marine le pen

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas (FN) sudavė skaudų smūgį valdantiesiems socialistams, kai net keli jo kandidatai užėmė lyderių pozicijas po pirmojo vietos rinkimų rato.

Europoje šešios ultradešiniųjų partijos siekia sujungti savo jėgas prieš gegužės mėnesį įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus, kad suvaržytų Briuselį ir susigrąžintų didesnius nacionalinės valdžios įgaliojimus, pirmadienį pranešė Austrijos Laisvės partija (FPOe). Prancūzijos Nacionalinio fronto (FN), Italijos Šiaurės lygos (Lega Nord), Švedijos demokratų, Belgijos „Flamandų intereso“ (Vlaams Belang -VB) ir Slovakijos Nacionalinės partijos atstovai penktadienį susitikę Vienoje kalbėjosi apie a...

Prancūzijos ultradešiniojo judėjimo lyderė Marine Le Pen (Marina Le Pen) ir prieš islamo plitimą Europoje nusistatęs Nyderlandų parlamento lyderis Geertas Wildersas (Gertas Vildersas) trečiadienį įkūrė, anot jų, „istorinį“ aljansą, dalyvausiantį ateinančiais metais vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose, prie kurio, kaip tikimasi, gali prisidėti kitos euroskeptiškos partijos. „Ši diena yra istorinė.

Lenkijoje katalikai ir karo veteranai protestuoja prieš JAV atlikėjos Madonnos koncertą, nes jis vyks per Varšuvos sukilimo metines, praneša BBC. Dalis protestuotojų bilietus įsigijusius žmones ragina boikotuoti koncertą, kuris vyks rugpjūčio 1-ąją per 68-ąsias Varšuvos sukilimo prieš nacių okupaciją metines. Per 63 dienas trukusį sukilimą žuvo 200 tūkst. žmonių ir kasmet Lenkijoje minimos sukilimo pradžios metinės. Lenkijos katalikų jaunimo organizacija ragina žmones nedalyvauti koncerte.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partija Nacionalinis frontas paduos į teismą muzikos žvaigždę Madonną nes, ji per šeštadienį Paryžiuje vykusį koncertą dar kartą parodė vaizdo klipą, kuriame ant dešiniųjų lyderės Marine Le Pen kaktos vaizduojama svastika. Šis vaizdo klipas anksčiau jau rodytas per atlikėjos koncertinio turo JAV pasirodymus.

Prieš antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų ratą bręsta įnirtinga kova dėl Nacionalinio fronto rinkėjų balsų: trečiąją vietą rinkimuose iškovojusios M. Le Pen šalininkų paramos tikisi ir N. Sarkozy, ir socialistas F. Hollande. F. Hollandas pareiškė, kad nepatenkintų ir nirštančių piliečių gegužės 6–ąją vyksiančiame antrajame rinkimų rate neperleis savo varžovui.

Aiški prancūzų dauguma antrajame prezidento rinkimų rate ketina balsuoti už Nicolas Sarkozy varžovą Francois Hollande'ą. Apklausa rodo, kad socialistų kandidatas gegužės 6-ąją gali tikėtis 56 proc. balsų. 44 proc. respondentų nurodė, kad po dviejų savaičių savo balsą atiduos už N. Sarkozy. Apklausą iš karto po pirmojo rinkimų rato sekmadienį telefonu atliko Prancūzijos žiniasklaidos institutas CSA ir TV stotis BFM. Pirmajame rinkimų rate F. Hollande'as gavo 28,6 proc.

Pirmaujantis pagal apklausas kandidatas į prezidentus socialistas Francois Hollande'as ragino prancūzus aktyviai balsuoti sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose ir perspėjo, kad dėl mažo rinkėjų aktyvumo gali pasikartoti prieš 10 metų įvykęs scenarijus, kai kraštutiniai dešinieji išstūmė socialistus iš antrojo rinkimų rato. Apklausos rodo, kad F. Hollande'as antrame etape laimės prezidento rinkimus. Jis baiminasi, kad dėl teigiamų prognozių jo rėmėjų aktyvumas rinkimuose gali sumažėti.

Remiantis apklausa prieš kitą savaitę vyksiantį pirmą prezidento rinkimų etapą, Prancūzijos socialistų partijos kandidatas Francois Hollande'as pralenkė savo varžovą dabartinį prezidentą Nicolas Sarkozy, skelbia „gfmag.com“. Balandžio 10 ir 11 dienomis visuomenės nuomonės apklausos agentūros CSA vykdyta apklausa rodo, kad aršiausi varžovai prarado palaikymą, palyginti su prieš savaitę atliktomis apklausomis. F. Hollande'o palaikymas sumažėjo 2 proc., o N. Sarkozy – 4 proc.

Likus dešimčiai dienų iki pirmojo prezidento rinkimų rato Prancūzijoje apklausos rodo, kad abiejų favoritų šansai nugalėti yra praktiškai vienodi, praneša agentūra AFP. Remiantis nuomonės tyrimo instituto Ifop apklausa, kurios rezultatai paskelbti antradienį, prezidentas Nicolas Sarkozy pirmajame rate surinks 28,5 proc. balsų, o jo konkurentas socialistas Francois Hollande'as – 27 proc. Instituto Ispos duomenimis, dabartinis prezidentas balandžio 22-ąją gaus 29 proc.

Likus trims savaitėms iki Prancūzijos prezidento rinkimų ligšiolinis jų favoritas Francois Hollande'as praranda savo pranašumą. Socialistas per praėjusias keturias savaites neteko 7,5 proc. persvaros prieš prezidentą Nicolas Sarkozy. Pirmajame rinkimų rate balandžio 22 dieną F. Hollande'as gali tikėtis surinkti 28,5 proc. balsų ir tik nežymia persvara aplenkti N. Sarkozy, kuris gautų 27,5 proc., rodo instituto LH2 atlikta apklausa.

Prastėjanti ekonominė padėtis Europoje stiprina radikalių politinių jėgų populiarumą, rašo CNBC. Apžvalgininkams kelia nerimą stiprėjantys kraštutinių kairiųjų ir dešiniųjų balsai. Pamažu šios jėgos sulaukia vis didesnio visuomenės palaikymo. Nesaldi patirtis tarpukario Europoje parodė, kad net ir civilizacijos centre gali suklestėti baisiausi režimai. Vokietija, Italija ir Ispanija dėl nepalankios ekonominės padėties savo kailiu patyrė kraštutinių dešiniųjų valdymą.

Liepos 22 dienos tragedija Norvegijoje sukėlė siaubo ir užuojautos bangą. Be to, imta diskutuoti dėl nusikaltėlio idėjinės tapatybės. Prie Anderso Behringo Breiviko klijuojama krikščionio fundamentalisto ir kraštutinio dešiniojo etiketė, todėl ir krikščionys, ir dešinieji puolė aiškinti, kad jis nėra nei vienas, nei kitas, nei abu vienu metu.Skaitys, nors nuobodu Kriminologai, psichiatrai, politologai bando įlįsti į žudiko sielos vidų.

Prancūzijoje dešiniųjų ekstremistų partijai „Nacionalinis frontas“ nuo šiol vadovaus Marine Le Pen, ligšiolinio vadovo Jean–Marie Le Peno duktė. Ta proga Grenoblio dienraštis „Dauphiné Liberé“ pažymėjo, jog partija pakeitė tik savo vadovo vardą, ne pavardę, pati partija ir toliau lieka šeimos projektu. „Ir toliau laikomasi garsiosios Le Pen doktrinos: geriau mano vaikai, negu mano pusbroliai ir pusseserės, geriau pusbroliai ir pusseserės negu kaimynai, geriau kaimynai negu užsieniečiai.