medikai

Į Lietuvą sugrįžo Ukrainoje stažavęsi Šiaulių regiono medikai. Tai jau antrojo medikų komanda, vykusi susipažinti su darbo karo sąlygomis specifika. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), šįkart į stažuotę netoli fronto esančiose Ukrainos gydymo įstaigose vyko Šiaulių respublikinės ligoninės gydytojai. „Medikai parsivežė neįkainojamą patirtį – tokią, kurios neišmoksi iš vadovėlių ir neišgirsi paskaitose. Tai žinios, įgytos realiose situacijose, kur sprendimus tenka priimti čia ir dabar.

Ketvirtadienį Nacionaliniame Kauno dramos teatre surengti 21-ieji Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuojami Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai. Šiemet už nuopelnus sveikatos sistemai ministrė Marija Jakubauskienė apdovanojo 56 šios profesijos specialistus. Garbės ženklai įteikti 23 šalies gydytojams, 22 slaugytoms ir 11 sveikatos apsaugos darbuotojų. Dar 23 medikams skirtos premjero Gintauto Palucko padėkos.

Ilgiau nei trejus metus vykstant karui Ukrainoje, dar neužsimiršus koronaviruso pandemijai, verda diskusijos apie Lietuvos sveikatos sistemos pasirengimą tinkamai valdyti krizes.

Į kritikos laviną, kad uždraudus priemokas gydymo įstaigose eilės kaip tik išaugs, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė reaguoja ramiai. Ji atkerta, kad kalbos, jog papildoma priemoka gerina paslaugos kokybę, tėra manipuliacinė retorika, o paslaugų kokybė viešajame sektoriuje esą niekuo nenusileidžia privačiam. „Viskas arba nieko“ – tokia pozicija ne vienas bendruomenės atstovas pasitinka Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotą siūlymą uždrausti priemokas gydymo įstaigose.

Šįryt Krokuvos universitetinės ligoninės ortopedijos klinikoje buvo įvykdytas žiaurus išpuolis prieš gydytoją. Neįvardintas 35-erių vyras peiliu subadė anksčiau jį operavusį ligoninės ortopedą Tomaszą Solekį. Jauno mediko gyvybės išgelbėti nepavyko. Krokuvos universitetinė ligoninė yra didžiulis pastatas, kuriame yra daug specializuotų skyrių, įskaitant skubios pagalbos skyrių, taip pat klinikos ir ambulatorinės klinikos.

Penktadienį iš pirmosios misijos Ukrainoje sugrįžo keturių Lietuvos medikų komanda. Ministerijos iniciatyva Ukrainoje stažavęsi gydytojai mokėsi dirbti karo sąlygomis ir žada sukauptą patirtį perduoti kolegoms regionuose. Pasak sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jakubauskienės, šiais metais planuojama ir daugiau tokių misijų – norima, jog Ukrainoje patirties įgytų medikai iš visų Lietuvos regionų.

Vilnietis Gediminas kreipėsi į teismą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Vyras prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, kuriame operavusių medikų kaltės neįžvelgta ir atsisakyta atlyginti patirtą žalą. Patirtą žalą vyras įvertino taip: 7 tūkst. eurų neturtinė ir 900 eurų turtinė. Ieškinyje jis nurodė, kad 2023 m. dienos chirurgijos stacionare jam buvo atlikta polipektomijos operacija. Chirurgas pašalino kelis storosios žarnos darinius.

Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas penktadienį pasidalino nerimą keliančiomis žiniomis ir paprašė visuomenės, tėvų budrumo. „Turiu neramių žinių. Noriu jomis pasidalinti ir paprašyti budrumo, dėmesio bei atsakomybės.  Neseniai Druskininkų medikų pagalbos prireikė jaunuoliui, pavartojusiam aušinimo skysčio, liaudiškai vadinamo antifrizu. Tai – mirtinai pavojinga medžiaga. O pranešimų apie pastaruoju metu tarp jaunimo plintantį naują „trendą“ vartoti antifrizą, daugėja.

Švėkšnoje veikiančio Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Psichiatrijos klinikos filialo darbuotojai pasakoja išgyvenantys neramius laikus. Jie tikina vis girdintys priekaištus dėl nuostolingos veiklos ir net kalbas apie galimą uždarymą, skundžiasi dideliais krūviais ir nurėžtais priedais.

Ne tik ilgos eilės, bet medikų trūkumas regionuose – ilgą laiką linksniuojama ir tik aštrėjanti problema. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė su komanda paskelbė, kad per porą metų į rajonus ruošiasi pritraukti net 100 gydytojų ir 500 slaugytojų. Pati medikų bendruomenė kritiškai vertina tokius pažadus. Atsižvelgiant į regionų poreikį, į juos ketinama pritraukti ir išlaikyti ne mažiau kaip 100 gydytojų bei 500 slaugytojų. Tai numatyta Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo projekte.

Kėdainių rajone sekmadienį medikams perduotas nuo medžio šakų į upę įkritęs ir susižalojęs nepilnametis, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). PAGD duomenimis, 13 val. 50 min. pranešta, kad Josvainiuose, Kranto gatvėje, 14-metis vaikinas nuo medžio nukrito į upę, nurodyta, kad nepilnametis kraujuoja, plūduriuoja upėje. Paaiškėjo, kad į Šušvės upę įkritęs vaikinas (gim. 2010 m.) į krantą išlipo iki ugniagesių atvykimo.

Apie pusei gyventojų nepasitikint medikų įgūdžiais veikti ekstremalioje situacijoje, jų bendruomenė Kaune pabrėžia praktinių gebėjimų stoką, akcentuoja asmeninę sveikatos sistemos darbuotojų iniciatyvą ruošiantis potencialiam veikimui karo sąlygomis. Jaunųjų gydytojų asociacijos užsakymu šių metų sausį atliktos reprezentatyvios „Spinter“ apklausos duomenimis, apie 20 proc. gyventojų visiškai pasitiki gydytojų pasirengimu suteikti pagalbą ekstremalių situacijų metu.

Tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos medikų mano esantys nepasiruošę teikti medicininę pagalbą karo metu skelbia Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA). Asociacijos prezidentės Agnės Panavienės teigimu, medikams nėra sudaromos galimybės išmokti reikalingų medicinos įgūdžių, kilus ekstremaliai situacijai ar karui. Be to, pabrėžiama, kad nors iki 2026 m. pabaigos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra numačiusi apmokyti 6 tūkst.

Į Panevėžio ligoninę per vieną dieną pakliuvo net du apsiplikę mažamečiai vaikai. Paaiškėjo, kad abu nusidegino užsivertę karštos kavos puodelį. Vos vienerių mažylis nukentėjo itin smarkiai. Dėl didelio ploto ir gilių nudegimų jį Panevėžio medikai išvežė į specializuotą nudegimų centrą sostinėje.   Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžio greitosios medikams šį šeštadienį net du kartus teko skubėti pas apsiplikiusius mažamečius, trejų ir vienerių metų vaikus.

Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje (GMPT) nuo pertvarkos pradžios atsirado 14 naujų pastočių, iš kurių ekipažai greičiau pasiekia pacientus.  Kaip skelbiama GMPT pranešime spaudai, naujos pastotės įsteigtos Vievyje, Trakuose, Aukštadvaryje, Merkinėje, Simne, Birštone, Ariogaloje, Šventojoje, Juodkrantėje, Skaudvilėje, Ventoje, Šaukėnuose, Ramygaloje. Naujausia pastotė įsteigta Ylakiuose, Skuodo rajone.

Gydytojai neslepia – kasdien tenka susidurti ne tik su nepatenkintais, sveikatos problemų išvargintais pacientais, bet ir jų artimaisiais bei neretai pasipilančiomis pretenzijomis. Vis tik kartu apgailestaujama, kad pačių gydytojų emocinės sveikatos klausimas dar lieka paraštėse. Kartais nepasitenkinimas ir pretenzijos kyla dėl pačių pacientų išsigalvojimo ar sąmoningumo stokos, perdėtų lūkesčių. Dalimi atvejų tai nulemia ir patys gydytojai arba sveikatos sistemos problemos.

Kretingoje buvo rastas vyras su durtine žaizda, po keliolikos minučių jis mirė gretirosios medicinos pagalbos automobilyje, ketvirtadienį pranešė policija. Įtariama, kad Rotušės aikštėje, skvere, rastas 1993 metais gimęs vyras nusižudė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Pastarąją parą ugniagesiai gaisrų negesino, tačiau darbo jiems netrūko. Gelbėtojai skubėjo į pagalbą medikams, mat šie nepajėgė nunešti sunkiasvorių ligonių iki GMP automobilio. Tokiais atvejais medikams visuomet talkina ugniagesiai gelbėtojai. Pagalbos prireikė ir kaime, ir mieste Antradienio rytą, 09:57 val., Bendrasis pagalbos centras sulaukė pranešimo, kad Dotnuvos seniūnijos Aušros kaime, Daumantų gatvėje, reikalinga pagalba išnešti ligonį.

Nuo sausio pradžios nebeveikia Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos poskyris. Kaip praneša „Alytaus naujienos“, jis buvo panaikintas po to, kai iš pareigų pasitraukė jame dirbę pensinio amžiaus gydytojai. Ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Bernadeta Navalinskienė naujienų portalui tikino, kad šiame poskyryje pagalbą galinčių teikti medikų neatsirado, nors jų buvo ieškota labai intensyviai.

Susiduriant su specialistų poreikiu, būsimiems medikams planuojama skirti daugiau valstybės finansuojamų studijų vietų. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymu, 2025–2026 mokslo metais į finansuojamas medicinos rezidentūros studijas numatoma priimti 20 papildomų studentų, o į odontologijos rezidentūros studijas – 10. „Medikų trūkumas šalyje yra aktuali problema, todėl labai svarbu pasitelkti tikslingas priemones, kurios į darbo rinką pritrauktų jaunuosius medikus.

Po kraupios nelaimės Klaipėdos poliklinikoje, kai vos slenkstį peržengęs 45-erių vyras sukniubo ir mirė, medikai svarsto, kodėl taip galėjo nutikti? Mat patekti pas gydytojus sunku ir ligoniai laiku negauna pagalbos. Kitą dieną iš tos pačios poliklinikos greitoji išvežė pacientę į ligoninę, nes, nesulaukusi nemokamo vizito, atėjo mokamai konsultacijai, bet jau su abipusiu plaučių uždegimu.

Saugumas ar perteklinis sekimas? Tokį klausimą kelia medikai, išvydę nuo kitų metų įsigaliojančią prievolę teikiant slaugos paslaugas namuose su savimi turėti lokacijos sekimo prietaisus. Ministerija gi teigia, kad to dėl saugumo pageidaujantys patys medikai. Be to, taip garantuojama, kad pacientai tikrai sulauks paslaugų. Į portalą tv3.lt kreipęsis gydytojas Algis (vardas pakeistas ir žinomas) nuogąstavo, ar nauji įvesti ambulatorinės slaugos teikimo namuose reikalavimai nėra pertekliniai.

Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. Tokią galimybę numato 2025 metų sausio 1 d. įsigaliosiančios kadenciją baigusio Seimo priimtos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisos.

Medikai šiandien emociškai išsekę ir nusivylę sistema, tačiau joks darbas nėra vertas gyvybės. Tuo įsitikinusi Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Gabija Tomkutė. Gydytoja neslepia, kad jei situacija nesikeis, paprasčiausiai tuoj gali nebelikti žmonių, kurie turėtų ir kvalifikacijos, ir noro dirbti išskirtinai sunkų darbą šioje sistemoje. „Krūviai šiandien yra didžiuliai, pacientai sensta, sunkėja, visi sunkiausi pacientai atsiduria valstybinėse įstaigose.

Nuo kitų metų pacientų laukia pokyčiai – medikai tam tikrais galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas. Nauja tvarka būtų taikoma agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą.

Lapkričio pabaigoje Šiaulių centro poliklinikoje vykęs vizitas dėl vaiko kineziterapijos sukėlė nemenką sumaištį socialiniuose tinkluose, žmones papiktino gydytojos elgesys, apie kurį „Facebook“ įraše anonimiškai papasakojo mažamečio mama. Tuo tarpu gydytoja visus pokalbius prisiminė kitaip. Jos teigimu, anonimiškai lengviau pilstyti purvą, todėl esą sulaukė nebūtų kaltinimų.

Nuolat į iškvietimus skubantys greitosios medicinos pagalbos medikai kasdien gelbsti gyvybes – sėkmingai pasibaigia net istorijos, kai žmogų ištinka klinikinė mirtis. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Akmenės teritorinis skyrius socialiniuose tinkluose pasidalijo viena tokių sėkmės istorijų. Ištraukė iš klinikinės mirties spąstų Klinikinė mirtis – kelios minutės, kurias žmogus praleidžia be jokių gyvybės ženklų, tačiau greitai ir laiku atlikus gaivinimą, mirties išvengiama.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia gerą žinią – medikų atlyginimai kitąmet kils 10 proc., o daliai slaugytojų – realiai net 20 proc. Vis tik pačios medikų profesinės sąjungos neslepia nusivylimo, kad susitarti pavyko ne dėl visko. Be to, realybėje tiek, kiek žadama, algos pakils ne visiems, o kiti dar turės pakovoti su įstaigų vadovybe.

Vilniaus rajone bus įgyvendinamas projektas „Sveikatos specialistų rengimas, pritraukimas Vilniaus rajono savivaldybėje“. Kaip praneša Vilniaus rajono savivaldybė, šiuo projektu siekiama mažinti specialistų trūkumą regione. „Savivaldybė pretenduoja į ES finansavimą veikloms, skirtoms pritraukti būsimus medikus į Vilniaus rajoną. Tai apims jų studijų finansavimą ir (ar) stipendijų mokėjimą.

Biržuose gyvenančio 36-erių Armando Bliekos gyvenimas prieš daugiau nei trejus metus apsivertė aukštyn kojomis – vyras prarado regėjimą. Kaip pats prisimena, dar kažkiek matė, tačiau vieną rytą atsikėlęs suprato, kad jo akys pasitinka tik tamsą. Vis dėlto vyras nepraranda vilties ir tikisi geriausio – kad vieną dieną vėl galės matyti dienos šviesą, nors tam ir reikalinga didelė pinigų suma.

Ausų sveikata yra glaudžiai susijusi su bendra kvėpavimo takų būkle, o iš pirmo žvilgsnio nekaltas peršalimas ar sloga gali virsti rimtesnėmis ausų ligomis. „Mūsų nosis, gerklė ir ausys yra tarpusavyje susijusi organizmo sistema, todėl infekcijos lengvai plinta iš vienos srities į kitą“, – perspėja Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikatos centro otorinolaringologė Viktorija Ašmonė.

Šalies savivaldybės, gavusios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) finansavimą, per penkerius metus į vietos gydymo įstaigas, planuojama, pritrauks beveik 1,5 tūkst. medikų. Tam bus panaudota apie 17 mln. eurų. „Per artimiausius penkerius metus šalies savivaldybės sulauks realios pagalbos pritraukiant ir išlaikant medikus – priemonė prisidės net prie beveik pusantro tūkstančio įvairių specializacijų specialistų motyvavimo rinktis darbą konkrečioje gydymo įstaigoje ar savivaldybėje.

Spalio mėnesio pabaigoje visoje Lietuvoje pasitiksime žiemos laiką – suksime laikrodžius viena valanda atgal. Laiko sukimas žmones erzina ne tik dėl to, kad naktys vėl taps tamsesnės, bet ir dėl to, kad dėl to išsimuša jų įprastas gyvenimo ritmas. Aišku, su laiku organizmas įpranta, tačiau, anot specialisto, tai vis tiek turi ilgalaikių, sveikatai kenkiančių pasekmių. Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Dešimtmetį trunkantis karas Ukrainoje padarė didžiulę neigiamą įtaką vietiniams gyventojams – nuo fizinių traumų ir netekčių iki psichologinių problemų ir pašlijusios sveikatos. Dalis regionų vis dar neprieinami tradicinėms pagalbos organizacijoms, o ten gyvenantys civiliai kenčia nuo medicininės pagalbos trūkumo.

Zarasų rajone paauglys oriniu šautuvu sužalojo nuo alkoholio stipriai apsvaigusią moterį. Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienio vidurdienį, apie 12 val., Pakerniškių kaime, namuose, 16-metis oriniu šautuvu sužalojo neblaivią (3.42 prom.) 41 metų  moterį. Ji po medikų apžiūros gydoma ambulatoriškai. Nepilnametis perduotas Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams. Teisėtai moters laikytas ginklas paimtas.

Sekmadienio pavakarę į priemiestinę Pelėdnagių gyvenvietę skubėjo specialiųjų tarnybų pajėgos. Vyras įtarė, kad bute esančiai ir iš vidaus užsirakinusiai jo draugei sutriko sveikata ar nutiko dar didesnė nelaimė. Sulėkus visoms tarnybos ir patekus į butą paaiškėjo, kad moteris tiesiog buvo kietai įmigusi.

Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos Ukrainos kariams perdavė 3 automobilius – 2 „Volkswagen“ ir 1 „Citroen“. Jie buvo nebeeksploatuojami, nurašyti, tačiau sutvarkius visus formalumus jie techniškai buvo „prikelti“ ir pasiekė tikslą – centrinėje Ukrainoje esantį Taraščios miestelį (Kijevo sritis). 2022 m. duomenimis čia gyveno 9 689 gyventojai.

Nors rezidentūros studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) šiemet pasirinko rekordinis skaičius – 310 – medicinos studentų, o Vilniaus universitete (VU) rezidentų skaičius išliko panašus kaip ir kasmet – 194,  universitetų atstovai teigia, kad kai kuriose srityse gydytojų ir toliau trūksta. Pasak LSMU Podiplominių studijų centro dekano Juozo Kupčinsko, dalį jaunų gydytojų nuo rezidentūros studijų vis dar atbaido tai, kad kai kuriems už mokslą tenka susimokėti.

„Kasdienis gerumas“, – Jūsų dėka tai gali tapti ne tik šūkiu, bet realia misija, padėsianti vaikams, kovojantiems su vėžiu, susigrąžinti vaikystę! Peterborough Lietuvių Bendruomenė kartu su Lietuvos Mamų unija organizuoja labdaros renginį, kurio tikslas surinkti 10 000£. Ši parama bus perduota Mamų unijai, kuri globoja vėžiu sergančius vaikus. Šiuo metu pagalba labiausiai reikalinga Gustui, kad mažasis herojus galėtų pratęsti kovą su šia sunkia liga.

Medikai masiškai perdegę, o sistema visiškai lūžta – taip situaciją sveikatos sektoriuje apibūdina patys gydytojai. Pasak jų, reikia esminių permainų emociniam klimatui gydymo įstaigose gerinti, kitaip gydyti gali nebelikti kam. Valdžios atstovai neslepia, kad Lietuva neišskirtinė – ir kitur apie pusė gydytojų jaučia perdegimą, tačiau kartu žeria šūsnį priemonių, kuriomis, viliasi, pagerins situaciją.

Lietuvoje dar tik įsigaliojant naujoms tvarkoms dėl pagalbos nėščiosioms ir gimdžiusioms, kai kur sistema gerokai pažengusi. Krizinio nėštumo centro vadovė palygina Lietuvos ir užsienio šalių atvejus, kur mamoms po gimdymo nereikia niekuo rūpintis, tik savimi ir vaiku.  Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė pabrėžė, jog anksčiau medikai nėščiųjų ir gimdžiusių moterų psichologine būkle nesidomėdavo.

Kauno apygardos teismo sprendimu, dėl kyšininkavimo kaltu pripažintas gydytojas oftalmologas. Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, kaltinamajam skirta galutinė beveik 10 tūkst. eurų baudą ir baudžiamojo poveikio priemonė – 4 metams atimta teisė dirbti gydytojo oftalmologo darbą.

VMVT tiria aštuonių stovyklavusių vaikų galimai infekcinės ligos protrūkį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos apygardos priežiūros skyrius, gavęs informacijos iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento (NVSC), tiria ūmios žarnyno užkrečiamosios infekcinės ligos protrūkį. Susirgę vaikai dalyvavo toje pačioje stovykloje Tauragės raj.

Panevėžyje vienas žmogus žuvo gyvenamajame name kilus gaisrui, dar vieną apdegusį medikai išvežė į ligoninę. Vėlų vakarą namą ryjančias liepsnas stebėję kaimynai sako, kad galėjo būti dar baisiau, jei ugnis būtų įsisiautėjusi tankiai apgyvendintoje gatvėje. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Liudininkas nufilmavo, kaip antradienio vakarą didžiulės liepsnos niokoja mūrinį gyvenamąjį namą individualių namų mikrorajone, Panevėžyje.

Kėdainių rajone – mįslingas įvykis. Rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo po to, kai į Kėdainių ligoninės Skubiosios pagalbos-priėmimo skyrių buvo atgabentas sunkios būklės pusamžis vyras. Kas žmogui nutiko – ar jis buvo sužalotas, ar susižalojo pats – aiškinasi teisėsauga. Sveikatos sutrikdymas Į viešumą ši istorija pateko tuomet, kai rugpjūčio 4 dieną 19 val. 06 val.

Iki 2026 metų pabaigos šeši tūkstančiai medikų ir kitų sveikatos sistemos darbuotojų turės būti apmokyti dirbti krizių, ekstremalių situacijų ar karo padėties metu, antradienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot ministerijos, iš viso pagal mokymų programą iki 2025-ųjų vidurio planuojama apmokyti tūkstantį specialistų, daugiau nei pusę iš jų – iki šių metų pabaigos.  Pirmieji mokymai birželį startavo trijose mokymų grupėse Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gydymo įstaigose.

Panevėžyje mirė prie laiptinės rastas jaunas vyras. Kaip pranešė Policijos departamentas, sekmadienio vakarą, apie 22 val. 13 min., Žemaičių gatvėje, prie namo laiptinės, rastas gulintis 34 metų vyras. Jis mirė reanimuojamas greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, mirė. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Naujoje ataskaitoje atskleidžiama, kad dėl pavojų pacientams keliančio slaugytojų trūkumo, Didžiosios Britanijos ligoninėse pacientai paliekami mirti vieni. Karališkojo slaugos koledžo (RCN) atliktas tyrimas rodo, kad tik trečdalyje pamainų budi pakankamai slaugytojų. Dėl darbuotojų trūkumo dažnai tenka slaugyti dešimtis pacientų vienu metu, todėl ekspertai ragina nustatyti saugai svarbius apribojimus, kiek pacientų gali slaugyti viena slaugytoja. RCN teigė, kad apklausus daugiau nei 11 tūkst.

Paliatyvioji pagalba – tai sveikatos priežiūros paslauga, simptominė terapija tiems, kurie serga sunkiomis, nepagydamomis ligomis, o jų viltys išgyventi – itin mažos. Šia pagalba turi teisę pasinaudoti visi Lietuvos gyventojai, tačiau dažniausiai žmonės net nežino turintys tokią galimybę.