marine le pen

Praėjus lygiai dviem mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios, sekmadienį Prancūzijoje – lemiamas prezidento rinkimų etapas. Ekspertai prognozuoja įtemptą kovą tarp dabartinio šalies prezidento Emmanuelio Macrono ir kraštutinės dešinės lyderės, simpatizuojančios Kremliaus režimui – Marine Le Pen.  Marine Le Pen apie savo asmeninį gyvenimą nekalba ir slepia jį po 9 užraktais. Meilės reikalai Visai neseniai ji prabilo apie „vienišos motinos“ gyvenimą.

Daugiau nei 15 milijonų prancūzų stebėjo kandidatai į prezidentus debatus. O šie buvo išties karšti – Emanuelis Makronas neleido žiūrovams pamiršti varžovės ryšių su Rusija ir radikalių jos pažiūrų. Apžvalgininkai teigia, kad Makronui pavyko debatuose sutriuškinti Le Pen – 59 procentai apklaustųjų labiau patikėjo dabartiniu šalies prezidentu. Prancūzijoje – paskutinis varžovų pasispardymas prieš rinkimus sekmadienį.

Praėjus lygiai dviem mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios, sekmadienį Prancūzijoje – lemiamas prezidento rinkimų etapas. Ekspertai prognozuoja įtemptą kovą tarp dabartinio šalies prezidento Emmanuelio Macrono ir kraštutinės dešinės lyderės, simpatizuojančios Kremliaus režimui – Marine Le Pen. Pastarosios laimėjimas, pasak ekspertų, gali ant plauko pakabinti ne tik Europos Sąjungos, bet ir NATO likimą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį per televizijos transliuotus prezidento rinkimų debatus pliekė savo varžovę, kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, už jos ryšius su Rusija ir tvirtino, kad ji yra „priklausoma“ nuo Kremliaus.

Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnyba apkaltino Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen ir jos bendražygius pasisavinus apie 600 tūkst. eurų per savo darbo Europos Parlamente laikotarpį, šeštadienį pranešė prancūzų portalas „Mediapart“, remdamasis nauja ataskaita. Šie kaltinimai nuskambėjo likus savaitei iki lemiamos M. Le Pen kovos antrajame rinkimų rate su perrinkimo siekiančiu prezidentu Emmanueliu Macronu.

Prancūzijos kraštutinės dešiniosios stovyklos lyderė Marine Le Pen trečiadienį pareiškė, jog siektų atkurti glaudesnius ryšius tarp NATO ir Rusijos, taip pat išvesti Paryžių iš Aljanso karinės vadovybės, jeigu per rinkimus įveiktų prezidentą Emmanuelį Macroną. Balandžio 24 dieną M. Le Pen susigrums su E. Macronu per prezidento rinkimų antrąjį ratą. Vėliausios apklausos rodo, kad dabartinis valstybės vadovas išlaiko pastovią, bet nedidelę populiarumo persvarą.

Prancūzijos prezidento rinkimai toliau kaitina aistras. Emanuelis Makronas ir ultradešiniųjų atstovė Marine Le Pen kausis antrąjame rinkimų ture. Dėl skirtingų kandidatų vizijų prancūzai juos praminė kova tarp gėrio ir blogio. Pirmajame ture pirmauja Makronas, tiesa, labai maža persvara – vos kiek daugiau nei 4 procentais rinkėjų balsų. Laukdami antrojo rinkimų turo, susiskaldę ne tik paprasti prancūzai – į kitą turą nepatekę kandidatai pasidalijo favoritais ir ėmė už juos agituoti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pradėjo dvi savaites truksiančią lemiamą kampaniją, ruošdamasis valstybės vadovo rinkimų antrajam ratui, kuriame susigrums su kraštutinės dešiniosios stovyklos lydere Marine Le Pen. Sekmadienį įvykusio rinkimų pirmojo turo galutiniai rezultatai rodo, kad E. Macronas pirmauja, surinkęs 27,85 proc. balsų, o M. Le Pen liko antra, gavusi 23,15 proc. balsų.

Prancūzija sekmadienį balsuoja pirmajame prezidento rinkimų ture, po kurio, kaip prognozuojama, antrajame ture vėl susirungs dabartinis šalies vadovas Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Rinkimų apylinkės Žemyninėje Prancūzijoje duris atvėrė 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku ir rinkėjų lauks iki 18 val. (21 val. Lietuvos) laiku.

Europos Sąjungos šalių lyderiai antradienį renkasi Briuselyje pradėti kandidatų į svarbiausių Bendrijos institucijų vadovų postus paiešką po Europos Parlamento rinkimų, supurčiusių tradicinius aljansus. Svarbiausia iš pareigybių, į kurią bus ieškoma kandidato, yra Europos Komisijos – bloko vykdomosios valdžios institucijos – pirmininko postas, šiuo metu vis dar užimamas Jeano-Claude'o Junckerio. EK pirmininkas dirba penkerių metų kadenciją.

Prancūzijos vyriausybė pirmadienį pareiškė esanti nusivylusi šalies prezidento Emmanuelio Macrono centristų judėjimo pralaimėjimu Europos Parlamento rinkimuose, bet premjeras dėl to esą atsistatydinti neketina. Radijui RMC vyriausybės atstovė Sibeth Ndiaye rinkimų rezultatus pavadino „nuviliančiais“. „Akivaizdu, kad mes šiuose rinkimuose ne pirmi. Mes nelaimėjome, mes – pralaimėjome“, – sakė ji.

Tūkstančiai žmonių sekmadienį žygiavo Vokietijos miestuose, protestuodami prieš nacionalistų ir kraštutinių dešiniųjų partijas, siekiančias sustiprinti pozicijas artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Naujausios apklausos rodo, kad kraštutinių dešiniųjų partijos, tokios kaip Italijos „Lyga“, Vokietijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ar Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) gaus daugiau mandatų Briuselyje ir Strasbūre posėdžiaujančiame parlamente.

Artėjant Europos Parlamento rinkimams, Italijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų vidaus reikalų ministras Matteo Salvini apkaltino Briuselį ekstremizmu ir pažadėjo pokyčių Europoje. „Šioje aikštėje nėra ekstremistų, nėra rasistų ar fašistų. Mes tik pasisakome už sveiko proto politiką. Ekstremistai yra tie, kas valdo Europą pastaruosius 20 metų“, – pareiškė jis Milano centre šeštadienį įvykusiame mitinge susirinkusiai miniai.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo duktė dirba vieno Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio nario stažuotoja, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė šis Prancūzijos europarlamentaras. Aymericas Chauprade'as, kuris taip pat yra EP Užsienio reikalų komiteto narys, pabrėžė, kad Jelizaveta Peskova, Prancūzijoje studijuojanti teisę, neturi prieigos prie konfidencialių dokumentų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį kreipsis į tautą dėl keturias savaites trunkančių „geltonųjų liemenių“ protestų ir susitiks su profesinių sąjungų bei verslo lyderiais, ieškodamas galimybių užbaigti šalį supurčiusias demonstracijas. Prezidentūra pranešė, kad šalies vadovas į prancūzus kreipsis 21 valandą Lietuvos laiku.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino savo tėvynainius mažiau dejuoti ir sakė, kad šaliai būtų geriau, jei jie imtų pavyzdį iš karo metų lyderio Charles'io de Gaulle'io. E. Macronas tai pareiškė lankydamasis šalies šiaurės rytuose esančiame Kolombe le De Eglizo kaime, kur gyveno ir buvo palaidotas šis buvęs Prancūzijos prezidentas.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen ketvirtadienį išreiškė pasipiktinimą dėl teismo jai skirtos psichiatrinės ekspertizės už tai, kad viename socialiniame tinkle paskelbė kelias džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ įvykdytų nužudymų nuotraukas. Šias šiurpias nuotraukas tinkle „Twitter“ ji paskelbė 2015 metų gegužę, praėjus kelioms savaitėms po to, kai per IS džihadistų atakas Paryžiuje žuvo 130 žmonių.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen privalo grąžinti Europos Parlamentui beveik 300 tūkst. eurų už vienam patarėjui neteisėtai sumokėtą išmoką, antradienį nutarė ES aukštos instancijos teismas. Bendrasis Teismas, antroji pagal svarbą bloko teismų institucija, atmetė M. Le Pen prašymą panaikinti nutarimą, kad ji iš parlamentiniam darbui skirtų lėšų neteisėtai mokėjo savo asistentui, dirbusiam jos partijos būstinėje Paryžiuje.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen sekmadienį buvo trečiai kadencijai perrinkta Nacionalinio fronto vadove ir ketina įgyvendinti prieštaringai vertinamą savo sumanymą pakeisti partijos pavadinimą. Per partijos suvažiavimą Prancūzijos šiaurės rytuose esančiame Lilio mieste 49 metų politikė, kaip numatoma, turėtų pristatyti naują partijos tapatybę ir palikti praeityje Nacionalinio fronto pavadinimą, kuris nuo 1972 metų yra siejamas su jos tėvu Jeanu-Marie.

Prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen (Marin Le Pen) ketvirtadienį buvo pateikti kaltinimai dėl socialiniame tinkle „Twitter“ politikės paskelbtų džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) padarytų žiaurių nusikaltimų nuotraukų, pranešė prokurorai. Kaltinimus M. Le Pen pateikė teisėjas iš Nantero miesto, esančio netoli Paryžiaus. Lapkritį Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja panaikino kraštutinių dešiniųjų lyderės teisinę neliečiamybę.

Baltieji rūmai penktadienį pažemino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pareiškę, kad prezidentas Donaldas Trumpas nedalyvaus formaliame susitikime su juo „Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forume“ Vietname, nepaisant to, kad Kremlius kelis sykius skelbė jog dviejų lyderių susitikimas įvyks.

Žymus slovėnų filosofas Slavojus Žižekas leidiniui „The Question“ nupiešė tokią ateitį: revoliucijos nebus, nes nebus kam kelti maištą, o iš darbo klasės sukurs naują rasę. Tačiau, anot jo, galimybių priešintis dar yra. Kodėl jaunimas daugiau nebemaištauja? Tai geras klausimas, tačiau aš negalvoju, kad derėtų viską taip paprastai suversti jaunimui.

Pogrindyje tūnojusi Lietuvos radikalų fašistų grupelė lenda į viešumą. Šalies didmiesčiuose žmonės agituojami žadinti savyje fašistą ir naikinti demokratiją. Specialiosios tarnybos jaunuolius stebi po didinamuoju stiklu, o politologai už kraštutinių dešiniųjų mato kyšančias Kremliaus ausis. Nuo grupuotės „Skydas“ atsiriboja net „Lietuva lietuviams“ skanduojantys tautininkai.

Ispanijos ekspertų teigimu, Rusijos propagandos „botai“ susirado naują taikinį – „kremliabotai“ bando kištis į situaciją Katalonijoje, kur sekmadienį yra numatytas Ispanijos valdžios draudžiamas referendumas dėl regiono nepriklausomybės.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį užsitikrino ketvirtąją kadenciją, bet dabar jos laukia sudėtingos derybos dėl koalicijos su dviem labai skirtingomis partnerėmis, nes per rinkimus jos konservatoriai susilpnėjo, o prieš migrantus nusistačiusi nacionalistinė partija smarkiai sustiprino pozicijas parlamente.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono naujoji centro partija tikriausiai užsitikrins triuškinamą daugumą parlamente, rodo sekmadienį vykusio pirmojo turo rezultatai, sukėlę sumaištį tarp tradicinių partijų. Kaip rodo galutiniai šio balsavimo rezultatai, E.Macrono judėjimas „Respublika, pirmyn“ („Republique En Marche“, REM) ir jo sąjungininkė „MoDem“ gavo 32,32 proc. balsų. Antra liko dešinioji Respublikonų partija, surinkusi 21,56 proc.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) naujoji centro partija greičiausiai laimės triuškinamą parlamentinę daugumą, rodo prognozės, paskelbtos po sekmadienį įvykusio pirmojo parlamento rinkimų rato. Partija „Respublika, pirmyn“ (Republique En Marche, REM) ir jos sąjungininkė, nedidelė centristų „MoDem“, surinkusios 32,2-32,9 proc. basų, turėtų gauti 390-445 vietas 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje.

Prancūzijos rinkėjai sekmadienį balsuoja pirmajame parlamento rinkimų ture ir prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) partija atrodo puikiai pasirengusi laimėti valdančiąją daugumą. Pirmąsias penkias savaites po pergalės prezidento rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen (Marin Le Pen) E.Marconas mėgavosi sklandžia pradžia – sudarė vyriausybę, kurioje nesilaikoma kairiųjų ir dešiniųjų ribų, ir padarė gerą įspūdį tarptautiniuose aukšto rango susitikimuose.

Arnoldas Schwarzeneggeris (Arnoldas Švarcnegeris) sekmadienį sukritikavo JAV prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), tvirtindamas, kad jo planai atgaivinti anglies pramonę pasaulį sugrąžins prie arklio ir vežimo. Holivudo žvaigždė ir buvęs Kalifornijos gubernatorius teigė, kad jam kelia neviltį tai, ką nuo iškastinio kuro priklausoma D.Trumpo energetikos politika gali padaryti planetai. „Išgirdęs, kad jis nori sugrąžinti anglis, suvokiu, kad tai ėjimas atgal.

Emmanuelis Macronas sekmadienį bus inauguruotas jauniausiu Prancūzijos prezidentu, kuriam teks gąsdinantys iššūkiai atgaivinti šalies ekonomiką ir suteikti daugiau gyvybės kritikuojamai Europos Sąjungai. 39-erių centristas E.Macronas 8 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku perims prezidento postą iš socialisto Francois Hollande'o (Fransua Holando), kurio penkeri metai valdžioje pasižymėjo sunkiai įveikiamu nedarbu ir kruvinais teroristų išpuoliais.

Naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasaulio bendruomenės dėmesį atkreipė ne tik dėl „gėrio ir blogio“ kovos su nacionalistinių pažiūrų oponente Marine Le Pen, tačiau ir į jo ilgametę jo gyvenimo palydovę – Brigitte Trogneux. Iš tiesų jų draugystės istorija prasideda pikantiškai: tuomet 15-metis E. Macronas pradėjo lankyti mokyklos dramos būrelį, kuriam vadovavo B. Trogneux, 24 metais už jį vyresnė mokytoja. B. Trogneux iš mokytojos tapo jo partnere, o vėliau ir žmona.

Centristo Emmanuelio Macrono pergalė Prancūzijos prezidento rinkimuose sumažins lietuvių nerimą dėl Paryžiaus požiūrio į Rusiją, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Proeuropietiškų centristinių pažiūrų Emmanuelis Macronas sekmadienį didele persvara laimėjo antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą ir įveikė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų varžovę Marine Le Pen, rodo pirminės prognozės.

Šiandien prancūzai sprendžia, kas taps jų prezidentu, ir kokiu keliu, toliau europietišku ar kitu keliaus šalis. Prancūzijoje šiuo metu vieši ir mūsų žurnalistai, ten jie aiškinasi, ką apie rinkimus galvoja ten gyvenantys mūsų tautiečiai. Pasirodo ten gyvenantiems lietuviams prezidento rinkimai – labai svarbi tema. Vien Paryžiuje mūsų piliečių apie puse tūkstančio, visoje šalyje dešimt kartų daugiau. Ir šie rinkimai įtraukia kaip niekad, kas laukia po rinkimų.

Įtartinas krepšys sekmadienį privertė evakuoti žmones iš Paryžiaus Luvro muziejaus kiemo, kuriame centristas Emmanuelis Macronas ketina švęsti savo pergalę, jei laimės Prancūzijos prezidento rinkimus. Iš kiemo buvo evakuoti keli šimtai žmonių, daugiausia žurnalistai, besirengiantys E.Macrono renginiui. Išminuotojams išvykus, kiemas buvo atidarytas. Pats muziejus nebuvo uždarytas lankytojams.

Emmanuelis Macronas sekmadienį laimėjo antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą ir įveikė kraštutinių dešiniųjų pažiūrų varžovę Marine Le Pen, rodo pirminės prognozės. E.Macronas surinko 65,5– 66,1 proc., o M.Le Pen – 33,9–34,5 proc. balsų. 66 546 rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku, ir dauguma jų užsidarė 19 val. (20 val.), tačiau Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose miestuose rinkėjai galėjo balsuoti dar vieną valandą.

Prancūzams sekmadienį renkant naują prezidentą, Lietuvos ekspertai sako, kad pavojų keltų Marine Le Pen pergalė, nes ultradešiniųjų kandidatė skaldytų Europos vienybę ir rodytų palankumą Rusijai. Sociologinės apklausos prezidento postą prognozuoja centristų kandidatui Emmanueliui Macronui, kuris nori matyti Prancūziją lydere stiprioje Europoje. „Vyksta kova tarp proeuropietiškų ir antieuropietiškų jėgų. Lietuvos kontekste E.Macrono išrinkimas būtų labai pozityvus dalykas.

Viena prancūzų socialistų parlamentarė, sakydama kalbą per prezidento rinkimų favorito Emmanuelio Macrono kampanijos mitingą, scenoje susmuko ir mirė, šeštadienį pranešė partijos pareigūnai. 50 metų Corinne Erhel per penktadienio mitingą Prancūzijos vakaruose kalbėjo paskutinė. Staiga ji pargriuvo ant žemės. Parlamentarė buvo skubiai nuvežta į ligoninę, kur buvo konstatuota jos mirtis.

  Kandidato į Prancūzijos prezidentus Emmanuelio Macrono kampanijos komanda, internete pasirodžius tūkstančiams jos vidaus susirašinėjimo dokumentų, penktadienį patvirtino, kad patyrė „didžiulę ir koordinuotą įsilaužimo ataką“, ir pasmerkė bandymą „destabilizuoti demokratiją“. Centristo kandidato komanda pažymėjo, kad dokumentai buvo nutekinti „paskutinę oficialios kampanijos valandą“, ir tai „aiškiai yra demokratijos destabilizavimo klausimas, kaip nutiko ir per praėjusią prezidento (rinki...

Artėjant antram Prancūzijos prezidento rinkimų turui kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen (Marin Le Pen) pavadino eurą „mirusiu“, o centristas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) aplankė Holokausto memorialą ir skatino siekti politinės vienybės. Likus savaitei iki gegužės 7-osios balsavimo, M.Le Pen sekmadienį netikėtai apsilankė medienos perdirbimo fabrike, kuris kaltinamas Viduržemio jūros teršimu.

Marine Le Pen būstinėje Paryžiuje yra labai įdomus paveikslas. Jame vaizduojama kraštutinės dešinės kandidatė Prancūzijos prezidento rinkimuose, o jai iš šonų yra Rusijos ir JAV prezidentai. Tamsiame fone, primenančiame Sovietų Sąjungos stilių, Le Pen, Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas žiūri į horizontą. Šis paveikslas – rusų aktyvisto, su kuriuo ji susitiko Paryžiuje netrukus po istorinio susitikimo su Putinu, dovana.

Sekmadienį Prancūzija pirmoji iš didžiųjų Vakarų valstybių atmetė tradicinių, centro dešiniųjų ar kairiųjų partijų, kurios dominavo Europos politikoje po Antrojo pasaulinio karo, atstovus. Nei Emmanuelis Macronas, nei Marine Le Pen – du kandidatai, laimėję pirmąjį balsavimo turą Prancūzijos prezidento rinkimuose, – nėra siejami su senosiomis kairės ar dešinės partijomis.

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, balsavusių už iškritusius kandidatus, tikriausiai skirs savo balsą Macronui, protestuodami prieš populistines Le Pen idėjas. Pastaruoju metu į pozityvumą linkusios rinkos pirmo turo rezultatus vertina teigiamai – euro kursas ir akcijų kainos kyla.

Kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen ir centristas Emmanuelis Macronas pateks į antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą, rodo pirminės po balsavimo sekmadienį paskelbtos prognozės. Belgijos televizijos RTBF duomenimis, Prancūzijos centristų lydelis Emmanuelis Macronas laimi pirmajame šalies prezidento rinkimų ture. „Visi mūsų šaltiniai patvirtina: Emmanuelis Macronas pirmauja ir pateks į antrąjį rinkimų turą.

Iki pusės nuogos „Femen“ aktyvistės sukėlė sąmyšį, sekmadienį surengusios išpuolį prieš Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen prie rinkimų apylinkės, į kurią ši vyko balsuoti. Maždaug šešios „Femen“ aktyvistės nuogomis krūtinėmis buvo sulaikytos sekmadienio rytą, kai su M.Le Pen ir JAV prezidento Donaldo Trumpo kaukėmis iššoko iš visureigio limuzino. Policija ir saugumo pajėgos nedelsiant jas sugrūdo į policijos automobilius ir konfiskavo jų ženklus.

Prancūzijos piliečiai prezidento rinkimų pirmajame ture sekmadienį gali balsuoti ambasadoje Vilniuje. Balsavimas Švarco gatvėje sostinės senamiestyje įsikūrusioje atstovybėje vyks nuo aštuntos valandos ryto iki septintos valandos vakaro. Ambasados atstovas spaudai BNS sakė, kad balsuoti Vilniuje užsiregistravę 245 žmonės. Per praeitus Prancūzijos prezidento rinkimus ambasadoje Vilniuje balsavo daugiau kaip pusantro šimto rinkėjų.

Keliose Prancūzijos užjūrio teritorijose rinkėjai jau ruošiasi pirmieji atiduoti savo balsus nenuspėjamuose šalies prezidento rinkimuose – diena anksčiau nei pagrindinėje Prancūzijos teritorijoje. Nuo šeštadienio visoje Prancūzijoje yra uždrausta visa politinė reklama, įskaitant internetinę, o tokių teritorijų kaip Prancūzijos Polinezija, Prancūzijos Gviana ir Gvadelupa rinkėjai jau ruošiasi atiduoti savo balsus vienam iš 11 kandidatų.

Kraštutinių dešiniųjų kandidatė į Prancūzijos prezidentus Marine Le Pen demonstruoja tokį nusistatymą prieš Europos Sąjungą, kad prieš sutikdama duoti interviu vienai televizijai pareikalavo išnešti iš studijos Bendrijos vėliavą, o pagrindinis jos varžovas centristas Emmanuelis Macronas kitą dieną per savo kampanijos mitingą ES vėliava demonstratyviai mojavo nuo scenos.

Prancūzijos ultradešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen (Marin Le Pen) penktadienį po susitikimo su Rusijos vadovu pareiškė, kad prezidentas Vladimiras Putinas įkūnija pasaulio „naują viziją“. „Jis atstovauja suvereniai nacijai, – kalbėjo ultradešiniojo Nacionalinio fronto lyderė po susitikimo Kremliuje. – Aš manau, kad jis taip pat atstovauja naujajai vizijai“. „Pastaraisiais metais atsirado naujas pasaulis.