makroekonomika

Rizikos šalies finansų sistemai per pusmetį pasikeitė iš esmės – kaip pagrindinė ir didžiausia rizika įvardijama geopolitinė įtampa ir jos pasekmės, gerokai rimčiau vertinama ir Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimo rizika, rodo naujausia bankų ir kitų finansų įstaigų apklausa, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). „Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes jaučia keturios iš penkių finansų įstaigų šalyje – mažėjo įstaigų siūlomų produktų paklausa ir pelningumas.

Antroje liepos pusėje rinkos vertino prieštaringus didžiausių pasaulio ekonomikų signalus. Ir JAV, ir Kinijoje fiksuoti teigiami makroekonominiai duomenys, tačiau nerimas dėl naujų susirgimų ir jų įtakos ekonomikos atsigavimui išlieka. Pagrindinės viltys dedamos į vakciną, kuri turėtų pasirodyti dar iki metų pabaigos. Tuo metu Europoje investuotojai galėjo pasidžiaugti istoriniu ES narių susitarimu dėl 750 mlrd. eurų ekonomikos skatinimo fondo.

Didžioji dauguma Lietuvos įmonių vadovų ir toliau ketina kelti atlyginimus darbuotojams. Visgi pastebima – nors atlyginimai didėja jau kelerius metus, įmonės vis dar jaučia kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, o tai viena esminių priežasčių stabdančių verslo plėtrą. „PwC“ atlikta verslo įmonių vadovų apklausa Baltijos šalyse rodo, kad Lietuvos vadovai nors ir darosi atsargesni prognozuodami savo įmonės pajamų augimą, net 88 proc. iš jų vis dar planuoja didinti atlyginimus, o likę 12 proc.

Per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo lietuvių, kurie galvoja gyvenantys geriau. Be to, skaičius tų, kurie save gyvenimą laikytų skurdžiu, sumažėjo du kartus. Tai rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų finansinės elgsenos tyrimas.

Didesnis uždarbis, mažesnis nedarbas, nuosaikiau augančios maisto kainos ir mažėjanti infliacija – tokius skaičius pateikia Finansų ministerija, pristatydama svarbiausių Lietuvos ekonominių rodiklių prognozę. Maža to, ministerija teigia, kad Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei euro zonos.

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali būti labai naudingi pašnekovai, kurie gali papasakoti daug įdomių dalykų, tik reikia mokėti su jais kalbėti.

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ekonomika toliau sėkmingai augtų, privalome įgyvendinti struktūrines reformas. Pirmiausia - darbo rinkos reformą, kuri gali paskatinti didesnį BVP augimą.

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių dėmesys bus nukreiptas į JAV, kur vyks dvi dienas truksiantis Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimas. Tuo tarpu euro zona skelbs bendrojo vidaus produkto (BVP) ir nedarbo lygio duomenis. Rinkos iš FED netikėtumų nelaukia Manoma, kad JAV centrinis bankas po dvi dienas vyksiančio posėdžio šios savaitės viduryje, staigmenų nepateiks – bazinės palūkanų normos turėtų išlikti 0,25-0,5 proc. ribose.

Nors pastaruoju metu pasaulio ekonomikos ateitis darosi vis sunkiau nuspėjama, euro zonos makroekonominiai rodikliai kol kas rodo, kad regiono ekonomika toliau po truputį atsigauna. 2015 m. euro zonos BVP augimo įvertis buvo 1,5 proc. „Euromonitor International“ prognozuoja, kad 2016–2017 m. euro zonos ekonomika augs apie 1,7 proc. Tai sparčiausias metinis augimas nuo 2011 m. Vis dėlto, euro zonos BVP tik dabar baigia pasiekti lygį, stebėtą prieš pasaulinę finansinę krizę.

Lietuvoje ketvirtadienį darbą pradeda Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija. TVF Europos departamento misija, vadovaujama šio departamento vadovo Christopho (Kristofo) Klingeno, dirbs iki kovo 16 dienos. Fondo ekspertai analizuos bendrą Lietuvos makroekonominę būklę, įvertins ūkio raidos tendencijas, padėtį finansų sektoriuje, biudžeto ir socialinės politikos priemonių įgyvendinimą.

2014 finansinių metų I ketvirčio rezultatai, palyginti su 2013 finansinių metų I ketvirčio rezultatais: 43 proc. mažesnės pajamos už parduotus produktus; 60 mln. JAV dolerių mažesnės EBITDA LIFO metodu, lyginant 2013 ir 3014 m. I ketvirčius (27 mln. JAV dolerių didesnės EBITDA LIFO metodu, lyginant 2014 m. I ketvirtį su 2013 m. IV ketvirčiu); 40 proc. mažesni bendri pardavimai.

Kai kalba eina apie ekonomiką, dažnas iš mūsų, sekdami šalies naujienas žiniasklaidoje, aptinkame sumas – 1 milijonas litų, 1 milijardas litų, BVP augimas, siekiantis 3 proc.

Vilius Petkauskas Pastaruosius kelerius metus politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai skambino varpais apie Lietuvos gyventojų negebėjimą kurti verslo ir dirbti sau. Tačiau statistika rodo, kad didelis savarankiškai dirbančių asmenų skaičius būdingas tik vargingiausioms valstybėms. Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 2012 metais Lietuvoje savarankiškai dirbo šiek tiek mažiau nei dešimtadalis visų dirbančių žmonių, o Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 15 proc.

SEB banko analitikai, pristatydami naujausią leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ numerį, atkreipė dėmesį, kad neapibrėžtumas dėl būsimos mokesčių politikos krypties jau gerą pusmetį stabdė ne tik įmonių investicijas, bet ir namų ūkių vartojimo sprendimus. Pasak jų, sėkmingai pertvarkius mokesčių sistemą, tai galėtų ne tik padėti teisingiau paskirstyti nacionalines pajamas, bet ir duotų postūmį vidaus rinkos plėtrai. SEB banko prezidento patarėjo soc. mokslų dr.

Žmogui pasiekti tikslą dažniausiai trukdo ne išorinės kliūtys, o netinkamas mąstymas. Lietuvai, vis bandančiai aplenkti nuo Baltijos šalių atitrūkusią Estiją, taip pat kelią pastoja ne ekonominės, o psichologinės problemos. Statistiškai estai mus daug kur lenkia. Nors Lietuvos ekonomika kone dvigubai didesnė nei Estijos (atitinkamai 113 mlrd. ir 58 mlrd. litų), vienam gyventojui tenkanti sukurto produkto dalis didesnė šalyje kaimynėje. Vienam estui tenka 56 tūkst.

Valdžios ketinimai įvesti eurą šalyje 2015 m. kol kas neatspindi didžiosios visuomenės dalies nuotaikos ir lūkesčių, pastebi SEB banko analitikai naujausiame leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ numeryje. Pasak SEB analitikų, Lietuvos žmonės norėtų dar tam tikrą laiką išsaugoti litą kaip nacionalinę valiutą, nors santaupoms laikyti ir ypač paskoloms imti dažnokai pirmenybę teikia eurui.

Už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta sako, kad nuo kitų metų pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES) didėjant dyzelino akcizui, Lietuva neturi galimybių pratęsti pereinamojo laikotarpio šiam mokesčiui. Eurokomisaras primena, kad tai seniai prisiimtas mūsų šalies įsipareigojimas ir siūlo kuro pardavėjams ieškoti rezervų, kaip mažinti kainas.

Lietuvos finansų institucijos teigia, kad šalies finansų sistema yra stabili, beveik visų rizikos šaltinių grėsmė mažėja, o finansų sistemos dalyviai teigia, kad prisiimamą riziką vertina konservatyviau, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. Susirūpinimą finansų institucijoms kelia Europos valstybių skolų tvarumo problemos, energetinių išteklių kainų šokas, galimas politinės aplinkos Lietuvoje pasikeitimas.

Praėjusią savaitę pirkau galoną alyvuogių aliejaus, spausto Graikijoje, statinaitę kitą ispaniško ir portugališko vyno, prikimšau virtuvės spinteles itališkų makaronų, vaikus išsiunčiau dirbti į Airiją, surengiau keletą turistinių kelionių ekstremalumo mėgėjams į Graikiją, kur galima stebėti riaušes. Toks mano supratimas apie Graikijos, na, ir visos Europos, gelbėjimo planą.

Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas BVP ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 4,3 proc. Per visus 2011 metus BVP ūgtelėjo 5,8 proc. Paskelbtą BVP rezultatą galima interpretuoti kaip savotišką prasidedančių 2012 metų preliudiją. SEB bankas prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP išaugs 2,0 proc.

Sujudimas Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose, žemės drebėjimai ir branduolinė krizė Japonijoje, nesibaigiančios kalbos apie euro zonos skolas neturėtų mesti iššūkio pasaulio ekonomikos augimui. Baigėsi pasaulinė krizė – prasidėjo vietinės. Prasidėjus politiniams neramumams Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose sparčiai pradėjo augti naftos kaina.

Pastarųjų dienų įvykiai Vilniuje, pagardinti riaušėmis, akivaizdžiai patvirtina, kad A.Kubiliaus vyriausybė  pasimetusi. Sakydamas, kad yra pasiruošęs priimti nepopuliarius, tačiau reikalingus Lietuvai sprendimus, premjeras, iš tiesų, tik drąsino save. Nes dabar jau visiems, net ir konservatoriams,  tapo aišku, kad kažkas seime naktimis kažką skubotai ir neapgalvotai pridirbo. Ir kas gi tas kažkas?  Čia jau konservatorių seimūnams reiktų veidrodžio. O jie jo vengia.