medikai

Dešimtajame dešimtmetyje daktaras Johnas Schneebergeris septynerius metus išvengė teistumo už moters ir jo paties įdukros seksualinę prievartą, labai stengdamasis suklaidinti DNR tyrimus, įrodančius jo kaltę. 1992 m. spalio 31 d. Candice Fonagy nuvyko į savo vietinę ligoninę Kiplinge, Kanadoje, ieškodama draugės po to, kai susiginčijo su savo vaikinu. Jos draugė tą vakarą nedirbo, tačiau slaugytoja pasiūlė jai kreiptis į gydytoją, nes ji atrodė labai susijaudinusi.

Penktadienį, apie 12.28 val., ugniagesiai gavo pranešimą apie Klaipėdos m., Kuncų g. 9, penkių aukštų daugiabučiame gyvenamajame name kilusį gaisrą. Gaisro gesinimui pasitelktos 3 automobilinės cisternos ir automobilinės kopėčios. Atvykus pirmiesiems ugniagesiams paaiškėjo, kad pirmame aukšte butas yra uždūmintas. Ugniagesiams į jį užėjus su kvėpavimo organų apsaugos aparatais, iš uždūmintų patalpų išnešti vyras ir moteris.

Lietuvą sudrebino skandalas dėl dingusių apsaugos priemonių – Sveikatos apsaugos ministerija pasigedo apie 20-ies vagonų iš Kinijos atsiųstų medikams skirtų apsaugos priemonių – chalatų, medicininių kaukių, vienkartinių pirštinių. Pradingusių priemonių vertė siekia kone milijoną eurų. Pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, šios priemonės į Lietuvą iš Kinijos atvyko dar praėjusių metų pavasarį.

Sekmadienio naktį Kaune į ligoninę paguldytas nuo maždaug 40 metrų aukščio šlaito nukritusio automobilio vairuotojas.  Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, apie antrą valandą nakties buvo gautas pranešimas, kad S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje automobilis nuvažiavo į griovį, yra prispaustų žmonių.  Atvykę gelbėtojai nustatė, kad automobilis „Subaru Outback“ buvo nukritęs nuo šlaito, jame buvo prispaustas 1998 metais gimęs vairuotojas.

Jau po poros metų Lietuvos sveikatos sistemos laukia griūtis. Tokios niūrios prognozės skrieja iš pačių medikų ir universitetų atstovų lūpų. Daugiau kaip pusė visų Lietuvos gydytojų yra pensininkai, o rezidentų skaičius netgi mažėja, taigi pakeisti vyresnius kolegas nebus kam. Ligoninės ir universitetai ragina valdžią didinti valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų skaičių. Ministerija atkerta, kad trūksta pinigų, o situacija nėra tokia jau prasta.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervas, naudojamas mokėti priedus medikams, dirbantiems Covid-19 skyriuose, ištirps balandį, sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.   Jos teigimu, šiemet medikų priedams reikės 120 mln. eurų vietoje planuotų 45 mln. eurų.   „Tai labai smarkus išaugimas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį sakė viceministrė.

110 tūkstančių žmonių Lietuvoje serga onkologinėmis ligomis. Sunkūs ligoniai gali gauti vienkartinę valstybės išmoką, tačiau skirtinguose šalies rajonuose išmokos skiriasi dešimtimis kartų. Vienur tokia pat liga sergantysis gali gauti 40 eurų, kitur ir kelis tūkstančius. Anot onkologinius ligonius vienijančių asociacijų, tokie išmokų skirtumai skatina atskirtį ir neužtikrina net minimalių vėžiu sergančių žmonių poreikių. Jolantai krūties vėžys buvo aptiktas prieš 10 metų.

Panevėžio medikams pavyko atlikti unikalią operaciją – prikelti darbui nebeveikiantį paciento inkstą. Sėkmingai atstačius užkalkėjusią kraujotaką inkstas ne tik atsigavo, svarbiausia, kad pacientui nebereikia ir hemodializių. 77 metų panevėžietis į ligoninės medikų rankas pakliuvo kritinės būklės. Žmogui buvo pradingęs šlapinimasis – visiškai neveikė inkstai. Dėl ūmaus inkstų nepakankamumo pacientui nedelsiant buvo skirtos hemodializės procedūros.

Be makšties gimusi moteris papasakojo, kad turėjo ją pasigaminti pati, kad galėtų mylėtis. Rašytoja ir oratorė Ally Hensley atskleidė gimusi su retu sutrikimu – Mayerio-Rokitanskio-Kusterio-Hauserio sindromu (MRKH), kuris jai buvo diagnozuotas šešiolikos. Medikai patvirtino, kad ji gimė be gimdos, gimdos kaklelio ar makšties. MRKH, dar vadinama Mullerio ageneze, turi 5000 moterų visame pasaulyje.

Šešėlinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kritikuoja Vyriausybę, kad ši savo programoje konkrečiai neįvardino, kaip ketina spręsti medikų atlygio klausimą. A. Verygos teigimu, Vyriausybė ketverius metus ketina užsiimti tik analizėmis. Ketvirtadienį posėdžiavusios šešėlinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ministrai analizavo ir kritikavo Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą.

Panevėžyje nukentėjo 10 metų vaikas. Dviračių važinėjusį mažametį nubloškė automobilis. Policija praneša, kad balandžio 7 d. apie 16.44 val. Panevėžyje, Klaipėdos g., automobilių stovėjimo aikštelėje sužalotas vaikas. Pirminiais duomenimis, moteris (gim. 1972 m.), vairuodama automobilį „Škoda“, nepastebėjo jai iš kairės pusės važiavusio dviratininko (gim. 2010 m.) ir jį kliudė. Po medikų apžiūros nepilnametis išleistas į namus gydytis ambulatoriškai.

Nors per Velykas susitikti su artimaisiais nebuvo galima ir stalų gausiomis vaišėmis atrodytų nukrauti nereikėjo, lietuviai į pandemiją nusispjovė ir pirko tiek maisto bei skanėstų, kaip 2019-aisiais prieš karantiną, o kiaušinių pirko net du kartus daugiau nei pernai. Ką gi lietuviai daro su nuo Velykų likusiais kiaušiniais ir kiek laiko dar bus galima juos valgyti? Vaikams klausimų, ką daryti su nuo Velykų likusiais margučiais, nekyla.

Spėjama, kad pirmą kartą istorijoje gimė kūdikis su trimis varpomis, teigia Irako gydytojai iš netoli Mosulo esančio miestelio. Jie paskelbė šio atvejo, dar žinomo kaip žmogaus trifalija, analizę. Iš trijų varpų tik viena buvo funkcionali, antroji buvo prisitvirtinusi prie pagrindinės, o trečioji – prie kapšelio. Abi varpos buvo pašalintos. Gandas apie berniuką pasklido, kai jam tebuvo trys mėnesiai.

Platesnis gydymo paslaugų spektras, šeimos gydytojų ir antrinio lygio specialistų pritraukimas, eilių pas gydytojus sumažėjimas, medicininės įrangos atnaujinimas, o tuo pačiu – ir įstaigų veiklos optimizavimas bei resursų taupymas. Tokios permainos, šiandien pritarus miesto Tarybai, įvyks keliose Vilniaus poliklinikose.

Sekmadienį Lietuvą pereina į vasaros laiką. Laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį. Tautiečiai, medikai ir net veterinarijos gydytojai ragina tokio proceso atsisakyti, tačiau kada tai įvyks – neaišku, nes Europos Sąjungos šalys kol kas bendro sutarimo šiuo klausimu nepriėjo.

Antradienį į Marijampolės ligoninę dėl apsinuodijimo atvežtas mažametis.  „Kovo 23 d. apie 12 val. į Marijampolės ligoninę iš namų pristatytas ir dėl apsinuodijimo paguldytas mažametis (g. 2019 m.). Surinkta medžiaga pagal LR BK 140 str. 3 d.“, – rašoma policijos pranešime.

Prie Širvintų kultūros centro nusidriekė gyva žmonių eilė, kur be jokios registracijos gyventojai plūsta skiepytis „AstraZeneca" vakcina. Skiepą gavo eilėje laukę ne vyresni nei 65 metų širvintiškiai, vakcinuotis miesto valdžia pakvietė ir policijos pareigūnus, ugniagesius, švietimo įstaigų darbuotojus. Tiesa, pastarųjų skiepui Širvintų merė Živilė Pinskuvienė prisipažįsta neklaususi Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo. Neva dėl to pati priima atsakomybę.

Praeitą savaitę plačiai nuskambėjusią istoriją apie Respublikinės Panevėžio ligoninės personalo elgesį išgirdusi Rasa (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) nusprendė pasidalinti ir savo patirtimi. Pasak jos, Rasos tėtis ne tik nesulaukė tinkamos pagalbos, bet ir buvo išvadintas „durniumi“. Rasa pasakojo, kad viskas prasidėjo dar prieš 3 metus. Moters tėtis turėjo sutrikimų su širdimi ir kraujagyslėmis, jam buvo atliktas šuntavimas, įdėtas stentas.

Iš Vyriausybės patariamosios ekspertų tarybos COVID-19 klausimais traukiasi Santaros klinikų atstovas Laimonas Griškevičius, Kembridže dirbanti virusologė Ingrida Olendraitė ir Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas. „Iš ekspertų tarybos jie traukiasi dėl didelio užimtumo ir savo visą laiką skirs tiesioginiam darbui“, – BNS pirmadienį sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Biržietis, gavęs gydytojo siuntimą į aukštesnio lygio gydymo įstaigą vežti traumą patyrusį tėvą, sako, kad tik po kelių dienų pradedantis šiek tiek atsigauti po patirto šoko. Didžiausias džiaugsmas, kai telefone jis išgirsta ligoninėje gulinčio tėvo balsą. Sunkią traumą patyrusįjį gydantis vilnietis medikas iškart pasakė, kad jis, sūnus, veždamas savo automobiliu tėvą, galėjęs jį pražudyti. „Aš nesiruošiu bylinėtis su medikais.

Lietuvoje skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina stringa – šiuo metu nepanaudota apie 40 tūkstančių vakcinos dozių, mat prisiklausę gandų kai kurie žmonės šios vakcinos vengia. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada išsklaidyti visus nuogąstavimus ir pats pasiskiepyti šia vakcina. Tuo metu pavienėse šalies vaistinėse gyventojai pradedami skiepyti nuo erkinio encefalito, rudenį bus galima pasiskiepyti ir nuo sezoninio gripo.

Panevėžyje prie vakcinavimo centro mirė senolė. Moteris į centrą atėjo pasiskiepyti nuo COVID-19. 80-ies metų panevėžietė buvo skiepijama „Pfizer” vakcina. Pasak darbuotojų senjorė jautėsi gerai, po skiepo išlaukė 15 minučių laukiamajame, tačiau netrukus jai ėmė trūkti oro, kur į lauką palydėta savanorių sukniubo. Senjorė turėjo širdies stimuliatorių. Medikai kol kas mirties su skiepu nesieja, o mirties priežastį išaiškins tyrimas.

Nors kai kurios savivaldybės gydytojus į regionus vilioja įspūdingomis sumomis, patys medikai sako, kad pavojingas procesas jau stipriai „užvestas“. Jų teigimu, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio paraginimas rezidentams išvažiuoti puikiai veikia, o į regionų gydymo įstaigas atsigręžta COVID-19 krizei tik kaip reikiant surakinus pagrindines šalies ligonines.

Iš žiemos miego sparčiai pradėjo busti žmonių ir gyvūnų siaubas – erkės. Vos tik pabudę šie parazitai pradeda ieškoti maisto, o lengviausiai pasiekiami ir tampa šunys bei katės. Anksti pavasarį pabudusios erkės dabar nusiramins tik gruodį. Specialistai sako: erkių pernešam ligų atvejų skaičius kasmet vis didėja. Prie Druskininkų, Viečiūnuose, gyvenanti Oksana su savo mylimu Čipu dažnai vaikščioja prie namų esančiame parkelyje.

Kontroliuodami, kad šia liga sergantys pacientai reguliariai gertų vaistus, daktarai jiems kasdien skambina vaizdo skambučiu ir stebi, kad visos tabletės atsidurtų sergančiųjų skrandžiuose. Ši ir kitos naujovės jau duoda ir vaisių – tuberkuliozės atvejų mažėja. Klaipėdos respublikinės ligoninės Tuberkuliozės filialo slaugytoja Ana pasakoja, kaip prasideda jos darbo diena: skambučiu „Skype“ programa pacientui.

Dėl koronaviruso ribojimų sumažėjus lietuvių fiziniam aktyvumui, laiką leidžiant sėdint namuose ir neteisingai maitinantis, vaistines užplūdo hemorojaus simptomais besiskundžiantys žmonės. Pasak vaistininkų, jų padaugėjo net penktadaliu. Vilniaus Vingio parke kas vaikščioja, kas su slidėmis čiuožia, kas ratelį apibėga.

​Padidintam darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti už sausio mėnesį ligonių kasos gydymo įstaigoms pervedė visas reikalingas lėšas – 17,8 mln. eurų. Tai – 0,5 mln. eurų daugiau nei gruodį. Paskutinė sausio atlyginimams reikalinga suma – 5,1 mln. eurų gydymo įstaigas pasiekė šiomis dienomis.

Garbaus amžiaus lietuvių įgeidžiai ir nedrausmingumas trikdo vakcinavimo nuo COVID procesą. Klaipėdoje savaitgalį pasiskiepyti neatvyko kone pusė užsirašiusių senjorų ir vietoje to polikliniką užplūdo savaitės pradžioje. Medikai ir savivaldybė pripažįsta – garbaus amžiaus žmonės skiepijasi vangiai ir prašo Sveikatos ministerijos leidimo skiepyti tuos, kas labiau nori. Ministerija atšauna – savivaldybės gali tą daryti.

Motina, po penkerių metų bandymo pastoti, prabudusi iš komos sužinojo, kad jos sūnus mirė, nes jai buvo skirta dešimt kartų normą viršijusi morfijaus dozė. Australijoje gyvenanti moteris Mansurina „Sarah“ Hassan nėštumo metu negerdavo daugiau nei vienos paracetamolio tabletės, bijodama, kad tai gali paveikti jos įsčiose esantį sūnų Zyeedą. Bet kai gruodžio 9 d. 28-erių metų moteriai prasidėjo sąrėmiai, ligoninės akušerė 23 val. pasiūlė pacientei morfijaus dozę nuo skausmo.

Dalis gyventojų bijo užsikrėsti COVID-19, dėl to vengia lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Valstybinė ligonių kasa ir medikai ragina gyventojus pasirodyti gydytojams gyvai, esą poliklinikose, ligoninėse tikimybė pasigauti koronavirusą sumažėjo, ir priduria, kad gyventojai jau dabar atvyksta su paūmėjusiomis ligomis ir sunkesnėmis jų formomis.

Bendrasis pagalbos centras (BPC) perima greitosios medicinos pagalbos tarnybos trumpųjų telefono ryšio numerių administravimą Vilniaus ir Utenos apskrityse. Perimamas telefono ryšio numerių 03, 103 ir 033 administravimas tose Vilniaus ir Utenos apskričių savivaldybėse, kurių teritoriją aptarnauja viešosios įstaigos Greitosios medicinos pagalbos stotis dispečerinė, pranešė BPC. Nuo ketvirtadienio 9 val.

Ekstremaliomis darbo sąlygomis pandemijos metu padarę klaidą ir net sukėlę sunkių padarinių pacientui medikai būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Toks siūlymas, įvertinus signalus iš medikų bendruomenės, pateiktas įregistruotu įstatymo projektu. Visgi jau dabar ne visi tokią idėją sutinka palankiai, mat įžvelgia rizikų, kad taip bus sudarytos sąlygos medikų aplaidumui pateisinti.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės krepšininkai intensyviai ruošiasi artėjančioms Europos krepšinio čempionato atrankos rungtynėms su Čekijos ir Danijos rinktinėmis. Intensyviai prieš ir po treniruočių dirba ir rinktinės kineziterapeutai bei masažuotojai, kurie padeda pasiruošti fiziniams krūviams, atlieka traumų prevenciją bei masažus.

Nuo kelionių ūkininkų traktoriaus priekaboje, pacientų gabenimo rogėmis iki kelių valandų laukimo, kol atvyks gelbėtojai. Šiemet kaip reikiant savo nagus parodžiusi žiema naujų iššūkių kelia ir greitosios medicinos pagalbos ekipažams. Apie šiandienos darbo kasdienybę pasakojantys „greitukių“ darbuotojai šypteli, kad nusprendę įsikurti kur atokiose sodybose galėtų ir patys pagalvoti apie planą B – turėti sniego roges ar visureigį.

Antradienį minint Valstybės atkūrimo dieną ordinais ir medaliais pagerbti dešimtys su koronavirusu kovojusių medikų, dalis jų – po mirties. Prezidento Gitano Nausėdos dekretu valstybės apdovanojimai taip pat skirti kultūros, meno pasaulio žmonėms, visuomenininkams.

Sostinėje daugėja pozityvių naujienų: mažėjant susirgimų COVID-19 skaičiui, Vilniaus miesto klinikinė ligoninė rengiasi atnaujinti dalį įprastų paslaugų, poliklinikose tęsiasi prioritetinės švietimo darbuotojų grupės vakcinacija, rašoma pranešime spaudai.

Į naujienų portalą JP kreipėsi panevėžietė Rita, kuri skundėsi, kad jau net du mėnesius niekaip negali patekti pas endokrinologą. Moteris teigė, kad pas gydytoją registruojasi per esveikata.lt puslapį. Nors sistema patvirtina, kad panevėžietė sėkmingai užsiregistravo, tačiau kiek vėliau išaiškėja, kad Panevėžio konsultacijų poliklinika šios registracijos nemato. Vadinasi, vizito pas gydytoją nepateksi. „Jūsų sąraše nėra“ „Dabar tikrai visi vargsta su esveikata.lt.

Pedagogai pirmieji Lietuvoje išbando ,,AstraZeneca“ vakciną. Kol kas ja gali pasiskiepyti tik švietimo įstaigų darbuotojai iki 55 metų. Tiesa, ne visi sostinės pedagogai vakcina patenkinti, mat norėtų rinktis iš kelių variantų. O kilus aršioms diskusijoms dėl ,,AstraZeneca“ efektyvumo, ekspertų taryba toliau bando išsklaidyti gandus ir skelbia, kad vakcina efektyvi, ja galima skiepyti ir vyresnio amžiaus žmones.

Savaitgalio šalčiai, kai naktimis siekė ir minus 27, nusinešė trijų žmonių gyvybes. Gaisre žuvo 2 žmonės, pasipylė ir traumos. Tačiau panašu, kad šalčiai ir toliau niekur trauktis nežada, o prie jų prisidės dar ir pūgos. Kauno ligoninės skubios pagalbos skyrius pilnas žmonių. Vien per savaitgalį į Kauno medikus kreipėsi apie 230 asmenų patyrusių įvairias traumas. Pacientai plūsta ir toliau: „Tiesiog išėjau, išnešiau šiukšles, paslydau ir trauma.

Unikali krūtinės ir pilvo aortos operacija Panevėžyje.  Vienu metu surinko ir atstatė net 5 svarbiausių žmogaus organų kraujagysles ir kraujotaką. Tai 70-mečiui panevėžiečiui padovanojo gyvybę ir išgelbėjo nuo viso organizmo infarkto. 68-erių panevėžietis Bronislovas Šnioka jau kelios dienos kaip sveiksta kardiologijos skyriaus palatoje. Čia jis buvo perkeltas iš reanimacijos kur beveik mėnesį praleido po itin sudėtingos aortos operacijos. Operacija pavyko. „Su širdele buvo.

Lietuvoje kasdien paskiepijama vis daugiau žmonių, tačiau yra ir atsisakančių skiepytis. Vienas žmogus Rokiškio rajone skiepo atsisakė ir netrukus mirė nuo koronaviruso. Rokiškio rajone Skemų socialinės globos namuose dar sausio viduryje nuo koronaviruso paskiepyta daugiau kaip 300 globotinių, tačiau vienas 67 metų gyventojas skiepo kategoriškai atsisakė. O susirgęs koronavirusu žadėjo gydytis pats.

Galimai apėję eilę ir pirmąją vakcina nuo koronaviruso pasiskiepije privačios greitosios pagalbos stoties vadovo šeimos nariai bei verslininkas gavo ir antrą vakciną. Tačiau vis dar nėra aišku, ar šie asmenys už tai bus nubausti. Sprendimą turintys padaryti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotai atsakymo dar neturi.

Pirmieji skiepų ir mažėjančio sergamumo vaisiai: Lietuvos ligoninės džiaugiasi, kad jų kolektyvuose formuojasi vis stipresnis imunitetas prieš COVID-19. Mažėjant COVID-19 pacientų skaičiui, vis daugiau ligoninių planuoja operacijas bei kitas paslaugas. Gydytojai jau sudarinėja ir pacientų eiles. Lietuvoje šiuo metu skiepijami ne tik vyriausieji senjorai, bet ir prasideda mokytojų vakcinavimas.  Klaipėdoje įsibėgėja skiepijimas.

Britiškoji koronaviruso atmaina į Lietuvą galėjo atkeliauti dar lapkričio mėnesį. Mokslininkai įspėja – pusantro karto labiau užkrečiamas virusas galėjo ir paplisti tarp lietuvių, tačiau nėra duomenų, kaip plačiai. Iki šiol koronaviruso atmainų tyrimai dėl jų brangumo vyko lėtai ir vangiai. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija jau žada padėtį keisti.  Gaudant koronaviruso mutacijas per mėnesį ketinama atlikti apie 800 brangių tyrimų.

Respublikinė Panevėžio ligoninė pamažu grįžta į normalų ritmą ir atnaujina veiklą skyriuose. Dar praėjusių metų pabaigoje, paskelbus karantiną, laikinai buvo sustabdytos planinės paslaugos, tačiau jau nuo šios savaitės nemaža dalis paslaugų atnaujinamos. Ligos niekur nedingo Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Mindaugas Vaitkus naujienų portalui JP teigė, kad buvo stebima pandemijos plitimo situacija.

Dėl darbo su COVID-19 ​liga medikams už gruodį skirta 17,3 mln. eurų, pirmadienį pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK). Jos teigimu, sulaukta 252 sveikatos priežiūros įstaigų prašymų skirti priedus 25,5 tūkst. medicinos darbuotojų. Įstatymai numato, kad darbuotojams, dirbantiems su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergančiais pacientais, ir sveikatos priežiūros specialistams, vykdantiems prevenciją užkrečiamųjų ligų židiniuose, mokamos nuo 60 iki 100 proc. didesnės algos.

Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga pustrečio tūkstančio vyrų, 500 miršta. Naują etapą su šia klastinga liga pradėjo Respublikinė Klaipėdos ligoninė, kur akredituotas vienintelis toks Baltijos šalyse centras, kuriame prostatos tyrimai atliekami naujausiu būdu – tiksliau ir atliekant mažiau dūrių.  Pacientas Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje gulasi į magnetinio rezonanso aparatą.

Medikai, pedagogai ir pareigūnai pasipiktinę. Net jei koronavirusu užsikrėtė darbe, nereiškia, kad gaus 100 procentų siekiančią profesinės ligos išmoką. Štai, pavyzdžiui, medikai tokią išmoką gauna, tik jei užsikrečia nuo sergančio paciento, bet ne, jei, pavyzdžiui, nuo kolegos. Šių profesijų atstovai sako, kad tokio skirstymo apskritai neturėtų būti, mat dabar neįmanoma atsekti, kas nuo ko užsikrečia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada profesinės ligos išmokos skyrimą paprastinti.

Į Šilalę atkeliavo miestelio ligoninės medikams bei privačios greitosios pagalbos stoties darbuotojams skirta antroji vakcina nuo koronaviruso. Į ją pretenduoja apėjęs eilę ir pirmuoju skiepu pasiskiepijęs vilnietis, šios stoties vadovas su šeimos nariais bei dar vienas verslininkas. Klausimas, vakcinuoti juos, ar ne Šilalę suskaldė į dvi stovyklas. Sprendimo neranda ir vietos valdininkai.