merai

Savivaldybei dirigavę, bet rinkėjų pasitikėjimo pritrūkę buvę merai mėgtų gauti ne tik išeitines kompensacijas, bet ir tam tikras rentas. Apie išskirtines socialines garantijas šio kalibro politikams prabilo Lietuvos savivaldybių asociacija, rašo delfi.lt.

Aštuonioms iš 60 šalies savivaldybių vadovauja milijonieriai. Tai rodo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktos politikų turto ir pajamų deklaracijos. Politikai turtą sukaupė skirtingais būdais. A.Zuokas prieš savivaldos rinkimus deklaravo turįs 5,5 mln. litų vertės turto ir piniginių lėšų. Be to, sostinės vadovas yra suteikęs 1,4 mln. litų paskolą ir pats pasiskolinęs 1,5 mln. litų.

Merų rinkimų procesas savivaldybėse prasidėjo balandžio 4 d. ir dar nesibaigė. Iki šiol savivaldybių tarybų vadovai išrinkti 57-iuose miestuose ir rajonuose iš 60-ies. Liko dar trys savivaldybės. Pirmadienį savo vadovus turi išsirinkti Panevėžio rajono, antradienį – Marijampolės ir Vilniaus miestų tarybų nariai. Tačiau jau aišku, kad LSDP visas kitas partijas lenkia pagal gautus merų postus.

Pirmadienį surengtuose savivaldybių naujųjų tarybų posėdžiuose paaiškėjo dar trys merai. Elektrėnų mero kėdę užims Liberalų ir centro sąjungos iškeltas Kęstutis Vaitukaitis, Trakų - taip pat liberalcentristas Vincas Kapočius. Raseiniams vadovaus Seimo nario mandato atsisakęs partijos Tvarka ir teisingumas narys Remigijus Ačas.

Beveik visi Šiaulių apskrities savivaldybių merai per krizės metus sugebėjo padidinti santaupas, kai kurie ir turtą. Savivaldybių rinkimuose ne vienas sieks išlikti meru. Varžytis jiems teks ir su milijonieriais verslininkais, ir su kone beturčiu parlamentaru. Toks yra į Šiaulių merus pretenduojantis Edvardas Žakaris, kurio žmona už vyrą turtingesnė dešimt kartų. Slegia skolos Kol kas nėra viešinamos pajamų ir turto deklaracijos už 2010 metus.

Daugiabučių kiemai užversti sniegu, o komunalininkams į pagalbą skuba policija ir merų padrąsinimai. Daugiabučių kiemai ir šaligatviai virto neišbrendamais sniegynais: konstatuojama, kad sniego dangos storis kai kur šešis kartus viršija normą, kurios tikėtąsi šiuo metų laiku, todėl komunalinės tarnybos skundžiasi neišgalinčios susidoroti su joms pavestais darbais.

Alytui laikinai vadovaujanti vicemerė konservatorė Rima Rakauskienė pirmadienį pranešė stabdanti savo narystę partijoje. Skubiai sušauktame neeiliniame Darbo partijos Alytaus miesto skyriaus tarybos posėdyje vienbalsiai nutarta sustabdyti Alytaus miesto administracijos direktoriaus pavaduotojo Lino Jono Palionio narystę Darbo partijoje.

Rytoj kaukėti STT agentai krės ... miesto savivaldybę. Kiekvienas gali vietoj daugtaškio įrašyti bet kurį pavadinimą, nes korupcija išsikerojusi visos šalies mastu. Šios savaitės žmogus - STT direktorius Žimantas Pacevičius, kurio agentai uždėjo antrankius dokumentų klastojimu, didelio turto iššvaistymu ir piktnaudžiavimu tarnyba įtariamam Alytaus miesto merui Česlovui Daugėlai. Meras kol kas už grotų patupdytas 15 parų.

Apklausos rodo, kad Vilniaus meru, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovu Viliumi Navicku geriausiu atveju pasitiki trys iš dešimties. Broniaus džiaugsmas Ką tai reiškia? Tai, kad jei rinkėjai jį rinktų tiesiogiai, V. Navickui nebūtų jokių šansų užsidėti sostinės mero regalijų. Pabandykime pažiūrėti, kas tie trys jo gerbėjai iš dešimties galėtų būti. Veikiausiai pirmas – Vilniaus mero pavaduotojas Romas Adomavičius.

Tiesiogiai merų nei rinkti, nei atleisti tauta negali. Tuo tarpu pagal politinį susitarimą tapę miestų vadovais, daugelis jų garsėja darbu savo labui. Lietuvos politikai atkakliai vengia leisti piliečiams patiems išsirinkti merus. Seimas, nepaisydamas daugumos partijų politinių pažadų, tokios galimybės neįteisino. Tuo tarpu partijos sąrašais išrinkti politikai į aukštumas iškelia keistus personažus, kuriuos lydi teistumas, nesveikas aršumas arba nepadorus elgesys.

Tiesioginiuose mero rinkimuose Vilniuje susirungtų Artūras Zuokas bei europarlamentaras Rolandas Paksas, o Kaune žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui ietis tektų suremti su A. Zuoku. Tačiau, jeigu kandidatuotų, nemažo gyventojų palaikymo sulauktų ir humoristas Algis Ramanauskas-Greitai, dainininkas Vilius Tarasovas ar radikalas Vytautas Šustauskas, rodo tyrimas.

Seimo narių grupė užregistravo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą, kuri leistų jau 2011 metais vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimuose piliečiams merus rinkti tiesiogiai. Remiantis įstatymo projektu, gyventojai galėtų rinkti merą iš visų kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kuriuos pasiūlys politinės partijos, visuomeninės organizacijos bei patys išsikėlę asmenys.

Du savivaldybių vadovai - Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas - žada drauge su kitais dviratininkais šeštadienį, pradedant rajone dviračių sezoną, įveikti 33 kilometrų trasą, besidriekiančią vaizdingomis Nemuno pakrantėmis.

Būsimiems savivaldybių tarybos rinkimams pradėjusi rengtis partija Tvarka ir teisingumas jau pasirinko savo kandidatus į merus. Šiauliuose partijos kandidatų sąrašo lyderis bus ir į mero postą kandidatuos verslininkas Vidmantas Japertas, Klaipėdoje - gydytojas Artūras Razbadauskas.

Be abejo, vienas iš svarbiausių demokratijos atributų yra laisvi rinkimai. Tokiose demokratijos citadelėse, kaip Šveicarija arba JAV, balsuojama dėl bet ko. Antai šveicarai nepatingi šaukti referendumą dėl minaretų aukščio. O JAV kiekvienas save gerbiantis bažnytkaimis renka ne tik savo tarybą ir/ar merą, bet ir teisėją bei šerifą.

Akivaizdu, kad  Lietuvos žmonės nuoširdžiai remia tiesioginius merų rinkimus. Suprantama ir kodėl. Nelabai bepasitikintys partijomis, bet, ačiū Dievui, dar tikintys, kad  Lietuvoje  yra žmonių,  galinčių nuoširdžiai  dirbti ir  spręsti problemas, o ne tik politikuoti. Žmonės pavargo nuo kolektyvinės atsakomybės, kuri dažnai reiškia ir galimybę išvengti kaltės ir nuobaudų.

Iki savivaldos rinkimų nelikus nė metų politikai surėmė ietis dėl skubių savivaldos įstatymo pakeitimų. Dar prieš 2007 metų savivaldybių tarybų rinkimus Konstitucinis teismas nurodė taisyti įstatymus ir leisti nepartiniams kandidatams į savivaldybių tarybas kelti savo kandidatūrą ne partijų sąrašuose. Deja per tris metus buvo kur kas svarbesnių darbų už šios savivaldos rinkimų tvarkos pakeitimus. Negana to, iš kišenės buvo ištraukta dar viena korta – tiesioginiai merų rinkimai.

Seimas atmetė projektą, pagal kurį tiesiogiai išrinkti merai būtų vykdytojai, o ne savivaldybės politikos formuotojai. Dabar parlamentarai turės iš naujo tartis dėl mero galių.

Seimo socialdemokratų (LSDP) frakcija abejoja, ar valdančioji koalicija realiai siekia įgyvendinti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad merai Lietuvoje turi būti renkami tiesiogiai. Pasak frakcijos narės Mildos Petrauskienės, reikalinga Konstitucijos pataisa, kuriai priimti reikia dviejų balsavimų Seime - "už" turi balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių, o tarp balsavimų turi būti ne mažesnė negu trijų mėnesių pertrauka.

Lietuvos liberalų sąjūdžio frakcijos Seime vadovas ir buvęs Kauno miesto meras Erikas Tamašauskas įsitikinęs, jog partijos jau turėtų suvokti, kad reikia leisti savivaldai veikti realiai. "Jei būtų tiesioginiai merų rinkimai, manyčiau, meras prieš tai privalėtų rinkėjams pristatyti savo komandą. Kad žmonės žinotų, kas su meru eis, kas imsis tikros, o ne deklaruojamos atsakomybės už savivaldą", - sakė E. Tamašauskas interviu naujienų agentūrai ELTA.

Seime užvirus diskusijai dėl tiesiogiai renkamų merų įgaliojimų, Darbo partijos pozicija nesikeičia —  ji pasisako už tai, kad tiesiogiai renkamas meras turėtų plačius įgaliojimus ir būtų atsakingas už visos savivaldybės darbą. Darbiečiai įsitikinę, kad tik plačius įgaliojimus turintis meras gali pateisinti savivaldos reformos tikslus, įgyvendinti keliamus uždavinius ir pateisinti žmonių lūkesčius.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lietuvos savivaldybių asociacija pasisako už tiesioginius merų rinkimus ir už tai, kad merai priklausytų atstovaujamajai valdžiai.

Politikai, net ir raginami Prezidentės Dalios Grybauskaitės, daug kalba apie tiesioginius merų rinkimus, bet niekaip nesiryžta leisti žmonėms jų rinkti, rašo "Kauno diena". Savivaldybių tarybų rinkimai vyks po metų - 2011-ųjų vasarį, tačiau galimybių, kad tada drauge su tarybų nariais piliečiai galės rinkti ir miestų, rajonų merus, beveik nėra. Didžiausias šios reformos stabdys - politikai.