lenkija

Ukraina kviečia Vilnių įsitraukti į tyrimą dėl Lenkijoje nukritusios raketos, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tokią idėją palaiko. Vilnius ketvirtadienį iš Kyjivo gavo tą siūlančią notą. „Taip, patvirtinu, gavome notą šiandien“, – BNS sakė ministro atstovė Paulina Levickytė. Pasak jos, G. Landsbergis palaiko tokią iniciatyvą. Ukraina tarptautiniame tyrime taip pat kviečia dalyvauti Lenkiją, Jungtinę Karalystę, Jungtines Valstijas.

Antradienį Lenkijos kaime, esančiame netoli sienos su Ukraina, krito raketa, pražudžiusi du civilius. Dėl įvykio NATO ambasadoriai pradėjo skubias derybas, o pati Lenkija prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Nors tyrimas vis dar vyksta ir pareigūnai neskuba kaltinti Rusijos, ekspertai perspėja, kad rusams net ir neprisidėjus prie šio įvykio, tai dar nereiškia, kad ateityje gali neįvykti kas nors panašaus, todėl elgtis reikia kietai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paragino sąjungininkus pasidalyti „visais turimais duomenimis“ apie Lenkijoje nukritusią raketą, kurią, Kyjivo tvirtinimu, paleido Rusija. Savo ruožtu Varšuva tokiam tvirtinimui prieštarauja. Rusijai surengus masinį bombardavimą, nukreiptą prieš civilinę infrastruktūrą Vakarų remiamoje Ukrainoje, antradienį mažiausiai vienai raketai sukėlus sprogimą Pševoduvo kaime netoli Ukrainos sienos, žuvo du žmonės.

Dėl incidento Lenkijoje NATO turi išlaikyti šaltą protą, sako Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. „Manau, kad tikrai turime išlaikyti šaltą protą, nes žinome, kad tai gali turėti šalutinį poveikį, ypač toms šalims, kurios yra labai arti (Ukrainos – aut. past.)“ – CNN trečiadienį kalbėjo ji. „Tai priklauso nuo Lenkijos vyriausybės, kuri turi pasakyti, kaip ji nori tai spręsti“, – pabrėžė K. Kallas. Lenkijos rytuose antradienio vakarą nugriaudėjo sprogimas, pareikalavęs dviejų gyvybių.

Rusijos smūgiai Ukrainos infrastruktūrai yra „teroro“ kampanija ir „karo nusikaltimai“, kurių Maskva griebiasi po visiško savo pajėgų pralaimėjimo mūšio lauke, trečiadienį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley. „Rusija renkasi panaudoti savo laiką bandymams pergrupuoti savo pajėgas ir vykdo teroro kampaniją, kampaniją, kuria siekia Ukrainos civiliams gyventojams sukelti kuo daugiau kančių, mėgindama palaužti ukrainiečių dvasią“, – pareiškė jis.

Net jei paaiškėtų, kad sprogimus Lenkijoje sukėlė Ukrainos paleista raketa, atsakomybės už tai ji galėtų išvengti, jei būtų įrodyta, kad tuo metu ji gynėsi. Vis dėlto jei paaiškėtų, kad raketa rusų, atsakomybė be abejonės tektų Rusijai, tačiau šio incidento, ko gero, neužtektų Šiaurės atlanto sutarties 5 str. aktyvavimui, „Dėmesio centre“ sako teisininkas Dainius Žalimas. Sprogimai Lenkijoje, visai netoli sienos su Ukraina, antradienį pareikalavo dviejų gyvybių.

Rusija trečiadienį iškvietė lenkų ambasadorių į Užsienio reikalų ministeriją Maskvoje, pranešė ministerijos atstovė spaudai, Ukrainai apkaltinus Maskvos pajėgas paleidus raketą, kuriai sprogus Lenkijoje žuvo du žmonės. „Lenkijos ambasadorius buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministeriją“, – sakoma atstovės spaudai Marijos Zacharovos pranešime po to, kai Varšuva pareiškė, kad raketą, tikėtina, paleido Ukraina, bet galiausiai dėl to yra kalta Rusija.

Pagrindinė sprogimų Lenkijoje priežastis yra Rusijos agresija prieš Ukrainą, pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Anot jo, negalima atmesti galimybės, kad sprogimas Lenkijoje buvo rusų provokacijos, kuria tikimasi, jog tokie incidentai įvyks, dalis. Apie tai jis kalbėjo trečiadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje, rašo gazeta.pl. „Yra daug požymių, kad tai buvo Ukrainos pusės paleista raketa, tačiau turime žinoti, kad vakarykštė (Rusijos – red. past.

Lenkijos pasienio miestelyje sprogus raketoms sujudo visas NATO aljansas. Tiesa, šį kartą, regis, tai buvo nelaimingas atsitikimas ir priešas Lenkijos nepuola. Visgi, kai karas vyksta taip arti, raketos gali pasiklysti ir dažniau. Ekspertai tikina, kad jei Lenkija būtų užpulta, ji galėtų atsakyti ir savarankiškai, nelaukiant NATO konsultacijų. Bet ji to nedarytų, nes vienas lauke – ne karys. Nors paskutiniu metu Lenkija ir tampa viena galingiausių karinių valstybių Europoje.

Kaip Lenkijoje nukritusi raketa pakeis NATO įsitraukimą į karą Ukrainoje? Kokių veiksmų gali ir turi imtis Lietuva? „Dėmesio centre“ studijoje – prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys, teisininkas Dainius Žalimas ir Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas.

Reaguojant į raketos smūgį Lenkijoje, Lietuvos kariuomenės vienetuose buvo padidintas parengties lygis. „Vadovaujantis kariuomenės procedūromis buvo padidintas parengties lygis kariuomenės vienetuose“, – BNS trečiadienį informavo kariuomenė. Jų teigimu, pagal numatytas procedūras, nutikus tokiems atvejams, kaip Lenkijoje, reaguoti privalu.

Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovą Marija Zacharova tvirtina, kad Lenkija turi atsiprašyti Rusijos už „antirusiškus išpuolius“ dėl antradienį Lenkijoje įvykusio sprogimo, po kurio žuvo du žmonės. „Lenkijos prezidentas nukritusią raketą pavadino „nelaimingu atsitikimu“. Vakar klausėmės Lenkijos valdininkų ir politikų isterijos.

Du žmonės žuvo per raketos sukeltą sprogimą Lenkijos kaimelyje Pševodove, netoli Lenkijos ir Ukrainos sienos. Lenkijos žiniasklaidai pavyko pakalbinti vieno iš žuvusiųjų našlę. „Sunku apibūdinti, ką aš šiuo metu jaučiu. Turiu laikytis, nes turiu gyventi dėl vaikų“, – portalui WP.pl teigė vieno iš žuvusiųjų žmona. Antro žuvusio vyro žmona dirba mokykloje, kuri yra maždaug 400 metrų nuo tragedijos vietos.

Antradienio vakarą raketos smūgis į Lenkijos kaimą, esantį netoli sienos su karo draskoma Ukraina, pražudė du civilius. Dėl susidariusios situacijos NATO ambasadoriai trečiadienį pradėjo skubias derybas, o pati Lenkija po antradienio raketų smūgių prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Ką ši situacija reiškia? Ar įmanoma nuo tokių įvykių apsisaugoti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Linas Linkevičius ir Vaidotas Malinionis.

Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį pareiškė, kad mažai tikėtina, jog Lenkija aktyvuos NATO 4-ąjį straipsnį po sprogimo netoli sienos su Ukraina, pražudžiusio du žmones. „Dauguma mūsų surinktų įrodymų rodo, kad šį kartą galbūt nereikės taikyti NATO 4-ojo straipsnio, – sakė M. Morawieckis, kurį cituoja Lenkijos radijas.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad gali pasiųsti savo karo lėktuvus, kurie padėtų patruliuoti virš Lenkijos po gyvybių pareikalavusio raketos smūgio netoli sienos su Ukraina esančiame kaime. „Nedelsiant reaguodami į incidentus Lenkijoje, pasiūlysime siūlysime sustiprinti oro policiją su koviniais oro patruliais virš jos oro erdvės su vokiečių „Eurofighters“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerijos atstovas Christianas Thielsas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino Kiniją, su kurios lyderiu buvo susitikęs diena anksčiau, vaidinti „didesnį tarpininkavimo vaidmenį“, kad būtų išvengta Rusijos karo Ukrainoje eskalavimo. „Kinija ateinančiais mėnesiais gali vaidinti didesnį tarpininkavimo vaidmenį, drauge su mumis“, – sakė E. Macronas. Jis pridūrė, kad per antradienio derybas su kinų prezidentu Xi Jinpingu aptarė galimybę kitų metų pradžioje apsilankyti Kinijoje.

Kremlius trečiadienį gyrė „pamatuotą“ Vašingtono atsaką po to, kai Lenkijoje nukrito raketa, o Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog ji buvo paleista iš Rusijos. „Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į pamatuotą ir profesionalesnį amerikiečių atsaką“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį sakė, kad žmonių aukų pareikalavęs raketų smūgis Lenkijai akcentuoja Rusijos karo Ukrainoje keliamą grėsmę, tačiau nenurodė, kas paleido Lenkijos teritorijoje nukritusią raketą. Po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Indonezijoje R. Sunakas sakė, kad viso šito „nebūtų buvę, jei ne Rusijos invazija į Ukrainą“. „Tai žiauri ir negailestinga Putino karo tikrovė“, – sakė jis.

Lenkijos policija „Twitter“ paviešino nuotrauką, kurioje užfiksuotas antradienį į Pševodo kaimą netoli Ukrainos pasienio smogusios raketos paliktas krateris. „Pševode, kur įvyko sprogimas, nuo įvykio pradžios policijos pareigūnai saugo teritoriją. Policijos ekspertai kartu su kitomis tarnybomis išsamiai aiškinasi įvykio aplinkybes ir renka įkalčius“, – „Twitter“ žinutėje rašė Lenkijos policija. Antradienio vakarą į Lenkijos–Ukrainos pasienio kaimelį Pševodą rėžėsi raketa.

Belgijos gynybos ministrė trečiadienį pareiškė, kad sprogimą netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos kaime, pareikalavusį dviejų civilių gyvybių, tikriausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai, šaudę į atskriejančias Rusijos raketas. „Mūsų žvalgybos tarnyba, palaikanti glaudžius ryšius su NATO tarnybomis partnerėmis, nuodugniai tiria išvakarėse Lenkijoje įvykdytus raketų smūgius“, – sakoma Ludivine Dedonder pareiškime.

Labai tikėtina, kad Lenkijoje prie Ukrainos sienos sprogusi ir du žmones užmušusi raketa buvo paleista Ukrainos ginkluotųjų pajėgų siekiant numušti vieną iš Rusijos raketų. Rusai kaip tik antradienį paleido ištisą raketų lietų į Ukrainos infrastruktūrą, palikdami daugybę gyventojų be elektros, vandens ar šildymo.

Kinija trečiadienį paragino išlikti ramiems po gyvybių pareikalavusio raketos smūgio į Lenkijos kaimą netoli sienos su karo nuniokota Ukraina. „Esant dabartinei situacijai, visos susijusios šalys turėtų išlikti ramios ir santūrios, kad išvengtų situacijos eskalavimo“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning per įprastinę spaudos konferenciją.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino atlikti kruopštų tyrimą dėl žmonių aukų pareikalavusio raketų smūgio kaimui Lenkijoje, netoli sienos su karo draskoma Ukraina. „Šis sugriovimas privalo būti ištirtas, raketos dalys privalo būti ištirtos, tada privalome palaukti rezultatų, o tada juos skelbti viešai“, – reporteriams sakė O. Scholzas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Indonezijoje.

Prieš pat vidurnaktį baigėsi trumpas Rusijos ambasadoriaus vizitas Lenkijos užsienio reikalų ministerijoje. „Efektyviai, tyliai, nespaudžiant rankų“, – keturias minutes trukusį susitikimą apibūdina Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas, kurį cituoja Lenkijos radijas RMF FM. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis vėlų antradienio vakarą paskelbė, kad į Lenkijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasadorius.

Lenkija po antradienio raketų smūgių prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį, Lietuva šį prašymą palaiko, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Mano žiniomis, Lenkija prašo ketvirtojo straipsnio ir mes, be abejonės, palaikome, visiškai su Lenkija solidarizuojamės“, – žurnalistams po trečiadienį surengto tarpinstitucinio pasitarimo dėl saugumo situacijos regione po raketų smūgių Ukrainoje ir Lenkijoje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Po antradienio vakarą Lenkijoje įvykusių sprogimų prezidentas Gitanas Nausėda aptarė situaciją su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda. G. Nausėda Šalies vadovas išreiškė užuojautą dėl dviejų civilių Lenkijos gyventojų žūties pasienyje su Ukraina ir patvirtino Lietuvos solidarumą ir paramą Lenkijai, pranešė Prezidentūra. „Kiekvienos NATO valstybės saugumas yra visų sąjungininkų bendras reikalas, mūsų vieningumas yra didžiausia mūsų jėga.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių vadovams pareiškė, kad jų grupėje yra „teroristinė valstybė“, ir apkaltino Rusiją dėl raketos smūgio Lenkijoje, per kurį žuvo du žmonės. Kalbėdamas vaizdo ryšiu, V. Zelenskis pavadino raketos smūgį „tikru Rusijos pareiškimu G-20 viršūnių susitikimui“, sakoma jo kalbos kopijoje, kurią matė naujienų agentūra AFP. Lenkijos teigimu, nėra aiškių įrodymų, kas paleido raketą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad dviejų civilių žūtis po Lenkijoje nukritusios raketos yra Rusijos atsakomybė. „Intensyvus aiškinimasis kas atsakingas už dviejų raketų smūgius į Lenkijos teritoriją turi nepamiršti esminio fakto: būtent Rusija vakar paleido apie 100 raketų į Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą.

Po antradienio vakarą įvykusių Rusijos atakų prieš Ukrainą ir sprogimų Lenkijoje trečiadienį Vilniuje surengtas tarpinstitucinis pasitarimas dėl saugumo situacijos regione. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprogimas Lenkijoje – naujas etapas kare. Šalies vadovo teigimu, Lenkija kreipsis dėl NATO 4-ojo straipsnio aktyvavimo, Lietuva remia šį sprendimą.

Estijos prezidentas Alaras Karis antradienį socialiniuose tinkluose išreiškė susirūpinimą dėl žinios apie dvi Rusijos raketas, pataikiusias į Lenkijos teritoriją.  „Labai nerimą keliančios žinios apie raketas, pataikiusias į Lenkiją ir žuvusius du žmones. Aš palaikau glaudų ryšį su [Lenkijos] prezidentu Andrzejumi Duda [Andžejumi Duda], kad pasikonsultuočiau dėl tolesnės veiklos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė jis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po antradienio vakarą Lenkijoje įvykusių sprogimų kalbėjosi su šios šalies kolega Zbigniewu Rau ir išreiškė paramą. „Vakar naktį paskambinau Z. Rau patikinti, kad Lietuvos širdys yra su Lenkija. Esame drauge“, – „Twitter“ trečiadienį rašė ministras. Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina antradienį nukritus raketai šalis padidino savo karinę parengtį.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pasisakė apie į Lenkijos teritoriją netoli sienos su Ukraina pataikiusias raketas.  Rusijos neigimas, kad ji susijusi su incidentu, yra „svarbus“, pareiškė R. T. Erdoganas.  „Galbūt įvyko techninis gedimas ar kažkas kito. Labai svarbu, kad pradėtas tyrimas“, – pridūrė jis.  Primygtiniai reikalavimai apkaltinti Rusiją būtų „provokacija“, pridūrė Turkijos prezidentas.

„Pagal vizualinius nuolaužų požymius, lapkričio 15 dieną į Lenkijos teritoriją nukritusi raketa galėjo būti sparnuotoji raketa „Ch-101“. Apie tai pranešė „Polsat News“ korespondentas Mateuszas Liachovskis po pokalbio su dviem kariniais ekspertais. Žurnalisto teigimu, vienas jo šaltinių – karinis specialistas ne iš Ukrainos ar Lenkijos, o antrasis – su Ukrainos gynybos ministerija susijęs ekspertas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį po vis dar neišaiškinto raketų smūgio Lenkijos teritorijoje pavadino Rusijos veiksmus prieš Ukrainos civilius gyventojus „barbariškais“. „Tai, ką jie daro, peržengia visas ribas“, – sakė J. Bidenas, susitikęs su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku Balyje vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo metu.

Lenkija padidino savo karinę parengtį po to, kai šalies prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad tai „greičiausiai“ buvo Rusijoje pagamintos raketos smūgis. Štai keletas svarbiausių kitų valstybių reakcijų: JAV Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį su sąjungininkais surengė „skubią apskritojo stalo diskusiją“ raketos smūgiui aptarti.

Prancūzija trečiadienį paragino „itin atsargiai“ vertinti mirtinų raketų smūgio NATO narei Lenkijai kilmę, sakydama, kad daug regiono šalių turi panašių ginklų. „Logiška, kad į šį klausimą žvelgtume itin atsargiai.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas trečiadienį paskambino savo lenkų ir ukrainiečių kolegoms po dviejų gyvybių pareikalavusio sprogimo Lenkijoje ir pažadėjo koordinuoti veiksmus, kol „nustatysime atitinkamus tolesnius žingsnius“. „Pažadėjome artimiausiomis dienomis toliau glaudžiai koordinuoti savo veiksmus, kol vyks tyrimas ir bus nustatyti atitinkami tolesni žingsniai“, – tviteryje rašė A. Blinkenas, JAV prezidentui Joe Bidenui susitikus su sąjungininkais Balyje vyksta...

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį įspėjo, kad „absoliučiai būtina“ vengti karo Ukrainoje eskalavimo po to, kai per mirtiną raketos smūgį NATO narėje Lenkijoje žuvo du žmonės. „Generalinis sekretorius yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie Lenkijos teritorijoje sprogusią raketą, – sakė JT vadovas, pasak jo atstovo spaudai Farhano Haqo. – Absoliučiai būtina vengti karo Ukrainoje eskalavimo.

Po antradienio vakarą įvykusių Rusijos atakų prieš Ukrainą ir sprogimų Lenkijoje trečiadienį Vilniuje rengiamas tarpinstitucinis pasitarimas dėl saugumo situacijos regione. „Pasitarimo tema – saugumo situacijos regione pasikeitimai po paskutinių Rusijos atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą“, – pranešė Prezidentūra. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys trečiadienio rytą LRT radijui sakė, jog pasitarimas rengiamas „Valstybės gynimo tarybos plius sudėties“, įtraukiant daugiau ministrų.

Antradienį virš Lenkijos oro erdvės skridęs NATO lėktuvas susekė šalyje nusileidusią raketą, antradienį CNN sakė Aljanso karinis pareigūnas. „Žvalgybos duomenys su [raketos] radaro vėžėmis buvo perduoti NATO ir Lenkijai“, – CNN cituoja NATO karinį pareigūną. NATO orlaiviai nuolat stebi Ukrainą nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Antradienį virš Lenkijos skridęs lėktuvas sekė įvykius Ukrainoje.

JAV prezidentas Joe Bidenas po skubaus pasaulio lyderių susitikimo pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog raketa, dėl kurios Lenkijoje įvyko sprogimai ir žuvo du žmonės, buvo paleista iš Rusijos. Šį JAV lyderio pareiškimą cituoja „The Guardian“. J. Bidenas pabrėžė, kad pirmiausia nori išsiaiškinti, „kas atsitiko“, o tada nuspręsti dėl „kito žingsnio“. Paklaustas, ar raketa buvo paleista iš Rusijos, Bidenas sakė: „Yra išankstinė informacija, kuri tai paneigia.

JAV kol kas nematė duomenų, kurie prieštarautų teorijai, kad Lenkijos teritorijoje nukritusią raketą paleido ukrainiečių pajėgos, nurodo Baltieji rūmai. Vis dėlto Vašingtonas pabrėžia, kad galutinė atsakomybė už šį incidentą tenka Maskvai, kuri antradienį stipriai atakavo Ukrainą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda patvirtinto, kad šalies teritorijoje sprogo Rusijoje pagaminta raketa, tačiau savo šalies gyventojus ragina nusiraminti, rašo „SkyNews“. Pasak A. Dudos, tikėtina, kad Lenkija aktyvuos 4-ąjį NATO straipsnį, tačiau kol kas šalies piliečiai turėtų nusiraminti. „Šiuo momentu mes neturime įtiknamų įrodymų, kurie pagrįstu, iš kur buvo paleista raketa, visgi žinoma, kad raketa galėjo būti pagaminta Rusijoje, tačiau šiuo metu vyksta tyrimas.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas sureagavo į situaciją Lenkijoje, kai Rusijos raketos nukrito NATO narės teritorijoje. Kaip socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašė M. Podoliakas, suduotas smūgis Lenkijos teritorijoje nėra atsitiktinumas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį vakare pakalbėjo su JAV prezidentu Joe Bidenu, rašo „The Guardian“. Telefoninio pokablio metu J. Bidenas išreiškė JAV paramą Lenkijai ir teigė, kad dės visas įmanomas pastangas, siekiant išsiaiškinti sprogimų aplinkybes Lenkijos teritorijoje.  Savo ruožtu A. Duda pranešė J. Bidenui naujausią informaciją apie sprogimus Lenkijos teritorijoje, kurių metu žuvo du žmonės.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį surengs skubias derybas su Aljanso ambasadoriais dėl Lenkijoje įvykusio sprogimo, antradienį pranešė jo atstovė spaudai. „Rytoj generalinis sekretorius pirmininkaus skubiam NATO ambasadorių susitikimui, kuriame bus aptartas šis tragiškas incidentas“, – sakė NATO atstovė spaudai Oana Lungescu.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį šaukia Nacionalinio saugumo tarybą. Toks sprendimas priimtas pasirodžius pranešimams, kad šios NATO narės teritorijoje nukrito Rusijos raketų, o tai gali būti didelė karo Ukrainoje eskalacija. Pasak prezidento kanceliarijos vadovo Pawelo Szroto, posėdis numatytas 12 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Ukraina antradienį pareiškė, kad pareiškimai, esą viena iš jos raketų nukrito Lenkijoje, yra „sąmokslo teorija“. Tai paskelbta pasirodžius dar nepatvirtintiems pranešimams, kad Rusijos raketa nukrito NATO narės teritorijoje. „Rusija dabar skleidžia sąmokslo teoriją, kad Lenkijos teritorijoje neva nukrito Ukrainos oro gynybos raketa. Tai netiesa.