marine le pen

Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teisme yra nuteista dėl lėšų pasisavinimo, Prancūzijos dešinioji populistė Marine Le Pen tikisi, jog galės dalyvauti kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. „Jei teisėjai manęs nesustabdys, būsiu kandidatė“, – antradienį naujienų agentūrai AFP sakė kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) frakcijos vadovė. Liepos 7 d. turėtų būti priimtas sprendimas jos kandidatavimą nulemsiančiame apeliaciniame procese.

Po Prancūzijos savivaldos rinkimų, kurie laikomi generaline repeticija prieš kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus, visos pagrindinės partijos deklaruoja pergales. Centro-kairės „Socialistų“ partija išlaikė didmiesčių, tarp kurių ir Prayžiaus, kontrolę. O Marine Le Pen „Nacionalinis susivienijimas“, nors ir pralaimėjo kovą dėl didžiųjų miestų, istoriniu proveržiu vadina regionuose iššovusį populiarumą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Paryžiaus apeliacinis teismas trečiadienį pranešė, kad liepos 7 dieną priims sprendimą dėl kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen skundo turto pasisavinimo byloje. Manoma, kad šis sprendimas bus esminis momentas Prancūzijos politikoje.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen, kuri triskart kandidatavo į prezidentus, antradienį teisme pareiškė nemananti padariusi kokį nors nusikaltimą, kai jos partija nuo 2004 metų samdė Europos Parlamento (EP) padėjėjus. „Nesijaučiu padariusi nė menkiausią nusikaltimą, kai 2004, 2009 ir 2014 metais samdėme savo padėjėjus“, – sakė ji, prasidėjus jos apeliaciniam teismui byloje dėl tariamai fiktyvių darbuotojų EP schemos.

Prancūzijos apeliacinis teismas antradienį pradėjo nagrinėti kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen skundą byloje dėl turto pasisavinimo, o jo sprendimas nulems, ar ji galės dalyvauti 2027 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Prancūzijos teismas kitą savaitę pradės nagrinėti kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen skundą byloje dėl turto pasisavinimo, o jo sprendimas nulems, ar ji galės dalyvauti 2027 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen trečiadienį pareiškė, kad blokuos bet kokius naujos vyriausybės veiksmus. „Aš balsuoju prieš viską“, – sakė triskart kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidentus.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen trečiadienį pareiškė, kad blokuos visus bet kokios naujos vyriausybės veiksmus, taip dar pagilindama šalyje susidariusią politinę aklavietę. „Aš balsuosiu prieš viską“, – sakė kraštutinių dešiniųjų triskart kandidatė į prezidentus.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen grobstymo bylos apeliacija bus nagrinėjama nuo sausio 13-osios iki vasario 12-osios, pirmadienį paskelbė Paryžiaus apeliacinis teismas. Tai palanku politikei, turinčiai vilčių dalyvauti 2027 metų prezidento rinkimuose. M. Le Pen kovą patyrė smūgį, kai Prancūzijos teismas nuteisė ją ir kelis kitus jos „Nacionalinio sambūrio“ (RN) pareigūnus dėl fiktyvių darbuotojų Europos Parlamente (EP) schemos.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen paprašė savo bendražygio 29-erių Jordano Bardellos (Žordano Bardelos) pasirengti kandidatuoti 2027 metų prezidento rinkimuose po to, kai ji buvo nuteista už turto pasisavinimą. Apie tai rašoma trečiadienį paskelbtame jos interviu.

Prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pirmadienį Prancūzijoje surengtame mitinge užsipuolė Europos Sąjungą (ES). M. Le Pen sukvietė svarbiausius kraštutinių dešiniųjų sąjungininkus iš visos Europos, kurie siekia pademonstruoti prieš imigraciją nusistačiusio Europos politinio sparno – frakcijos „Patriotai už Europą“ Europos Parlamente (EP) – vienybę ir stiprybę.

Praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai Prancūzijos dešinioji populistė Marine Le Pen ir dar dvi dešimtys jos partiečių buvo nuteisti dėl ES lėšų pasisavinimo, pusė nuteistųjų pateikė apeliacijas. Partija kaip visuma ir 12 nuteistųjų apskundė nuosprendžius, penktadienį paskelbė teisėsaugos šaltiniai. Pati M. Le Pen tai padarė iš karto po nuosprendžio paskelbimo. Terminas pateikti apeliacijas baigėsi ketvirtadienio vidurnaktį.

Prancūzijoje antradienį sulaikytas 76 metų vyras dėl grasinimo nužudyti teisėją, nuteisusią kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen turto pasisavinimo byloje, pranešė prokurorai. Savo paskyroje socialiniame tinkle „X“ jis buvo paskelbęs įrašą „Štai ko ši kalė nusipelno“ kartu su giljotinos nuotrauka, sakė prokuratūra naujienų agentūrai AFP. Praėjusią savaitę M. Le Pen buvo pripažinta kalta dėl Europos Parlamento (EP) lėšų pasisavinimo ir prarado teisę kandidatuoti prezidento rinkimuose.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen sekmadienį pažadėjo siekti savo prezidentinių ambicijų, nors ji buvo pripažinta kalta dėl lėšų pasisavinimo ir jai buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose, ir vieno mitingo metu pareiškė, kad jos partija esą tapo „raganų medžioklės“ taikiniu.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen sekmadienį pažadėjo nepasiduoti po to, kai buvo pripažinta kalta dėl lėšų pasisavinimo ir prarado teisę kandidatuoti prezidento rinkimuose, pasmerkdama apkaltinamąjį nuosprendį kaip „politinį sprendimą“.  Šis triuškinantis sprendimas, kuris gali sužlugdyti M. Le Pen svajonę laimėti 2027 metais vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus, pribloškė šalies valdančiuosius.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as ketvirtadienį pareiškė, kad prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen buvo nuteista už labai nedidelį nusikaltimą ir kad draudimas jai kandidatuoti nėra demokratija.  „Jie bando ją pasodinti į kalėjimą ir išbraukti iš rinkimų sąrašo, – duodamas interviu televizijai „Newsmax“ sakė J. D. Vance'as. – Pažvelkite, tai nėra demokratija.

Prancūzijos apeliacinis teismas antradienį pareiškė, jog išnagrinės Marine Le Pen bylą per tokį laikotarpį, kad kraštutinių dešiniųjų lyderė galėtų dalyvauti 2027 metų prezidento rinkimuose, jei nuosprendis bus panaikintas. Teismo sprendimu, kurį daugelis analitikų pavadino politiniu žemės drebėjimu, M. Le Pen pirmadienį buvo skirta laisvės atėmimo bausmė ir bauda, pripažinus politikę kalta dėl fiktyvių darbo vietų Europos Parlamente (EP) schemos.

Paryžiaus apeliacinis teismas antradienį pareiškė, kad išnagrinės kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen bylą „per laikotarpį, kuris leis priimti sprendimas 2026 m. vasarą“.  Tai gali reikšti, kad naujas teismo procesas bus surengtas vėliausiai 2026 m. pradžioje, todėl sprendimas bus priimtas dar gerokai prieš 2027 m. prezidento rinkimus, kuriuose M. Le Pen nori dalyvauti. Tai būtų jau ketvirtas kartas, kai ji sieks būti išrinkta Prancūzijos prezidente.

Paryžiaus apeliacinis teismas antradienį pareiškė, kad išnagrinės kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen bylą „per laikotarpį, kuris leis priimti sprendimas 2026 m. vasarą“.  Tai gali reikšti, kad naujas teismo procesas bus surengtas vėliausiai 2026 m. pradžioje, todėl sprendimas bus priimtas dar gerokai prieš 2027 m. prezidento rinkimus, kuriuose M. Le Pen nori dalyvauti. Tai būtų jau ketvirtas kartas, kai ji sieks būti išrinkta Prancūzijos prezidente.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų nacionalistė Marine Le Pen pasmerkė jai teismo pritaikytą draudimą dalyvauti rinkimuose kaip politiškai motyvuotą jos oponentų ataką. „Valstybės aparatas numetė branduolinę bombą. Jei jie griebiasi tokių kraštutinių priemonių, taip yra todėl, nes mes esame ant pergalės slenksčio“, – antradienį Paryžiuje pareiškė M. Le Pen, omenyje turėdama 2027 m. vyksiančius prezidento rinkimus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį palygino Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen nuteisimą dėl sukčiavimo ir draudimą jai dalyvauti rinkimuose su savo paties teisinėmis kovomis. „Jai buvo uždrausta kandidatuoti penkerius metus, o ji buvo pagrindinė kandidatė (į prezidentus). Tai panašu į šią šalį, tai labai panašu į šią šalį“, – sakė D. Trumpas.

Byloje dėl valstybės lėšų pasisavinimo nuteista Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen pirmadienį interviu televizijai tvirtino, kad ir toliau tikisi laimėti šalies prezidento postą. Teismas pirmadienį pripažino M. Le Pen kalta dėl valstybės lėšų pasisavinimu, susijusiu su jos vadovaujamos Nacionalinio sambūrio (RN) partijos įsteigtomis fiktyviomis darbo vietomis Europos Parlamente (EP). Jai neleidžiama penkerius metus dalyvauti rinkimuose.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos lyderis pirmadienį paragino surengti „taikią mobilizaciją“ po to, kai judėjimo lyderei Marine Le Pen buvo uždrausta eiti viešąsias pareigas. Pirmadienį byloje dėl Europos Sąjungos (ES) lėšų pasisavinimo Prancūzijos teismo nuosprendžiu M. Le Pen užkertamas kelias 2027 metais kandidatuoti į prezidento postą ir skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Elonas Muskas, milijardierius, vyriausiasis JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas, pirmadienį „piktnaudžiavimu“ pavadino Prancūzijos teismo sprendimą uždrausti kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen dalyvauti rinkimuose 2027 m. ir pareiškė, kad tai „duos priešingą rezultatą“.  „Tai duos priešingą rezultatą, kaip ir teisiniai išpuoliai prieš prezidentą Trumpą“, – socialiniame tinkle X parašė E. Muskas.

Prancūzijos teismui pirmadienį nuteisus kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen byloje dėl įtariamo sukčiavimo fiktyviomis darbo vietomis Europos Parlamente (EP), jos advokatas sakė, kad ji nuosprendį apskųs. Teismas M. Le Pen uždraudė penkerius metus eiti viešąsias pareigas. Draudimas įsigalioja nedelsiant, nepaisant galimų apeliacijų.

Prancūzijos teismas pirmadienį kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen uždraudė eiti viešąsias pareigas, nuteisęs ją dėl sukčiavimo fiktyviomis darbo vietomis Europos Parlamente (EP).  Teismas nurodė, kad draudimas eiti viešąsias pareigas turėtų įsigalioti nedelsiant, net jei bus pateikta apeliacija. Sprendimas gali sužlugdyti M. Le Pen galimybes kandidatuoti 2027 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Prancūzijos teismas pirmadienį nuteisė kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen byloje dėl įtariamo sukčiavimo fiktyviomis darbo vietomis Europos Parlamente (EP). Ji buvo kaltinama naudojusi Europos Sąjungos (ES) lėšas partijos veiklai Prancūzijoje finansuoti.  Sprendimas gali sužlugdyti M. Le Pen galimybes kandidatuoti po dvejų metų vyksiančiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose.

Prancūzijos tyrėjai tiria kraštutinių dešiniųjų atstovės Marine Le Pen 2022-ųjų prezidento rinkimų kampanijos finansavimą, antradienį pranešė prokurorai. M. Le Pen 2022 metų prezidento rinkimuose pralaimėjo Emmanueliui Macronui.   Liepos 2 dieną buvo pradėtas tyrimas dėl įtarimų turto iššvaistymu, klastojimu ir sukčiavimu, taip pat dėl rinkimų kampanijos kandidatei suteiktos paskolos, pranešė Paryžiaus prokuratūra. Pati M. Le Pen nekomentavo šio pranešimo.

Prancūzų politikas Jordanas Bardella, Marine Le Pen patikėtinis ir jos partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) lyderis, vadovaus naujam kraštutinių dešiniųjų blokui Europos Parlamente, pirmadienį sakė jo nariai. 28 metų J. Bardella imsis vadovauti grupei „Patriotai už Europą“, kurią įsteigė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir kuri siekia tapti trečia pagal dydį jėga EP, naujienų agentūrai AFP sakė prancūzų ir italų europarlamentarai.

Prancūzijos pirmalaikių parlamento rinkimų antrajame ture iki sekmadienio vidurdienio jau prabalsavo 26,63 proc. rinkėjų. Tai daugiau nei per tą patį laiką pirmajame ture ir daugiausia nuo 1981 metų. Vidaus reikalų ministerijos paskelbti skaičiai patvirtino didelį susidomėjimą balsavimu, po kurio, kaip tikimasi, Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) taps didžiausia partija parlamente.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen partija penktadienį paskelbtose nuomonių apklausose prieš antrąjį parlamento rinkimų turą išlaiko pranašumą, tačiau jos galimybės gauti absoliučią daugumą apmažėjo. Prieš imigrantus nusiteikęs euroskeptiškasis Nacionalinis sambūris (RN) po sekmadienį vyksiančio antrojo rinkimų turo, atrodo, bus didžiausia partija parlamente, tačiau nesitikima, kad ji iškovos absoliučią pergalę ir tvirtai perims valdžią.

Kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis susivienijimas“ (RN) laimėjo pirmąjį Prancūzijos parlamento rinkimų ratą. Marine Le Pen partija kartu su sąjungininkais, remiantis pirmadienį paskelbtais oficialiais rezultatais, gavo 33,15 proc. balsų. Antrąją vietą su 27,99 proc. balsų užėmė kairysis aljansas, o prezidento Emmanuelio Macrono centristinė stovykla liko trečia, surinkusi 20,04 proc. balsų, Paryžiuje pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Kraštutinių dešiniųjų partija (RN) sekmadienį laimėjo pirmąjį parlamento rinkimų turą, o prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansas liko trečioje vietoje po kairiųjų, rodo apklausų rezultatai. Prognozuojama, kad RN gavo 34,5 procento balsų, palyginti su 28,5–29,1 procento kairiųjų Naujojo liaudies fronto aljansu ir 20,5–21,5 procento E. Macrono centristų stovyklos.

Prancūzijoje prasidėjo istoriniai rinkimai, kuriuose vos per žingsnį nuo valdžios – kraštutiniai dešinieji. Suvilioję prancūzus populistiniai pažadais ir prieš migrantus nukreipta politika, jie turėtų perimti valdžią iš Emmanuelio Macrono partijos. Dalis prancūzų to tik ir laukia, tačiau kiti sako, kad radikalai valdžioje atves šalį į chaosą. „Vis sakau sau – žmonės nėra tokie kvaili, kad balsuotų už „Nacionalinį susivienijimą“. Kraštutinių dešiniųjų partija valdžioje atneštų chaosą.

Pirmame Prancūzijos parlamento pirmalaikių rinkimų ture pirmauja kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis sambūris (RN) ir jo sąjungininkai, rodo rinkėjų apklausa, kurios rezultatus sekmadienį, užsidarius rinkimų apylinkėms, skelbia leidinys „Le Monde“. Kelių Prancūzijos žiniasklaidos priemonių užsakymu „Ipsos Talan“ atlikta apklausa rodo, kad RN pirmauja su 34 proc. balsų, antroje vietoje – kairiųjų Naujojo liaudies fronto koalicija su 28,1 proc.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen penktadienį pareiškė, kad jos partija galėtų laimėti artėjančius pirmalaikius parlamento rinkimus ir tokiu atveju suformuotų nacionalinės vienybės vyriausybę.

Rinkimai į Europos Parlamentą jau šį savaitgalį ir jie gali atnešti politinių permainų. Ekspertai sako, kad didesnės įtakos gali tikėtis kraštutinių dešiniųjų partijų atstovai. Dabar visoje Europoje populiarėja nacionalistinės idėjos, raginimai deportuoti migrantus, bandymai blokuoti paramą Ukrainai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų politikė Marine Le Pen sako, kad norėtų glaudžiau bendradarbiauti su Italijos ministre pirmininke Georgia Meloni. „Dabar atėjo metas susivienyti“, – sakė M. Le Pen Italijos laikraščiui „Corriere della Sera“ savaitgalį Šiaurės Prancūzijoje vykusiame rinkimų kampanijos renginyje.

Buvęs Europos pasienio ir kranto apsaugos agentūros („Frontex“) vadovas Fabrice‘as Leggeri paskelbė prisijungęs prie Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijos „Nacionalinio susivienijimo“ (RN), praneša AFP. F. Leggeri, kuriam 55-eri, vadovavo „Frontex“ nuo 2015 iki 2022 m., kai atsistatydino vykstant Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) tyrimui.

Prancūzijos parlamentas antradienį priėmė Emmanuelio Macrono vyriausybės remiamą imigracijos įstatymą, dėl kurio kilo paties prezidento partijos maištas dėl kraštutinių dešiniųjų paramos sugriežtintai projekto versijai. Žemieji parlamento rūmai įstatymo projektą priėmė didele balsų persvara; valdančiajai partijai galiausiai neprireikė Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio susivienijimo“ (Rassemblement national, RN) paramos jam prastumti.

Pensijų reformą be balsavimo žemuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose prastūmęs prezidentas Emmanuelis Macronas nutraukė tylą ir pareiškė, kad savo pozicijos jis nekeis. Esą jei ši reforma neįvyks, po mažiau nei dešimtmečio šalies biudžeto deficitas sieks 5 milijardus eurų. Vis tik prancūzų tai netenkina – šalies vadovą palaiko vos trečdalis gyventojų, o reformai besipriešinantys žmonės ir vėl išėjo į gatves, reikalaudami ne tik atšaukti reformą, bet ir Macroną atsistatydinti.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ (RN) šeštadienį išrinko savo vadovu 27 metų kylančią politikos žvaigždę Jordaną Bardellą, kuris taps Marine Le Pen įpėdiniu ir sieks, kad RN priartėtų prie pagrindinės srovės politinių jėgų. M. Le Pen protežė J. Bardellos pergalė buvo prognozuota. Jis laimėjo partijos narių balsavimą surinkęs 85 proc. balsų ir aplenkė pietinio Perpinjano miesto merą Louis Aliot, už kurį balsavo 15 proc. partiečių.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų politikė, savo tėvo pėdomis sekanti politikė Marine Le Pen 2022 m. buvo gerokai priartėjusi prie pergalės Prancūzijos prezidento rinkimuose. Visa Europa rinkimų rezultatų laukė užgniaužusi kvapą, nes neaišku, kas būtų nutikę, jei Putinui palanki kandidatė būtų laimėjusi rinkimus. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.

Rinkėjai sudavė smūgį Prancūzijos prezidentui Macronui – parlamento rinkimuose jo koalicijai nepavyko surinkti absoliučios daugumos balsų. Tad dabar Macronui ir jo partijai teks ieškoti sąjungininkų. Tačiau realiausi kandidatai jau pareiškė, kad žada likti opozicijoje. O kai kurie apžvalgininkai svarsto, ar nesusvyruos ir Macrono, kaip stipraus Europos lyderio įvaizdis.

Prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen pirmadienį pareiškė, kad ypatingai sėkmingas jos partijos pasirodymas šalies parlamento rinkimuose yra „istorinė pergalė“ ir „seisminis įvykis“ Prancūzijos politikoje. Daugelis rinkėjų sekmadienį atidavė savo balsus už kraštutinių dešiniųjų ar kraštutinių kairiųjų kandidatus, todėl prezidento Emmanuelio Macrono centristų aljansas neužsitikrino absoliučios daugumos Nacionaliniame Susirinkime.

Prancūzijoje sekmadienį bus renkamas naujas parlamentas, kur prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai siekia išsaugoti daugumą, nors jų planams vis didesnį pavojų kelia naujas kairiųjų aljansas. Rinkimai į 577 vietų Nacionalinį Susirinkimą – žemuosius pralamento rūmus – vyksta dviem etapais. Naujojo parlamento sudėtis paaiškės tik po antrojo turo, įvyksiančio dar po savaitės, birželio 19 dieną.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen  pralaimėjimą prezidento rinkimuose vadina „pergale“, šeštadienį pranešė vietos žiniasklaida. Komentuodamas rinkimų rezultatus, Turkijos vadovas sakė, jog pasaulis dėl ekstremizmo ir taip nukentėjo. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusį sekmadienį buvo perrinktas antrai kadencijai, tačiau M. Le Pen surinko istoriškai aukštą balsų skaičių – 41,5 procento.

Visos Europos dėmesį prikaustę Prancūzijos prezidento rinkimai baigėsi – antrajai kadencijai išrinktas Emmanuelis Makronas leido civilizuotam pasauliui lengviau atsikvėpti. Su šia pergale šalies vadovą sveikino Vakarų pasaulio lyderiai – esą rinkėjai pasiuntė aiškią pasitikėjimo Europa žinią. O pralaimėjusi euroskeptikė ir Putino sąjungininkė Marine Le Pen pareiškė, kad iš politikos niekur nesitraukia ir ruošiasi šalies parlamento rinkimams.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, įveikęs Marine Le Pen, sekmadienį užsitikrino antrą kadenciją šiame poste. Tačiau, anot politologo Lino Kojalos, Prancūzijos politinę ateitį lems parlamento rinkimai, kuriuose gali triumfuoti Macronui nepalankios politinės jėgos.