švyti pilnatis. Tiesa, pranašaujama kažkas panašaus į žiemą, su šaltuku, sniegeliu ir sniegu. Matyt, tada taps šviesiau. Bent jau baltoji žiemos spalva nušvies trumpučių dienų pilkumą.

Saulė, šįryt patekėjusi tiksliai rytuose, 7 val. 14 min. Lietuvos laiku savo dangaus kelyje kirto pavasario lygiadienio tašką. Prasidėjusi pirmoji astronominė pavasario diena pasibaigs saulės nusileidimu tiksliai vakaruose. Lygiadienio metu dienos ir nakties trukmė susilygina. Astronomai lygiadienį apibūdina kaip akimirką, kai Saulė pasiekia vieną iš dviejų ekliptikos (Saulės kelio danguje) ir  dangaus pusiaujo (Žemės ekvatoriaus projekcijos danguje) susikirtimo taškų.

Kai prieš 4,5 mlrd. metų į Žemę atsitrenkė Marso dydžio objektas, jis išmušė tokio dydžio gabalą, iš kurio vėliau susiformavo Mėnulis. Po susidūrimo Žemė taip pat šiek tiek pasviro į šoną, tad dabar mūsų planeta aplink Saulę skrieja nuožulniai. Tai buvo du didžiausi pokyčiai. Nuo to laiko per metus Šiaurės ir Pietų pusrutulius pasiekiančių saulės spindulių kiekiai skiriasi – pirmiausiai Saulės link nukreipiamas pietinis, tuomet šiaurinis. Dėl šio ciklo Žemėje vyksta sezoniniai pokyčiai.

Klaipėdos kamerinis orkestras ir pianistas Alexander Paley vasario 10 dieną, penktadienį, 18 valandą pristatys 6-ąją, priešpaskutinę, programą iš ciklo „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui“. Klaipėdos koncertų salėje jau trečius metus vykstančio koncertų ciklo renginiai miesto melomanams tampa tikrais muzikiniais atradimais.