ligos

Po mirties teisiamas Andrius Ūsas, jei būtų pripažinta jo kaltė, būtų ne vienintelis gana aukštas pareigas ėjęs ir socialinį statusą turėjęs asmuo, neleistinai žavėjęsis mažamečiais. Būtent ši byla sulaukė visuomenės dėmesio ir net davė pradžią naujiems visuomeniniams ir politiniams judėjimams. Spaudžia teisėją Šiandien Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme tęsiamas baudžiamosios bylos, kurioje A.Ūsas kaltinamas mažametės Drąsiaus Kedžio dukters tvirkinimu, nagrinėjimas.

Pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centre dirbantys gydytojai akušeriai-ginekologai: IKIVĖŽINĖ GIMDOS KAKLELIO LIGA Kas tai? Tai gimdos kaklelio epitelio augimo ir formavimosi anomaliniai pakitimai, matomi tik mikroskopu. Ikivėžinė gimdos kaklelio liga medicinoje vadinama displazija arba intraepiteline gimdos kaklelio neoplazija (CIN). Daugumą displazijos atvejų sukelia tam tikri žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipai, plintantys lytiškai.

Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinėje mokykloje įtariama meningokokinė infekcija. Teigiama, kad ligoninėje atsidūri moksleivė. Vilniaus užkrečiamų ligų ir AIDS centras šios informacijos nepatvirtino, nes nėra gauti galutiniai laboratoriniai rezultatai. Skelbiama, kad mokykloje taikomos visos šiai situacijai būtinos profilaktikos priemonės.

Retas žmogus nebijo pasenti. Anot psichologų, ši baimė susijusi su nerimu, jog gyvenimo saulėlydyje jis gali jaustis vienišas, niekam nereikalingas, nepajėgus savarankiškai atlikti daugybės dalykų.

Klasikinė, liaudies, sakralinė, pop, disko, soul, house stiliaus muzika, džiazas, bliuzas, rokas, regis, repas, rokenrolas, hiphopas, sunkusis metalas – muzikos stilių yra išties daug ir be galo įvairių. Skirtingą muzikos poveikį organizmui pastebėjo dar senovės egiptiečiai. Ar iš tiesų muzika gali gydyti? Kokia ir kaip? Anot mokslininkų, ramūs garsai lėtina pulsą, mažina arterinį kraujo spaudimą, greitos melodijos, priešingai, organizmą tonizuoja, priverčia širdį plakti greičiau.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad daugėja mokslinių įrodymų, kad transriebalų, susidariusių iš dalies hidrinant aliejų, vartojimas neigiamai veikia daugelį kardiovaskulinės (širdies kraujagyslių) rizikos faktorių ir didina koronarinės širdies ligos riziką.

Vieni vos tik blogai pasijutę skuba ieškoti pagalbos, o kiti priešingai – kenčia skausmus iki paskutinės minutės ir tik tuomet kreipiasi į medikus, kai jau būna per vėlu. Gydytojų teigimu, dažnai net ir penkios uždelstos minutės gali būti lemtingos ištikus infarktui ar rimtai apsinuodijus.

Pražydus augalams paūmėja jiems alergiškų sergančiųjų bronchine astma ligos simptomai. Aplinkoje gausu ir kitų alergenų, kurie sukelia dusulio priepuolius nepriklausomai nuo sezono. Dauguma sergančiųjų bronchine astma jautrūs namų dulkių erkių alergenams, rečiau pasitaiko jautrumas pelėsiui, gyvūnų kailio ir odos dalelėms ar seilėms. Medikai tvirtina, kad labai nerimauti nereikėtų – įvairios alerginės ligos išgydomos.

Planuojant keliones, būtina pasirūpinti savo ir artimųjų sauga dėl gresiančių įvairių užkrečiamųjų ligų, kurios gali apkartinti atostogų metu patirtus įspūdžius ar sukelti ilgalaikius negalavimus. Infekcinių ligų rizika yra susijusi su daugybe veiksnių: kokiu transportu keliaujama, kokia šalis lankoma, kokiomis sąlygomis gyvenama, kiek laiko praleidžiama svetur ir kiti kelionės ypatumai.

Šiuo metu sergamumas peršalimo ligomis Lietuvoje mažėja, tačiau susirgimų daugiau lyginant su praėjusiais dvejais metais. Pastebima tendencija, kad peršalus vienam žmogui liga „išguldo“ visus šeimos narius. Šiandien minint Tarptautinę šeimos dieną sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kaip svarbu kurti šeimos ritualus ir išmokti stiprinti sveikatą kartu.

Net trečdalis tyrimų bendrovės „RAIT“ apklaustų šalies gyventojų atsisakytų bendrauti su šizofrenija sergančiais žmonėmis. Psichiatras Arūnas Germanavičius sako, kad žmonės dažniausiai pasikliauja mitais, kad tokie asmenys yra nenuspėjami ar agresyvūs. Tačiau, anot docento, sergantieji šia liga patys dažniausiai tampa smurto ar prievartos aukomis.Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas dr.

Kaip rodo tyrimai, statistinis lietuvis prie televizoriaus per dieną praleidžia apie 4 valandas. Na gerai, tie patys tyrimai rodo, kad moterys televizorių žiūri ilgiau nei mes, todėl ir statistinio vyro vidurkis turėtų būti mažesnis, bet vis dėlto net ir tokiu atveju gyvenimo gabalas, praleistas ant sofutės prieš žydrąjį ekraną, susidaro nemenkas. Todėl nusprendėme papasakoti naujienas iš televizoriaus poveikio sveikatai fronto.

Prikurtimą įvairiame amžiuje gali sukelti ir ausų uždegimas, gretutinės ligos ar ilgalaikis triukšmas. Gelbsti tik klausos aparatas Sveikas žmogus šnabždesį girdi šešių metrų atstumu, o neprigirdinčiajam tampa sunku suprasti pašnekovo žodžius, jo kalba atrodo neaiški, erzinanti. „Prikursti gali ir jauni, ir vyresnio amžiaus žmonės, tačiau pastariesiems klausa dažniausiai nusilpsta natūraliai. Mūsų ląstelės susidėvi ir neatsistato, tačiau vieniems tai įvyksta anksčiau, kitiems – vėliau.

Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro specialistai bendradarbiaudami su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru šį mėnesį atsitiktinai atrinktose uostamiesčio mokyklose pradeda moksleivių naudojimosi mobiliaisiais telefonais tyrimą. Per jį bus anonimiškai apklausti ketvirtokai, aštuntokai ir vienuoliktokai, pedagogai, mokyklų vadovai. Šia apklausa siekiama plačiau sužinoti tikrąjį mobiliųjų telefonų naudojimo mastą mokykloje ir tarp mokinių.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyrius primena, kad nuo 2002 m. kasmet gegužės 10-ąją yra minima Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) inicijuojama Judėjimo sveikatos labui diena. Valstybės narės yra raginamos kuo įvairesniais renginiais ir akcijomis skatinti gyventojų fizinį aktyvumą nacionaliniu lygmeniu. Daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių ir sparčiai besivystančių pasaulio šalių lėtinės neinfekcinės ligos (LNL) jau pasiekė epideminį lygį.

Stresas, šeimos medicininė istorija ir galbūt nuodai lėmė Vladimiro Lenino mirtį, teigia neurologas bei istorikas. Jie nesutinka su paplitusia teorija, jog buvusį Sovietų Sąjungos lyderį pražudė lytiškai plintanti liga, rašo AP. Gydytojas Harry Vintersas ir istorikas Levas Lurie pranešimą apie Leniną pristatė kasmetinėje Merilendo medicinos universiteto konferencijoje, kurioje nagrinėjamos žymių žmonių mirtys.

„Pinigai verčia pasaulį suktis“ – šios kultinės dainos, kurią prieš kelias dešimtis metų išgarsino legendinė amerikiečių aktorė Liza Minnelli, tekstą šiandien vertėtų šiek tiek pakoreguoti: pasaulis sukasi ne tik dėl pinigų, bet ir dėl sekso. Ir kas galėtų tai paneigti?! Ginekologai minėtąją frazę dar papildytų – seksas ne tik verčia pasaulį suktis, bet ir labai dažnai nerimauti.

Mes visi susitaikome su mintimi, kad galų gale mirsime. Tačiau viena mintis neduoda ramybės – kaip mes mirsime? Jei esate vyras ir nusižudėte, labiausiai tikėtina, kad esate iš Lietuvos. Tačiau jei jus kažkokiu būdu sugebėjo pribaigti žoliapjovė, statistika byloja, kad turbūt esate amerikietis. BBC pasitelkę statistinius duomenis nustatė nuo kokios ligos, nelaimės ar keisti incidentai, kokiose šalyse dažniausiai baigiasi mirtimi.

Seksualiai aktyviausia visuomenės grupė – iš tėvų kišenės gyvenantys paaugliai ir studentai – už prezervatyvus (vadinamuosius sargius) turi mokėti kone brangiausiai Europos Sąjungoje, todėl dažnai į apsaugą nuo ligų bei nepageidaujamo nėštumo jie numoja ranka ir sargių neperka. „Visuomenė dažnai mano, kad jeigu nekalbėsime apie prezervatyvus, jeigu nebus jų automatų, tai nebus ir sekso“, – pašiepia archajišką visuomenės požiūrį gydytoja S. Rakšnienė.

Seksualiai aktyviausia visuomenės grupė – iš tėvų kišenės gyvenantys paaugliai ir studentai – už prezervatyvus (vadinamuosius sargius) turi mokėti kone brangiausiai Europos Sąjungoje, todėl dažnai į apsaugą nuo ligų ir nepageidaujamo nėštumo jie numoja ranka ir sargių neperka. Sveikatos apsaugos ministerija mano, kad yra daug sričių, kurioms verčiau skirti pinigus, nei kompensuoti bent dalį prezervatyvų kainos jaunimui ir nepasiturintiems.

Pasaulio gyventojai turi greitai stabilizuotis, o didelis turtingų šalių vartojimas sumažėti tam, kad išvengtume „ekonomikos ir gamtos ligų spirales“, įspėjama „Royal Society“ (JK mokslų akademijos) ataskaitoje, skelbia „The Guardian“. Kontracepcija turi būti suteikiama visoms moterims, kurios to nori, o vartojimas apribotas, kad būtų sumažinta nelygybė, teigiama ketvirtadienį publikuotoje studijoje, kuriai vadovavo Nobelio premijos laureatas biologas seras Johnas Sulstonas.

Mokslininkai nepailsdami kartoja, kad susilaikymas, ypač užsitęsęs, jokios teigiamos naudos kūnui neduoda, o šit reguliarus seksas teikia aibę pranašumų ir moterims, ir vyrams (suprantama, jei nepasičiupsite kokios nors lytiniu keliu plintančios bjaurybės). Dar praėjusio amžiaus pabaigoje Belfasto karališkojo universiteto mokslininkai atliko tyrimą ir per jį nustatė bendros sveikatos būklės ir reguliarių lytinių kontaktų priklausomybę.

Pasvalio rajone mirė pusės metų mergaitė. Neaišku, kodėl sveikas kūdikis mirė, rašo lrytas.lt Įvykis tiriamas....

Kad psichiatrijos ligoninių darbuotojai pro pirštus žiūri į savo pacientus, daugeliui nėra naujiena. Tačiau Stenfordo universiteto profesoriaus Deivido Rosenhano atliktas eksperimentas atskleidė koks aplaidus yra šių įstaigų personalas. Na, bent jau Amerikoje. Prie psichologijos profesoriaus organizuojamo eksperimento sutiko prisidėti 8 asmenys, nei vienas iš jų anksčiau neturėjo psichikos problemų.

Vietnamas prašo pagalbos kovojant su paslaptinga liga, nusinešusia 19 gyvybių. Kaip rašo Newsru.com, Vietnamo vyriausybė pasirengusi prašyti pasaulio paramos kovoje su paslaptinga odos liga. Nuo šios ligos jau mirė 19 žmonių. Ligos protrūkis pastebėtas viename šalies regionų. Jos simptomai pasireiškė 170 žmonių. Odos liga gali pakenkti kepenims ir vidaus organams. Medikų teigimu, ankstyvos stadijos ligos gydymas vyksta gan lengvai, tačiau vėliau ligą išgydyti labai sunku.

Gegužės 7-ąją Lietuvoje organizuojama Euromelanomos diena. Per šią akciją 40 šalies gydymo įstaigų bus galima nemokamai pasitikrinti odą.Medikai sako, kad prevencija būtina, nes Lietuvoje daugėja atvejų, kai odos vėžys diagnozuojamas antroje ir vėlesnėse stadijose, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Anot medikų, odą žmogus mato kasdien, tačiau itin retai ja tinkamai rūpinasi.

Kraujo vėžiu sirgęs Kazimieras Petraitis tvirtina, kad bet kuri onkologinė liga yra išgydoma. Tereikia tikėti ir pasitikėti. Lyg du vėžiai Pašnekovas pasakojo visą gyvenimą savęs netausojęs – dirbo daug, maitinosi netinkamai, nevengė išgerti, daugiau kaip 30 metų nesiskyrė su cigaretėmis. „Pradėjau jaustis pavargęs, net vairuodamas turėdavau sustoti ir pailsėti. Atokvėpio valandėlių reikėdavo ir nesunkaus darbo dienomis“, – pasakojo K.Petraitis. Kaip ir kasmet, jis susiruošė į Jūros šventę.

Taip sako mano pašnekovė. Galvoje aptikę auglį, neurochirurgai jai prognozavo likus gyventi penkerius metus. Anot jų, šiemet – paskutinieji metai. Prasidėjo nuo kraujo iš nosies Tai ji sužinojo Kauno klinikose, kuriose apsilankė savo buhalterės paskatinta. Laima (vardas pakeistas) – žinoma Tauragės verslininkė. Neretai jai tenka keliauti iš miesto į miestą. Vienos tokių išvykų metu jai iš nosies nenustodamas ėmė bėgti kraujas. Jį sustabdyti pavyko tik medikams.

Pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centre dirbantys gydytojai akušeriai-ginekologai. Ikivėžinė gimdos kaklelio liga Tai gimdos kaklelio epitelio augimo ir formavimosi anomaliniai pakitimai, matomi tik mikroskopu. Ikivėžinė gimdos kaklelio liga medicinoje vadinama displazija arba intraepiteline gimdos kaklelio neoplazija (CIN). Daugumą displazijos atvejų sukelia tam tikri žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipai, plintantys lytiškai.

Daugiau nei pusė kūdikių, gimusių Britanijoje, bus tiriami dėl penkių retų genetinių ligų, praneša „Mail Online“. Ši liepos mėnesį startuosianti bandomoji programa truks metus. Maždaug 430 tūkstančių naujagimių sveikata bus tikrinama naudojant kraujo mėginį, kuris jau dabar imamas iš visų kūdikių.

Ne, kalba neis apie žinomą muzikos leidybos įmonę „Koja records“, o apie žmogaus koją arba kojas, nes jų dažniausiai yra dvi. Tai – jūsų kojos. Gerai, jei jos grakščios ir ilgos – tokias mylėti lengva, O štai jei jos trumpos, putlios, kreivokos... Vis tiek – mylėti reikia. Jos – jūsų. Nemeilė savo kojoms jums gali brangiai kainuoti. Mylėti pradėti galima abi kojas arba kiekvieną paeiliui, bet pradėti geriau nuo kairės. Nes, kaip sako gyd.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro parengti išankstiniai 2011 metų duomenys apie mirties priežastis Lietuvoje rodo, kad Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra nesikeičia. Jau daugelį metų, pagrindinės mirties priežastys išlieka tos pačios – širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys, kurios 2011 m. sudarė 85,1 proc. visų mirties priežasčių.

Pastaraisiais metais virusai ir bakterijos tampa vis atsparesni antibiotikams. Laikas nuo laiko atsiranda pranešimų apie vienas ar kitas infekcijas, su kuriomis nepajėgūs kovoti net patys stipriausi antibakteriniai vaistai. Kova su penicilinu 2009 m. Didžiojoje Britanijoje buvo pastebėta, kad lytiniu keliu perduodama gonorėja tampa atspari vaistams – gonokokas ėmė sparčiai prisitaikyti prie antibiotikų.

Nuo kovo 13 d. didžiuosiuose Lietuvos miestuose prasidės švietėjiškos kampanijos „Raudona suknelė“, skirtos moterų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai, renginiai. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje esančiuose „Vaga“ knygynuose vyks vakarai moterims, kurių metu kardiologai skaitys paskaitas apie širdies ligas, aiškins, kaip jų išvengti, kokias prevencines priemones taikyti savo gyvenime.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas pranešė, jog prieš spalį vyksiančius prezidento rinkimus jo laukia vėžio gydymas spinduliavimu. Tačiau prezidentas užtikrino, kad po paskutiniosios operacijos jo organizme metastazių nerasta. „Aš gyvensiu! Aš pasveiksiu!“ – per televizijos transliaciją Kuboje sakė 57-erių H. Chavezas, kur jam prieš šešias dienas buvo pašalintas atsinaujinęs piktybinis darinys.

Yra sakoma: sveikata – brangiausias turtas. Ar šiuos žodžius patvirtintų infekcinių ligų gydytoja, Vilniaus universiteto docentė Ligita Jančorienė? Taip, žinoma, tik su viena sąlyga – žmogus sveikas turi būti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Tuomet jausis ne tik kupinas sveikatos, bet ir laimingas – o šie du komponentai, be abejo, tarpusavyje labai susiję. Ligita, esate infekcinių ligų gydytoja. Kodėl pasirinkote šią profesiją? Kai rinkausi mediciną, tiesą sakant, ilgai svarstyti neteko.

Geomedicina yra modernus mokslas, tiriantis vietovės uolienų, dirvožemio ir vandens poveikį gyventojų sveikatai bei sergamumui tam tikromis ligomis, analizuoja kraštovaizdžio įtaką mūsų savijautai ir sveikatai. „Mes, žmonės, atrodome sau ypatingi, tačiau esame gyvosios gamtos dalis. Gyvoji gamta patiria rimtą negyvosios įtaką, taigi jos neišvengiame ir mes“, – tvirtino geomedicinos pradininkas Lietuvoje.

JAV žiniasklaida pranešė, kad keletas Kongreso narių gavo grasinamus laiškus su įtartinais milteliais. Pareigūnai išsiaiškino, kad milteliai nepavojingi, bet vienas iš JAV Kapitolijaus policijos vadovų perspėjo Kongreso narius būti budrius ir saugotis laiškų su įtartinais milteliais. Jis pridūrė, kad reikia ypač atsargiai elgtis su iš Portlando Oregono valstijoje siųstais laiškais, praneša „RIA Novosti“, remdamasi JAV žiniasklaida.

Dažniausiai ši sunki liga užklumpa jaunus žmones. Mindaugas iš Rokiškio rajono susirgo vos šešiolikos. Vaikinui netrukus sukaks 22-eji. Mokyklos jis taip ir nepabaigė, su motina puoselėtų svajonių padirbėti užsienyje ir išsikraustyti iš avarinės būklės namo jie taip pat jau neįgyvendins. „Jauno žmogaus gyvenimas visiškai sugriautas, nėra nei dvasinės ramybės, nei vilties.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai susirūpinę, nes Vilniaus romų bendruomenėje vėl diagnozuota labai retai Lietuvoje pasitaikanti, bet pavojinga infekcinė liga – hepatitas A. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės specialistai įtaria, kad Vilniaus romų bendruomenėje (vadinamajame tabore) užkrečiamoji liga – virusinis hepatitas A – plinta buitiniu keliu – per kontaktą nešvariomis rankomis. Pirmoji šio virusinio hepatito A protrūkio auka – 17 metų amžiaus jaunuolis.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai sako, kad aplinkos oro užterštumas – viena svarbiausių visų didesnių Europos miestų problemų. Lietuvos miestams ypač aktualus padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis.

„Galūnių šalimas gali būti paveldėtas. Dažniau dėl to kenčia jaunos moterys, kurių žemas kraujo spaudimas. Joms reikėtų stengtis pagerinti kraujagyslių tonusą. Tam puikiai tinka ženšenio ar eleuterokoko šaknų preparatai“, – pasakojo Vilniaus Centro poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Daiva Berškienė. Jeigu kūno galūnių šalimas paveldėtas, užtenka vartoti minėtus preparatus, tačiau jeigu ši problema užklumpa netikėtai, būtina ieškoti tikrosios jos priežasties.

Kaune padidėjo oro tarša kietosiomis dalelėmis. Kietųjų dalelių koncentracijai ore viršijus paros ribinę vertę, miestiečiams rekomenduojama vengti ilgesnių pasivaikščiojimų daugelyje miesto vietų. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, trečiadienį vyraujant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms, kietųjų dalelių koncentracija miestų aplinkos ore liko padidėjusi, o Kaune, Petrašiūnuose, ji viršijo paros ribinę vertę.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis 5-ąją 2012 metų savaitę (sausio 30 d. – vasario 5 d.), palyginti su prieš tai buvusia savaite, sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sumažėjo visuose Panevėžio apskrities rajonuose. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Panevėžio apskrityje labai nevienodas ir svyruoja nuo 11,3 iki 49,5 atvejo/10 000 gyventojų.

Kodėl neįmanoma išrasti vaisto, kuris naikintų tik virusą? Kodėl viruso neveikia antibiotikai ir kuo jis skiriasi nuo bakterijų? Kodėl neįmanoma pagaminti vieną vakciną nuo gripo? Kam paprastas sveikas žmogus savyje nešioja 1,5 kg mikrobų? Į šiuos ir kitus klausimus antradienio vakarą per Pirmąjį Baltijos kanalą dokumentiniame filme „Daktaras virusas“ atsakys mokslininkai, gydytojai ir virusologai. Manoma, kad žmogus iš prigimties bijo dviejų dalykų – gyvačių ir infekcijų.

Drauge su spustelėjusiu šaltuku ir baltu sniego patalu padaugėjo ir sergančiųjų peršalimo ligomis. Per praėjusią savaitę sergančiųjų skaičius išaugo nuo 529 iki 741. Tad ir rodiklis 10-čiai tūkstančių gyventojų nuo 44 išaugo iki 61 atvejo. Apie epidemiją, pasak Šiaulių centro poliklinikos skyriaus vedėjos Reginos Januškienės, dar kalbėti anksti, juolab, kad vaikai serga ne tik peršalimo, bet ir enterovirusų sukeltomis infekcijomis, sukeliančiomis virškinimo sistemos sutrikimų.

Pasaulinio kovos su AIDS fondo vadovas pirmadienį paragino Ukrainą stiprinti kovą su ŽIV (AIDS) epidemija, kuri Ukrainoje yra labiau paplitusi nei kitur Europoje, praneša AP. Pasaulinio kovos su AIDS, tuberkulioze ir maliarija fondo direktorius Michelis Kazatchkine'as ragino Ukrainos valdžią plačiau taikyti pakeičiamąją opiatų terapiją, užtikrinti ŽIV (AIDS) gydymą kalėjimuose ir padidinti valstybės finansavimą kovos su AIDS programoms.

Deja! Visa tai atėjo: šalti orai ir peršalimas. Jiems nesvarbu, kad jūs nuo pat pirmų rūgštynių lapelių iki paskutiniųjų kopūstų gūžių rūpinotės organizmo vitaminų atsargomis. JIE vėl įrodė: savaitė prie jūros jums greičiau buvo stresas, nei imuniteto stiprinimas. Ir štai! Bjaurūs simptomai jau čia! Kūną krečia šaltis, nosis užgulta, gerklėje dar nestiprus, bet jau įkyrus skausmas.

Žmogus, nė karto nesusidūręs su vadinamuoju lūpų peršalimu – retenybė. O ši nelaimė nutinka, atrodytų, lygioje vietoje. Deja, lūpų pūslelinė – ne tik skausminga ir nemaloni, bet ir gerokai pagadinanti išvaizdą liga. Ir nieko čia nepadarysi: pūslelinė kartkartėmis užklumpa kas trečią mūsų planetos gyventoją. Beje, galime net ir nepastebėti, kad turime šį virusą, oficialiais Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, šį virusą savo organizme nešiojasi 95 procentai viso pasaulio žmonių.