ligos

„Aš nežinau, ar sugebėsiu“, – verkdama fondo „Tuk Tuk Širdele“ vadovei Alinai Šiaulevičiūtei ištarė Gražina. Moteris, kuriai gyvenime jau teko išgyventi skaudžią vaiko netektį, šiandien išgyvena dar vieną nepaprastai sunkų laikotarpį – jos dvejų metų sūnus Markas serga kraujo vėžiu, o iš gydytojų išgirsti žodžiai šeimai vilčių nebesuteikia. Žinodama, kad šeima finansiškai nepajėgs viena susidoroti su tuo, kas gali laukti artimiausiu metu, Gražina pati ryžosi kreiptis pagalbos.

Siekdama gerinti inovatyvių vaistų prieinamumą sunkiomis ligomis sergantiems pacientams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) supaprastino pažangiosios terapijos (PT) vaistų, gaminamų pagal ligoninės išimtį, reikalavimus ir leidimų juos gaminti išdavimo tvarką. SAM teigimu, šiais pakeitimais sudaromos palankesnės sąlygos gaminti pacientui pritaikytus inovatyvius vaistus, o gydytojams priimti pacientams labiausiai tinkamus gydymo sprendimus.

Nuolatinis nuovargis, silpnumas ar išblyškusi oda dažnai siejami su geležies trūkumu, tačiau organizmas apie šią problemą gali pranešti ir gerokai netikėtesniais būdais. Kai kurie geležies stokos anemijos požymiai gali pasireikšti burnoje arba aplink ją. Dėl to neįprastas liežuvio skausmas, pakitęs maisto skonis ar skausmingos žaizdelės burnos kampučiuose gali būti ne tik nemalonūs, bet ir signalizuoti apie organizmui trūkstamą geležį.

Aukštas kraujospūdis dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“, nes ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų. Tačiau negydoma hipertenzija ilgainiui gali rimtai pakenkti širdžiai, kraujagyslėms, inkstams ir smegenims. Gydytojas dr. Amiras Khanas atkreipė dėmesį į penkis kasdienius dalykus, kurie gali turėti įtakos kraujospūdžiui. Kai kurie iš jų atrodo visiškai nekalti ir yra tapę įprasta daugelio žmonių dienos dalimi.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka vienos dažniausių sveikatos problemų visame pasaulyje, todėl gydytojai vis dažniau pabrėžia kasdienių įpročių svarbą. Pasak kardiologų, kai kurie įprasti vakaro įpročiai gali nepastebimai didinti širdies apkrovą ir ilgainiui turėti neigiamos įtakos sveikatai. Kardiologas Francesco Lo Monaco pasidalijo šešiais įpročiais, kurių pats griežtai vengia po 18 valandos, siekdamas apsaugoti savo širdį.

Šeškinės poliklinika socialiniame tinkle „Facebook“ primena jaunuoliams apie galimybę nemokamai ir konfidencialiai pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI) bei žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV). Paslauga skirta 16–29 metų jaunuoliams ir ja galima pasinaudoti nepriklausomai nuo to, prie kurios gydymo įstaigos žmogus yra prisirašęs.

Nors širdies sveikata dažnai siejama su mityba ir fiziniu aktyvumu, ne mažiau svarbu gali būti ir tai, kaip atrodo mūsų vakarai. Kardiologai atkreipia dėmesį, kad tam tikri kasdieniai pasirinkimai prieš miegą gali turėti įtakos kraujospūdžiui, miego kokybei ir širdies darbui. Kai kurie iš jų atrodo visiškai nekalti, tačiau ilgainiui gali tapti nepalankiais įpročiais. Kardiologas Francesco Lo Monaco išskyrė šešis dalykus, kurių pats vengia po 18 valandos.

28-erių vyrui diagnozavus retą kraujo vėžio formą, jis nusprendė pasidalyti savo istorija ir įspėti kitus. Turinio kūrėjas Danas atskleidė tris ankstyvuosius simptomus, kurių iš pradžių nesureikšmino, tačiau būtent jie išdavė, kad organizme vyksta rimti pokyčiai. Kai Danui buvo 28-eri, jam diagnozuotas mielodisplazinis sindromas (MDS) – reta kraujo vėžio forma, pažeidžianti kaulų čiulpus.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių, todėl specialistai nuolat ieško būdų, kaip žmones paskatinti daugiau dėmesio skirti savo sveikatai dar iki pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Apie tai jau ne vienerius metus kalba gydytojas kardiologas, profesorius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas ir Kulautuvos reabilitacijos ligoninės direktorius Raimondas Kubilius.

Šveicarijos Bazelio mieste kilo didelis legioneliozės protrūkis. Per praėjusias dvi savaites, institucijų duomenimis, šia liga susirgo 26 žmonės, vienas iš jų mirė. Dalis užsikrėtusiųjų buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Manoma, kad protrūkis susijęs su mieste esančiu aušinimo bokštu. Sveikatos departamento duomenimis, jis jau išjungtas. Tai bokštas, esantis ant vieno iš pastatų stogo. Jo vanduo buvo užterštas legionelėmis.

Nors dažnai sakoma, kad akys – sielos veidrodis, vis tik ne ką mažesnę reikšmę turi mūsų nagai. Jie gali pirmieji signalizuoti apie pavojingas organizmo būkles, į kurias svarbu reaguoti čia ir dabar. Naujienų portalui tv3.lt apie nagų sveikatą ir galimas ligas, kurias rodo nagai, prabilo „Camelia“ vaistininkė Indrė Šulskytė.

Aptardamas lytinių ligų plitimo tendencijas šalyje, suomių profesorius Mika Gissleris atkreipė dėmesį į pakitusią situaciją po so sienos su Rusija uždarymo, penktadienį pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“. Pernai Suomijoje buvo užregistruota daugiau nei 12 tūkst. chlamidijos atvejų, o tai yra dažniausia lytiškai plintanti infekcija šalyje. Suomijos sveikatos ir gerovės instituto (THL) užkrečiamųjų ligų registre 2025 m. taip pat buvo užfiksuota apie 2,1 tūkst.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atnaujino sąrašą sunkių ligų, dėl kurių pensijų fondo dalyvio tolesnis dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis. Pranešime skelbiama, kad pakeitimais siekiama užtikrinti tikslesnį sunkių ligų identifikavimą ir vienodą teisinio reguliavimo taikymą praktikoje.

Pastaruoju metu gyventojai gavo ne vieną pranešimą, jog prekybos tinkluose buvo fiksuota Salmonellos bakterija užkrėsta mėsa. Tiesa, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), šiuo metu nėra fiksuojama išskirtinai didelis užkrėstos mėsos atvejų skaičius. Tuo metu gydytoja Audra Juzėnienė dalinasi, kokiais atvejais galite sumažinti riziką, susirgti salmonelioze ir paaiškino, ką daryti, jei tokios mėsos suvalgėte.

Profesinių ligų atvejų skaičius per trejus metus – 2025 metais, palyginti su 2022-aisiais – išaugo beveik du kartus iki 529, o palyginti su pernai – 2,5 proc., pirmadienį pranešė Higienos institutas. Be to, instituto Sveikatos informacijos centro duomenys rodo, kad 2025 metais 158 asmenims nustatytos kelios profesinės ligos – 11,3 proc.

Apie senėjimą dažniausiai kalbama minint žilus plaukus, raukšles ar lėtėjančią medžiagų apykaitą, tačiau yra ir kitų kūno pokyčių, apie kuriuos vyrai neretai vengia kalbėti. Viena iš temų, kuri dažnai lieka nutylėta – kaip su amžiumi keičiasi varpos išvaizda ir funkcija. Medikai pabrėžia, kad šie pokyčiai yra natūrali organizmo senėjimo dalis, tačiau kai kuriais atvejais jie gali signalizuoti ir apie bendras sveikatos problemas.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka vienos dažniausių sveikatos problemų visame pasaulyje, todėl gydytojai vis dažniau pabrėžia kasdienių įpročių svarbą. Pasak kardiologų, kai kurie įprasti vakaro įpročiai gali nepastebimai didinti širdies apkrovą ir ilgainiui turėti neigiamos įtakos sveikatai. Kardiologas Francesco Lo Monaco pasidalijo šešiais įpročiais, kurių pats griežtai vengia po 18 valandos, siekdamas apsaugoti savo širdį.

Kai 38-erių vilnietė Galina Jakšto laukėsi dvynukių, ji tikėjo, kad netrukus jų šeimoje skambės dviejų mažylių juokas. Tačiau nėštumas netikėtai komplikavosi – dėl infekcijos mergaitės gimė vos 24-ą nėštumo savaitę. Neišnešiotumas sukėlė sunkius smegenų pažeidimus, o gydytojų prognozės buvo itin niūrios. Deja, viena iš dvynukių neišgyveno, o mažoji Elija pradėjo ilgą ir sudėtingą kovą už gyvenimą. Nepaisant visko, šiandien mergaitė daro pažangą, kurią jos mama vadina tikru stebuklu.

Vėžio požymiai ir simptomai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje liga išsivystė, kokio dydžio navikas užaugo ir kiek paveikia aplinkinius organus ar audinius. Vėžinis navikas gali augti į aplinkinius audinius arba spausti netoliese esančius organus, kraujagysles ir nervus. Šis spaudimas sukelia dalį simptomų, rašoma cancer.org. Taip pat vėžys gali lemti tokius bendrus požymius kaip karščiavimas, stiprus nuovargis ar svorio kritimas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos socialiniame tinkle „Facebook“ paaiškina gyventojams dažnai kylančius klausimus apie medicinines paslaugas. Šį kartą institucija atsakė į vieną dažniausių pacientų užklausų – ar galima medicininę reabilitaciją gauti pakartotinai dėl tos pačios ligos. Pasak Valstybinės ligonių kasos prie SAM atstovų, tokia galimybė egzistuoja, tačiau ji priklauso nuo konkrečių kriterijų ir gydytojo sprendimo.

Žiemą šąlančios pėdos ar rankos daugeliui atrodo kaip smulkmena, tačiau kai kuriems žmonėms ši problema tampa kasdieniu diskomfortu net ir tuomet, kai lauke nėra itin šalta. Kodėl taip nutinka ir ar įmanoma tai pakeisti? Apie tai naujienų portalui tv3.lt pasakoja šeimos gydytojas Irmantas Aleksa. Kodėl šąla galūnės? Gydytojas aiškina, kad dažniausia ir elementariausia šąlančių galūnių priežastis – siauresnės periferinės kraujagyslės, esančios rankų ir kojų galų nervuose.

Vidutinis, sveikas žmogus tuštinasi nuo trijų kartų per dieną iki trijų kartų per savaitę. Tai būtina kūno funkcija, padedanti pašalinti nesuvirškintą maistą ir kitus atliekų produktus. Įdomu tai, kad jūsų išmatų spalva gali slėpti daugiau nei atrodo – štai ką tai gali parodyti apie sveikatą. Sveikatos specialistai pataria prieš nuleidžiant vandenį visada apžiūrėti savo išmatas, o pastebėjus pokyčius nedelsti, rašo express.co.uk.

7-metis Joris – vienas iš šių metų TV3 žiniasklaidos grupės projekto „Išsipildymo akcijos“ herojų. Mažas berniukas, ankstukas, gimęs vos 25-ąją nėštumo savaitę ir svėręs mažiau nei 600 gramų, nuo pirmųjų gyvenimo akimirkų stojo į kovą. Šiandien jis auga mamos Inos Puikienės ir trijų vyresnių brolių apsuptyje, kasdien mokindamasis pažinti pasaulį savaip – per garsus, judesius, prisilietimus. Nors Joris nekalba, jis randa savitą būdą pasakyti daugiau nei žodžiais – akimis, gestais, šypsena.

Nors periodonto ligos kasmet paliečia didelę Lietuvos gyventojų dalį, o jų pasekmės gali būti sunkios ir ilgalaikės, pas odontologus vis dar kreipiamasi per vėlai. „Žalgirio klinika“ socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo išsamiu įrašu apie tai, ką burnos ertmės pokyčiai gali pasakyti apie bendrą sveikatą, ir primena, kad net menki simptomai kartais signalizuoja rimtesnes problemas.

Dainininkė Rosita Čivilytė, neseniai atšventusi savo 60-ąjį jubiliejų, gerbėjams pateikė itin asmenišką ir jautrų prisipažinimą – atlikėja pirmą kartą viešai prabilo apie ją užklupusią retą ligą. Žurnalo „Žmonės“ lapkričio mėnesio numerio viršelyje atsidūrusi R. Čivilytė atskleidė, kad jai diagnozuota miotoninė raumenų distrofija – liga, kuriai iki šiol nėra sukurto gydymo. „Sunkiausia buvo priimti, kad vaistų nuo pačios ligos nėra, gydai tik simptomus.

Sensacinga inovacija nustebino net visko mačiusius. Sukurta tualeto valymo tabletė ne tik dezinfekuos jūsų išvietę, bet ir parodys, ar nesergate inkstų ligomis. Šią priemonę sukūrė jauna inovatorė, kurią tokiam išradimui paskatino jos tėvo ligos. Inkstų sutrikimus mokslininkės tėtis kentė daugiau kaip 10 metų.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Mergina nuleidžia vandenį tualete. Taip ji pristato savo sensacingą išradimą – „Unify“ tabletę.

Kasmet rudenį sergamumas šokteli – nuo vaikų darželiuose iki suaugusiųjų darbe. Ar iš tikrųjų galime sustiprinti imunitetą ir kokie būdai tam iš tiesų veikia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjome su Centro poliklinikos šeimos gydytoju Irmantu Aleksa.

Ketvirtadienį Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Europos ligoninėse sparčiai plinta patogeninis grybelis Candidozyma auris. „Per dešimtmetį daugiausia atvejų užregistruota penkiose šalyse – Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Vokietijoje“, – teigiama ECDC pranešime spaudai. Candidozyma auris, anksčiau vadintas Candida auris, yra mielių grybelis, pirmą kartą atrastas Japonijoje 2009 metais.

JAV ir Kanados gyventojams siaubą kelia vadinamosios „zombių voverės“ – gyvūnai, kurių kūnus nusėjo pūliniai. Ekspertai ramina: liga žmonėms nepavojinga, tačiau būtent lesyklėlės kiemuose gali tapti pagrindine jos plitimo priežastimi. Voverės, nusėtos dideliais pūliniais, buvo pastebėtos JAV kiemuose. Socialinių tinklų „X“ ir „Reddit“ vartotojai bando išsiaiškinti, kas nutiko šiems gyvūnams.

Po sočios vakarienės staiga užklumpantis niežulys, skausmas ar net pavojingas patinimas – tai gali būti ne apsinuodijimas, o uždelsta alerginė reakcija, sukelta dėl erkės įkandimo. Vis daugiau žmonių pasaulyje suserga paslaptingu „alfa-gal“ sindromu, kuris gali išsivystyti net po mėnesių nuo įkandimo ir lemti pavojų gyvybei. „Alfa-gal“ sindromas – uždelsta alerginė reakcija.

Naujas tyrimas atskleidė nerimą keliančią realybę – tūkstančiai paauglių merginų klysta vertindamos savo svorį, o ši klaida gali būti pavojingesnė už patį nutukimą. Net ir būdamos normalaus svorio, jos dažnai įsivaizduoja turinčios antsvorio, o tai smarkiai padidina depresijos bei savižudybės riziką. Didelio masto tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 51 tūkst.

Vasarą pacientai vaistinėse dažniau kreipiasi dėl sezoninių sveikatos problemų. Kadangi šiltasis metų laikotarpis Lietuvoje pasižymi specifinėmis ligomis, gyventojai iš vaistinių šluoja specifinius vaistus. Specialistai atkreipia dėmesį į tam tikrus sveikatos pavojus vasaros metu ir kas juos sukelia.

Jungtinėje Karalystėje dirbanti Kosmetologė vienai moteriai sukėlė gyvybei pavojingą būklę, o kelios kitos atsidūrė ligoninėje su sunkiomis ligomis po to, kai joms buvo suleistas nelegalus raukšlių šalinimo preparatas „Toxpia“. BBC paviešino moters, atlikusios injekcijas, vardą, o dvi jos aukos pasidalijo savo istorijomis. 36 metų trijų vaikų mama Kaylie Bailey sumokėjo Gemmai Gray 75 svarus (apie 88 eurus) už tris botokso injekcijas – tai buvo perpus pigiau nei per ankstesnį vizitą.

Prieš ketverius metus 37 metų vilnietė Milda pajautė, kad kažkas nutiko akims. Problemų su regėjimu neturėjusiai moteriai pradėjo lietis vaizdas, iš arti ji nematė vyro ir vaikų veidų, gatvėje neįžiūrėdavo atvažiuojančių automobilių. „Pagalvojau, kad akys galėjo suprastėti dėl darbo prie kompiuterio. Kreipiausi į kelias gydymo įstaigas, kuriose man užsiminta, kad tai gali būti reta genetinė liga. Man buvo parekomenduota kreiptis į Kauno klinikas, ką aš ir padariau“, – prisimena Milda.

Į pasaulį atkeliauja nauja liga – mutavusiu paukščių gripu užsikrėtė ir ėmė gaišti ruoniai, banginiai bei delfinai. Nors atvejo, kad nuo šių gyvūnų užsikrėtė žmonės dar nesustatyta, mokslininkai tokios tikimybės neatmeta, mat nuo paukščių gripu žmonės užsikrečia. O atsakingi Lietuvos specialistai jau ėmėsi pirmųjų žingsnių, kad ši liga į mūsų šalį neatkeliautų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Gyvūnų gelbėtojai Didžiojoje Britanijoje fiksuoja šiurpius vaizdelius.

Pavojingasis erkinis encefalitas į ligonines jau guldo pirmuosius pacientus. O vien per tris šių metų mėnesius infektologai užregistravo dešimt susirgimų erkiniu encefalitu. Ir įspėja – klimatas šyla, erkės žiemomis beveik nemiega, tad keliaudami į gamtą turim būti itin budrūs. O bene geriausia apsauga nuo mirtį sėjančios infekcijos – skiepai. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Mokslininkai teigia, kad visuotinis atšilimas gali daryti neigiamą poveikį kvėpavimo takų sistemai. Dėl kylančios temperatūros daugelyje regionų mažėja drėgmė, todėl didėja kvėpavimo takų dehidratacijos rizika.

Paprastai lietuviai save laiko darbščiais žmonėmis. Tačiau oficialūs duomenys rodo, kad darbą dėl ligos jie praleidžia kur kas dažniau, nei kitų šalių gyventojai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaita rodo, kad 2022 m. ir vėlesniais metais lietuviai pirmauja pagal neavykimus į darbą dėl ligos. Vis tik atsakyti, kodėl taip yra ir kaip šią problemą spręsti, geba ne visi. Tačiau neatmetama teorija, kad lietuviai tiesiog persidirba, o tai ypač kenkia jų sveikatai.

Lietuvoje šiemet specialistai užfiksavo du tymų atvejus. Susirgo 18 ir 27 metų asmenys, įtariama, kad abu nebuvo pasiskiepiję. Vienas jų keliavo per Vietnamą, Turkiją ir grįžęs į Lietuvą buvo hospitalizuotas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, paskiepytų vaikų nuo tymų skaičius Lietuvoje kasmet mažėja – per ketverius metus skiepijimo rodikliai smuko nuo 90 iki 84 procentų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Erkės – tai pavojingi gamtos parazitai, kurie ne tik gali nemaloniai įsisiurbti, bet ir gali perduoti sunkias ligas. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus socialiniame tinkle „Facebook“ įspėja, kad pavasariui atnešant šiltesnius orus, aktyvėja ir erkės. Gamtoje jos tyko savo aukų, o vos įsisiurbusios gali perduoti pavojingus virusus bei bakterijas.

Komikas Airidas Jankus devynerius metus gyveno tarp skausmo ir nežinomybės. Per tą laiką jis aplankė dešimtis gydytojų, išleido tūkstančius eurų tyrimams, tačiau aiškaus atsakymo vis nebuvo. Diagnozė atėjo ne iš karto. Kelionė iki jos buvo pilna nusivylimų, netikėtų posūkių ir skeptiško gydytojų požiūrio. Dabar jis dalijasi savo istorija – atvira, kartais skaudžia, bet kupina svarbių pamokų visiems, kurie susiduria su panašiais nepaaiškinamais sveikatos sutrikimais.

„Maniau, kad tai balandžio 1 pokštas“. Dvejų metų vaikas apako viena akimi po to, kai jį pabučiavo herpesu sergantis suaugęs žmogus, galimai giminaitis, praneša „The Daily Mail“. Namibijoje dvejų metų berniukas iš dalies apako po to, kai jį pabučiavo herpesu sergantis suaugęs žmogus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pradėjęs karą Ukrainoje, nerimauja, kad priešai gali ištirti jo išmatas, todėl jis, kaip pranešama, įdarbino specialią žmonių komandą, kuri surinkinėja išmatas, kad ir kur prezidentas bekeliautų.

Egiptas – kone populiariausia lietuvių atostogų kryptis, norint žiemą bent trumpam iškeisti į saulę ir šilumą. Viešbučių infrastruktūra šioje šalyje puikiai pritaikyta šeimų poilsiui, tad ją dažnai renkasi keliautojai su vaikais. Visgi draudikai pastebi, kad kelionės įspūdžius vis dažniau temdo įvairūs sveikatos sutrikimai. Ekspertai įspėja apie būtinybę atidžiau rūpintis šeimos saugumu, o prireikus pagalbos – žinoti, kur jos ieškoti.

Tėvų diskusijos apie vaikų ligas nesibaigia: kas geriau – namų metodai ar moderni medicina? Kada tikrai reikia kreiptis į gydytoją, o kada pakanka laukti ir duoti daugiau arbatos? Ar tikrai geriausia priemonė nuo peršalimo – šiltos kojinės ir citrina? O gal vaikui susirgus geriau nieko nedaryti ir „tegul pats išgyja“?  Apie tai naujausiame „Tėvai paprastai“ epizode vedėjas Simonas Urbonas kalbina dvi pašnekoves: Gintarę Trainavičienę – šeimos gydytoją, sporto trenerę, kuri instagrame turi ...

Specialistai jaučia nerimą dėl dar neregėto viruso, aptikto JAV – „Camp Hill“, kuris priklauso henipavirusų šeimai, dažnai sukeliančiai mirtinas ir pavojingas ligas. Pranešama, jog virusas buvo aptiktas kirstukuose, rašoma „Daily Mail“.  Australijos Kvinslendo universiteto mokslininkai šią savaitę atskleidė, kad naująjį virusą jie aptiko kirstukuose – mažuose, į peles panašiuose gyvūnėliuose – netoli Camp Hillo miestelio Tallapuzos apygardoje, Alabamos valstijoje.

Danų režisierius Larsas von Trieras, vienas žymiausių šiuolaikinio autorinio kino kūrėjų, sergantis Parkinsono liga, paguldytas į slaugos įstaigą, trečiadienį pranešė jo prodiuserinė bendrovė „Zentropa“. Viena didžiausių Danijos kino žvaigždžių L. von Trieras yra sukūręs daugiau kaip 14 pilnametražių filmų, dažnai trikdančių ir žiaurių.

Nuo peršalimo ligos (ūminės kvėpavimo takų infekcijos) skiepų nėra, gripo didesnė dalis pasiskiepijusių išvengia, bet nuo šių virusinių ligų ir galimų komplikacijų neapsaugotas nė vienas. Vaistininkė pataria, ką daryti, pajutus pirmuosius ligų simptomus, ir ko verčiau nesiimti, norint kuo greičiau pakilti iš ligos patalo. „Duokite ko nors nuo peršalimo“ – šį sakinį vaistininkai kasdien išgirsta daugybę kartų ne tik žiemą, bet ir vasarą.

„Beveik pusmetį ieškojau priežasčių, kad tik nesėsčiau prie kompiuterio ir nerašyčiau. Mano knygos bendraautoriai jau buvo parašę savųjų tekstų dalis, o aš vis neatradau įkvėpimo. Ieškojau priežasties to nedaryti ir tik tada, kai žmona pradėjo švelniai spausti, supratau svarbų dalyką – aš visiškai nenoriu, man šiurpą kelia savo istoriją išgyventi iš naujo. Kai tik tai sau pripažinau, knyga atgimė vėl“, – atvirai pasakoja knygos „Vėžys 24/7“ autorius Virginijus Šaulys.