Mėnulis
Mėnulis
Tai vienintelis natūralus Žemės palydovas ir penktas pagal dydį palydovas Saulės sistemoje. Jis yra ryškiausias objektas naktiniame danguje ir dėl savo artumo Žemei turi didelę įtaką mūsų planetai, pavyzdžiui, sukeldamas potvynius ir atoslūgius. Mėnulis neturi atmosferos, todėl jo paviršius yra veikiamas kosminių spindulių, meteorų smūgių ir didelių temperatūrų skirtumų.
Mėnulis buvo tyrinėjamas tiek iš Žemės, tiek per kosmines misijas. Žinomiausia iš jų – „Apollo 11“ misija, kurios metu 1969 m. žmogus pirmą kartą nusileido Mėnulyje. Mėnulis yra sudarytas iš uolienų ir turi daugybę kraterių, lygumų bei kalnų. Šiandien Mėnulis yra ne tik astronomų, bet ir mėgėjų tyrimų objektas bei įkvėpimo šaltinis kultūroje, mitologijoje ir mene.
Pirmasis Kinijos mėnuleigis sėkmingai nusileido Mėnulyje
Kosminis modulis, nešantis pirmąjį Kinijos mėnuleigį, šeštadienį sėkmingai nusileido ant mūsų planetos palydovo paviršiaus, parodė valstybinė televizija. Šis aparatas tapo pirmuoju, švelniai nutupdytu Mėnulyje moduliu per beveik keturis pastaruosius dešimtmečius. Ši sėkmė tapo svarbiu pasiekimu kylančios supervalstybės ambicingoje kosminėje programoje.
Nufilmuotas Žemės ir Mėnulio „kosminis valsas“
NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadenoje paskelbė kosminio aparato „Juno“ padarytą vaizdo įrašą, kuriame iš kosminės erdvės matomas Žemės ir Mėnulio judėjimas. Jame rodoma prie „Juno“ kosminio aparato artėjanti Žemė ir nuo jos tolstantis Mėnulis. NASA pranešime sakoma, kad tai pirmasis vaizdo siužetas, kuriame taip įspūdingai užfiksuotas Žemės ir Mėnulio judėjimas kosminėje erdvėje.
Kinijos mėnuleigis pasiekė Mėnulio orbitą
Mažiau nei po 5 parų nuo pakilimo į kosmosą Kinijos kosminis aparatas „Chang'e 3“ pasiekė Mėnulio orbitą, pranešė „Space.com“. Pagal skrydžio planą pirmasis Kinijos mėnuleigis „Yutu“ gruodžio mėnesio viduryje turėtų minkštai nusileisti Vaivorykščių įlankoje Mėnulyje. Šešiaratis mėnuleigis „Yutu“, gebantis išvengti kliūčių ir saugiai pasirinkti važiavimo maršrutą, yra techniškai pati sudėtingiausia Kinijos nepilotuojama kosminė misija.
Mėnulio susiformavimas – vis dar neįminta mįslė
Kada ir kaip susiformavo Mėnulis? Manoma, kad Žemės formavimosi metu, maždaug prieš 4,5 mlrd. metų, didelis objektas susidūrė su dar besiformuojančia Žemės planeta, kuri tuo metu tebuvo apie 50–200 mln. metų amžiaus, rašo lefigaro.fr. Po šio susidūrimo aplink Žemę susidarė dulkių diskas, iš kurio maždaug per vieną amžių susiformavo milžiniškas natūralus Žemės palydovas.
Mėnulio susiformavimas – vis dar neįminta mįslė
Kada ir kaip susiformavo Mėnulis? Manoma, kad Žemės formavimosi metu, maždaug prieš 4,5 mlrd. metų, didelis objektas susidūrė su dar besiformuojančia Žemės planeta, kuri tuo metu tebuvo apie 50–200 mln. metų amžiaus, rašo lefigaro.fr. Po šio susidūrimo aplink Žemę susidarė dulkių diskas, iš kurio maždaug per vieną amžių susiformavo milžiniškas natūralus Žemės palydovas.
Kinija Mėnulyje statys raketinę bazę?
Nors tai skamba kaip juodasis humoras, tačiau kai taip juokauja Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos Mėnulio tyrimų programos centro atstovas, verta suklusti. Britų dienraštis „Daily Mail“ pranešė, kad neįvardytas Kinijos kosmoso ekspertas dienraščiui „The Beijing Times“ sakė, jog šiuo metu Kinijos kariuomenės vadovybėje vyksta diskusijos apie tai, ar statyti Mėnulyje kinų raketinę bazę, iš kurios prireikus būtų galima balistinėmis raketomis apšaudyti taikinius Žemėje.
Pirmasis Kinijos mėnuleigis sėkmingai pakilo į kosmosą
Kinija pirmadienį po vidurnakčio paleido į kosmosą savo pirmąjį mėnuleigį, parodė valstybinė televizija, o šis naujausias žingsnis ambicingoje kosminėje programoje laikomas didėjančio Pekino vaidmens tarptautinėje arenoje simboliu. Misijos „Chang`e 3“, raketa, nešanti mėnuleigį „Yutu“ („Nefritinis triušis“) pakilo apie 1 val. 30 min. vietos (sekmadienį 19 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Japonų firma siūlo atsiųsti Saulės energijos iš Mėnulio
Japonijos statybų bendrovė „Shimizu Corporation“ pristatė koncepcinį projektą, pavadintą „Lunar Ring" (Mėnulio žiedas), kurio esmė – Saulės energijos modulių žiedo statyba Mėnulio pusiaujyje, o jo surinkta energija būtų siunčiama į Žemę. Nuo žemės drebėjimo ir cunamio 2011 metų kovo mėnesį smarkiai nukentėjusi Japonija intensyviai ieško alternatyvių elektros energijos gamybos būdų.
Mėnulyje 2015 metais bus įrengtas kosminis šiltnamis
NASA planuoja 2015 metais Mėnulio paviršiuje nuleisti specialų konteinerį su augalų sėklomis. Tai bus pirmasis biologinis eksperimentas, turintis atskleisti biologines Mėnulio kolonizavimo galimybes.
Kinija pasiųs į Mėnulį „Nefritinį triušį“
Kinija ateinančios savaitės pradžioje paleis raketą, skraidinsiančią pirmąjį šios šalies sukurtą mėnuleigį, kurio pavadinimas „Nefritinis triušis“ siejamas su kinų folkloru, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Šio aparato pavadinimas siejamas su senoviniu kinų mitu apie baltą triušį, kuris yra nemirtingumo piliulę prarijusios Mėnulio deivės Čangės palydovas, amžinai gaminantis gyvybės eliksyrą.
REKLAMA
REKLAMA
Afrikoje, Europoje ir JAV sekmadienį bus galima pamatyti saulės užtemimą
Retas saulės užtemimas sekmadienį bus matomas dalyje Afrikos, Europos ir Jungtinių Valstijų, kai Mėnulis uždengs visą arba dalį Saulės disko – nelygu vieta, iš kurios stebima. Dėl Žemės rutulio išgaubtumo kai kurie stebėtojai Vakarų Afrikoje matys visišką užtemimą, o kiti – Jungtinėse Valstijose ir Europoje – tik dalinį.
Kosminė chemija: gyvybės molekulės randasi kosmose
Galvojome, kad gyvybę kurianti chemija gali vykti tik Žemėje. ŽEMĖS PATEKĖJIMAS: tai buvo nuotrauka, apsprendusi visos kartos santykį su mūsų planeta. Padarytas per 1968 m. Kūčias apie Mėnulį skriejusios Apollo 8 komandos, melsvos, debesimis nubarstytos planetos, nušvintančios iš tamsybių vaizdas padėjo suvokti, kokia vieniša mūsų planeta yra. Tik trapiame Žemės burbule atomai susijungia vienas su kitu, formuodami molekulinį pagrindą cheminiam stebuklui: gyvybei. Ar bent jau taip manėm.
NASA duomenis iš Mėnulio į Žemę perdavė 622 Mb/s greičiu
JAV kosmoso agentūra NASA pasidalino su visuomene savo eiliniu pasiekimu. Neseniai į kosmosą paleistas „Lunar Atmosphere and Dust Environment Explorer“ (LADEE) kosminis zondas nuo spalio vidurio gali būti laikomas Mėnulio palydovu (LADEE sukasi 235 km atstumu nuo jo). Pats zondas skirtas Mėnulio atmosferos tyrimams. Jo surenkami duomenys į mūsų planetą perduodami lazerių sistema „Lunar Laser Communication Demonstration“ (LLCD), sukurta bendradarbiaujant su MIT mokslininkais.
Peržengus Rošė ribą: kaip atrodytų Mėnulis, jei jis skrietų vietoj TKS?
Mėnulis nuo Žemės nutolęs vidutiniškai 384 tūkst. km. O kas būtų, jei gamtinis Žemės palydovas aplink mūsų planetą skrietų tik 420 km atstumu – t.y., nutolęs tiek, kiek Tarptautinė kosminė stotis (TKS)? Nors „UniverseToday.com“ pabrėžia, kad tai – absoliučiai neįmanoma, visgi tokia perspektyva skamba viliojančiai. Ne tik skamba, bet ir atrodo. Šio vaizdo siužeto autorius siūlo trumpam pamiršti apie Rošė ribą (angl.
Ar galėjo Mėnulį Žemei padovanoti Venera?
Gali būti, kad Mėnulį Žemė atsiviliojo nuo Veneros – manoma, kad ši planeta kadaise galėjo turėti gamtinį palydovą, tačiau jo neteko. Tokia Mėnulio istorijos alternatyva postuluojama naujoje Mėnulio susiformavimo teorijoje. Pagal ją, senąjį Veneros mėnulį Žemė prisitraukė gravitacija. Ši idėja smarkiai kontrastuoja su labiausiai mokslininkų palaikoma teorija, kad Mėnulis susiformavo prieš 4,5 mlrd.
Pirmąkart galima išvysti, kaip Mėnulis apsisuka aplink savo ašį
Amerikiečių mokslininkai paskelbė vaizdo siužetą, kuriame galima pamatyti, kaip Mėnulis apsisuka aplink savo ašį. Iš Žemės įvairių Mėnulio pusių pamatyti neįmanoma, nes Mėnulis ją apskrieja taip, kad visą laiką lieka atsigręžęs viena puse. Mokslininkai abi Mėnulio puses atskleidė pasinaudoję aplink Žemės palydovą ketverius metus skriejančio NASA LRO zondo nuotraukomis. Mozaiką jie sudėjo iš daugiau nei šimto tūkstančių įvairių nuotraukų.
NASA ruošia startui Mėnulio atmosferą tirsiantį palydovą
Šeštadienį 05.27 val. Lietuvos laiku iš NASA kosmodromo Wallopso saloje pakilusi raketa „Minotaur V“ turėtų iškelti į orbitą naująjį NASA kosminį aparatą LADEE (Lunar Atmosphere and Dust Environment Explorer). Raketos paleidimo laikas priklauso nuo oro sąlygų: planuojamo starto metu bus vos 4 minučių trukmės „langas“. Esant nepalankioms oro sąlygoms raketos paleidimas gali įvykti per 4 artimiausias dienas, skelbia „Space.com“. 383 kg svorio ir maždaug 280 mln.
NASA turi įrodymų, kad mėnulyje yra vandens
NASA teigia turinti įrodymų, patvirtinančių, kad mėnulyje yra vandens. Palydovas užfiksavo vandens šaltinį, esantį po mėnulio paviršiumi, rašo space.com. Tokius įrodymus užfiksavo Indijos kosmoso tyrimų organizacijos palydove „Chandrayaan-1“ įmontuotas prietaisas „Moon Mineralogy Mapper“. „Dabar, kai mes turime vandens mėginius iš mėnulio vidaus, mes galime jį palyginti su kitomis mėnulio paviršiaus charakteristikomis.
Kinija šiemet paleis į Mėnulį kosminį aparatą
Šių metų pabaigoje Kinija į Mėnulį paleis savo kosminį zondą „Chang'e -3“. Tai bus pirmasis Mėnulyje nusileidęs Kinijos kosminis aparatas, pranešė šalies naujienų agentūra „Xinxua“. 2007 m. Kinija sėkmingai paleido Mėnulio palydovą „Chang'e -1“, kuris vykdė paviršiaus fotografavimo ir cheminių elementų pasiskirstymo Mėnulyje tyrimų programą. Pasak Kinijos atstovų, tai buvo pirmasis iš trijų planuojamų Mėnulio tyrimo etapų.
Mėnulio kalnuose – teleskopai iš Žemės
Po 3 - 5 metų viename iš Mėnulio Pietų ašigalio rajone esančių kraterių turėtų pradėti veikti nuotoliniu būdu iš Žemės valdomas optinis ir radijo teleskopai. Šios Mėnulio observatorijos projektą vykdo Tarptautinė Mėnulio observatorijos asociacija ir privati bendrovė „Moon Express“. Jų atstovai pranešė galutinai parinkę tinkamiausią vietą teleskopams įrengti: tai bus Malaperto kraterio šlaitas, skelbia „Wired.
JAV Mėnulyje steigia nacionalinį parką
Jungtinių Valstijų Kongresui pateiktas įstatymo, pagal kurį Amerikos XX a. 7–8 dešimtmetį vykdytos „Apollo“ programos pilotuojamų kosminių laivų nusileidimo vietos Mėnulyje būtų paskelbtos Nacionaliniu istoriniu parku, pranešė space.com. „Apollo Lunar Landing Legacy Act“ pavadintas įstatymo projektas Kongresui svarstyti buvo pateiktas praėjusį pirmadienį. Įstatymo rengėjai skelbia, kad Mėnulio tyrimų programa „Apollo“ buvo vienas didžiausių pasiekimų Amerikos istorijoje.
Diena, kai sprogo Žemė
Gali būti, kad giliai jaunos Žemės viduje tūnojusios branduolinės bombos, sudraskiusios jauną planetą, įrodymai kasnakt žvelgia į mus iš viršaus. Savo trumpos kelionės Žemės erdvėlaiviu metu, žmonija buvo ne vieno garsaus sprogimo liudininkė. Tarkime, Krakatoa. Kai 1883 metais šis Indonezijos vulkanas sprogo, aidas girdėjosi už 3000 kilometrų, o į atmosferą išsviesti pelenai dešimtmečius vėsino pasaulį. Dar yra mūsų pačių sukurti sprogimai.
30 populiarių „mokslo faktų“, kurie neatitinka tikrovės (II)
Žmogus negimsta su visais smegenų vingiais, kuriuos jis turi, būdamas suaugęs. Yra duomenų, kad bent jau keliose suaugusio žmogaus smegenų srityse ir toliau vyksta nervinio audinio formavimosi procesas. Dauguma žmonių šiame paveikslėlyje pavaizduotą dinozaurą laiko brontozauru – netgi Michaelas Crichtonas „Juros periodo parke“. Iš tikrųjų tai yra apatozauras.
Beždžionės pavidalo robotai kolonizuos Mėnulį?
Vokietijos Dirbtinio intelekto tyrimų centro (Deutsche Forschungszentrum für Künstliche Intelligenz, DFKI) mokslininkai ir inžinieriai kartu su kolegomis iš Brėmeno universiteto sukonstravo beždžionės pavidalo robotą, kuris optimizuotas naudojimui Mėnulyje, pranešė „Gizmag“. „iStruct“ pavadinto vokiško roboto kol kas niekas nesiruošia skraidinti į Mėnulį, tačiau, pasak specialistų, gali būti, kad tolimesnėje ateityje būtent tokio pobūdžio robotai darbuosis Mėnulio tyrimų misijose.
Supermėnulio žavesys: kerinčios didžiausios ir ryškiausios pilnaties nuotraukos
Nuo sekmadienio iki antradienio (birželio 23-25 d.) danguje galime gėrėtis didžiausia ir ryškiausia mėnulio pilnatimi šiais metais, informuoja dailymail.co.uk. Reiškinio priežastis – labiau nei paprastai prie žemės priartėjęs jos palydovas. Supermėnulis atrodo 14 procentų didesnis ir 30 procentų ryškesnis nei mes įpratę matyti. Kai kurie stebėtojai mano, kad jį supa ir ryškesnė nei paprastai aureolė, bet tai tik iliuzija.
Šią naktį patekėjo mėnulio „superpilnatis“
Sekmadienio vakarą ir naktį galėsime pasigrožėti vadinamąja mėnulio „superpilnatimi“: birželio 23 d. 14.32 val. Lietuvos laiku prasidės mėnulio pilnaties fazė. Ši pilnatis bus didžiausia per visus 2013 metus, praneša „Space.com“. „Superpilnaties“ priežastis yra šiek tiek asimetriška Mėnulio orbita. „Superpilnatimi“ vadinama pilnatis, kuri prasideda per 12 valandų Mėnuliui pasiekus perigėjų, artimiausią Žemei jo obitos tašką.
Gali būti, kad tikrąjį Mėnulį dengia asteroidų medžiagos sluoksnis
Maždaug ketvirtis Mėnulio kraterių gali būti užpildyti ne Mėnulio gruntu ir uoliena, kaip buvo manoma anksčiau, o nedideliu greičiu skriejusių ir su Mėnuliu kadaise susidūrusių asteroidų fragmentais, skelbia planetologai straipsnyje, kuris publikuotas žurnale „Nature Geoscience“. Vienu iš charakteringiausių Mėnulio bruožų laikomi didžiuliai krateriai, kuriais nusėta tiek matoma, tiek kita Mėnulio pusė. Jie susiformavo nukritus asteroidams.
Žemė vis labiau stumia nuo savęs Mėnulį
Purdju universiteto (JAV) mokslininkas Matthew Huberas pranešė nustatęs, kad Žemė stumia nuo savęs Mėnulį labiau nei kada nors per paskutiniuosius 50 milijonų metų. Pasak jo, dėl Žemės vandenynų ir jūrų potvynių bei atoslūgių Mėnulis vis labiau tolsta nuo mūsų planetos, o tai savo ruožtu daro poveikį ir jai pačiai, praneša „New Scientist“. Mėnulio trauka Žemėje sukuria paros potvynių ir atoslūgių ciklą.
Nuo dykumoje supleškėjusio „Ferrari“ iki areštuoto sklypo Mėnulyje
Prieš keletą metų dykumoje supleškinusio „Ferrari“, o Mėnulyje akrą nusipirkusio verslininko Audriaus Brazdžionio, miesto Tarybos nario Manto Leliuko, pašto direktoriaus Raimundo Povilonio bei dar trijų po jų „Runikos komercijai“ vadovavusių panevėžiečių turtą areštavo teismas. Jiems drauge gresia pakloti per 3 mln. Lt.
Vanduo Mėnulyje gali būti žemiškos kilmės
Mėnulyje randamas vanduo yra kilęs iš to paties šaltinio, kaip ir vanduo Žemėje, rodo naujas tyrimas. Anot mokslininkų, vanduo iš Žemės į Mėnulį galėjo patekti, kai palydovas susiformavo po milžiniško dangaus kūno susidūrimo su Žeme prieš 4,5 mlrd. metų. Tokius tyrimo rezultatus pristato geochemikas Alberto Saalas iš Brauno universiteto (JAV), rašo „Science News“. Mokslininkas pastaruosius penkerius metus stengiasi paneigti idėją, kad Mėnulis buvo sausas tuo metu, kai susiformavo.
7 proc. Mėnulio jau tapo „privačia nuosavybe“
Nepakankamai aiškūs nuosavybės kituose kosminiuose kūnuose apibrėžimo įstatymai leido apsukriems verslininkams neblogai užsidirbti pardavinėjant žemės sklypus Mėnulyje, Marse ir kitose planetose. Antai amerikietis verslininkas Dennisas Hope'as iš Nevados, įsteigęs kosminio nekilnojamojo turto bendrovę „Lunar Embassy Corp.“, jau yra pardavęs milijonus akrų (1 akras – 4 046,8 kv.m) sklypų už Žemės planetos ribų, skelbia „Space.
Mėnulio kalendorius namų šeimininkėms
Tvarka namuose, atrodo, turi savo ritmą. Kiekvienai šeimininkei pasitaiko taip, kad vieną kartą sutvarkyti kambariai džiugina akį bent savaitę, o būna, jog po generalinės tvarkos praėjus vos keletui dienų namai atrodo tarsi po triukšmingo vakarėlio. Kas gi nutinka? Gali būti, kad atsakymą rastumėte mėnulio kalendoriuje. Mėnulis – ne planeta, o Žemės palydovas. Tačiau astrologijoje jis seniai įgijęs planetos statusą. Nors, palyginti su tikromis planetomis, jis tėra mažutė smiltelė.
Rusiški robotai grįžta į Mėnulį
Rusija pranešė pradėsianti vykdyti naują energingą Mėnulio tyrimų programą, pagal kurią artimiausiais metais į jį planuojama paleisti visą eilę kosminių aparatų. Praėjus 37 metams nuo paskutinio Mėnulyje nusileidusio Sovietų Sąjungos kosminio aparato, Rusijos mokslininkai ir inžinieriai ėmėsi planuoti antrąją Mėnulio tyrimų „bangą“, skelbia space.com.
NASA įveikė Mėnulyje amžinąją tamsą
Kai kurios vietos Mėnulio paviršiuje skendi aklinoje tamsoje milijonus, o gal ir milijardus metų. Gali būti, kad kai kurie Mėnulio krateriai nėra matę Saulės šviesos beveik nuo pat jo susiformavimo. Tačiau NASA mokslininkai įsigudrino pažvelgti ir į amžinoje tamsoje skendinčių kraterių vidų, skelbia „Space.
Mėnulio uolienos verčia abejoti vandens jame teorijomis
NASA „Apollo“ astronautų paimtuose Mėnulio uolienų mėginiuose radus „reikšmingą kiekį“ vandens, vėl suabejota nusistovėjusia teorija, aiškinančia, kaip Žemės palydovas susidarė. Nuo pat „Apollo“ eros mokslininkai manė, kad Mėnulis susidarė po to, kai ankstyvojoje mūsų planetos istorijoje į ją įsirėžė Marso dydžio objektas, sukūręs nuolaužų žiedą, iš kurio per milijonus metų ir susiformavo Žemės palydovas.
T. Čyvas apskųstas generalinei prokuratūrai (papildyta 21:37)
Turiu pranešti, kad mano viešai išreikšti ketinimai susprogdinti Mėnulį jau susilaukė budrių ir atsakingų piliečių dėmesio. Dėl jų kreiptasi į Generalinį prokurorą ir ne tik. Nekantriai laukiu kas bus, nes kartą Generalinė prokuratūra mane jau kaltino netgi… pažeidus Eglės Kusaitės nekaltumo prezumpciją. Ne tik mane, bet ir mano kolegą Rimantą Varnauską iš kito portalo. Rezultatai buvo ne kažin kokie. Bandykite dar kartą.
Mėnulio patekėjimas
Prie kai kurių gamtos reiškinių esame taip pripratę, kad kartais, priversti atkreipti į juos dėmesį, nustembame it išvydę pirmą kartą. Būtent toks turėtų pasirodyti stebinančio grožio Mėnulio patekėjimas. Regis, sunku net patikėti, kad toks nuostabus dalykas nakties metu vyksta 182 kartus per metus.
Kas įveikė ilgiausią kelią kituose pasauliuose?
Nuvažiuoti rekordiškai ilgą kelią mūsų pasaulyje – rimtas iššūkis, tačiau ar galima jį palyginti su tokiu pat bandymu už Žemės ribų? O jų jau buvo ne vienas. Kol kas iš Žemės paleisti kosminiai robotai, turintys galimybę ratais savarankiškai judėti paviršiumi, buvo nusileidę tik Mėnulyje ir Marse. Jų kelionės, kad ir neįspūdingo ilgio, nuo XX a. vidurio tapo svarbiu Žemės civilizacijos mokslo ir technologijų pasiekimų išbandymu.
Mėnulio paradoksas: kodėl prie horizonto jis tampa toks didelis?
Jau ne vieną šimtmetį žmonijai ramybės neduoda klausimas – kodėl mėnulis arti horizonto atrodo gerokai didesnis nei kybodamas zenite? Saskaehanos universiteto (Pensilvanija, JAV) mokslininkai Josephas Antonidesas ir Toshiro Kubota primirštą paradoksą vėl iškėlė į dienos šviesą. Ne tik iškėlė, bet ir pateikė naują paaiškinimą.
Mokslininkai negali paaiškinti, kaip susidarė Mėnulyje rasta kraterių triada
Mėnulio paviršiuje pastebėta keista kraštovaizdžio struktūra, sudaryta iš trijų vienas paskui kitą sekančių kraterių. Manoma, kad zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) nuotraukose pastebėti visi trys „amigos“ („three amigos“ – taip pramintas kraterių triptikas) susidarė keleto minučių skirtumu. Tačiau kaip – niekas nenumano. „Krateriai yra 9.665°pietų platumos ir 7.646°rytų ilgumos, – Arizonos valstijos universiteto (JAV) mokslininkus cituoja „Dailymail.co.
NASA norėtų prie Mėnulio atitempti asteroidą
Brangias ir pavojingas pilotuojamas asteroidų tyrimo ekspedicijas NASA norėtų pakeisti kosminių robotų buksyrais, nedidelius asteroidus atvelkančius į orbitą aplink Mėnulį. Kecko kosminių tyrimų instituto (Kalifornija, JAV) mokslininkai patvirtino, kad NASA nagrinėja galimybę paleisti į kosmosą robotizuotą kosminį laivą, kuris galėtų „pačiupti“ kurį nors mokslininkus dominantį nedidelį Saulės sistemos asteroidą ir „atvilkti“ jį į Mėnulio orbitą, kur būtų atlikti išsamūs jo tyrimai.
NASA ruošia dvigubą smūgį į Mėnulį
Pirmadienį prieš Mėnulio Šiaurės ašigalio regione esantį kraterį bus surengta mokslinė NASA „ataka“: į jį 20 sekundžių skirtumu dideliu greičiu rėšis du Mėnulio palydovai. Pasak NASA atstovų, gruodžio 17 d. 22.58 val. GMT laiku du identiški NASA palydovai GRAIL (Gravity Recovery and Interior Laboratory), nukreipti iš Mėnulio orbitos į numatytą vietą, maždaug 6 000 km/h greičiu trenksis į kraterio sieną.
Greta Žemės skrieja tik užvakar atrastas 28 metrų asteroidas
Tik gruodžio 9 dieną atrastas asteroidas „2012 XE54“ šiuo metu skrieja labai arti Žemės (dvigubai arčiau už Mėnulį), o arčiausiai mūsų planetos šis kūnas buvo apie vidurdienį Lietuvos laiku. Tuomet atstumas iki Žemės siekė tik 226 tūkst. km. Kosminiais masteliais tai yra mažiau už plauką. Nekviestą svečią įdėmiai stebintys astronomai ramina, kad asteroidas Žemei nepavojingas.
Paskutinis Mėnulyje lankęsis žmogus: palikau ten vaizdo kamerą su atviru objektyvu
Misijos „Apollo 17“ vadas Judžinas Sernanas (Eugene Cernan) kol kas yra paskutinis Mėnulyje lankęsis žmogus. Buvęs astronautas neseniai atskleidė Mėnulio paviršiuje palikęs vaizdo kamerą, nes tikėjosi, kad ją kada nors ras, parsigabens ir tyrimuose panaudos ateities astronautai. Legendinės vaizdo kameros „Hasselblad“ Mėnulyje fiksavo visus istoriniais tapusius įvykius. Tiesa, J. Sernano paliktoji kamera, kaip pripažino astronautas, nukreipta į dangų.
Privati JAV bendrovė planuoja kelionę į Mėnulį
Buvusių JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) Mokslinių misijų direktorato narių komanda ėmėsi rizikingos misijos – jie į Mėnulį už 1,4 mlrd. JAV dolerių ketina nusiųsti du žmones, skelbia BBC. Bendrovė „Golden Spike“ teigia pasinaudosianti sukurta raketos ir kapsulės technologija. Pirmoji misija planuojama iki šio dešimtmečio pabaigos.
Apdaužyta Mėnulio pluta atskleidžia neramią praeitį
Naujos apdaužytos Mėnulio plutos nuotraukos rodo audringą praeitį, kai per pirmąjį milijardą metų jį daužė kometos ir asteroidai. Naujus duomenis pateikė GRAIL misija, pora zondų, pavadintų „Ebb“ ir „Flow“, kurie skrieja aplink Mėnulį ir matuoja jo gravitacinį lauką. „Jau žinoma, kad planetos buvo daužomos per susidūrimus, tačiau niekas neįsivaizdavo, kad Mėnulio pluta tokia apdaužyta“, – teigia Maria Zuber iš Masačusetso technologijų instituto, misijai vadovaujanti mokslininkė.
Kinija rengiasi Marse auginti daržoves
Sėkmingai pabaigę pirminius bandymus Pekine, Kinijos astronautai rengiasi žengti kitą žingsnį ir auginti šviežias daržoves Marse ir Mėnulyje. „Ekologinėje gyvybės palaikymo sistemoje“, 300 kubinių metrų kabinoje, leidžiančioje astronautams pasigaminti savas oro, vandens ir maisto atsargas, augintos keturių rūšių daržovės, pranešė naujienų agentūra „Xinhua“. Teigiama, kad ši sistema bus naudojama steigiant bazes Marse ar Mėnulyje.
Šaltojo karo paslaptys: kodėl amerikiečiai ketino susprogdinti Mėnulį?
Šaltojo karo istorijos gelmėse visa dar slypi daugybė neįtikėtinu istorijų. Viena iš tokių – JAV ketinimas susprogdinti branduolinę bombą... Mėnulyje, rašoma „Corriere della Sera“. Nuo kosmoso lenktynių, pradėtų šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, iki Ronaldo Reagano laikotarpiu devinto dešimtmečio pradžioje žadėtų žvaigždžių karų: Šaltojo karo laikotarpis kaitino mokslinės fantastikos gerbėjus.
JAV planavo susprogdinti Mėnulį?
Jungtinės Valstijos Šaltojo karo metais planavo atomine bomba susprogdinti mėnulį ir taip pademonstruoti savo galybę, teigiama ataskaitose. Teigiama, kad Amerikos kariuomenės vadai sumanė slaptą projektą, pavadintą „Mėnulio tyrimo skrydžių studija“ arba „Projektas A119“, tikėdamiesi, kad sovietai išsigąs, pamatę branduolinį sprogimą iš Žemės.
Mėnulio artimiausia ateitis: planuojamos ir privačios misijos
Panašu, jog Mėnulis netrukus susigrąžins pasaulio dėmesį, kuriame maudėsi prieš daugiau kaip keturiasdešimt metų, ir greitu metu taps vienu geidžiamiausių kūnų netoli Žemės. Taip manyti leidžia pasigirdę kalbos apie tai, jog privati firma išsikėlė tikslą – iki 2020 m. į Mėnulį nuskraidinti astronautus. Internete jau kurį laiką skelbiamos žinutės, jog buvę NASA astronautai ir inžinieriai apie tokius užmojus netrukus paskelbs viešai.
