Mėnulis
Mėnulis
Tai vienintelis natūralus Žemės palydovas ir penktas pagal dydį palydovas Saulės sistemoje. Jis yra ryškiausias objektas naktiniame danguje ir dėl savo artumo Žemei turi didelę įtaką mūsų planetai, pavyzdžiui, sukeldamas potvynius ir atoslūgius. Mėnulis neturi atmosferos, todėl jo paviršius yra veikiamas kosminių spindulių, meteorų smūgių ir didelių temperatūrų skirtumų.
Mėnulis buvo tyrinėjamas tiek iš Žemės, tiek per kosmines misijas. Žinomiausia iš jų – „Apollo 11“ misija, kurios metu 1969 m. žmogus pirmą kartą nusileido Mėnulyje. Mėnulis yra sudarytas iš uolienų ir turi daugybę kraterių, lygumų bei kalnų. Šiandien Mėnulis yra ne tik astronomų, bet ir mėgėjų tyrimų objektas bei įkvėpimo šaltinis kultūroje, mitologijoje ir mene.
NASA palydovas darys geresnės kokybės nuotraukas
NASA Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) prie Mėnulio priartės 30 kilometrų ir tokiu atstumu išbus savaitę.Per šį laikotarpį jis turėtų padaryti geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas, skelbiama socialiniame tinklalapyje „Twitter“.
LRO rugpjūčio 14 dieną priartės prie Mėnulio, ir jame įtaisytos kameros „padarys keturis kartus geresnės kokybės „Apollo“ erdvėlaivių nusileidimo vietų nuotraukas“, palyginti su geriausiomis, padarytomis iki šiol.
Gyvybė Žemėje egzistuotų, net jei nebūtų Mėnulio?
Mokslininkai ilgą laiką manė, kad jei nebūtų Mėnulio, Žemės pokrypis bėgant laikui smarkiai pakistų.
Jis svyruotų nuo nulio laipsnių, kai Saulė yra virš pusiaujo, iki 85 laipsnių, kai ji šviečia beveik tiesiai virš vieno ašigalių, rašo SPACE.com.
Planetos stabilumas daro įtaką gyvybės vystymuisi. Planeta, kuri besisukdama aplink Saulę ant savo ašies svyruoja pirmyn ir atgal, pasižymėtų didžiuliais klimato svyravimais, o tai potencialiai gali paveikti sudėtingų gyvybės formų evoliuciją.
Žemė anksčiau turėjo du mėnulius?
Mėnulio aukštumas galėjo suformuoti prieš milijardus metų vykęs sulėtintas susidūrimas su mažesniu kūnu, kurį Mėnulis išsviedė iš orbitos.
Tokia teorija pateikiama naujame tyrime, informuoja naujienų agentūra AFP.
Iki 3 tūkst. metrų siekiančiomis kalnų grandinėmis ir krateriais nusėta tolimoji Mėnulio pusė nelabai kuo panaši į lygesnį, negiliomis, lavos pripildytomis jūromis išmargintą artimąją pusę, matomą iš Žemės.
Žemę stabilizuojantis Mėnulis – vienintelis toks Visatoje?
Naujos simuliacijos rodo, kad Žemės palydovas – ne tik unikalus Saulės sistemoje, bet ir retas dalykas visoje Visatoje.
Tyrėjai teigia, kad mažiau nei 10 proc. sausumos planetų gali turėti pakankamai didelius palydovus, užtikrinančius stabilumą, kurio reikia gyvybei vystytis, praneša SPACE.com.
Žemė sukasi aplink savo orbitinę ašį, keisdama savo pokrypį Saulės atžvilgiu – ekliptikos pasvirimą – šiek tiek daugiau nei laipsniu per tūkstančius metų.
Planai kasinėti Mėnulyje po truputį tampa realybe
Prognozuojama, kad žmogus netrukus galės išgauti naudingųjų iškasenų Mėnulyje, įskaitant ir itin retos Žemėje medžiagos – helio-3, aptiktos Mėnulyje, gavybą.
Mėnulyje aptikta gausių, milijardais tonų skaičiuojamų išteklių – pradedant vandeniu ir baigiant įvairiausiais metalais.
Slėpynės danguje: Mėnulio užtemimas iš arčiau
Nors oro sąlygos Lietuvoje nebuvo palankios vakar vakare vykusiam visiškam Mėnulio užtemimui stebėti, kantriausiems vis dėlto pavyko sulaukti debesų properšų ir pamatyti šias įspūdingas astronomines „slėpynes".
Šis Mėnulio užtemimas buvo matomas daugelyje pasaulio regionų, kuriuose dangaus netemdė debesų šydas. Šiose nuotraukose – praėjusios nakties dangaus vaizdai iš įvairių pasaulio vietų, pradedant Azija, baigiant Artimaisiais Rytais ir Europa.
Kas nutiktų, jei Mėnulio nebūtų?
Manoma, kad Mėnulis prieš 4,5 mlrd. metų susidarė iš medžiagos, atskilusios per didžiulį neseniai susiformavusius Žemės ir Marso dydžio dangaus kūno susidūrimą.
Jei vis dėlto Mėnulis nebūtų susiformavęs, gyvybė Žemėje būtų migruojanti ir gyventų trumpesniais dienos-nakties ciklais, jei iš viso egzistuotų, teigia lifeslittlemysteries.com.
Šįvakar – visiškas Mėnulio užtemimas
Trečiadienio vakarą Lietuvoje bus galima stebėti visišką Mėnulio užtemimą, truksiantį daugiau kaip pusantros valandos.
Anot Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo Algirdo Kazlausko, užtemimas prasidės 20.35 val., tačiau tuo metu Mėnulis Lietuvoje dar nebus patekėjęs.
„Mėnulis teka tik 21.47 val., tad maždaug nuo 22 val. vakaro jau galėsime matyti, kai jis išlįs iš už horizonto“, – lrt.lt sakė astronomas.
Į Mėnulį skris moksleivių sukurti robotai
Šią vasarą Lietuvos moksleiviai kviečiami dalyvauti Robotikos mokyklos skelbiamame konkurse, kurio dalyviai ruoš roboto kelionę į Mėnulį.
„Google" ir kitų privačių rėmėjų suburtas fondas „Google Lunar X PRIZE" siūlo 30 mln. JAV dolerių prizą inžinierių komandai, pirmajai išsiuntusiai privatų robotą į Mėnulį. Siekdamas paskatinti moksleivių domėjimąsi kosmoso tyrimais ir gauti inovatyvių, netikėtų idėjų, fondas paskelbė alternatyvų konkursą moksleiviams.
Artėja vienas ilgiausių Mėnulio užtemimų
Trečiadienį prasidėsiantis pilnas Mėnulio užtemimas, kurį bus galima stebėti ir Lietuvoje, bus vienas ilgiausių per šimtmetį.
Vadinamuoju „vidurnakčio užtemimu" prasidėjusi vasara atsineš tris Saulės ir Mėnulio užtemimus. Pirmasis dalinis Saulės užtemimas įvyko birželio 1 dieną, antrasis įvyks liepos 1 dieną, tačiau jį galės stebėti labai nedaug žmonių, nes užtemimas bus matomas tik vandenyne prie Antarktidos.
REKLAMA
REKLAMA
Kinijos palydovas „pabėgo" iš Mėnulio
Pirmą kartą kosminių skrydžių istorijoje Mėnulį tyręs kosminis aparatas iš Mėnulio orbitos buvo nukreiptas į tarpplanetinę erdvę.
Antrasis Kinijos Mėnulio palydovas „Chang'e-2" vakar 17.10 val.
Artimiausios naktys – geriausias metas Mėnulio krateriams stebėti
Ši ir kelios artimiausios naktys yra idealiausias metas birželio mėnesį stebėti Mėnulį mėgėjiškais teleskopais, primena astronomai.
Šiandien – pirmoji priešpilnio diena, palankiausias metas Mėnulio krateriams ir jūroms stebėti nedideliais mėgėjiškais teleskopais, praneša „Space.com". Ypač šiomis giedromis naktimis, teikiančiomis atgaivą nuo Europą užklupusių karščių.
„Apollo 17“ pargabentose Mėnulio uolienose – stebėtinai daug vandens
Manyti, jog Mėnulis – išdžiūvęs it mumija, būtų ne visai teisinga. Po dulkėtu jo paviršiumi yra vandens – ir gana nemažai.
Maža to, naujausios Mėnulio uolienų analizės duomenys rodo, jog jose vandens yra tiek pat, kiek ir viršutiniuose iš beveik išsilydžiusių uolienų sudarytuose Žemės mantijos sluoksniuose.
Vasara prasidės vidurnakčio užtemimu
Artėjanti vasara prasidės vadinamuoju vidurnakčio Saulės užtemimu, kuris prasidės šį ketvirtadienį, o pasibaigs trečiadienį, birželio 1 dieną.
Tai ne klaida: dalinis Saulės užtemimas prasidės auštant ketvirtadieniui, birželio 2 dienai, šiaurės Kinijoje ir Sibire. Po to jo kelias pasuks į šiaurę ir kirs Tarptautinę datos liniją. Užtemimas birželio 1-osios vakare bus matomas šiauriniuose Suomijos, Švedijos ir Norvegijos rajonuose ir arktinėje Kanados dalyje.
Lapkričio 8 d. prie Žemės priartės lėktuvnešio dydžio asteroidas
Lapkričio 8 dieną prie Žemės priartėsiančio asteroido 2005 YU55 jau dabar nekantriai laukia šį dangaus kūną besiruošiantys stebėti astronomai.
Šį rudenį lėktuvnešio dydžio asteroidas prasilenks su Žeme mažesniu atstumu, nei nuotolis iki Mėnulio, ir kai kuriuos astronomus jau dabar yra apėmęs jaudulys, tačiau ne dėl to, jog šis dangaus kūnas gali susidurti su mūsų planeta, skelbia „CBSNews.
Kinai Mėnulyje: trijų žingsnių planas
Kinijos nuosekliai vykdomą Mėnulio tyrimų programą vainikuos po 2017 m. jame išlaipintas pirmasis kinų astronautas ir Mėnulyje pastatyta nuolatinė Kinijos bazė.
Šanchajuje (Kinija) vykusioje Tarptautinio elektros ir elektronikos inžinierių instituto (IEEE) Robotų ir automatikos konferencijoje Kinijos Mėnulio tyrimų programos mokslinis vadovas Ziyuanas Ouyangas jos dalyviams pristatė dabartinę jos vykdymo eigą ir artimiausius planus, skelbia „Spectrum. IEEE.
2015 metais Mėnulis išvys pirmuosius turistus
Privati skrydžių į kosmosą kompanija, Space Adventures, kuri 2001 metais į orbitą nuskraidino pirmąjį kosmoso turistą Dennis Tito, planuoja dar vieną neįtikėtiną nuotykį.
Minėta skrydžių kompanija, jau 2015 metais, ketina organizuoti ir pradėti keliones aplink Mėnulį. Space Adventures prezidentas, Eric Anderson tikina, kad jau parduotas pirmasis kelionės programos bilietas.
Žemė ir Mėnulis tikroviškai
Esame matę daug Mėnulio ir Žemės nuotraukų iš kosmoso, bet susidaryti tikrovišką įspūdį apie jų dydį ir atstumą tarp jų yra gana sunku. Laimė, gali padėti ši nuotrauka, kurioje išlaikytos visos dydžio ir nuotolio proporcijos.
Astronautas siūlo energijos išteklių stokos problemą Žemėje spręsti Mėnulyje išgaunant helį
Mėnulyje savo laiku dirbęs „Apollo" programos astronautas, geologas ir buvęs JAV senatorius Harisonas Šmitas (Harrison Schmitt) siūlo tokį energijos išteklių stokos Žemėje sprendimo būdą: tereikia 15 mlrd. JAV dolerių investicijų per artimiausius 15 metų ir keleto sintezės reaktorių, kuriuos dar reikėtų sukurti. Taip pat neprošal būtų ir bazė Mėnulyje, kurios, žinia, taip pat dar nėra.
D. Jones: nenorėčiau, kad mane vertintų pagal tai, ką nuveikė D. Bowie
Duncanas Jonesas, prieš porą metų pristatęs itin sudėtingo scenarijaus filmą „Mėnulis“ (Moon) šiuo metu pristatinėja dar vieną painų trilerį „Išeities kodas“, jau šį savaitgalį pasirodysiantį ir Lietuvos kino teatruose. Režisierius teigia niekada nekursiantis lengvų ir iškart vos išėjus iš salės pamirštamų juostų. Ir nenuostabu – gimęs tikroje menininkų šeimoje jis įprato gyventi kitokiame pasaulyje, kitokiuose namuose su kitokiais žmonėmis.
Paskelbta geriausia nematomos Mėnulio pusės nuotrauka
NASA paskelbė pačią raiškiausią iki šiol tamsiosios Mėnulio pusės nuotrauką, kurią padarė Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter" (LRO).
Ši nuotrauka kartu su visa likusia dar nepaskelbta LRO stebėjimų medžiaga buvo pristatyta NASA būstinėje Vašingtone. Skelbiama, kad tai buvo penktasis ir paskutinysis LRO palydovo fotonuotraukų rinkinys, paskelbtas nuo šios tyrimų misijos pabaigos, pranešė „Space.
Prie Žemės priartėjęs Mėnulis stebino savo dydžiu
Šeštadienio naktį Mėnulis prie Žemės praskriejo arčiausiai per pastaruosius 20 metų. Toks priartėjimas pilnaties metu būna itin įspūdingas.
Nors Žemės palydovas priartėjo prie mūsų planetos maždaug iki 354 tūkst. kilometrų – esant apogėjui, jis būna 60 tūkst. kilometrų toliau.
„Nuo vidutinio atstumo jis priartės prie Žemės net 30 tūkst. kilometrų. O tai sudaro maždaug 2,5 Žemės skersmenų“, – aiškino Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Gunaras Kakaras.
Artėjanti „superpilnatis“ iškels potvynio bangą
Rytoj Mėnuliui pasiekus vadinamąjį „superperigėjų“ ir labiausiai per kone 19 metų priartėjus prie Žemės, visoje planetoje padidės potvynio bangos.
Šeštadienį stosianti Mėnulio pilnatis – Lietuvos laiku Mėnulis patekės 18.38 val., o nusileis sekmadienį, 05.43 val. – su savimi atsineš didesnius nei įprastai potvynius, teigia mokslininkai. Potvynio bangos visame pasaulyje bus didesnės už įprastines nuo 2,5 iki 15 centimetrų.
Didžiausio Mėnulio priartėjimo prie Žemės laukiama su baime
Kitą savaitę stos vadinamoji Mėnulio „superpilnatis": kovo 19 dieną Mėnulis priartės prie Žemės labiausiai per pastaruosius 19 metų. Internete dėl to jau pasklido apokaliptinės pranašystės.
Didžiausio Mėnulio priartėjimo prie Žemės fenomenas vadinamas Mėnulio perigėjumi. Šių metų kovo 19 dieną Mėnulį ir Žemę skirs mažiausias atstumas per kone 19 metų – maždaug 356 577 kilometrai.
Didžiausia Mėnulio nuotrauka
2010-ųjų gruodį NASA Mėnulio palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter„ (LRO) per dvi savaites savo plačiakampe fotokamera padarė 1300 didelės raiškos Mėnulio paviršiaus nuotraukų. Iš jų tarsi atskirų mozaikos gabalėlių buvo sudarytas vienas atvaizdas – pati didžiausia Mėnulio nuotrauka, praneša „DiscoverMagazine.com“.
Šios nuotraukos raiška yra 24 000 x 24 000 vaizdo taškų (pikselių), viename jos vaizdo taške „telpa" maždaug 145 metrai. Visos nuotraukos dydis yra net 550 MB TIFF formatu.
Jei vietoj Mėnulio būtų...
Kaip atrodytų dangus virš mūsų, jei vietoj Mėnulio būtų kita planeta? Pavyzdžiui, Marsas arba Jupiteris?...
Seismologai aptiko įrodymų, kad Mėnulis turi branduolį
Seismologams pavyko aptikti apčiuopiamų požymių, kad Mėnulis turi branduolį. Remiantis tyrimo rezultatais, kurie paskelbti žurnale „Science“, Mėnulio gelmėse tūno įkaitęs geležies branduolys.
Artimiausias mūsų planetos kaimynas Mėnulis kaip tyrimų objektas, padedantis geriau suprasti Žemės raidą, mokslininkų dėmesį traukia jau seniai. Tyrėjus ypač masina natūralaus Žemės palydovo vidus, kuriame gali glūdėti šio dangaus kūno kilmės įrodymai.
Devyni didžiausi metų atradimai
2010–ieji į pasaulio mokslo istoriją įeis kaip atradimų, kurie pakeis XXI a. civilizacijos veidą, metai.
Dirbtinis genomas
Kreigas Venteris (Craig Venter) ir jo bendradarbiai pirmą kartą istorijoje „mėgintuvėlyje“ atkūrė visą mycoplasma mycoides bakterijos genomą ir perkėlė jį į kitos bakterijos, mycoplasma capricolum, apvalkalą. Taip buvo sukurta pirmoji pasaulyje dirbtinė gyvybės forma.
Antradienio paryčiais įvyko Mėnulio užtemimas
Gruodžio 21 d. paryčiais įvyko vienintelis šiais metais pilnas Mėnulio užtemimas, kurį galėjo stebėti beveik pusė pasaulio gyventojų. Trumpai jis bus matomas ir Lietuvoje.
Šis pilnas Mėnulio užtemimas (t.y. kai Mėnulis, Žemė ir Saulė išsidėsto vienoje linijoje) šiemet yra vienintelis. Be to, tai pirmas kartas per beveik 400 metų, kai visiškas Mėnulio užtemimas Šiaurės pusrutulyje sutapo su žiemos saulėgrįža.
Sudarytas tiksliausias Mėnulio topografinis žemėlapis
Metiniame JAV Geofizikos draugijos susirinkime buvo pristatytas naujas iki šiol tiksliausias Mėnulio topografinis žemėlapis, pranešė NASA.
Jo pagrindu tapo NASA Mėnulio palydove „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) įrengto lazerinio altimetro LOLA matavimų duomenys, sakoma pranešime. Vienas LOLA lazerio spindulys difrakcinio optinio elemento suskaidomas į penkis šviesos pluoštus, kurie nukreipiami į Mėnulio paviršių.
Prieš Kalėdas danguje pasirodys „kruvinas“ Mėnulis
Gruodžio 21 d. įvyks vienintelis šiais metais pilnas Mėnulio užtemimas, kurį galės stebėti beveik pusė pasaulio gyventojų. Trumpai jis bus matomas ir Lietuvoje.
Mėnulio užtemimai vyksta tada, kai jis atsiduria tokiame orbitos taške, kai Žemė yra tiesiai prieš jį ir Saulę. Mėnuliui patekus į Žemės šešėlį, prasideda jo užtemimas. Pilnas Mėnulio užtemimas būna tuomet, kai jį visą uždengia Žemės šešėlis.
Seime verda mūšis dėl pensijų (papildyta)
Pensijų sumažinimo atšaukimas gali turėti neigiamos įtakos lito stabilumui, sako premjeras Andrius Kubilius, o Seime dėl šio klausimo vyksta procedūrinė kova.
„Gal norime pabandyti ir sugriauti finansų sistemą? (...) Lito stabilumas yra labai trapus dalykas.
Žemės trauka suformavo Mėnulio paviršių
Žemė galėjo suvaidinti svarbų vaidmenį formuojant Mėnulio paviršių, rodo JAV mokslininkų atliktas tyrimas.
Jų teigimu, labai seniai Žemės gravitacinė trauka deformavo Mėnulį. Dėl to jis ties pusiauju „išsipūtęs“, be to, tai paaiškina, kodėl tolimoji jo pusė net ir dabar yra iškilesnė nei artimoji, praneša BBC.
Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Science“.
Tolimoji Mėnulio pusė daugeliu požiūriu išlieka paslaptimi.
NASA ketina 2012 m. nusiųsti į Mėnulį robotą
Per 1000 dienų išlaipinti Mėnulyje robotą humanoidą planuojantys NASA specialistai siekia taip įkvėpti naują JAV mokslininkų ir inžinierių kartą.
„Projektas M“ – tai „partizaninė“ dalies NASA Johnsono kosminio centro specialistų iniciatyva, kurią paskatino naujos JAV ir NASA administracijos peržiūrėta Amerikos pilotuojamų kosminių skrydžių programa, skelbia „PCMag.
Mėnulyje galima statyti kosminę „degalinę“
Pernai Mėnulyje rastas vandens kiekis yra pakankamas kosmoso degalų papildymo stočiai statyti, teigia naujausi mokslininkų skaičiavimai.
Žurnalas „Science“ praneša, kad Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija ištyrusi kraterio „Cabeus“ uolienas nustatė, kad Mėnulyje yra 5,6 proc. vandens. Tai daugiau vandens negu Sacharos dykumoje, kur vandens tėra 2–3 proc.
Mėnulis iš tiesų sidabrinis, teigia NASA
Sidabrinio Mėnulio šviesą apdainavę poetai ir dainų kūrėjai neklydo – mokslininkai nustatė, kad Mėnulio paviršiuje iš tiesų yra šio brangaus metalo.
Tai nustatyta po to, kai praėjusiais metais Mėnulio krateryje specialiai sudaužyta raketa, tikintis nustatyti, ar Žemės palydove yra vandens. Tačiau Mėnulyje rasta ne tik jo, bet ir kitų elementų, taip pat ir sidabro pėdsakų.
Tačiau jo kiekiai per maži, kad būtų galima svajoti apie sidabro kasyklą Mėnulyje, rašo telegraph.co.uk.
TKS gali tapti tarpine stotele ateities misijoms į Mėnulį
Didžiausios pasaulio kosminių tyrimų agentūros analizuoja galimybę panaudoti Tarptautinę kosminę stotį (TKS) kaip „startinę aikštelę“ pilotuojamoms misijoms į Mėnulį ir jo orbitą. Galutinis tokio sumanymo tikslas – išbandyti, ar TKS gali tapti tarpine baze ateities pilotuojamoms misijoms į asteroidus ir Marsą.
Kinija Mėnulyje žvalgys Vaivorykščių įlanką
Prie Mėnulio šiuo metu artėjantis Kinijos palydovas „Chang'e -2“ itin didele raiška fotografuos Vaivorykščių įlanką (Sinus Iridium) – būtent į šį Mėnulio regioną planuojama atgabenti pirmąjį Kinijos mėnuleigį.
Vaivorykščių įlanką Kinijos kosmoso agentūros specialistai pasirinko kaip vieną iš labiausiai tikėtinų būsimojo mėnuleigio „Chang'e -3“, kuris turėtų pasiekti Mėnulį 2013 metais, nusileidimo vietų, skelbia „Space.
Mėnulio „superpilnatis“ – pirmąkart per 20 metų
Rudens lygiadienio pradžia šiemet sutapo su gana retu reiškiniu – vadinamąja Mėnulio „superpilnatimi“.
Rugsėjo mėnesio pilnatis prasidėjo tą pačią naktį, kaip ir rudens lygiadienis (rugsėjo 23 d. 3 val. 09 min. GMT laiku). Tai oficiali rudens (Šiaurės pusrutulyje) arba pavasario (Pietų pusrutulyje) pradžia, skelbia „Space.
Prieš 3,9 mlrd. metų – didžiulių asteroidų atakos
Jei Žemėje prieš 3,9 mlrd. metų būtų egzistavusi gyvybė, ją būtų nušlavęs susidūrimas su asteroidu, rodo nauji Mėnulio kraterių tyrimai.
Kaip rodo nauji topografiniai žemėlapiai, „neramios Saulės sistemos jaunystės“ metu Žemę ir jos palydovą bombardavo didžiuliai asteroidai.
Susidūrimai buvo tokie galingi, kad jie būtų išgarinę visą mūsų planetoje buvusį vandenį ir sunaikinę bet kokius organizmus, rašo „Telegraph.co.
Kinai vis sparčiau siekia Mėnulio
Kinija iki šių metų pabaigos paleis į Mėnulį antrąjį savo kosminį zondą, kuris bus dar greitesnis ir pasieks jo orbitą anksčiau, nei pirmasis.
Pasak „Space.com“, Kinijos oficialūs atstovai pranešė apie antrąjį Mėnulio tyrimų programos etapą – numatomą palydovo „Change'e-2“ paleidimą. Pirmasis Mėnulį pasiekęs Kinijos palydovas – „Change'e-1“ –buvo paleistas 2007 m. spalį. Jo tyrimų programa truko 16 mėnesių.
Naujojo palydovo „Change'e-2“ startas numatytas šių metų spalio mėnesį.
Nematomoje Mėnulio pusėje aptikti tiltai
Aplink Mėnulį skriejantis JAV palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) nematomoje jo pusėje nufotografavo du nedidelius tiltus.
Šie neįprasti Mėnulio paviršiaus dariniai yra netoli Kingo kraterio, kurio skersmuo – apie 75 kilometrai, teigiama NASA pranešime. Pasak palydovo perduotas nuotraukas išnagrinėjusių „LRO Camera“ ekspertų grupės vadovo Marko Robinsono, didesnysis tiltas yra beveik 7 metrų pločio ir 20 m ilgio. Jo pločio pakanka dviejų eismo juostų keliui.
Astronomai nustatė, kad Mėnulis traukiasi
Neseniai Mėnulio paviršiuje aptikti iki šiol nepastebėti sausumos dariniai rodo, kad Mėnulis traukiasi, nors ir labai pamažu, teigia mokslininkai.
Šie dariniai, vadinami skiautėtais krantais, – tai poslinkiai, susidarę kai Mėnulio išsilydęs vidus pradėjo vėsti. Dėl to Mėnulio paviršius ėmė trauktis ir raukšlėtis, aiškina mokslininkai, savo tyrimą paskelbę žurnale „Science“.
Lyginant su Mėnulio amžiumi, siekiančiu 4,5 mlrd. metų, susitraukimas yra gana nesenas.
Mėnulyje vis dėlto sausa, teigia mokslininkai
Mėnulio vidus vis dėlto greičiausiai nėra drėgnas, nors kai kurie pastarieji moksliniai tyrimai ir tvirtino priešingai.
Nauja „Apollo“ pargabentų uolienų analizė paremia senąją teoriją, kad Mėnulyje vandens nėra, rašo „New Scientist.com“.
Dešimtmečius po to, kai „Apollo“ astronautai nusileido Mėnulio paviršiuje, buvo manoma, kad Žemės palydovas yra išdžiūvęs.
Mėnulio mineraluose aptikta vandens pėdsakų
Mėnulio mineralų pavyzdžiuose, parvežtuose į Žemę vykdant NASA programą „Apollo“, pakartotinių tyrimų metu aptikta vandens pėdsakų, pranešė Kalifornijos Technologijos instituto mokslininkai.
Jų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature“.
Tyrėjai analizavo Mėnulyje paimtus apatitų mėginius naudodami antrinių jonų masių spektroskopijos (ISIM) metodą. Jie „šaudė“ į Mėnulio mineralų pavyzdžius vadinamųjų pirminių jonų srautą. Taip iš medžiagos buvo „išmušami“ antriniai jonai.
Mėnulio kalendorius ir pinigai
Kaip tvarkyti verslo reikalus ir pinigus? Jums sufleruoja Mėnulis!
Bendros rekomendacijos:
• Per jaunatį geriausia kurti ateities planus.
• Mėnuliui augant pradėkite naujus darbus, renkite susitikimus grįsdami kelią ateities perspektyvoms, sudarinėkite finansines sutartis.
• Per delčią geriau pabaigti pradėtus darbus, o naujų grandiozinių projektų nepradėti.
Anga Mėnulyje nufotografuota iš arti
Aplink Mėnulį skriejantis NASA palydovas perdavė į Žemę aptiktos angos Mėnulio paviršiuje, į kurią tilptų visa futbolo aikštė, didelės raiškos nuotrauką.
Pirmą kartą angą į požemį Mėnulio pietų pusrutulyje esančioje Mare Ingenii jūroje pastebėjo šį regioną fotografavęs Japonijos kosminis zondas „Kaguya“. Dabar NASA palydovas „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) iš arti nufotografavo šį netaisyklingos formos objektą, pranešė „Space.
Sudarytas urano telkinių Mėnulyje žemėlapis
Naujasis urano paplitimo Mėnulio paviršiuje atlasas tirpdo branduolinės pramonės viltis naudoti šiuos išteklius komerciniais tikslais.
Šis atlasas, kuris buvo sudarytas remiantis Japonijos kosminio zondo „Kaguya“ atliktų Mėnulio tyrimų duomenimis, atskleidė, kad urano koncentracija Mėnulyje yra palyginti maža, tačiau padės įminti kai kurias Mėnulio susidarymo paslaptis, skelbia „Space.
Mėnulyje gali būti daugiau vandens, nei manyta
Mėnulyje gali būti šimtą kartų daugiau vandens nei manyta iki šiol, tvirtina amerikos mokslininkai.
JAV mokslininkų vadovaujama komanda ištyrė mineralą apatitą, aptiktą Mėnulio uolienose, kurią į Žemę pargabeno „Apollo“ misijos, bei Mėnulio meteorite, rastame Šiaurės Afrikoje, praneša BBC.
Mokslininkai nustatė, kad Mėnulio mineraluose vandens yra mažiausiai 100 kartų daugiau nei manyta iki šiol. Naujojo tyrimo duomenys paskelbti žurnale PNAS.
Per 3 metus vandens parko lankytojai 4 kartus „nuskrido“ į mėnulį
Birželio pradžioje trejų metų gimtadienį pažymėjęs „Vichy“ vandens parkas skaičiuoja jau 860 tūkst. lankytojų. Aktyviam vasaros sezonui besiruošiančio vandens parko duris per paskutinius metus vėrė 328 tūkst. pramogautojų.
„Kaip ir buvo planuota, į visai šeimai orientuotą vandens pramogų oazę pritraukėme įvairaus amžiaus grupių žmonių. Mūsų jauniausiam lankytojui buvo vos 4 mėnesiai, o vyriausiajam – 91 metai.
