marine le pen

Amerikiečių neokonservatorius Davidas Horowitzas Nyderlandų dešiniųjų partijos lyderiui pervedė 150 tūkst. Likus savaitei iki parlamento rinkimų šios šalies socialistų partija šiame veiksme įžvelgė grėsmę ir „užsienio kišimąsi į demokratinius procesus“. Tai nepažeidžia Nyderlanduose galiojančių įstatymų, tačiau gali prieštarauti amerikiečių įstatymams ir tuo pačiu iššaukia nerimą karalystėje, rašoma „The New York Times“. Dokumentai, kuriuos gavo leidinys, rodo, kad D. Horowitzo fondai ištisus du...

Europoje gajus mitas: tariamai už populistines ir prieš Europos Sąjungą nusiteikusias partijas balsuoja vyresniojo amžiaus rinkėjai, taip nuspręsdami būsimos europiečių kartos, kuri tariamai pasisako už vieningą Europą, likimą. Tačiau didžiųjų Europos šalių visuomenės apklausų ir tyrimų rezultatai rodo visiškai kitą paveikslą, įsitikinę vokiečių leidinio „Die Welt“ žurnalistai Klausas Geigeris ir Ella Gemünd.

Buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas Alainas Juppe pasirengęs tapti dešiniojo sparno kandidatu į prezidentus, jei iš rinkimų kovos pasitrauks smarkiai kritikuojamas Francois Fillonas, penktadienį pranešė vienas iš ekspremjero bendražygių. 71 metų A.Juppe „neatsisakys, jei bus įvykdytos visos sąlygos – Francois Fillonas turi priimti sprendimą pasitraukti, o dešiniojo sparno ir centro stovyklos... turi vieningai jį palaikyti“, sakė šaltinis.

Europos Parlamentas antradienį atvėrė kelią atimti teisinę neliečiamybę iš prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen, socialiniame tinkle „Twitter“ skelbusios „Islamo valstybės“ (IS) džihadistų vykdomų žiaurumų nuotraukų, pranešė pareigūnai. Prancūzijos prokurorai 2015 metų gruodį pradėjo tyrimą dėl kelių Nacionalinio Fronto lyderės M.Le Pen tviteryje paskelbtų nuotraukų, kuriose matomi IS nužudyto JAV žurnalisto Jameso Foley palaikai nupjauta galva.

Milijonus nelegalų iš Amerikos deportuoti pasiryžęs Donaldas Trumpas pareiškė, kad vykdo karinę operaciją blogiukams ir narkotikų lordams iš šalies išvaryti. Trumpo komandos nariams tenka raminti jo pareiškimų išsigandusius kaimynus meksikiečius. Garsiai ir perdėtai kalbėti mėgstančio Donaldo Trumpo naujausi pareiškimai apie nelegalius imigrantus nuskambėjo per susitikimą su didžiaisiais šalies gamintojais.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų stovyklos kandidatė į prezidentus Marine Le Pen atsisakė susitikti su Libano didžiuoju muftijumi, kai jo padėjėjai paprašė politikės susitikimo metu ryšėti skarelę. Su trijų dienų vizitu Libane viešinti M.Le Pen susitiko su šalies aukšto rango pareigūnais. Antradienio rytą buvo numatytas M.le Pen susitikimas su didžiuoju musulmonų sunitų muftijumi šeichu Abdel-Latifu Derianu.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marine Le Pen ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o ECB nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą.

Nacionalistinių pažiūrų kanadiečiui politikos mokslų studentui pirmadienį buvo pareikšti kaltinimai dėl šešių žmonių nužudymo per šaudynes Kvebeko mečetėje, vieną kruviniausių išpuolių prieš musulmonus Vakarų valstybėje. Kanados premjeras Justinas Trudeau pasmerkė „teroristinę ataką“ – sekmadienį vakare įvykdytą išpuolį prieš judriame Kvebeko miesto rajone įsikūrusį Islamo kultūros centrą. Pasipylus šūviams siaubo apimti maldininkai basomis spruko iš pastato, nors lauke buvo prisnigta.

Vokiečių leidinys „Bild“ sudarė sąrašą lyderių, kurie šiais metais galėtų „gerokai sugadinti nuotaiką“. Pagrindiniu „blogiečiu“ įvardijamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Leidinyje primenama Rusijos agresija Ukrainos rytuose ir karas Sirijoje, o taip pat pažymėta potenciali jos grėsmė dėl turimo didžiausio pasaulyje branduolinių ginklų arsenalo.

Baimė dėl išrinktojo Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo kyla iš nežinomybės, sako Lietuvoje viešintis saugumo ekspertas iš Prancūzijos Francois Heisbourgas.  „Aš nežinau, kas jis toks, o tie keli dalykai, kuriuos žinau, yra pakankamai trikdantys.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidento postą Marine Le Pen apsilankė Niujorko dangoraižyje „Trump Tower“, tačiau nei išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas, nei jo patarėjai su prancūzų politike nesusitiko, ketvirtadienį pranešė jo atstovai.

Prancūzijos kraštutinio dešiniojo politinio sparno lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) penktadienį pareiškė sieksianti Prancūzijos išstojimo iš Europos Sąjungos, jei Briuselis negrąžins migracijos ir ekonomikos kontrolės valstybių narių nacionalinėms vyriausybėms.

2016-ieji jau pribloškė tikinčiuosius amžinai stabilia pasaulio santvarkos idėja – „babyboomerių“ kartos britai nubalsavo už „Brexit“, analogiškai JAV rinkėjai pasirinko valdančiuosius ir privilegijuotuosius pažaboti pažadėjusį politikos išsišokėlį Donaldą Trumpą. Iššūkiai ir alternatyvų paieškos Tačiau šie metai žada ne ką mažiau galimų sukrėtimų – rinkimai vyks nuo pabėgėlių antplūdžio kenčiančios Europos „širdyje“, šalyse, kurių išbalansavimas galėtų pakirsti visos ES ateitį.

Prancūzijos kraštutinio dešiniojo politinio sparno lyderė Marine Le Pen antradienį pareiškė, kad Rusijos įvykdytą Krymo atplėšimą nuo Ukrainos laiko teisėtu žingsniu. „Visiškai nemanau, kad įvyko neteisėta aneksija: buvo surengtas referendumas, Krymo gyventojai išreiškė norą prisijungti prie Rusijos“, – ultradešiniojo Nacionalinio fronto (FN) lyderė sakė televizijai BFMTV. „Nematau jokio pagrindo abejoti tuo referendumu“, – pridūrė ji.

Beveik 340 mln. žmonių kasdien naudojamas euras sekmadienį mini savo penkioliktąjį gimtadienį. Kaip koks hormonų audros veikiamas paauglys, euras pastaraisiais metais išgyveno vieną krizę po kitos, tačiau vis tiek nepraranda tvirtos paramos devyniolikoje euro zonos šalių, ypač tarp jaunosios kartos atstovų, kurie nežino kitos valiutos.

Praėjus metams po 2015-ųjų pabaigoje tiksliai nuspėto „Brexit“, naujienų agentūra „Bloomberg“ pateikė savo pesimistines prognozes artėjantiems metams, kuriose daug pozityvaus neišvysite: Prancūziją ištiks „Frexit“, teroristai užvaldys dar daugiau teritorijų, o JAV neteks savo galios. Į ką bus panašus pasaulis artėjančiomis savaitėmis ar mėnesiais? „Bloomberg“ šiais metais ir vėl meta iššūkį, stengdamiesi įsivaizduoti, kokie įvykiai taps realybe 2017-aisiais. „Slate.

Pastaruoju metu Maskva mėgaujasi „kingmakerio“ – to, kuris „parenka karalių“, vaidmeniu, teigiama vokiečių politiniame apžvalginiame leidinyje „Frankfurter Rundschau“. V. Putinas visiškai neseniai tikino, kad Rusija niekaip negali paveikti rinkimų JAV rezultatų, nes Amerika ne kokia nors „bananų respublika“, tačiau visos politinės jėgos Rusijoje jau kelias dienas aptarinėja, koks lemiamas buvo „rusų faktorius“ D. Trumpo pergalėje.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir ekspremjeras Alainas Juppe ketvirtadienį susirems televizijos debatuose prieš lapkritį numatytus pirminius rinkimus, daugelio laikomus svarbiausiu mūšiu dėl prezidento posto. Viešosios nuomonės tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad bet kuris politikas, lapkričio 27 dieną iškovosianti teisę būti centro dešiniosios Respublikonų partijos kandidatu, turėtų įveikti kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen 2017-ųjų prezidento rinkimuose.

Šaltasis karas daugeliu atžvilgių buvo bauginantis ir siaubingas. Vis dėlto jis padėjo susitelkti. Kai augau 8-ame dešimtmetyje, nerimavome, kad komunizmas iš tikrųjų gali laimėti: jis buvo patrauklus neturtingiesiems, kurių buvo daug. Ir jį propagavo supervalstybė, kuri, kaip atrodė, įstengdavo pergudrauti mus visame pasaulyje. Praėjo jau beveik 30 metų, kai šis nerimas sumažėjo, o dabar auga šių rūpesčių nebeprisimenanti karta – jiems tai atrodo sunkiai įsivaizduojama.

JAV demokratų kandidatė į prezidentus Hillary Clinton laimėjusi rinkimus „destabilizuotų pasaulį“, televizijai CNN pareiškė Prancūzijos ultradešiniųjų lyderė Marine Le Pen. „Hillary Clinton yra karas. Hilary Clinton yra nelaimė“, – vėlų trečiadienį CNN sakė M.Le Pen. H.Clinton pergalė lapkritį reikštų „geostrateginius pasirinkimus, lemiančius pasaulinius konfliktus, kurie gresia būti labai sunkūs“, – sakė M.Le Pen, pati besiruošianti dalyvauti Prancūzijos prezidento rinkimuose kitąmet.

Geopolitikos mokslas SSRS buvo draudžiamas motyvuojant tuo, kad tai neva fašistų pramanai. Bet po SSRS griuvimo geopolitika Rusijoje išpopuliarėjo ir buvo pradėta dėstyti universitetuose. Paplito idėja, kad būtent geopolitika padės susigrąžinti buvusią galią. Šio „darbo“ ėmėsi Aleksandras Duginas, kurio veikla labai dviprasmiška.

Pasiruoškite postatlantinei Europai. Kaip prognozuoja lošimų agentūros, Donaldo Trumpo tikimybė laimėti lenktynes dėl Amerikos prezidento posto – 30 procentų. Ar jis blogesnis negu Hillary Clinton – nuspręs amerikiečiai. Tačiau Amerikos sąjungininkų pasirinkimas aiškus. Ponas Trumpas žada didžiausius potencialius pokyčius jų saugumą užtikrinančios šalies užsienio politikoje per kelis pastaruosius dešimtmečius. Toms šalims reikia pradėti planuoti jau dabar. Pono Trumpo nedomina senos taisyklės.

Per kruviną išpuolį vienoje bažnyčioje netoli Prancūzijos šiaurinio Ruano miesto, kurio metu buvo bandoma paimti įkaitų, žuvo kunigas ir buvo nukauti abu užpuolikai, pranešė policijos šaltinis. Įsiveržę į bažnyčią Prancūzijos šiauriniame miestelyje Sent Etjen diu Ruvrė peiliais ginkluoti vyrai nužudė kunigą perrėžę jam gerklę. Kaimyninio Ruano miesto arkivyskupas Dominique'as Lebrunas nurodė, kad užpuolikų auka tapo 84 metų dvasininkas Jacques'as Hamelis.

Tunisietis Mohamedas Lahouaiejas-Bouhlelis Nicos pėsčiųjų take su išsinuomotu sunkvežimiu lankėsi dvi dienos prieš tai, kai su tuo sunkvežimiu rėžėsi į minią ir mirtinai sužalojo 84 žmones, sekmadienį sakė tyrimui artimas šaltinis. Pasak šaltinio, policija po ketvirtadienio vakaro atakos apklausė šimtus žmonių, kurių keli sakė, jog tikrai matėsi, kad M.Lahouaiejas-Bouhlelis buvo religingas.

Neseniai darbo reikalais viešėjau Hagoje, viename Europos Sąjungos institucijų renginyje, ir nutiko nemalonus incidentas, kuris privertė plačiau pagalvoti apie europines vertybes ir man, kaip politikui, pamąstyti apie gyventojų protestą, balsuojant už Donaldą Trumpą, Marine Le Pen ar Viktorą Orbaną.

Šį savaitgalį tarptautinės bendrijos dėmesys nukryps į Austriją, kuri gali tapti pirmąja Europos Sąjungos šalimi, prezidentu išrinksiančia kraštutinių dešiniųjų politiką, Senajame žemyne augant populistinių partijų įtakai. Įtampa dėl pabėgėlių krizės ir augančio nedarbo smarkiai supriešino šalies visuomenę ir paskatino nepatenkintus rinkėjus nusigręžti nuo tradicinių politinių jėgų ir palaikyti radikalias populistines partijas.

Prancūzijos ultradešiniųjų lyderės Marine Le Pen padėjėjai sukūrė „išmoningą ofšorinę sistemą“ pinigams slėpti, antradienį pranešė dienraštis „Le Monde“, skelbdamas naujausią paviešinimą po „Panamos popierių“ nutekinimo.

Prancūzijos proputiniški nacionalistai – „Nacionalinis frontas“, vadovaujami Marine Le Pen, kiek netikėtai pralaimėjo regioninius rinkimus. Prieš savaitę vykusio pirmojo turo metu, dėl migrantų krizės ir teroro išpuolių, neregėtų populiarumo aukštumų sulaukęs „Nacionalinis frontas“ buvo laimėjęs šešiuose regionuose. Antrajame partija patyrė visišką fiasko ir nesugebėjo laimėti nė viename jų.

  Prancūzijos ultradešinysis Nacionalinis frontas (FN) užsitikrino rekordinį populiarumą per sekmadienį vykusius regionų rinkimus, kurie vyko šalyje galiojant nepaprastajai padėčiai ir praėjus tik trims savaitėms po islamo ekstremistų atakų Paryžiuje, per kurias žuvo 130 žmonių.

 Prancūzijoje sekmadienį prasidėjo balsavimas svarbiuose regionų rinkimuose – trys savaitės po džihadistų įvykdytų atakų Paryžiuje, kurios pareikalavo 130 gyvybių. Kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (FN) tikriausiai užsitikrins istorinį proveržį siekdamas pirmą kartą perimti mažiausiai vieno regiono kontrolę, nes Paryžiuje įvykdytos atakos šios partijos intiimigracinę ir dažnai islamofobinę žinią iškėlė į pirmą vietą.

Prancūzijos kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (FN) tikriausiai užsitikrins istorinį proveržį per savaitgalį vyksiančius regionų valdžios rinkimus šalyje, dar neatsigavusioje po praeitą mėnesį Paryžiuje įvykdytų teroro atakų.

Per Šaltąjį karą juo toliau nuo Vakarų Berlyno, juo neaiškesnė atrodė padėtis. Ten buvo pasirinkimas tarp laisvės ir totalitarinės sistemos, kurios simboliu tapo Berlyno siena. Kitur mes turėjome nemalonių ir netgi atgrasių sąjungininkų, kuriuos palaikėme nemaloniais ir netgi atgrasiais būdais. Mirties būriai Salvadore, Indokinijos bombardavimas, diktatoriai Afrikoje – kaina už kovą su komunizmu buvo didelė. Kai kada būdavo sunku įžvelgti, ar mūsų marionetės yra bent kiek geresnės negu jų.

Šveicarijos rinkėjai sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose, kuriuos temdė nuogąstavimai dėl Europos migrantų krizės, pirmenybę atidavė dešiniųjų stovyklai, o didžiausia šalies partija iškovojo rekordinį vietų skaičių. Populistinė Šveicarijos liaudies partija (SVP), žinoma dėl savo tūžmingų antiimigracinių, antiislamiškų ir euroskeptiškų kampanijų, 200 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose užsitikrino 65 vietas.

Aktualių geopolitinių įvykių konfigūracijoje vadinamųjų Naujojo (JAV) ir Senojo (Europa) pasaulių santykiai tampa esminiu klausimu. Šį klausimą aktualizuoja ir tai, kad JAV kartu su susivienijusia Europa galima apibūdinti kaip vieningą Vakarų pasaulį. Todėl itin svarbu aptarti, kiek šis pasaulis iš tikrųjų yra vieningas. Pradėti reikėtų nuo to, kad vienybės trūksta ir pačioje Europos Sąjungoje. Šį teiginį dabar geriausiai iliustruoja Graikijos istorija.

Prancūzijos ultradešiniųjų Nacionalinis frontas (FN) pirmadienį suspendavo savo įkūrėją Jeaną-Marie Le Peną (Žaną Mari Le Peną) dėl virtinės prieštaringų jo pasisakymų. Drausminių priemonių prieš partijos patriarchą buvo imtasi aštrėjant jo konfliktui su dukra Marine Le Pen (Marin Le Pen), kuri yra dabartinė FN lyderė.

Trys krūtines apnuoginusios judėjimo „Femen“ aktyvistės, demonstruodamos nacių pasisveikinimą, penktadienį Paryžiuje per Tarptautinei darbo dienai skirtą renginį sutrikdė Prancūzijos ultradešiniųjų lyderės Marine Le Pen (Marin Le Pen) kalbą, kurioje ji griežtai užsipuolė savo politinius varžovus.

Prancūzijos ultradešiniojo Nacionalinio fronto (FN) įkūrėjas ir buvęs vadovas Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas) laikė 2,2 mln. eurų slaptoje sąskaitoje viename Šveicarijos banke, pirmadienį pranešė naujienų portalas „Mediapart“. Ši pranešimas buvo paskelbtas tęsiantis nesantaikai taip J.-M.Le Peno ir jo dukros Marine Le Pen (Marin Le Pen), kuri dabar vadovauja savo tėvo įkurtai partijai, patekusiai Prancūzijos ir Europos tyrėjų taikiklį dėl rinkimų kampanijų finansavimo.

Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ frakcija, kuriai vadovauja Marine Le Pen gavo pinigų iš Maskvos už prorusiškos politikos palaikymą. Pavyzdžiui, Kremlius ją apdovanojo už Krymo pusiasalio aneksiją. Apie tai rašo prancūzų „Le Monde“, kurie remiasi savaitgalį paviešintais dviejų Kremliaus valdininkų SMS susirašinėjimo žinutėmis, kuriuos publikavo „Anonymous International“ programišiai.

  Prancūzijos valdantieji socialistai patyrė skaudų pralaimėjimą sekmadienį vykusiame vietos valdžios rinkimų antrajame rate, per kurį artėjant 2017 metų valstybės vadovo rinkimams savo pozicijas sustiprino buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir ultradešinieji.   Dešiniosios partijos, ypač N.Sarkozy UMP, iškovojo svarią pergalę, užsitikrinusios daugumą 66 savivaldos taryboje iš 101, rodo rezultatai, kuriuos surinko AFP.

Prancūzijos Nacionalinis frontas (FN), viena įtakingiausių populistinių kraštutinių dešiniųjų partijų Europoje, per sekmadienį vykstančius regioninius rinkimus tikisi smarkiai pagerinti savo pozicijas prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) valdančiųjų socialistų atžvilgiu. Pirmasis rinkimų ratas 8 val. (9 val. Lietuvos laiku) prasidėjo 101-ame šalies departamente, kurie kontroliuoja tokius klausimus kaip mokyklos ir socialinio aprūpinimo biudžetai.

Rusijos įvaizdis Vakarų pasaulyje itin prastas. Teigiama, kad ši šalis dabar neturi draugų susivienijusioje Europoje, tačiau yra ne visai taip. Europos Sąjungoje egzistuoja tiek atskiri politikai, tiek atskiros politinės jėgos, kurioms imponuoja V. Putino Rusijos ryžtingumas, agresyvumas bei antiamerikietiškumas. Maskva irgi rodo šioms jėgoms dėmesį, vertindama jas kaip galimas savo agentes Europos širdyje. Europos „disidentai“ Putino draugus galima suskirstyti į kelias kategorijas.

Ką tik muzikos apdovanojimų „BRIT Awards“ įteikimo ceremonijoje pasirodžiusi JAV popmuzikos žvaigždė Madonna (Madona) ketvirtadienį prancūzų radijui sakė, jog „netolerancija“ dabar Prancūzijoje ir Europoje yra tokia didelė, kad „panašu į nacių Vokietiją“. Interviu radijui „Europe 1“, kuris turi jį turi transliuoti penktadienį, Madonna sakė, kad antisemitizmas Prancūzijoje ir kitur Europoje yra pasiekęs aukščiausią visų laikų tašką, ir dabartinę atmosferą palygino su tuo periodu, kai kilo vokieči...

Prancūzijos ultradešinysis Nacionalinis frontas (FN) sekmadienį surengė atskirą demonstraciją prieš terorizmą, kai jam nebuvo leista dalyvauti milžiniškame vienybės mitinge Paryžiuje.

Prancūzija 2022-aisiais: islamiška vyriausybė, moterys su skaromis ir šydais, Sorbonos universitetas pervardytas Paryžiaus Sorbonos islamo universitetu ... Tokia nauja prancūzų literatūros „enfant terrible“ Michelio Houellebecqo (Mišelio Velbeko) knyga, kuri išleidžiama trečiadienį, kelia triukšmą dar prieš savo pasirodymą.

 Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas (FN) ketvirtadienį kritikuojamas dėl daugiamilijoninės paskolos iš vieno Rusijos banko. Savaitgalį partija pripažino, kad turi 9 mln. eurų paskolą iš „First Czech Russian Bank“ (FCRB), bet buvo priversta neigti pranešimus, kad iš tikrųjų ta paskola yra 40 mln. eurų. Tyrimų svetainė „Mediapart“ vėlai trečiadienį pareiškė, kad „Nacionalinio fronto lyderiai norėjo paskolos iš Rusijos bendrai 40 mln.

 Kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (FN) stovi prie „valdžios vartų“ Prancūzijoje, sekmadienį pareiškė ministras pirmininkas Manuelis Vallsas (Manuelis Vallsas), niūriai įvertindamas šalies centro kairės vyriausybė apėmusią krizę.

 Šiandien Vakarai bando pasiekti sutarimą dėl griežtesnių sankcijų Rusijai įvedimo. Amerikiečiai šiuo atveju, suprantama, nenori veikti vienašališkai ir siekia užsitikrinti ES paramą.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) sakė, kad Vladimiru Putinu žavisi taip pat, kaip ir Vokietijos kanclere Angela Merkel, nes Rusijos prezidentas neleido kitoms šalims primesti jam sprendimų. Interviu Vokietijos naujienų žurnalui „Der Spiegel“ M.Le Pen sakė, kad gerbia lyderius, kurie gina savo šalių interesus, ir pridūrė, kad A.Merkel politika yra gera Vokietijai, nors ir kenktų kitiems.

Prancūzijos kraštutinis dešinysis Nacionalinis frontas (FN) ir Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) vadovavo euroskeptiškų politinių jėgų „žemės drebėjimui“ per Europos Parlamento rinkimus, kuris supurtė Senąjį žemyną. Anksti pirmadienį Europos Parlamento pateikti pirminiai duomenys parodė prieš Europos Sąjungą (ES) nusistačiusių partijų proveržio mastą.