litgrid

Lenkija politinį sprendimą, ar sinchronizuoti elektros tinklus su Baltijos šalimis, priims po to, kai Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras rudenį paskelbs savo išvadas. Tokią Lenkijos poziciją Lietuva išgirdo šalių energetikos darbo grupių susitikime. „Matomai po tų rezultatų paskelbimo, nedelsiant Lietuva ir Lenkija priims politinį sprendimą, kuris reikalingas pradėti projektams vykdyti“, - BNS telefonu iš Varšuvos po susitikimo sakė energetikos viceministras Aleksandras Spruogis.

Vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje birželio mėnesį buvo 40,5 euro už megavatvalandę (MWh) - 23 proc. didesnė nei gegužę ir 5 proc. mažesnė nei praėjusių metų birželį. Aukštesnę mėnesio kainą lėmė paskutinę birželio savaitę iki 65 eurų už MWh pakilusi vidutinė kaina Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Praėjusią savaitę Lietuva importavo 62 proc. suvartotos elektros.

Žemos elektros kainos elektros biržoje „Nord Pool“ gali sukelti problemų dėl vis didėjančio elektros trūkumo Baltijos šalyse. Į naujas jėgaines, jei jų neremia valstybė ar Europos Sąjunga, investuoti nepatrauklu, nes gamybos savikaina yra didesnė nei kaina rinkoje. Kaip dėl to ateityje atrodys Lietuvos elektros rinka, jos dalyviai vienareikšmiškai prognozuoti nesiryžta, mat elektros trūkumas Baltijos šalyse gali būti kompensuojamas skandinaviškos elektros pertekliumi.

Dividendus už 2015 metus šiemet išmokėjusių biržoje kotiruojamų Lietuvos įmonių skaičius, palyginti su 2014 metais, padidėjo beveik penktadaliu, tačiau bendra išmokėtų dividendų suma buvo net 40 proc. mažesnė. Iš 30-ies Lietuvos bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra kotiruojami „Nasdaq“ Vilniaus arba Varšuvos vertybinių popierių (WSE) biržose, dividendus (įskaitant ir tarpinius) už 2015 metus išmokėjo 19 bendrovių, arba 3 įmonėmis (18,6 proc.

Šių metų pradžioje pradėjusi veikti elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos „NordBalt“ baigia veikti bandomuoju režimu ir pradeda normalią veiklą, sako elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas. „Bandomojo režimo laiką nustato kontraktas, tą riboja laikas, kada pasibaigia kontraktas, ir yra sąrašas testų, kuriuos turi padaryti, tai visi testai eina į pabaigą - paskutiniai jau padaryti. Dabar liko sutvarkyti kontakto (priėmimo-perdavimo akto - BNS) sąlygas ir tada liks garantija.

Siekdama plačiau informuoti visuomenę apie naujas ir šiemet pradėjusias veikti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ ketina kurti informacinius filmus apie „NordBalt“ bei „LitPolLink“. Bendrovė centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė filmų gamybos konkursą - jo laimėtojai kurs filmų scenarijus, filmuos ir montuos filmus.

Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugos kainos gyventojams viršutinės ribos mažės, pirmadienį nusprendė Kainų komisija. Elektros iš vidutinės įtampos tinklų kainos viršutinė riba nuo liepos sieks 7,499 cento už kilovatvalandę - 15,4 proc. mažiau nei pirmąjį šių metų pusmetį, o žemos įtampos - 9,53 cento, arba 3,3 proc. mažiau. Praėjusią savaitę komisija skaičiavo, kad vidutinės įtampos tinklų kainos riba turėtų mažėti 5,3 proc., o žemos - 4,4 proc.

Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ valdybą paliko bendrovės informacinių technologijų, telekomunikacijų ir administravimo departamento direktorius Rolandas Masilevičius. Bendrovė per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė pirmadienį gavusi R.Masilevičiaus pranešimą apie atsistatydinimą iš valdybos nario pareigų nuo gegužės 9 dienos. „Litgrid“ stebėtojų taryba sutiko su R.Masilevičiaus atsistatydinimu. Bendrovės valdyboje jis dirbo nuo 2013 metų gruodžio.

Nuo vasario bandomuoju režimu veikianti Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ buvo atsijungusi ir trumpiau ar ilgiau neveikė jau šešis kartus. Pateikiami atsakymai, kodėl jungtis genda bei kaip tai gali paveikti vartotojus. Kodėl jungtis taip dažnai atsijungia? Bandomasis jungties darbo režimas nuo normalaus režimo tuo ir skiriasi - galimi dažnesni atsijungimai. Remiantis kitų šalių praktika, bandomasis režimas yra vienintelis būdas „išgaudyti“ visus gamyklinius trūkumus.

Buvęs energetikos ir užsienio reikalų viceministras, energetikos konsultantas Romas Švedas mano, kad Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva statoma Astravo atominė jėgainė (AE) tikrai bus pastatyta, tačiau, jo įsitikinimu, Lietuva turi kelti klausimą Briuselyje dėl galimybių riboti jos gaminamos elektros importą. R.Švedas, be kita ko, mano, jog dviejų atominių elektrinių statyba šalia Lietuvos ir Lenkijos yra geopolitinis sprendimas, ir juo norėta apsunkinti gyvenimą visam Baltijos regionui.

Baltarusija „Astravo“ AE statybų nestabdo, O Lietuvai tenka ne tik svarstyti kaip tektų apsisaugoti nuo galimos avarijos elektrinėje, bet ir kaip riboti elektrą, patenkančią iš Astravo į Lietuvą, taip stiprinant pozicijas nesaugios elektrinės atžvilgiu.

Baltarusijai parduoti Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintą elektros energiją Vakaruose bus nuostolinga, todėl šalis bus priversta dalį jos siųsti į Rusiją, sako nepriklausomas energetikos ekspertas, buvęs Lietuvos energetikos instituto vadovas Jurgis Vilemas. „Pirminė idėja buvo, kad dėl to, jog Europa uždaro atomines elektrines ir turės problemų su elektros energija. (Astravo AE - BNS) statytojai tai suprato ir tai buvo jų auksinė svajonė.

Leisdami laiką lauke esame įpratę prie elektros perdavimo oro linijų, susiliejusių su kraštovaizdžiu, todėl jų dažnai nepastebime. Aktoriai Giedrius Savickas ir Arūnas Sakalauskas tapo informacinės kampanijos „9 gyvybes turi tik katės“ veidais ir ragina visuomenę saugiai elgtis prie aukštos įtampos laidų. Kampanija siekiama priminti, kad į Eifelio bokštą panašios atramos ir aukštos įtampos elektros laidai kelia pavojų žmogaus gyvybei ir turtui.

  Pusantros savaitės neveikusi 700 megavatų galios Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „Nordbalt“ trečiadienį vėl tiekia elektrą į Lietuvą. Biržoje šia elektra bus pradėta prekiauti ketvirtadienį, pranešė „Litgrid“.   „Litgrid“ nurodo, kad jungtis neveikė, kovo 25-ąją sugedus povandeninio kabelio movai, o kovo 28-ąją sutvarkius gedimą, pradėti įtampos bandymai, kurie sėkmingai baigti antradienį vakare.

Dar mažiausiai dvi savaites neveiksiant elektros jungčiai su Švedija „NordBalt“, elektros gamybos bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ teigia esanti pasiruošusi užtikrinti elektros rezervą. Bendrovė pranešė, kad elektrą gali gaminti rezervinė Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir 9-asis blokas Elektrėnuose. „Kitomis aplinkybėmis dabartinę situaciją rinkoje Kruonio HAE galėtų išnaudoti geriau, tačiau gedimų, priešingai nei remontų, nesuplanuosi.

Lietuvoje elektros gamyba vasarį sumažėjo 12,6 proc., o jos paklausa smuko 15,4 procento. „Pagrindinės sumažėjusios gamybos priežastys – pradėjo veikti „NordBalt“ jungtis, kuri užtikrina pigesnę importuojamą elektrą, o elektros poreikis vasarį mažėjo“, - pranešė elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. Pasak pranešimo, vasarį šalies elektrinės pagamino 218,9 gigavatvalandėa (GWh) elektros - 12,6 proc. mažiau nei sausį ir 3 proc. mažiau nei pernai vasarį. Gamyba vėjo jėgainėse išaugo 21 proc.

Elektros jungčiai „NordBalt“ šią savaitę dėl gedimo neveikiant, tai didina elektros kainas rinkoje, tačiau jas prognozuoti Lietuvos zonoje sudėtinga, sako elektros prekybininkai. „Sunku pasakyti, kaip kaina keisis, nes ji priklauso nuo daug faktorių, ir jie nuolat keičiasi. Yra valandų, kai elektra kainuoja virš 60 eurų, o yra, kai ji pakankamai pigi ir siekia 20 eurų. Bet kainos ūgtelėjimas yra akivaizdus, ir „NordBalt“ gedimas padidina kainą Lietuvoje.

  Bandomuoju režimu nuo vasario veikianti elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ dėl gedimo neveiks maždaug savaitę. Estijos perdavimo tinklų operatorės „Elering“ atstovas BNS teigė, kad nutiesus jungtis su Suomija, Estija taip pat susidūrė su techninėmis problemomis.   „Litgrid“ pranešė, kad gedimas praėjusį penktadienį įvyko Švedijoje, o jungties remontas gali užtrukti mažiausiai iki šio penktadienio.

Praėjusiais metais įmonių pelnai beveik pasiekė rekordinius 2007 m., kuomet uždirbtas pelnas sudarė 4,6 mlrd. eurų. Pernai įmonės uždirbo 4,2 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, o tai buvo net 40 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Lėmė keturios priežastys Tokį didelį pokytį lėmė keturios priežastys.

  Vilnius, kovo 7 d. (BNS). Elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ veiktų bet kuriuo metu ir padėtų Lietuvai ekstremaliu atveju. Tai parodė pirmadienio naktį atliktas elektros sistemos atkūrimo bandymas, kurio metu 24 tūkstančiams vartotojų Klaipėdos rajone elektra buvo tiekiama iš vienintelio šaltinio – „NordBalt“ jungties, pranešė „Litgrid“.   „NordBalt“ yra itin efektyvus elektros tiekimo saugumo garantas, galintis per trumpą laiką padėti atkurti elektros tiekimą vart...

  Praėjusią savaitę bandomuoju režimu pradėjusi veikti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ trečiadienį po pietų buvo atsijungusi daugiau nei keturias valandas. Tai lėmė gedimas Švedijos pusėje, pranešė Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“.   „12.30 val. atsijungė elektros jungties „NordBalt“ keitiklis Nybru pastotėje. Preliminari atsijungimo priežastis - dėl gedimo Švedijos elektros tinkle suveikė keitiklio automatinės apsaugos. Nuo 17 val.

Praėjusią savaitę bandomuoju režimu pradėjusi veikti elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ iki rekordinių žemumų numušė elektros kainas Lietuvoje. Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 27,7 euro už megavatvalandę (MWh) - 14 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir 33 proc.

Elektros energijos suvartojimas pernai buvo didžiausias nuo 2009-ųjų ir pasiekė 10,84 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) - 1,4 proc. daugiau nei 2014 metais. Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ teigimu, pernai daugiau nei 3 proc. augo pramonės įmonių elektros vartojimas, 1,8 proc. ūgtelėjo paslaugų sektoriaus poreikiai, tačiau mažėjo žemės ūkio ir transporto sektorių elektros poreikis, o gyventojų vartojimas išliko stabilus.

Vasario pradžioje pradėti elektros jungties tarp Švedijos ir Lietuvos „NordBalt“ bandymai baigti, pradedama prekyba elektra. Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ per „NordPool“ biržą pranešė, kad „NordBalt“ jungties bandymai sėkmingai užbaigti ir jungtis pradėjo veikti bandomuoju režimu. „Kartu su partneriais Švedijoje nuosekliai ir kantriai atlikome visus sistemos bandymus ir esame laimingi, galėdami pasiūlyti naują elektros tiekimo šaltinį elektros rinkai.

Efektyvesnė veikla, patogesnis aptarnavimas ir greitesnis prijungimas prie elektros ir dujų tinklų – tokius tikslus vardija pirmąjį veiklos mėnesį skaičiuojančios bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Liudas Liutkevičius. LESTO ir „Lietuvos dujų“ pagrindu sukurta ESO veiklą pradėjo nuo sausio 1 dienos. „Jau susiplanavome pagrindinius šių metų darbus, nusibrėždami pagrindines šių metų veiklos kryptis, bet tai tik ilgo kelio pradžia.

Suomija nepalaiko idėjos nepirkti elektros iš statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje ir labiau tiki dialogu, sako Lietuvos energetikos ministras. „Jų poziciją galima apibūdinti kaip santūrią. Jie supranta mūsų nerimą dėl saugumo dalykų, bet kai kalba eina apie atominę energetiką, jie deklaruoja, kad yra atsargūs, nes tiki atomine energetika kaip tokia energetikos rūšimi, kuri padeda įveikti klimato kaitos problemas.

Kaip keisis elektros kainos atsiradus NordBalt ir LitPol Link elektros jungtims? Kokie veiksniai rinkoje veiks kainų dinamiką? Nors Lietuvos elektros jungties su Švedija jungties „NordBalt“ sausio pradžioje dar laukia techniniai bandymai, o valdant Lenkijos ir Lietuvos jungtį „LitPol Link“ jungtį operatoriams ir rinkos dalyviams trūksta įgūdžių, pagrindiniai elektros kainodaros rodikliai 2016-iesiems Lietuvos rinkoje jau susiformavo.

  Atšalus orams ir išaugus elektros vartojimui, vidutinė elektros kaina per savaitę išaugo 16 proc., tačiau per metus ji smuko 17 proc. „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje praėjusią savaitę ji siekė 36,1 euro už megavatvalandę (MWh). Per savaitę elektros vartojimas Lietuvoje padidėjo 11 proc., o vėjo elektrinėse pagamintos elektros dalis sumažėjo nuo 13 iki 5 proc.

453 kilometrų ilgio, 700 megavatų galios elektros jungtis „NordBalt“ yra vienas reikšmingiausių elektros energetikos projektų Baltijos šalyse per visą sektoriaus istoriją. Nors jūrinis kabelis jungia Lietuvos ir Švedijos krantus, projekto naudą Lietuva ir Latvija pajus vienodai, teigė energetikos ministras Rokas Masiulis, Klaipėdoje susitikęs su Latvijos žurnalistais. „NordBalt“ bus pirmoji elektros infrastruktūra, sujungianti Baltijos šalis su Skandinavija.

Teismas po kelis mėnesius trukusio bylinėjimosi pagaliau leido tęsti 90 mln. eurų vertės Vilniaus vakarinio aplinkkelio tęsinio rangovo konkursą, kurį laikinai buvo sustabdžiusi viena didžiausių Latvijos kelių statybos bendrovių „Latvijas tilti“ kartu su bendrove „Kauno keliai“. Bendrovės pranešė sprendimą jau apskundusios Aukščiausiajam Teismui. Apeliacinis teismas penktadienį atmetė bendrovių skundą ir leido tęsti konkursą, BNS pranešė teisėjos Rasos Gudžiūnienės padėjėja Ieva Vaišvilienė.

 Kitoms šalims atsisakius prisidėti prie elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ prašo Europos Komisijos finansinės paramos. „Litgrid“ Finansų departamento direktorius Rimantas Busila sako, kad paramos siekiama norint sumažinti projekto kaštų įtaką elektros perdavimo tarifui: „Pirmiausia paramos prašome turbūt todėl, kad projektas yra brangus.

Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ ir Lietuvos ornitologų draugija pasirašė sutartį dėl bendro paukščių apsaugos projekto. Aukštos įtampos elektros linijos neretai tampa migruojančių arba perinčių paukščių žūties priežastimi. Siekiant sumažinti tokias grėsmes, bendradarbiaujant su mokslininkais ornitologais specialiais žymekliais bus žymimi elektros laidai, įrengiamos kitos paukščių apsaugos priemonės, gaminami ir keliami inkilai paukščiams perėti.

Į Alytų iš Klaipėdos atgabentas pirmasis elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“ transformatorius - 110 tonų sveriantis ir beveik 7 metrų ilgį siekiantis vienas svarbiausių jungties įrenginių, kuris bus montuojamas būsimosios srovės keitiklių stoties statybų aikštelėje. „Tai vienas iš aštuonių transformatorių. Dar atkeliaus septyni. Veikiantys bus šeši. Dar papildomai du bus rezerviniai.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako ketinantis kreiptis į prokurorus dėl buvusios Vyriausybės valdymo metu neva netinkamai panaudotų lėšų elektros energetikos sektoriuje. Tai jis pareiškė po to, kai Seimo komisija trečiadienį apsvarstė Kainų komisijos audito išvadas, jog trys šalies energetikos įmonės 2010-2012 metais ne pagal paskirtį panaudojo daugiau nei 400 mln. litų.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pranešė papildęs viešai skelbiamą elektromagnetinių laukų žemėlapį. Išmatavus dešimt naujų taškų Vakarų Lietuvos aukštosios įtampos elektros perdavimo tinkle patvirtinti anksčiau kitose tinklo dalyse gauti rezultatai, rodantys, kad elektromagnetinių laukų dydžiai yra saugūs ir visais atvejais atitinka Lietuvos higienos normoje numatytus reikalavimus, neviršija nustatytų normos ribų ir yra žymiai mažesni nei nustatyta normose.

Elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ tradiciškai pristatė aukštosios įtampos elektros perdavimo tinklo plėtros planus artimiausiam dešimtmečiui nuo 2014 iki 2023 metų. Svarbiausia strategine elektros energetikos sistemos vystymo kryptimi išlieka integracija į Vakarų Europos elektros energetikos sistemą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ užsakymu Kauno technologijos universiteto ekspertai išnagrinėjo galimus atsinaujinančios energetikos plėtros scenarijus Lietuvoje iki 2030 metų. Apskaičiuota, kad per ateinančius 15 metų Lietuva galėtų išplėsti energetikos ūkį taip, kad nuo 24 iki 35 proc. suvartojamos elektros energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Bendrovė BAIP pranešė įdiegusi atskirą aukšto patikimumo duomenų centrą Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei AB „Litgrid“. Naujasis duomenų centras, kuris buvo įdiegtas atsižvelgiant į ES direktyvos reikalavimus, bus naudojamas duomenų saugojimui ir perdavimui. Projekto vertė – 698 tūkst. Lt (su PVM), skelbia bendrovės atstovai.

Preliminariais, neaudituotais duomenimis, valstybės valdomos įmonės (VVĮ) per pirmąjį 2014 metų ketvirtį uždirbo 146,6 mln. litų normalizuoto grynojo pelno (t. y. grynojo pelno, eliminavus turto ir žaliavos mokesčius valstybei ir bankų bankrotų įtaką) – ketvirtadaliu daugiau nei per pirmąjį 2013 metų ketvirtį. Tokie duomenys pateikiami Valdymo koordinavimo centro parengtoje trijų mėnesių tarpinėje VVĮ ataskaitoje, apžvelgiančioje 137 valstybės valdomų įmonių veiklą.

UAB „Conresta” laimėjo Švedijos energetikos technologijų įmonės ABB skelbtą rangos darbų konkursą. Užsakymo vertė – 7,349 mln. eurų (25,354 mln. Lt). Projektas pradėtas įgyvendinti š. m. birželio mėn., jį pabaigti numatoma 2015 m. Projekto užsakovas – AB „Litgrid“, generalinis rangovas – Švedijos koncernas ABB. Šis projektas – Lenkijos „PSE Operator S.A.“ ir „Litgrid“ užmojo įrengti naują elektros perdavimo jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos dalis.

 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įspėjo valdžią, kad „LitPolLink“ ir dar trys strateginę reikšmę turintys Lietuvos energetikos projektai gali nebegauti Europos Sąjungos paramos. Dienraščio „Lietuvos rytas“ duomenimis, apie tai buvo kalbama balandžio mėnesį Briuselyje vykusiame susitikime su Europos Komisijos (EK) atstovais. Kadangi bemaž 300 mln.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sako, jog dėl įvykių Ukrainoje Lietuvos vartotojai neturėtų nerimauti dėl šalies energetinio saugumo. „Pagrindo baimei nėra. Situacija yra normali. Lietuva nepatiria tiesioginės grėsmės del geopolitinių įvykių Ukrainoje.

Vasario 17–19 dienomis elektros pasiūla biržoje iš Estijos ir Skandinavijos šalių sumažėjo dėl elektros perdavimo linijos Estijoje remonto. Padidėjęs elektros importas per Baltarusijos–Lietuvos tarptautines jungtis iš dalies keitė estišką ir suomišką elektrą ir didino elektros kainą Lietuvos prekybos zonoje. Vasario 20 d., vėl įjungus liniją Estijoje, didėjo iš šiaurės valstybių importuojamos elektros srautas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad akcizai Lietuvoje pagal perkamąją galią yra žymiai per dideli. Jis priminė, kad alkoholio, degalų akcizai ir taip yra didžiausi Europos Sąjungoje, dėl to, pensijų kompensavimui akcizų didinimas nėra tinkama priemonė. „Tai yra tokia suma (pensijų kompensavimui reikalinga suma - Balsas.lt), kaip vidutines pajamas gaunančių žmonių šeimoje 10 litų.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, šį sausį dėl ypač vėjuotų orų ypač pagausėjo elektros energijos, kurią pagamino vėjo elektrinės. Rekordinis elektros kiekis buvo fiksuojamas paskutinę sausio savaitę. Lietuvos vėjų asociacijos direktorius Saulius Pikšrys tikina, kad kai kuriais atvejais Lietuva savo poreikiams iš vėjo pasigamina net 20 procentų reikalingos elektros energijos. „Vėjas pūtė pakankamai smarkiai.

Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius ketvirtadienį konstatavo, kad valdantieji pritrūko fantazijos, ieškodami teisingų sprendimų. „Jie pasirinko lengviausią, bet kartu pavojingiausią kelią, kuriuo eidami bandys spręsti 440 mln. litų kompensacijų išmokėjimo problemą“, – spaudos konferenciją ketvirtadienį pradėjo politikas. „Tai yra daroma supriešinant visuomenę – dirbančius žmones ir pensininkus.

 Vidutinė elektros kaina biržoje Lietuvos prekybos zonoje 2013 metais buvo 16,9 cento už kilovatvalandę (ct/kWh), arba 9,6 proc. aukštesnė, nei 2012 metais. Žemiausia praėjusiais metais paros elektros kaina, 8,4 ct/kWh, buvo susiformavusi balandžio 23 dieną, aukščiausia, 43,6 ct/kWh, spalio 1 d. Žemiausios kainos „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje vyravo vasario, gegužės ir gruodžio mėnesiais.

 Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ateinantieji metai bus ypač svarbūs įmonėms, įgyvendinančioms strateginius energetikos objektus. „Klaipėdos naftai“ reikės užbaigti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, elektros tinklo operatorei „Litgrid“ – atlikti didžiąją dalį darbų tiesiant dvi svarbias elektros jungtis su Švedija ir su Lenkija. Projektų vykdytojai sako rimtai pasirengę kitų metų darbams.

Kitų metų žiemą Lietuva importuos daugiau nei 60 procentų reikalingos elektros. Europos Sąjungoje daugiau už Lietuvą elektros importuoja tik nykštukinė valstybė Liuksemburgas. Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas sako, kad importinė elektros energija dominuoja, nes vietos gamyba yra brangi: „Šaltis bene labiausiai daro įtaką elektros suvartojimui, ypač tai jaučiama darbo dienomis.