medžiotojai

Nelaimės vandenyje dažniausiai ištinka netikėtai, tačiau daugelio jų galima išvengti. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija primena, kad prieš plaukiant žvejoti būtina pasirūpinti ne tik įranga, bet ir savo ir esančiųjų kartu saugumu.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) kreipėsi į ūkininkus su prašymu nešienauti laukų prieš tai nepatikrinus, ar juose nesislepia laukinių gyvūnų jaunikliai. Medžiotojų teigimu, šienapjūtė kasmet pareikalauja tūkstančių jauniklių gyvybių.  ,,Pirmosios šienapjūtės pradžia idealiai sutampa su jautriausiu stirnų jauniklių vedimo laikotarpiu. Saugodamos savo mažylius, motinos juos paslepia tankioje, aukštoje žolėje.

Prieš vaikų akis pakabintas ir išdarinėjamas stirninas Telšių medžiotojų šventėje sukėlė visuomenės susipriešinimą. Renginio metu vaikai pamatė,  kaip dorojama mėsa ir iš kur atsiranda jų valgomas maistas, tačiau kai kurie lietuviai lieja pasipiktinimą – esą tiesos vaikams rodyti negalima, nes ji pernelyg šokiruojanti ir neva traumuojanti vaikus. Tačiau yra ir manančių, jog realybės slėpti nuo mažųjų nereikia.

Praėjusį šeštadienį Telšiuose praūžė medžiotojų surengta šventė, kurios metu gyventojai galėjo iš arčiau susipažinti su medžioklės ypatumais ir medžiotojų veikla. Visgi dalis gyventojų šia švente pasibaisėjo. Pasirodo, šventės metu vaikams buvo demonstruojama, kaip išdarinėti stirniną. Savo ruožtu medžiotojai argumentuoja, kad vaikai buvo mokomi, kaip laukinis gyvūnas tampa maistu bei kas yra tvari medžioklė.

Pažeidę medžioklės taisykles, du medžiotojai Jurbarko rajone gamtai sukėlė daugiau nei 60 tūkst. eurų žalą, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Departamento duomenimis, baigtuose administraciniuose tyrimuose nustatyta, kad nuo 2024 metų gegužės iki 2025 metų rugpjūčio du medžiotojai nuolat šiurkščiai pažeidinėjo medžioklės taisykles ir neteisėtai medžiojo gyvūnus, jų neregistruodami.

Lietuvos miškų fauna įvairi – nuo vilkų, lūšių ir net iki meškų, jau nekalbant apie dažniausius mūsų gamtos gyventojus. Vis tik juose pasirodo ir netikėti svečiai, nustebinantys net visko mačiusius medžiotojus. Sūduvos medžiotojų sąjungos atstovai viešojoje erdvėje dalinasi vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti neįprasti svečiai – povai, vaikštantys po mišką. Vaizdo kameros miške užfiksavo povus Povų porelė atėjo iki žvėrių jaukyklos, palesė palikto jauko, vis dairėsi po aplinką.

Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas šią savaitę patvirtino pakeitimus, kuriais išplečiamas medžiojamųjų gyvūnų populiacijos reguliavimas karinių poligonų teritorijose. Pasak Aplinkos ministerijos, nuo šiol gyvūnų populiaciją bus galima reguliuoti ne tik tose poligonų teritorijose, kurios užima dalį buvusių medžioklės plotų, bet ir ten, kur poligonai apima visą buvusį medžioklės plotą.

Seimas svarstys Medžioklės įstatymo pataisas, kuriomis siūloma švelninti reikalavimus medžioklės plotams, kurie sumažėja įgyvendinant krašto apsaugos, susisiekimo, energetikos ir kitus valstybinės svarbos projektus.  Tokiais atvejais atsižvelgti į medžiotojų interesus Seimui pasiūlė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“  narys Kęstutis Mažeika.

Miške išvydę į mirtinus spąstus patekusį taurųjį elnią, Pakruojo rajono medžiotojai neliko abejingi – atsargiai, ramiai ir be skubos išlaisvino laukinį gyvūną. Užfiksuotas ir trumpas vaizdo įrašas iš šios gelbėjimo operacijos, juo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija. Medžiotojai išlaisvino miške į tvoros tinklą įsipainiojusį elnią Miške paliktas tvoros tinklas tauriajam elniui tapo spąstais, iš kurių pats nepajėgė išsigelbėti.

Savaitgalio kelionė kauniečiui ir dviem jo pakeleivėms vos nesibaigė mirtimi. Kėdainių rajone važiuojantį automobilį perskrodė atskriejusi kulka. Suaižėjo durelių stiklas, o šukės pažiro ant žmonių. Aiškėja, kad netoli tos vietos grobio tykojo keturi medžiotojai. Manoma, jog vieno jų į žvėrį paleista kulka nepasiekė tikslo, į kažką atsitrenkė ir nuskriejo link kelio. Kauniečio, jo tetos ir kaimynės kelionė į Panevėžį vos nevirto kraupia tragedija.

Sekmadienį Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija savo facebook paskyroje pranešė apie įvykį, kurio metu į keliu važiuojantį automobilį galėjo pataikyti medžiotojo paleista kulka. Kauno policija pranešė, kad Sausio 24 d. apie 10. 10 val. Kėdainių r., Lančiunavos k., kelyje Panevėžys – Aristava – Sitkūnai, vyrui, gimusiam 1972 metais, vairuojant automobilį „VW Multivan“, netikėtai subyrėjo vairuotojo pusės priekinių durelių stiklas.

Kalėdinė iniciatyva „Medžiotojai dalinasi“, organizuota Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, dar kartą parodė, kad medžiotojų bendruomenė – tai ne tik gamtos pažinimas ir tradicijų puoselėjimas, bet ir reali, apčiuopiama pagalba tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

Klaipėdą užpuolė bebrai. Gyvūnėliai įsikūrė miesto parke bei šalia Meridiano ir, ruošdamiesi žiemai, vieną po kito verčia ten stovinčius medžius. O valdininkai ir medžiotojai tepa kamienus specialia atbaidančia medžiaga, tačiau bebrai tarsi šaipydamiesi ėmė būtent šiuos ir griaužti. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Apgriaužti ir metaliniais tinklais apraišioti medžiai pačioje Klaipėdos širdyje, netoli Meridiano, ir viename iš didžiausių – Malūno parke.

Biržų rajono medžiotojas, per dešimtį metų šėryklas filmuojantis vaizdo kameromis, buvo užfiksavęs apsilankant ir lūšių, ir vilkų. O šįkart jo šėrykloje nusifilmavo meškutė. Šilų medžiotojų būrelio šėrykloje, esančio miške netoli Rokiškio plento, ties Anglininkų kaimu, meška pasirodė rugsėjo 23-osios naktį. Ji ėdė grūdus ir neskubėjo palikti šios vietos. Tokį vaizdą šėrykloje medžiotojas Mantas Sindriūnas pamatė pirmą kartą rašoma siaure.lt naujienų portale.

Sostinės širdyje, prie Valdovų rūmų, medžiotojai surengė ypatingą šventę. Iš skirtingų šalies kampelių suvažiavę medžiotojai demonstravo apdarus ir kulinariją. Prie žvėrienos gardėsių rikiavosi ilgiausios eilės, bet labiausiai šventės svečių dėmesį traukė kepamas didžiulis elnias. Šventėje dalyvavo ir mūsų šalies pasididžiavimas – legendiniai lietuvių skalikai – medžioklės virtuozai, kurių kilmė siekia Vytauto Didžiojo laikus. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Rugsėjo 21 d. Vilniaus Šventaragio slėnyje prie Valdovų rūmų vyks Medžiotojų šventė ir Žvėrienos puota. Tai išskirtinis renginys, antrus metus iš eilės suburiantis Lietuvos medžiotojų bendruomenę, istorijos puoselėtojus ir visuomenę. Pernai didžiulio susidomėjimo sulaukusi šventė šiemet lankytojus pasitiks dar įvairesne programa ir platesniu dalyvių būriu, rašoma pranešime spaudai.

Aplinkos ministerijai patvirtinus Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo pakeitimus, medžiotojai vėl galės medžioti laukinius gyvūnus karinių poligonų teritorijoje. Iki šiol medžioklė plotuose, kurie patenka į poligonų teritoriją, buvo draudžiama. „Įsigaliojus pakeitimams, jei poligono teritorija užima dalį medžioklei naudotojų plotų, medžiotojai vėl galės ten reguliuoti gyvūnų populiaciją.

Neeilinė istorija iš Kupiškio rajono – grybautoja miške akis į akį susitiko su meška. Moteris su siaubu prisimena tą dieną, esą meškos neišgąsdino nei šunų lojimas, nei jos riksmai. Laimė, akistata su plėšrūnu baigėsi laimingai, o medžiotojai dalijasi išskirtiniais vaizdais, kaip meškos pasimėgauti avižomis užsuka jau net ne po vieną. Regina sako visą gyvenimą nepamirš to siaubingo meškos riaumojimo. Kupiškio rajono gyventoja savo akimis matė plėšrūnę iš arti.

Paežerių dvare praūžė elnių kvieslių čempionatas. Pasitelkę specialius instrumentus – vilbynes – medžiotojai demonstravo įgūdžius kaip privilioti girių galiūnus. O tam reikia ir žinių, ir balso gabumų. Tad nors ir dirbtinai skleidžiami, bet garsai tokie tikroviški, kad beveik niekuo nesiskiria nuo tikrų elnių baubimo. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Galingas elnių patinų baubimas aidi palaukėse ir miškuose žvėrių tuoktuvių metu.

Savaitgalį sostinėje klaidžiojusi meška, panašu, vėl sugrįžta į Vilnių. Kokias pamokas išmokome ir kaip turėtų būti toliau reaguojama į tokią situaciją? Apie smalsią mešką Lietuvoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Laimonas Daukša. Gauname tokius pranešimus, kad meška vėl juda į Vilniaus pusę.

Kovo 31 d. baigėsi 2024-2025 metų medžioklės sezonas. Pagal galiojančias medžioklės taisykles, visi medžiotojai privalo pristatyti per sezoną sumedžiotų kanopinių gyvūnų trofėjus – specialiai paruoštus ragus su kaukole – oficialiai registracijai ir apžiūrai.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija socialiniuose tinkluose skelbia, kad pavasarį, tarp vasario ir balandžio mėnesių, taurieji elniai meta savo ragus, o šių gamtos gėrybių paieška tampa vis dažnesniu ir azartišku laisvalaikio užsiėmimu. Tiesa, ragų ieškotojams primenama, kad, nors pagal Lietuvos teisės aktus numesti ragai priklauso juos radusiam asmeniui, ieškant jų svarbu elgtis atsakingai ir gerbti gamtos ramybę bei privatumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį dėl medžioklės, per kurią buvo naudojamas prie ginklo pritvirtintas prožektorius.  Teismas pripažino, kad medžioklė, naudojant prožektorius, yra draudžiama. Už padarytą žalą atsakingam asmeniui priteista beveik 5 000 eurų žala gamtai, konfiskuotas automobilis ir atimta teisė medžioti trejus metus.

Antradienį Seimas planuoja svarstymo stadijoje nagrinėti įstatymų pakeitimus, kurie leistų medžiotojams paveldėti fiziniam asmeniui priklausiusius medžioklės plotus. Tokiais pakeitimais būtų nustatoma, kad mirus medžioklės plotų naudotojui, turinčiam leidimą, naujas galėtų būti išduotas jo įpėdiniams. Šis leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame plote būtų išduodamas pasibaigus ankstesniojo galiojimo terminui, jei buvo tinkamai vykdyti įsipareigojimai.

Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai nuo pirmadienio pora savaičių tikrins, kaip medžiotojai laikosi medžioklės taisyklių viliodami maistu medžiojamuosius laukinius gyvūnus. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, medžioklės plotuose yra įrengtos viliojimo vietos, skirtos medžiotojams maistu privilioti laukinius gyvūnus su tikslu juos sumedžioti bei atitraukti nuo pasėlių, kad šiems nebūtų padaryta žala.

Kėdainių rajono Vilainių seniūnijos Aristavos kaime šeimininkauja pūstauodegė lapė. Ne, ji ne šiaip užsuka naktimis pašniukštinėti – ji drąsiai kaimo gatvėmis ir kiemais vaikštinėja per patį vidurdienį, kuomet aplinkui ją stebi žmonės. Tokia lapės kaimynyste aristaviškiai nesipiktino tol, kol nepradėjo dingti jų auginamos vištos. Aristavoje gyvenanti Vika Drižytė lapę mato labai dažnai savo ir aplinkiniuose kiemuose. Moteriai pavyksta gyvūną nufotografuoti ir telefone esančia kamera.

Klaipėdą užpuolė bebrai. Gyvūnėliai įsikūrė miesto parke ir vieną po kito verčia dešimtmečius ten stovinčius medžius. Valdininkai įvairiais būdais bandė su jais kovoti, tačiau niekas nepadeda. Galų gale savivaldybės darbuotojai kreipėsi į aplinkosaugininkus, o šie prašo medžiotojų pagalbos – leido bebrus medžioti mieste. Klaipėdietė Ina su siaubu rodė, ką bebrai padarė jos mylimo Malūno parko medžiams. „Aišku gaila. Tokie medžiai. Jūs įsivaizduokit, kiek tiems medžiams metų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai įspėja medžiotojus – įsidėmėkite, kad šiose teritorijose medžioti nerekomenduojama, nes jau 10 metų lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais yra stebimas padidėjęs afrikinio kiaulių maro atvejų nustatymas šernuose.

Seimas antradienį sprendė dėl leidimo medžioklėje naudoti naktinio matymo taikiklius. Iki priėmimo stadijos atkeliavęs projektas siūlė leisti įteisinti šiuos prietaisus medžioklėje. Visgi Seimas pritarė premjerės Ingridos Šimonytės siūlymui drausti taikiklius. Tačiau galiausiai neužteko balsų priimti galutinio įstatymo, tad drausti, ar leisti naktinius taikiklius medžioklėje lieka aplinkos ministro rankose, kuris šiuo metu yra uždraudęs šiuos įrankius.

Aplinkos apsaugos departamento Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai per vieną dieną nustatė du brakonieriavimo atvejus Vilkaviškio rajone. Nustatytas asmuo upelyje pastatęs draudžiamus medžioklės įrankius – galūninius spąstus. Taip pat išaiškintas asmuo, neteisėtai sumedžiojęs ir išdorojęs suaugusį stirnos patiną.

Latvijoje vyko tauriųjų elnių kvieslių konkursas, kuriame dalyvavo ir medžiotojai iš Lietuvos. Daugiau apie tai – TV3 reportaže. Jau septintą kartą Latvijoje vykusiame tauriųjų elnių kvieslių konkurse – begalė ausiai neįprastų garsų. Konkurse varžėsi net 23 dalyviai iš Baltijos šalių ir visi jie, pasitelkdami trimitus, stengėsi kuo autentiškiau atkartoti elnių skleidžiamus garsus. Tarp jų ir lietuvis Vaidas Martinkus. „Tiesą sakant, geriausias prizas manęs laukia ne čia, o miške.

Seimui ruošiantis galutinai apsispręsti dėl naktinio matymo taikiklių medžioklėje įteisinimo, keliasdešimt žaliųjų šią savaitę susirinko prie parlamento protestuoti. Jie ne tik pasisakė prieš taikiklius, bet ir liejo savo neapykantą medžiotojams apskritai, o paklausti elementarių klausimų apie gyvūnų padėtį Lietuvos miškuose ir medžioklę, pažėrė tokių išminties perlų, nuo kurių reikalą išmanantys gamtininkai tik susiima už galvos.

Po aršių diskusijų ir replikų Seimas žengė dar vieną žingsnį link naktinio matymo taikiklių įteisinimo medžioklėje. Medžiotojai aiškina, kad naktiniai taikikliai padės geriau kontroliuoti kiaulių marą, o sumedžiojamas gyvūnas ilgai nesikankins, nes šūvis bus tikslus. Vis dėlto tai nė kiek neįtikina kai kurių Seimo narių ir gamtininkų. Neva naktiniai matymo taikikliai yra tik turtingų medžiotojų užgaida, kurią stumia tokiais taikikliais prekiaujantis verslas.

Klaipėdoje, kaip įtariama, gyventojas suluošino į jo namus atklydusią stirną, sužalotą gyvūną vėliau teko nušauti medžiotojams. Kaip pranešė uostamiesčio policija, antradienį gautas pranešimas, kad tos dienos paryčiais, apie 4.30 val. Klaipėdoje, Melnragėje, Dianos gatvėje, kieme, 59 metų  vyras, pirminiais duomenimis, spardė stirną ir ją suluošino. Todėl iškviestiems medžiotojams teko gyvūną nušauti. Pradėtas tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

„Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos“ atsakymas į Seimo nario Lino Jonausko 2023 m. gegužės 9 d. viešą pareiškimą „Kodėl Lietuvos miškų negalima paversti šaudykla“, pateikiame visą tekstą. Didžioji Lietuvos piliečių dalis turi labai mažai žinių apie medžioklę, todėl iškyla rizika, kad klaidingai informuojant visuomenę, galima lengvai manipuliuoti vienokia ar kitokia nuomone apie medžioklę ir medžiotojus.

Kai kurie Lietuviai serga ragų ieškojimo karštine. Kasmet vis daugiau žmonių pasineria į šią avantiūrą ir ieško įspūdingų trofėjų. Vieniems tai malonumas, jie stebi gamtą ir elgiasi čia tinkamai, bet girininkai pastebi, kad yra ir tokių, kurie gąsdina ir persekioja gyvūnus. Tad spėja, kad tokiems terūpi uždirbti kuo daugiau pinigų ragus pardavus. Pakaunėje gyvenantis Stasys ragus renka jau 7-erius metus.

Trečiadienį Lietuvoje nutraukiamas 2022–2023 metų vilkų medžioklės sezonas, nes sumedžioti 282 vilkai, pranešė Aplinkos ministerija. Toks buvo nustatytas leidžiamų sumedžioti šių gyvūnų limitas. Šį sezoną jis buvo gerokai didesnis nei per praėjusį – 2021–2022 metais leista sumedžioti 190 vilkų. Taisyklėse nustatyta, kad vilkus medžioti galima nuo spalio 15 iki kovo 31 dienos, tačiau išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.

Sustabdę medžiotojų automobilį Panevėžio rajone aplinkosaugininkai rado neteisėtai sumedžiotą tauriojo elnio patiną. Pažeidėjams teks kaip reikiant paploninti pinigines – vien žala gamtai siekia beveik 7000 eurų. Gamtos sergėtojai įspėja – prasidėjus tauriųjų elnių ir briedžių rujai, pareigūnai stiprina medžioklės kontrolę. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai per reidą Panevėžio rajone prie Gustonių girios medžiotojų prašo atidaryti automobilio bagažinę.

Išnaudojus nustatytą 190 vilkų sumedžiojimo limitą, nutraukiamas šių gyvūnų medžioklės sezonas, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Vilkus medžioti Lietuvoje galima nuo spalio 15 iki kovo 31 dienos, tačiau išnaudojus nustatytą vilkų sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas baigiamas anksčiau. Medžiotojų pateiktais duomenimis, jau išnaudotas visas 2021–2022 metų medžioklės sezonui nustatytas 190 vilkų sumedžiojimo limitas. Šį sezoną vilkų sumedžiota 47 rajonų savivaldybėse.

Naujais mokesčiais gyventojus gąsdinantys valdantieji naują mokestį jau svarsto užkrauti ir medžiotojams. Nusižiūrėję nuo vakariečių, valdantieji siūlo privalomai medžiotojus draustis savo civilinę atsakomybę ir tvirtina, esą tai pačių medžiotojų labui – o ką jei kulka netyčia kliudys žmogų ar ūkininko karvę. Tačiau medžiotojai sako, kad daugumai jų draudimas tiesiog nereikalingas, ir piktinasi, kad naująjį mokestį valdantieji ruošia su jais nepasitarę.

Būrys poilsio komplekse atostogaujančių žmonių nustėro, kai pro juos pražingsniavęs šautuvu rankose nešinas vyras visų poilsiautojų akyse nušovė netoliese vaikščiojusį pilkąjį garnį. Esą paukštis rijo jo pažįstamo tvenkinyje esančias žuvis. Liudininkai cinišką ir aplinkiniams pavojingą vyro elgesį nufilmavo, o policija pradėjo tyrimą. Nustėrę tenisą žaidę pramogų komplekso svečiai stebėjo pro šalį su šautuvu rankose einantį vyrą. Netrukus nuaidėjo šūvis.

Jau antrą savaitę Ukmergės rajono Balelių kaimo gyventojus terorizuoja agresyvi lapė. Nors nukentėję gyventojai kreipėsi į visas institucijas, vis dėlto jų pagalbos šauksmas liko be atsako, pasakoja gyventojas Albinas Banikonis. „Lipa į namus, puola žmones, agresyvi tokia. Kur kreipėmės, niekur nesulaukėme pagalbos. Lapė ir per tvoras, ir prasikasa, ir per langą įšoka – įžūli labai“, – taip Baleliuose siautėjantį plėšrūną apibūdino A. Banikonis.

Akmenės rajone – neįprasta gelbėjimo operacija. Pro šalį važiavęs medžiotojas pastebėjo į užtvanką įlūžusį ir išlipti negalintį briedžiuką.  Briedžiukas įlūžo Akmenės rajone, Agluonų kaime esančioje užtvankoje. Pasak vaizdo įrašu pasidalinusio Akmenės rajono gyventojo, įlūžusį nelaimėje pastebėjo medžiotojas važiuodamas apžiūrėti jam priklausančių laukų. „Medžiotojas pamatė, kad į tvenkinį yra įlūžęs briedis. Jis pasikvietė ir kitus medžiotojus, ir pradėjo gelbėjimo operaciją.

Vidurio Lietuvoje, Raseinių krašte, pastebėti meškos pėdsakai. Vietos medžiotojų teigimu, rudoji nužingsniavo ne kur kitur, o Kėdainių krašto link. Tiesa, ar ji ateis iki mūsų krašto – neaišku, mat meškos keliai, pasak medžiotojų, tikrai sunkiai prognozuojami. Aptiko medžiotojai Meškos pėdsakus laukuose aptiko Raseinių krašto „Pagojuko“ medžiotojų klubo medžiotojai, praėjusią savaitę apžiūrinėję savo medžioklės plotus.

Ūkininkams skundžiantis dėl kasmet vilkų padaromos žalos ir antpuolių Aplinkos ministerija svarsto šį sezoną leisti sumedžioti pusšimčiu daugiau vilkų nei pernai.

Medžioklę lankais Lietuvos miškuose išvysime negreitai. Nors šiandien šalia Aplinkos ministerijos beveik 100 medžiotojų protestavo dėl savo teisės medžioti, ministerija medžioklės lankais klausimą atidėjo neribotam laikui. Tiesa, dauguma ministro anksčiau patvirtintų taisyklių liks galioti. Planuojama leisti plačiau miškuose naudoti prožektorius, toliau diskutuojama ir dėl medžioklių su šunimis.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje du šiauliečiai kaltinami apgadinę medžiotojų namelį iš kariuomenės pasisavintomis granatomis. Kaip pranešė prokuratūra, sprogimas įvyko 2018 metų gruodį miške esančioje poilsiavietėje Šiaulių rajone, jo metu apgadintas vietos medžiotojų būreliui priklausantis namelis. Įvykio vietoje apsilankę medžiotojai rado išdaužytus langus, suskilinėjusius stiklus, šukes ant grindų, suolų ir stalų.

Aplinkos ministras gesina skandalą – braukia iš savo įsakymo leidimą medžioklėje naudoti lankus, tačiau diskusijoms palieka plačiau leidžiamą invazinių plėšrūnų medžioklę su prožektoriais ir šunimis. Valstiečių frakcija aiškina, kad savo ministru pasitiki, neva šį neišdiskutuotą sprendimą dėl lankų įteisinimo jam pakišo pavaldinė. Politiniu atpirkimo ožiu šįkart tapo viceministrė – ja nepasitenkinima reiškia ir ministras, ir jo bendražygiai.

Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ pirmadienį vakare pasidalijo Lietuvos medžiotojų draugijos ekspertų pateiktomis susirašinėjimų ištraukomis. „Baltijos vilkas“, kartu su Aplinkosaugos koalicija Medžioklės taisyklių keitimo procese atstovaujantys gamtosauginininkų interesus, pasidalintame įraše teigė: „Norime pasidalinti susirašinėjimų ištraukomis, kaip diskutuoja Medžioklės Tarybos nariai.