maisto kaina

Daugelis žino, kad Palangoje, ypač sezono metu, kainos viešojo maitinimo įstaigose būna kur kas didesnės, nei gyventojai yra pratę matyti Vilniuje, Kaune ar kituose miestuose. Šįkart poilsiautojui užkliuvo šaltibarščiai, kurių kainos kai kuriose vietose dar net nepakeltos – tą žadama padaryti sulaukus daugiau žmonių. Pavyzdžiui, jau šį savaitgalį, kai kurorte vyksta vasaros pradžios festivalis.

Tik prasidėjus 2024 metams lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo įstaigoms Lietuvoje buvo panaikintas ir grąžintas 21 proc. Restoranų tinklai anksčiau įspėjo, kad kainos stipriai kils, dalis kavinių bankrutuos. Anot jų atstovų, taip ir įvyko. Pašnekovų spėjimu, 80 proc. maitinimo įstaigų Lietuvoje šiuo metu dirba nuostolingai. Jie neslėpė, kad pastebimas ir klientų skaičiaus sumažėjimas. Dalis kavinių tinklų kainas jau pakėlė ir stengsis toliau nebekelti.

Prieš pirkdami maisto produktus gyventojai atkreipia dėmesį ne tik į jų kainą, bet ir į kokybę ar sudėtį. Todėl vilnietis, apsilankęs prekybos tinkle, pasigedo tikslesnės informacijos apie mėsos sudėtį ir maistinę vertę. Prekybos tinklai tikina, kad mėsos sudėties nurodyti nebūtina. O Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba aiškino, kaip atpažinti kokybišką mėsą. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Jonas.

Seimas nusprendė nepratęsti iki šių metų pabaigos galiosiančios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešajam maitinimui. T. y. nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM. Vis tik restoranų atstovai tikina, kad tai esą pakenks ne tik verslams, bet ir gyventojams bei pačiai valstybei, kurios biudžetas praras daug pinigų. Anot jų, taip nužudysime maitinimo sektorių – vėl didės šešėlis, kainos augs ir iki 20 proc.

Baigus Lazdijų rajono Šeštokų mokyklos remonto darbus, pavalgyti į mokyklos valgyklą kviečiami visi. Ir kainos čia išties maloniai nustebins: sriubos dubenėlis kainuoja vos 12 centų, pagrindinį patiekalą galima įsigyti ir už mažiau nei eurą, papildomai teks susimokėti už garnyrą, tačiau ir jis kainuoja centus. Lazdijų rajono savivaldybė socialiniuose tinkluose pasidžiaugė, kad baigus mokyklos remonto darbus, duris atvėrė ir mokyklos valgykla.

Kiekvienais metais Lietuvoje didėja pensijos ir kitos išmokos. Tačiau maisto prekių kainos, panašu, auga dar sparčiau. Dėl to kas dešimtas lietuvis ar kas ketvirtas skurdo riziką patiriantis gyventojas neturi už ką nusipirkti tinkamo maisto. Tokias išvadas galima padaryti iš oficialios ES statistikos tarnybos „Eurostat“ paskelbtų duomenų. Vis dėlto Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jų nesureikšmina. Esą padėtis Lietuvoje nėra tokia bloga.

Beveik 10 eurų už šaltibarščius ar maždaug 20 eurų už šašlyką – taip kai kur išaugusios kainos jau nebestebina daugumos atostogaujančiųjų Palangoje. Pernai restoranų sektoriaus apyvarta pasiekė daugiau nei milijardą eurų, o pelnas tris keturis kartus didesnis nei 2021 metais.  Nors Palangoje vasara jau beveik įpusėjo, pasigirti dideliu klientų antplūdžiu restoranai dar negali. Neva poilsiautojai dažniau į restoranus užsuka ne pavalgyti, o į meniu pasižiūrėti. O kas valgo – neišlaidauja.

Artėjant Mindaugo karūnavimo dienai ir ilgajam savaitgaliui Palanga jau braška per siūles. Kambarių viešbučiuose rasti jau dabar sunku, o rytoj bus nebeįmanoma – atšauna verslininkai. Kavinės ir barai žada poilsiautojams sumažinti rekordines maisto kainas. O gelbėtojai įspėja – ilgąjį savaitgalį jūra bus labai pavojinga. Palangoje žmonių minios pastebimos dar net neprasidėjus ilgajam savaitgaliui.

Užsukę į turgų gyventojai pastebi, kad daugiausiai ten pardavinėjama ne lietuviška produkcija, bet atvežtinė – iš Lenkijos, Ispanijos ir kitų šalių. Ūkininkų atstovai sutinka, kad lietuviškos produkcijos apskritai mažėja, todėl ragina pirkėjus rinktis sezonines daržoves ir būti įkyriems, klausti, iš kur maisto produktus pardavėjas gavo, užaugino pats, ar nusipirko iš Lenkijos? Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ingrida, apsilankiusi Vilniaus Kalvarijų turguje, pasakojo, kad čia pardavėjai siūlo...

Pastaruosius kelerius metus daugelis jau įprato, kad maisto kainos auga kaip ant mielių – pagal tai Lietuva yra viena iš lyderių visoje Europoje. Tačiau kodėl tie patys mūsų šalyje pagaminti produktai Vokietijoje ar Italijoje kainuoja pigiau nei pas mus? Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, kodėl taip yra.

Maisto prekės brangsta kone kasdien. Pardavėjai net nebespėja atspausdinti naujų etikečių. Tad sena kaina tiesiog nubraukiama tušinuku, o šalia klijuojama jau nauja – pastebimai didesnė. Pirkėjai piktinasi, kad tokiu tempu augant kainoms, pinigų nebeužteks ir maistui. Tuo metu prekybos tinklo atstovai tikino, kad rankiniu būdu, kainų įprastai nekeičia, tad atsiprašė pirkėjos ir tikino, kad situaciją išsiaiškins.

Toliau sparčiai brangstant maisto produktams, gyventojai piktinasi lietuviškų agurkų kainoms. Anot jų, 8–12 eurų už kilogramą jau nebenormalu. Prekybininkai tikina, kad kainas nustato tiekėjai. Tuo metu daržovių augintojai skaičiuoja kelis kartus išaugusius energetikos kaštus ir tikina, kad lietuviškų pomidorų kaina bus dar didesnė.  Portalo tv3.lt skaitytoja Lina, apsilankiusi prekybos tinkle „Maxima“ nustebo, pamačiusi agurkų kainas.

Kylančios kainos yra galvos skausmas ne tik lietuviams. Europos šalių vyriausybės išbando įvairiausius būdus, kaip palengvinti brangstančių produktų naštą savo gyventojams. Dauguma mažina PVM komunalinėms paslaugoms, tačiau yra ir įvairesnių sprendimų. Užšaldomos maisto kainos, keliama minimali alga, mokamos 100 eurų išmokos šeimoms – Europos vyriausybės rodo išmonę, kaip neleisti taip sparčiai tuštėti gyventojų piniginėms.

Už lango žiema, tačiau prekybos tinklas siūlo pirkėjams įsigyti lietuviškų pomidorų. Tokią informaciją pirkėjai pamatė reklaminiame prekybos tinklo leidinyje. Ši informacija pro akis neprasprūdo ir daržovių augintojams. Anot jų, šiuo metu lietuviškų pomidorų paprasčiausiai nėra, galima įsigyti tik atvežtinių. Tuo metu prekybos tinklo atstovė teisinosi, kad leidinyje įsivėlė klaida.

Pasaulinės maisto kainos 2020-ųjų gruodį buvo didžiausios per pastaruosius 6 metus, skelbiama naujausiame tyrime. Nuolatinis augimas gali išprovokuoti neramumus šalyse, kuriose gyventojai yra labiau priklausomi nuo maisto krepšelio kainos, įskaitant ir Rusiją, perspėja ekspertai. Dabartinės maisto kainos pasaulyje, anot „FAO Food Price Index“ skaičiavimų, yra 7,5 proc. didesnės už 2014-2016 metų vidurkį.

Labiausiai brangstančia preke toliau išlieka bulvės, o labiausiai pinga – obuoliai, skelbia maisto kainų tyrimą atlikęs portalas pricer.lt. Šių metų gegužę kilogramo bulvių kaina vidutiniškai siekė 58 centus – 2,4 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toliau rikiuojasi juodoji arbata „Lipton“, jos kaina per metus augo 32,1 proc. iki 1,59 euro ir bananai, kurių kilogramo kaina augo 27 proc. iki 1,1 euro. Labiausiai per metus atpigo obuoliai – jų kaina mažėjo 53,9 proc.

Nors tradiciškai lietuviai labiau yra laikomi mėsos mėgėjais, tačiau pastaruoju metu vis dažniau parduotuvėse renkasi įvairių rūšių žuvį. Prekybininkai pastebi, kad pastaraisiais metais ženkliai išaugusius žuvies pardavimus lemia didesnis gyventojų dėmesys sveikai gyvensenai ir mitybai. Nepaisant šios priežasties, rinkdamiesi žuvį, pirkėjai stengiasi sutaupyti ir didelį dėmesį skiria kainai ieškodami pigesnės šviežios žuvies.

Ekonominiai rodikliai gerėja, tačiau Lietuvoje skurstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Svarbiausios priežastys: aukštos maisto kainos, maži atlyginimai ir pensijos bei didžiųjų prekybos tinklų vykdoma politika. Vakariečiai pensininkai mėgaujasi atostogomis saulėtuose kurortuose, o Lietuvos senukai vos suduria galą su galu ir parduotuvėje skaičiuoja, kiek produktų galės įsidėti į krepšelį. Badaujantis Kaunas Spaudoje skurdo tema minima neretai, tačiau Seime jai skiriama per mažai dėmesio.

Kiekviena darbo diena turi nepajudinamą lūžio tašką – pietų laiką. Nemažai daliai dirbančiųjų tai šventas metas – galimybė atsipūsti ir pasikrauti energijos antrai dienos pusei. Nors dauguma dirbančiųjų pietauja tarp 12 ir 13 valandos, tačiau maitinimosi įpročiai gerokai skiriasi. Pietų pertraukos ritualus gerokai pakoregavo ir sunkmetis. Beveik kiekviena dienos metu veikianti kavinė ar restoranas klientus vilioja specialiais pasiūlymais.

Nepaisant sunkmečio ir smunkančių darbuotojų atlyginimų, Lietuvos kainos pernai augo ir artėjo prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Estijos, Lenkijos ir Islandijos kainos tolo. Visoje ES labiausiai skiriasi mineralinio vandens, baltos duonos, kiaušinių kainos. Europos Komisija (EK) tai aiškina valgymo įpročiais ir rinkų ypatumais, skelbia portalas delfi.lt.

Kaip rodo Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ tyrimas, maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje 26 proc. žemesnės už ES vidurkį. Skelbiama, kad maisto produktų kainos Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 15 ir 20 proc. mažesnės nei vidutiniškai ES. 2009 metais Danijoje maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos 2009 metais buvo aukščiausios visoje ES ir beveik 40 proc. viršijo bendrą vidurkį.